tąsýti, tą̃so, tą̃sė tr. KBII176, K, DŽ, KŽ; R, MŽ, Sut, M, L iter. tęsti.
1. N, Rtr paėmus už ko nors traukyti, tampyti: Arkliai netą̃somi žengia ir žengia NdŽ. Ką tu, šelmi, darai, kam tu katiną už uodegos tąsai?! Kpč. Tą̃so vaikaitis už suknelės, nepaleidžia motkos Dbč. Už plaukų tąso bedūšninkai kieti A.Baran. Tą̃so šniūrą, galanda nagus, jau gausu Žr. Gyslas tąsė, kraują leido SGI91. Karvės apie kaklą apirištos, tai tąsiaũ tąsiaũ, kai reikėjo vest Slm. Vedu aš namo, anos (karvės) gi mane tą̃so – vaikas vis vaikas Vdn. Jis tą̃so tą karvę par pusę spenio – tai milžimas! Jrb. Šitas senis įsitvėrė až durų ir tąsýt Pnd. Kap sueina bernai, tai mus ištęsia an zoslano ir tą̃so GrvT80. Par šitus [šepečius] tą̃so šituos linus, va tą̃so (šukuoja) Pb.
| Vėjas tą̃so tą̃so [skalbinius] – skylelės pasidaro! Mžš.
| prk.: Gal ir nevalia iš ano svieto žmogų tąsýt (apkalbėti mirusį) Ad.
^ Negyvas gyvus tąso (šukos ir plaukai) Tvr.
| refl. Sut, Rtr: Tąsýtis už plaukų NdŽ. Jeigu jie gyventų atskirai, nesitąsýtų už krūtinių, ir būt gerai Šmn.
2. Rtr, NdŽ, Ant tampyti, kad vilktųsi, šliaužtų, valkioti: Atjojo moteriškė, tą̃so palą po rasą ir sako: pusiau pienas, pusiau pienas Alv. Jis savo slūgą tą̃so po grinčią ir jąją smaugia J.Jabl. Paukščiai netąsi̇̀s, akių nelups, kaip apkas, teip gerai bus Klt.
^ Tą̃so kap šuva plaučius Mrj. Tąso kaip šuo skystgrobius Kv. Pigią mėsą šunės tąso LTR(Šmn).
| refl. Rtr: Aptąsyk naštą, kad nestąsýt šienas Ktk. O kap pakraštėlius užlenksi ir drūtai juos siūlu prisiūsi, nigdi tau paklodės siūlai nestąsis Kpč.
^ Gyslos tąsosi, kudlos kratosi, nuogas skylės ieško (audžia) LTR(Mrj).
ǁ stumiant versti judėti kuria nors kryptimi, perkėlinėti, stumdyti, traukyti: Šakėm tą̃sėm puodus iš pečio LzŽ. Kačerga, ką iš pečiaus puodus tą̃so Grv. Kai paėmiau vežimėlį, tai ir tąsaũ Bgs. Pats tąsaũ ir akėju Pls.
| refl. tr.: Jie tą̃sosi roges didžiausias NdŽ.
3. kibinti, stumdyti, draskyti, kamuoti: Vaikai tą̃sė tą šunį Mrc. Nėr vaikų – niekas katinų netą̃so Dglš. Aš apsigėrus buvau sau drąsi, nesidrovėjau, kad jauni tą̃sė JD613. Išeina až vyro – ir tą̃so, ir daužo, nieko nebežiūri Pnd. Krūva vyrų susbrukę vienas kitą už krūtų tąso, kūlokus kiloja Kpč. Netąsýk tu manęs, duok ramiai pagulėt Skrb. Tąsė, ištąsė iš miego, išvarė ant darbą Ps. Gizeliai jį (velnią) tol mušė, tąsė, plėšė ir draskė, kol jis nepasižadėjo mistrą palikt BsPI83. Kakta žemę muškime, gailėdamys tąsyto, raudodami žudyto SGI109.
| prk.: Ir tąsydama jį dvasė bjauri ir šaukdama didžiu balsu išėjo iš jo GNMr1,26. Kad įeit velinas kūnan tikai žmogaus ir aname gyvena, tūlais būdais tąsydamas ir vargindamas jį SPII46. Sopulį neižsakytą, kuris tąso ir kremta širdį jų SPI160.
^ Kad tavę po smerčiai velniai tąsytų! Švnč.
| refl.: Šuo su avele tą̃sos Ad. Tuoj prilėkė visokių baidyklių, ir jy ėmė su tom baidyklėm tąsytis LTR(Vb). Tą pat akimirką du žandarai kūliais nuvirto į vandenį, o kiti bejėgiškai tąsėsi su apspitusiais juos užpuolikais V.Myk-Put. Aukštaitis irgi žemaitis susiėmę tąsos V.Kudir. Girti, kits kitą prie galvos nusitvėrę, nei vemdami tąsos K.Donel.
ǁ darbu varginti: Ne aš kelsiu anksti rytą, ne tąsýsiu nė rankelių, ne aš klosiu kraitelį JD1535.
4. traukyti, traukti tvirtai besilaikantį ar sunkiai prieinamą daiktą: Kirvis va su auselėm cviekam tąsýt Grv. Šitoj poliklinikoje man dantis tą̃sė Dkšt. Ana dabar dantis tą̃so – auksinių prisistatis Slk. Vištos kap botagus tą̃so kirmėles ir ėda, drasko ir ieško giliau Pls. Arklys tąsỹs šarą, i byrės iš ėdžių Vrn. Tą̃sė tą̃sė bolandą – ir paliko neišrovęs Slm. Eisma plaskanių tąsýti iš kanapyno Rt. Iš narų mes tuos vėžius tą̃som Pls. Iš po vištos tąsiaũ tąsiaũ, visus išnešiau kiaušinius Aps.
