rievė́tas, -a adj. (1) DŽ
1. SD53, Sut, N, [K], Kp su metiniais medienos ūgiais, rievėmis: Ąžuolas ir uosis rievė́tas Pl. Tankiai rievėta eglė skali rš.
2. ruožuotas, rumbuotas: Rievėtas velenėlis PolŽ38. Kočiojamosios kultuvės apačia yra daroma rievė́ta Skd. Kombaino spragilų varžtai turi rievėtas galvutes rš. Pusnaga turi būti tiesi, nerievėta rš. Pienažolės stiebas apskritas, išilgai rievėtas rš. Ežės sėkliukės rievėtos rš. Pienelių, gaidkojelių apačios rievė́tos Vkš. Trynė baltinius ant rievėtos lentos, skęsdama garuose J.Balt.
3. dryžuotas, drūžėtas: Trinytis audeklas yra rievė́tas Štk. Audeklas rievėtas lamstytis J. Rievė́tas audeklas, kad eina rievės, t. y. proretuotas J. Milelį prastai suvėlė: visas rievė́tas Ds. Rievė́tą tokią kuską turėjau Užv.
| Vėjuotie prūdo paviršius rievė́tas Skd.
4. su nešvarumų žymėmis: Rievė́ti marškiniai, t. y. neišskalbti J.
ǁ apaugęs nešvarumais, sąvėlėmis: Ot rievė́tas žmogus: pabrauki, ir eina rievės Ds.
5. sluoksnėtas: Čia rievė́ta žemė J.
6. SD70 išsiuvinėtas, išadytas.