5. Eiš, Kpč tempiant tiesti, kloti: Tą̃sėm po pievas drobes dideles Srj. Ištęsiam an žolės ir tą̃som [audeklus] Rud. Boba po pievas pakulnius tą̃so Lb.
^ Ore čigonai juodą gelumbę tąso (dūmai) LMD(Sem).
6. I, NdŽ sunkiai nešioti, kiloti: Malkos tąsýt – tai ne teip kas – gi sunku! Mžš. Sandėly reikia maišai tąsýt – ne bobų darbas! Skdt. Pievos buvo labai šlapios, tai viksvas tąsydavo ant žagarų Kkl. Varo, kad tąsýtai žolę LzŽ. Išmirko bulbos, tai net iš [v]andenio tą̃sėm Lnt. Liūnai mūsų buvo, iš liūnų tą̃som [šieną] Aps. Daugumas nusispjovė ir liovės akmenis tąsę LTR(Km). Tu tąsai̇̃ i tąsai̇̃ tuos savo skurlius iš vietos į vietą kaip katė vaikus Sk. Tęsiau tęsiau, ko tik nepatrūkau betąsydamas Kpč. Kamgi tąsai̇̃ po tiek daug?! Slm. Vyrai ir seniau mažiau darbo turėj[o], moteros tą̃sė visa DrskŽ. Jei nevalgysiu, velnio, aš kojų netąsýsiu Drsk. Kas mane tąsi̇̀s (prižiūrės) šimto metų! DrskŽ.
ǁ sunkiai vežioti: Vis an pečių nešiojam nešiojam, o žiemą an roguičių tą̃som malkas Šlčn. Greita pagelba tai tą̃so ir tą̃so Varėnon šitas bobas Dbč.
7. paslapčiomis imant nešioti, grobstyti: Kas gi bus, jei visi ims tąsyti į šalis valstybines lentas? J.Dov. Drobes iš svirnų tą̃sė Rod. Vilkai aveles pradėjo tąsýt iš gurbų Antz. Vanagų yra, viščiukus mažus labai tą̃so ČrP.
8. refl. NdŽ judėti visu kūnu, stengiantis ištrūkti, pasileisti, iškliūti: Karves atveskit namo – tą̃sos Mžš. Besitąsýdama karvė gal i brizgilą nutraukt Jrb. Apsisuka tarp medžių [karvės], tą̃sos, draskos Svn. Invažiavo balon. Pradėjo arklys tąsytis, kūdra pasdarė, vanduva LTR(Pls). Ožka, likus viena, tąsės tąsės ir ištrūko BsPII319.
9. refl. N, NdŽ sunkiai, su didele fizine įstanga dirbti: Varginuosi, ilstu, tąsausi SD155. Jokūbėnas vis do tą̃sės tą̃sės, nebėdujo – i pamirė Str. Laukiau laukiau tavę malkų pjaut, boba tą̃sos tą̃sos, atejo jauni berniukai ir sutvarkė Slm. Tąsytis po operacijai ir jumi nesveika Mtl. Ko čia tąsai̇̃s, da trūkį gausi! Sdb. Kogi čionai tąsais su šitąj skrynia? Gdr. Nestąsýk su medžiais, da apsirgsi Dgl. Jūs su tais miežiais tą̃sotės, geriau pasisėkit dobilų Slm. Lig juodai naktelei su linais tą̃sėmės GrvT102-103. Dažnai tąsausi su kūlimu ligi Kalėdų Strn. Su vaikais viena tąsiaũs, vyras numirė Ad.
ǁ užsiimti, vargti, gaišti su kuo: Aš čia su taũ ilgai nesitąsýsiu – paliksi ir gulėk purvynėj Svn. Nėra kada man su svečiais tąsýtis Drsk. Nė to veršio reik, nė nieko – i tąsýkis par visą vasarą su juo Jrb.
10. slampinėti, valkiotis, bastytis, klajoti: Tą̃sosi vaikai apie tvoras ir nedirba LKT367(Al). Antaryt neyra vaiko – tą̃sosi kur Drsk. Kap šilta, ore tąsai̇̃s LzŽ. Tą̃sos be darbo bernynas Dglš. Geriau ką darbuitai namuosa, be ką tąsais Kpč. Nė kas girtas tą̃sės, nė girdėt buvo Rod. Kitas nevalgęs tą̃sos, o arielką geria Rš. Prageria – i tąsỹsies basas i grynas Drsk. Du katinai tą̃sos primesti, svetimi Pls. Dar tą̃sosi gal pora vilkų Mrc. Kiaulės apie kampą tą̃sosi, ir vištos ig vėlai vaikščioja Trak. Eik, an savo atšlaimo vaikščiok, čia netąsýkis Pb. Pradė[jo] tąsýties anas in kitas [moteris] Dglš. Su mergomi tą̃sėsi, su gitara DrskŽ. Po miškus, po raistus tą̃sęsis, tai jis matęs [gyvačių] Vvs. Kol tąsýsmės po tą Žagarę, visas laikas praeis Sk. Aš tąsiaũs po žmones su keltuvomi, arkliais Žrm. Kap [vištos] ilgai tą̃sos, tai lis Srj. Kataras žmogus tąsai̇̃s par pasaulį, tai visokių [pasakų] girdi Klt. Aš po visą Lietuvą ir Lenkiją tąsiaũs Dg.
| prk.: Debesiai tą̃sos tą̃sos, o neužeina lytaus Onš.
^ Tąsos be darbo kap dūšia be daikto Ml. Tąsos kap dienas pardavęs LTR(Vs).
11. nedorai elgtis, ištvirkauti, paleistuvauti: Mergų yr visokių, su ženotais tą̃sos GrvT69. Nestąsýk tu su ta boba! Lb. Tą̃sos pakrūmėm su bernais – ir da bus gera merga! Lel.
12. refl. sunkiai, šiaip taip vaikštinėti, judėti, krutėti: Dagi tąsaũs, da niekur nesopa Žl. Kolei matysiu – tąsýsiuos Skdt. Dar̃ vis reikia tąsýtis, daryt nieko negaliu Asv. Da verčiuos šiaip taip, kolei tąsaũs Sld. Senas užsilikęs, tai ir tąsaũsi dar Srj. Tik ką tą̃sos, senas suvisu Pb. Papulta an priekinės kojos, ir tą̃sos po gurbą su slastais [kiaunė] Antz. Tą̃sės tą̃sės kiauliotė – i išstipo Klt.
^ Dar̃ tąsai̇̃s kai vištėlis Dg. Tąsaũs kap kalakutas Mrs. Tąsaũs kap dūlys Mrc. Tąsaũs kai voras Žln.
13. refl. su vargu vykti: Keleivine [mašina] par daug reikia tąsýtis – visądien! Kp. Su motociklu man nėr sveikatos tąsýtis Aln. Vilniun nenori tąsýtis [dirbti] Pb. Kas gi tąsýtųs [į turgų], kad supirkinėt [obuolius] Mrk.
14. refl. menk. bylinėtis: Per sūdais tą̃sos OG142. Matyt, nenaudi žmonės, kad tą̃sosi po teismus Gs. Geriau yra su viens kitu sutikti, negu tąsyties po teismus Vd. Dar jie tebsitą̃so, t. y. tebsivaržo J. Už tą girią da valsčius tąsysis su ponu V.Kudir. Taip pas mus svietas įniršo bylinėtiesi, jog ne tik broliai su broliais, bet ir vaikai su tėvais ėmė tąsytiesi A1884,93.
15. menk. varinėjant, siuntinėjant, šaukinėjant varginti, tampyti: Tą̃so mane tirtie kai maišą kokį Ukm. Tą̃so tuos žmones be reikalo Jnš. Kiek po kari čia žmonių tą̃sė Drsk. Par komisiją man tą̃sė tą̃sė, badė badė Imb.
^ Kai neisi dirbt, tąsi̇̀s kaip rupūžę po akėčiom Lel.
16. su savimi, kartu vedžioti, vežioti: Karvę ganau, pardien tąsaũ, o anys (vaikai) nepadeda Klt. Nuo septynių metų pradėjo tąsýt mama mane po mišką Adm. Nuo aštuonių metų motka ir tą̃so paskui save Vlk.
| refl.: Tą̃sos [su jaučiais] po dirvą Pb.
17. tęsiamai tarti: Tie aukštaičiai labai balsius tą̃so Šil. Apie Kriaunas tą̃so labai kalbą Alks. Anies juokiasi, ka mes tąsýdami ūtarijam Ad.
| refl.: Tie žodžiai visap tą̃sosi Vlkv.
18. sukelti traukulius, konvulsijas ir pan. negalavimus: Tą̃so gal priemėtis tą mergiotę, an daktarą reikia vežt Svn. Oras pritvinkdavo kraujo ir deginamos mėsos kvapo, nuo kurio tąsė traukuliai J.Avyž. Kad rėmuo netąsýtų, reik, kruopus išvirus, katilaičio atplaišas grandyti ir ėsti Šts.
| refl.: Vienu laiku staiga visa išblyško, pradėjo tąsýtis NdŽ. Kaip pradeda anas tąsýtis kaip katinas Gdr.
ǁ impers. Gs, Alk, Drsk pykinti, versti vemti: Dūšią tąso vemti R83, MŽ109, N. Ale tik tą̃so i tą̃so mane Ml. Ligonį vis tą̃so ir tą̃so NdŽ. Nežinau, ką čia suvalgiau ar teip kas negerai, kad tą̃so vemt Krs.
19. šnek. nuolat dėvėti, nešioti, valkioti: Šito medžiaga stipra – visą vieką tąsýsi Švnč. Kokią klijonką duoda, persiuva, ir gerai tąsýt Vlk. Kožnądien neduodu tąsýt paltelio, pamainau burkele Klt. Kap insišlejoj[o], tai tik tą [suknelę] ir tą̃so Pv. Veltinių negaunu nusipirkt, turiu dar dvejus, dar nenoriu tąsýt Dg. Aš mamytės neklausysiu, šilko kasnykėlį netąsýsiu (d.) Dglš.
| refl.: Vaikeli, aš neturėjau, tai tokiais aplopytais [drabužiais] tąsiaũs Kpč.
20. refl. ilgai gulėti, voliotis: Maž reiks in patalo tąsýtis, teip bijau Lel.
ǁ mėtytis (apie daiktus): Ką tą̃sos siūlai, geriau suaust Aln.
21. menk. valgyti: Mėsą užgynė, tai tą varškę tąsýdavo tąsýdavo Slm. Šviežienos turiat, tai dabar šviežieną tąsýkit Mžš. Tryda pjovė žąsytį, davė mergoms tąsýti, t. y. ėsti J.
22. Q637, CII1032 tęsti, delsti, vilkinti.
23. refl. tęstis: Nepaliaubančios kančios… nebus pabengtos, bet ant amžių amžių, kolei Dievas yra Dievu, tąsýsis DP527.
◊ ausi̇̀s tąsýti labai gardžiai valgyti: Kai grucę su žirniais prasimetam, ausi̇̀s tą̃som Ml.
ẽšerius tąsýti snausti: Ka linksi, tada sako: ẽšerius tą̃so Rš. Anas jau ẽšerius tą̃so Rš.
Maũšos bar̃zdą tąsýti snausti: Va, jau anas Maũšos bar̃zdą tą̃so LKKXIII129(Grv).
žỹdas tą̃so už nósies (ką) apie snaudžiantį: Va, jau tavę žỹdas tą̃so až nósies LKKXIII139(Grv).
aptąsýti tr. Š
1. KŽ, DŽ1 apstumdyti kiek, apdraskyti, apmušti: Merga zdarova, galėjo jį gerai aptąsýt Ob. Visos vištos išpjautos, tik viena paliko, ale šeško aptąsýta Svn.
| refl.: Apsitą̃sė girtuokliai DŽ1.
2. aplyginti pešiojant, apipešioti: Aptąsiaũ šieną aplink kupsneles Ktk.
3. didumą išrauti, ištraukti: Aptą̃sė bloguosius dantis, dabar nesopa Dglš.
ǁ apravėti: Da daržas reikia aptąsýt Slk.
4. Rod, Vrn šnek. apdėvėti, apnešioti, aptrinti: Jau tavo segutė aptąsýta, sena Vlk. Viena sumka yra i to labai aptąsýta Dglš.
| refl.: Tai apsitą̃sę labai važiai Mrc.
5. prastais drabužiais apsivilkti, apsijuosti, apsirišti: Rasi ir svečiuose apsitąsai̇̃ šniūrgaliais? J. Apsivelka, apsitą̃so, barzdas išsipaišo ir eina čigonuos Svn.
atitąsýti tr.
1. aptampyti, apdraskyti: Jūsų arkliai užvirto…, šunes ausis atatąsė TDrIV113(Prng).
2. sunkiai atnešti, atvilkti: Atanešiau, privargau, atitąsiaũ sunkybę Skp.
3. refl. ateiti, atsivilkti: Ko jūs atsitąsėt? Pun.
◊ nors ausi̇̀s (ūsùs) atsitą̃sai apie labai skanų valgį: Baravykai labai skanūs, nor ausi̇̀s atsitą̃sai valgydamas Plš. Tai, boba, panaravijai gardaus valago, nor ūsùs atsitą̃sai valgydamas Prng.

×dasitąsýti (hibr.) tr. sunkiai ko prisivežioti ar prisinešioti: Kiek mes tos duonos dastą̃sėm iš to Vilniaus Arm.
įtąsýti tr.
1. Š, Rtr, NdŽ, KŽ, Mrj sunkiai įnešti, įtempti, įvilkti.
| refl. tr. Š, Rtr, KŽ.
2. refl. įsismaginti bastytis, valkiotis, slampinėti: Ar tu nesisėsi? Kap insitąsei̇̃ aplink kampus, tai tąsysies Drsk.
3. smarkiai sutepti, įpurvinti: Kur tu juos (drabužius) intąsei̇̃? LKKIX202(Dv). Intą̃sė mano šventadienę kepurę Lp.
| refl.: Insivalkijos tos paklotės, insitąsi̇̀s po kampus Pv.
ištąsýti tr. K, KŽ; N, BzB290
1. R, MŽ, Sut, K, NdŽ tempti, kad ištįstų: Neina, netrauk, tik ištąsýsi [siūlus iš sruogos] Klt. Į mūčijimo šrubus įdėjo, su kuriais žmogaus kožną sąnarį taipo ištąso, kad per kūną kiaur permatyti NS1832,7. Reg rankas ištąsytas SGI87. Jo visos gyslelės buvo teipo [podagros] ištąsytos, kaip jau nieko negalėjo BPII455.
| Gėriau alų, ištą̃sė pilvą Pj.
| refl. K, Rtr, NdŽ: Išsitąso gerai kedenant i striuogutės Gs. Šitie mano batai baisiausiai išsitą̃sė Mrj.
2. ištampyti, išdraskyti, išplėšyti, išvalkioti: Tą grybieną ištą̃so tais traktoriais Trgn. Buvo mirėliai ištąsýti, ieškota gėrybės Dv. Tegul, sako, vilkai tau žarnas ištąsỹs, o velniai skūrą išdirbs (ps.) Slk. Kačeib teipag ir po truputį duotumbeis ižtąsyt kūną savo Sut.
| Susegta audeklai, kad vėjas neištąsýtų Kt.
^ Būtų seniai varnos skystgrobius ištąsiusios (būtų žuvęs) Šts.
3. Pg ką sunkų ar sunkiai ištampyti, iškiloti, išvilkti: Medžius ir linus pamerktus iš markos, iš upio ištąsýk J. Eik, ištąsýk duoną iš pečiaus Arm. Kol tuos akmenis ištą̃so, oi vargo Rod. Ištą̃sė mašiną [iš upės] Pb. Mėšlą vienas ištąsiaũ tokio[je] klampynė[je] Mžš. Šienas reiks iš krūvų ištąsýt Rud. Šiemet bulbieniai kaip lazdos, bus vargo ištąsýt Slk. Ištąsýk šitiek druskos in pečių! Klt. Šitas šuva duoną ištą̃so, o pieno nelaka Pv. Ištąsýk kopūstų lapus [iš katilo]! Švnč.
4. tąsant išimti ką tvirtai besilaikantį ar sunkiai prieinamą, ištraukyti, išrauti: Paskui kiek darbo, pakol ištą̃so iš korių [vikšrus] LKT328(Ktk). Įleidė puodkėlį sudriskusį skalbiamon – let ištąsiaũ Mžš. Drobės ištąsai̇̃ siūliukus ir tada kabinėji (siuvinėji) Švnč. Siūlus ištą̃sė [po operacijos] i liepė vežtis namo Klt. Ištąsýk šaknis i susdėsi dantis Klt. Pala, aš atnešiu svieką, buvo ištąsýtas Tvr. Guzikus tai mergiščiai ištą̃sė kaži kas Trgn.
5. DŽ1, ČrP, Mžš paslapčiomis išnešioti, išvežioti, išgrobstyti: Ištą̃sė po karo tuos ąžuolus Dsn. Ištą̃sė visą medžią Pls. Tą šiperį vienas kitas ištąsi̇̀s Dkk. Kap atejo ondartai (ondatros), tep švaru padarė – ištą̃sė viską Kpč. Ką nepademi, tai tiej vaikai ištą̃so LzŽ. Vagiai ištą̃sė viską Vdšk. Vilkai ištąsýdavo ir aveles, kogi neištąsi̇̀s Sb. Lapė ištą̃sė visas vištas – neliko nė vienos Ktk.
| prk.: Tas kontorines [merginas] tai tuoj bernai ištą̃so (veda) Slk. Kap jauna išvažiuoja iš namų, meta siūlą, kad visas ištąsýt[ų] (brt.) DrskŽ.
| refl. tr.: [Lapė] žąsis iš paviečio išsitą̃sė Klt.
6. šliaužiantį po ką ištampyti, išvalkioti: Kur seniukas ejo, ten žirniai išaugo, o aš kad durnas, kad būt žinojęs, būt ištą̃sęs tą seniuką po visą dirvą Antr. Laumę raganą pasodino ant karštų geležinių akėčių ir ištąsė po visus laukus TDrIV222(Mrc). Arklys vyrą lenciūgan susukė, po laukus ištą̃sė Pnd.
| refl.: Kad tu po visus laukus išsitąsýtai! Ml.
7. išdirbti: Dešim desencinų dirvoną ištą̃sėm Krs.
8. ištiesti, iškloti: Audeklais buvo ištąsýti visi keliai, kad Tiškevičių laidojo Gršl.
9. Rs ką sunkiai nešiojant, dirbant išvarginti: Man tai smala ištą̃sė rankas Lb. Par bulbakasį tie krepšiai rankas ištą̃so Rs.
| Kadriliaus kad merga nemoka, o vyras moka, tai mergą ir ištą̃so Jdp.
| impers.: Karvė kieta, man rankas ištą̃sė bemelžiant Mrj.
| prk.: Nervus ištą̃so, per dieną tokį darbą dirbant Mrj.
10. refl. SD449, Sut, N sunkiai dirbant, labai pavargti, nusikamuoti, nusialinti: Ižsitąsau, ižilstu SD419. Išsitą̃sęs, išsikamavęs vakar akmenis benešiodamas, šiandien nebepasivelku iš vietos Š. Gerai, kad aš stipras buvau, išsitą̃sęs iš jaunų dienų Snt.
^ Kad anys išsitąsýtų su tokiu darbu! Dglš.
11. išsivalkioti, išsibastyti: Aš po visą svietą išsitą̃sęs Rud. Visi išsitą̃so, i nieko neblieka Ck.
12. daug kur nuvesti, išvedžioti: Ištą̃sė visur, visą bažnyčią apžiūrėjom Aln.
13. kurį laiką versti vykti, šaukinėti, varinėti: Bent kelerius metus mane ištą̃sė po teismus Rtr, Š.
14. priversti išvykti, išblaškyti: Kai mus ištą̃sė, tai ir medžius išnaikino Msn.
15. prk. sužadinti, išjudinti: Tik padarytumėt kokį vakarėlį, tuoj visus jaunus ištąsýtumėm Strn.
16. refl. išsisklaidyti: Kai debesėliai išsitą̃sę, sėja linus Srj.
17. impers. smarkiai pykinti, versti vemti: Kai aš apsinuodijau šaltiena, tai mane kad ištą̃sė Mrj.
18. refl. išsivemti: Kad išsitąsiaũ, kad išsivėmiau – net lengviau Ds. Išsivėmiau, išsitąsiaũ trečion dienon Antš. Kartais kiaulės išsivema, išsitą̃so Užv.
19. išvedžioti, išdainuoti: Balsas tai balsas: visokiom natom ištą̃so! Užp.
20. prk. išeikvoti, iššvaistyti: Tuščiai stiprybę ir sylas mano ižgaišinau, nuteriojau, ižtąsiau SPI343.
◊ [net] žárnas (žarnelès Prng) ištąsýti
1. apie smarkų juoką: Net žárnas ištą̃sė nuo juoko Slk.
2. pykinti, versti vemti: Tai tu jam činčibiro indėk kopūstuos, tai jam i žárnas ištąsỹs Slk.
paištąsýti (dial.) tr.
1. viską sunkiai iškiloti, išnešioti: Paištą̃sėm šiekštas iš ežero Str.
2. paslapčiomis išnešioti, išgrobstyti: Kap pamirė anas, po pagalaitį, po sienolį paištą̃sė pirkią LzŽ.
nutąsýti tr.
1. KŽ nutampyti, nuvilkti tolyn: Sugriaužė kiaulė lovį, nutą̃sė – eik, pritaisyk ben kiek Mžš.
2. Klt nuplėšyti, nudraskyti, nutraukyti: Rūbai nuo sienų nutąsýta vidudienį Trgn. Vienais metais mūsų kaimynų katinas [viščiukams] galvytes nutą̃sė Dgč.
ǁ tempiant numauti: Nutą̃sė čebatus, paguldė tėvą Dglš.
ǁ nupešioti: Apsvilinu, nutąsaũ plūksnas nuo anties, apčystiju Klt.
3. Š sunkiai vieną po kito nunešti, nuvilkti: Medžius nutą̃sė žmonės DrskŽ. Kareiviai nutą̃sė visus dobilus arkliams šerti NdŽ. Nutąsiaũ penkius maišus, daugiau nebeturiu sveikatos Slm. Vagiai maišus nutą̃sė požerėn Str. Nutą̃som vaikus miegančius nuo pečiaus ir paguldom Klt.
4. tampant įskaudinti: Nutąso be malonės ausis rš.
5. svoriu nuvarginti, nukamuoti: Akėt – pora arklių, – kad nutą̃so rankas Mžš. Vaikas nutą̃so rankas perdien [benešiojant] Kp.
| refl.: Par dieną rankos nusitą̃so vandenį benešiojant Ėr.
6. refl. N, Š, KŽ, Grv, Srv, Sdk, Klt, Mlt daug vaikščiojant, nešiojant, dirbant nuvargti, nusialinti, nusikamuoti: Kab nustą̃som, vaikeliai, ir anksti gulam DrskŽ. Par dieną nusitąsiau, mėšlus kabinėdamas, nieks manę nepakeitė J. Karves gano, per dieną nusitą̃so Brš. Vienas išvarai [bandą] – siaura ganiava, nustasai̇̃ Pls. Nustąsė perdien vaikas, tai dar̃ glūdoja an pečiaus Lp. Daug nuvargęs, nusitąsęs brendu namo atsidusęs O. Nustąsiau su šienu, tik ką velkuos Ktk.
7. tampant nukankinti, nukamuoti, pribaigti: Tą katinėlį vaikai nutą̃sė Gršl. Kad kožnadien būt, tai būt nutą̃sius tą vaiką gatavai Slm.
| Nervai nutą̃sė žmogų Sdr. Tas kosulys baisiai nutą̃so Brž. Priemetis jau nutą̃sė vaiką RdN.
8. refl. menk. nuvykti, nusibastyti: Nenustąsýk kur, būk namie! Dglš. Utenon nustą̃sė arielkos ieškot Dglš.
9. refl. menk. nusivalkioti: Nustą̃sė merga su bernais Dglš. Ana nustąsius su visokiais diedais Ktk. Išsimušai iš kelio ir vienas nustąsýsi (nugyvensi nevedęs) DrskŽ.
10. šnek. nudėvėti, nunešioti: Kas yra, nutąsýsiu, ižnešiosiu DrskŽ.
11. refl. mirti, nusibaigti: Virsi griovin ir nusitąsýsi Antš.
panutąsýti (dial.) tr. visus paslapčiomis išnešioti, pagrobti: Gal vilkas panutąsi̇̀s visas karves Dv.
papanutąsýti žr. panutąsyti: Drentog papanutąsi̇̀s vilkėkas visas avis Dv.
patąsýti tr. Rtr; L
1. NdŽ, KŽ paėmus už ko nors patimpčioti, patraukyti: Ka čiupo močia bart, už kudlų patą̃sė Brž. Paėmęs už drapanų patą̃sė tylomis, kad pas jų ateitumei J. Patą̃so tas duris, patą̃so Krč. Kruopytę patąsýsiu karvės kakeles, tai raudonos pasdaris Aps.
| refl. tr. KŽ.
ǁ pamilžti: Jei nepareisi, aš pats patąsýsiu karvę Snt. Eisiu ožką patąsýt Skr.
2. refl. pasistumdyti, pasimušti: Susikibę pasitą̃sė DŽ1. Anys da pastąsi̇̀s: vienas až priekinių kojų, kitas až ažupakalinių (ps.) Slk.
3. NdŽ velkant kiek patampyti, pavalkioti: Karvė neryja, tik lenciūgą patą̃so po žolę Klt. Per rasą patąsiaũ apinastriu Lz. Kad agurkai megztų, reikia patąsyti per ežią vyriškas kelnes LTR(Dgl).
ǁ pastumdyti: Išeidama laukan, da duoną [krosnyje] patąsýk Ktk.
4. sutraukyti: Ė diedas kap inlipa, tai taip patą̃so gijas – tokis jo audimas Vdš. Atneši iš lauko pantį patąsýtą, mesi agurkuosna – tada agurkų daug Aps. Pamušė viedrus, palaužė nėšius, patą̃sė pasaitėlius (d.) Švnč. Kultuvai patąsýta – nėr kuom kulia Prng. Visas [vyžų] ąsas patą̃sė OG71.
ǁ suardyti: Geležiniai keliai tada buvo patąsýta, nejo mašinos (traukiniai) Aps.
5. tempiant patiesti, iškloti: Patąsýdavo [drobes ant saulės], ale kiek te laiko, nepasakysiu Vdn.
ǁ refl. išsidriekti, išdrikti: Pastą̃sęs viršuj [augalas] Ad.
6. kiek tęsiamai tarti: Jiej [kalba] patąsýdami, o mes stačiai kapojam DrskŽ.
7. refl. pasidengti, apsidraikyti: Tai nečystai pjauna – visa dirva šiaudais pastą̃sius Tvr.
8. refl. kurį laiką judėti visu kūnu, stengiantis išjudėti, ištrūkti, iškliūti, pasimuistyti: Prijoja pri miško, pasitą̃so su tuo arkliu ir joja atgal – negalia prajot LKT270(Brž). Taip jo kumelaitė, ilgai dumble pasitąsius, dar labiau nuklimpo LTR.
9. sunkiai panešioti: Tiej runkeliai glėbinykai – patąsýk! Pv. Nemiegosi, tai eikš da patąsýsiu Km.
10. refl. sunkiai padirbėti: Reikia pastąsýt, reikia sunešt šienas DrskŽ. Vasarą pastą̃so kiek vyras Dg. Tegul pati da pasitą̃so su ta karve, aš tai to pieno negaliu gert Slm.
11. refl. menk. pasibastyti, pasivalkioti, paklajoti: Pastą̃sė po svietą, pakeliav[o] ir vė namop atėj[o] LzŽ. Pastąsýt nori visi, kad jau nelikus DrskŽ. Kada parvažiuosiu – nežinau, nes noriu pasitąsyti po baltą pasaulį V.Krėv.
12. menk. pavedžioti draugaujant: Patą̃sė patą̃sė mergiotę ir paliko Aln.
| refl.: Pasitąsýti su mergaite NdŽ. Metus pastą̃sėm ir apsiženijom Dg.
13. menk. pašokdinti: Eidavo į tas vakaruškas, koks mažu ir patąsýdavo Snt.
14. refl. pasikankinti, pasitampyti vemiant, bloguojant: Vemt teip nevėmė, ale pasitąsýdavo Slm.
15. menk. varinėjant, siuntinėjant, šaukinėjant pavarginti, patampyti: Par aną didžiojį karą patą̃sė ir manę vokiečiai Antš. Patąsỹs tave po teismus NdŽ. Policija jį gerokai patą̃sė (pakamantinėjo) DŽ1.
| refl. NdŽ: Pala, teip greit nesibaigs, ir gerai po teismus pasitąsýsit Srv.
16. Srj šnek. padėvėti.
◊ net žarnelès patą̃sė apie smarkų juoką: Iš juokų net žarnelès patą̃sėm Prng.
partąsýti tr.
1. NdŽ sunkiai po kiek parvilkti, partempti, parnešti.
2. šnek. sudėvėti: Aš per vieną vasarą trejas kelnes partąsiaũ Vlk.
pértąsyti tr.
1. NdŽ pernešti, pergabenti iš vienos vietos į kitą.
| refl. tr.: Persigabenk, pérsitąsyk visa, – kur tu padėsi?! Adm.
2. refl. Prn sunkiai dirbant pervargti, persidirbti: Parsitą̃sius buvau, paskubėjau, sušilau – tuoj širdį labai sopėt pradėjo ir visa drebėt pradėjau Krs.
pratąsýti
1. refl. nešiojant prasitampyti: Batai buvo maži, prasitą̃sė Prn.
2. refl. kurį laiką sunkiai nešioti, pragaišti nešiojant: Su tom [obuolių] skrynelėm prasitąsai̇̃, lekuoji Slm.
3. prasibastyti, prasivalkioti, pralakstyti kurį laiką: Aš nūnai išvažiuoju kalnuosna, kur prasitąsysiu kelias nedėlias V.Krėv. Prasitąsai, geriau išmazgotai Sem. Tep ir prastą̃sėm visądien nevalgę Lp.
4. tr. kurį laiką pravedžioti, pravežioti: Pratą̃sė po miestą, nieko nenuspirkau DrskŽ.
5. refl. būti traukulių traukomam kurį laiką: Vakar pardien prasitąsiaũ Ds.
6. tr. pratęsti, užtęsti, prailginti: Kam teip labai paduksį mūsų ant ilgo meto pratąsome DP581.
pritąsýti tr.
1. LL110, NdŽ tampant, tąsant privarginti, pritampyti: Davaliai man gyvuliai pritą̃sė, ir koją sudaužė Alks.
| refl. LL110.
2. pridraskyti, priplėšyti: Sprogo, [žmonių] męsų buvo prytąsýta Vn.
3. I artyn pritempti, privilkti: Pritąsýti maišus prie durų DŽ1.
4. impers. pakankamai, daug traukuliams tąsyti: Man vidurius pritą̃sė NdŽ.
5. refl. pakankamai, daug prisitampyti nuo traukulių: Pradėjo po operacijai vemt vemt, pristą̃sė ir numirė Lel.
6. LzŽ sunkiai ar daug prinešti, privilkti: Regi, kiek žagarų pritąsiaũ! LKT401(Pls). Pernakt ir perdien gėrė, kur aš jiemi pritąsýsiu DrskŽ. Pritą̃sė grybų pilną turgų, o niekas neperka Žln.
| refl. tr.: Kad aš pamiškėj gyvenč, tai po glėbelį [malkų], žiemai prisitąsýč Ds.
7. daug parsivesti (į žmonas): Pritąsė bobų [į žmonas iš svetur], tai vaikai lietuviškai neniūkia Aps. Moterų yra iš visur pritąsytų Vrn.
8. Mrj menk. privarginti, prikankinti (varinėjant, kvietinėjant, siuntinėjant, verčiant dirbti): Pritą̃sė, privargino, kritau i guliu Ukm. Kiek mane yr pritą̃sius, negaliu apsakyt! Mlt. Kiek pritą̃sė tėvus dėl bernioko Ktk. Pritą̃sė tada juos po kalėjimus DŽ1. Pritą̃so žmogų to boba su savo sklypeliu Slm. Tamstą pritą̃sėm su niekais Sb.
9. refl. NdŽ, Dkš, Sdk pavargti dirbant, nešiojant: Kad pristąsiaũ – tik tik paeinu Skdt. Tegul anas miega – prisitą̃sė Pb. Pristąsaũ perdien, nepaeinu Žln. Pusę penktos priskeli ir pristąsai̇̃ [per dieną] Rod. Su tuo žaliu pašaru tiek prisitąsaũ, kad rankas gelia, tirpsta par naktis Krs. Tiek pristąsai̇̃ žiemą su [v]andeniu Vžns. Ka prisitą̃sė su tais jaučiais: reikia i žluobas išvalyt, i pašert Sdb.
10. NdŽ, Lnkv šnek. sunkiai prikelti, pribudinti, prižadinti: Po šventadienio jo negalima buvo pritąsyti iš miego, nes ūžė per kiaurą naktį, šoko Vaižg. Šitie vaikai iš vakaro neina gult, tai anryt negali pritąsýt Rdm. Miega – kad aš tau jį pritąsýč Pl.
| prk.: Ir čia žmonės sunkiausia buvo pritąsyti iš snūdurio Vaižg.

×raztąsýti (hibr.) tr.
1. LKKXIV228(Grv) ištąsyti, išdraskyti, ištaršyti: Visą kuodelį į egles raztą̃sė, raztaršė, razkratė Tvr.
2. išsidalyti: Daug svieto jau priaugo, šitą valaką raztą̃sė Aps.
sutąsýti tr.
1. patampyti, patraukyti, supurtyti: Stalas trakt trakt, tai net pasižiūrėsiu, kas jį ten sutą̃sė Aln. Až kriūtinės tik sutą̃sė paėmęs, net špilkelės išlakstė Klt. Kai gerai sutąsiaũ berniūkštį, tuoj prisipažino Dbk.
ǁ refl. tr. tampant išlyginti, sutvarkyti, sutampyti: Tik susitą̃sė marškinius, pamatęs gražią RdN.
2. R422, MŽ572, N, KŽ sutraukyti: Įtraukdamas galus, nesutąsýk sruogų, gijų J. Sutą̃sė karvė apinestrį Ktk. Karvių razsigyliuota, lenciūgai sutąsýta Rš. Telyčia nutrūkus, virvė sutąsýta Mlt. Voratinkliai sutąsýti Ktk. Aš bernelio paklausysiu, šilko kasnykelį sutąsýsiu (d.) Dglš. Sumušė viedrus, sulaužė nėšius, sutą̃sė pasaitelius (d.) Ck.
ǁ suardyti: Lieptą sutą̃sė Aps.
3. tampant, tąsant privarginti, prikankinti: Karvė mane labai sutą̃sė Dbk. Kap sutą̃sė, sustūkojo [senelį], tai ir mirė Nč.
ǁ tąsant, valkiojant nukankinti: Komendotą, gyvą sugautą, sako, būk Algirdas liepęs arkliais sutąsyti S.Dauk.
4. N, NdŽ sutaršyti, sudraikyti, suvelti.
| refl.: Susitą̃so tos vilnos – nūsipirko didelį gniužulą Pj.
5. refl. NdŽ, Ds, Vp susipešti, susikibti, susiimti: Kap sustą̃sė bernai terpui savę, tai visi iš veseilios išdundėjo Rod. Už krūtų susitą̃sė vyrai Rmš.
6. NdŽ, DŽ1, Adm sunkiai sunešioti, sutampyti, sukilnoti: Sutąsýk ben keturiasdešim bitonų [pieninėj]! Sug. Kiek akmenų sutą̃sė sklepui! Aln. Kol visas malkas sutąsiau, labai pavargau Skp. Kol sutąsiaũ bulbas naščiais – kakle dūšia (labai pavargau) Ktk. Vakar vištėlius sutą̃sėm, šiandie patys suejo DrskŽ.
| refl. tr.: Aš viena šitų maišų nesusitąsýsiu in vežimą Prn. Nor bul'bas sustąsýsim Lp.
7. refl. sunkiai kur suvaikščioti: Vakar Leipalingin sustąsiaũ Lp. Škada mano žygio, tik dovanai sustąsiaũ Kb.
8. sukviesti, suvaryti: Sutą̃sė bobas pirkion iš atšlaimo pietuvyt Ad.
9. traukuliams sutraukyti, suremti: Kap ėmiau vemt, tai mislinau, ką man vidurius sutąsi̇̀s per šonus Nč.
| impers.: Mañ sutą̃sė vemt Dglš.
10. Lzd šnek. sudėvėti, sunešioti: Megztinio nenuleidžiu nuo pečių – greit sutąsýsiu Ktk. Jau sutąsei̇̃ andaroką, kad naują nupirko Švnč. Tokios geros buvo kelnės, tai sutą̃sė ką bematant girtas Sdk.
11. menk. ilgai artimai draugavus palikti, pamesti, suvedžioti: Argi anas mane paims, tik sudžiūveno, sutą̃sė mane, ir gana Užp.
12. refl. tr. menk. neištekėjus įsitaisyti (kūdikį): Buvo slauna merga, ale kap sustą̃sė benkartą, tai nė vienas in ją neskyšina Rš.
13. suklaidinti: Sutąsei̇̃ mane – dieną sudilau [teisman atvykęs] Srj.
14. Sut susilpninti, sumažinti jėgas, išvarginti: Ligonį važinėdami tik sutą̃sė Prn.
| refl.: Pareini šlapias, sustą̃sęs Dbč.
15. su vargu ką sunkiai kramtomą suvalgyti: Kada tu sutąsýsi šitą gaidį?! PnmR. Jis (bebras) tą vištą suėdė, sutą̃sė Grš. Led sutąsiaũ vieną [saldainį], užteks Slm.
užtąsýti tr.
1. NdŽ užtempti, užvilkti ant ko ar už ko.
2. NdŽ, Vrn tąsant labai ar negyvai nukankinti, nukamuoti: Tąsė tąsė až pakarpos ją, iš vieno galo kitan – ir ažtą̃sė Trgn. Teip tąsė ir užtą̃sė [močekos dukterį velnias] (ps.) LKT280(Ukm). Mūsų vaiką ir ažtą̃sė tie piemenys Ds. Ana man ažtą̃sė, šito karvė, daboja, kad gatavo priryt Klt. Šuniukas vištuką užtą̃sė KzR.
| refl.: Kad būt senelis nenuėjęs, ir būt užsitą̃sęs [arklys] Slm.
3. sunkiam darbui nukamuoti, nualinti: Aš būč didelis. Ale prie darbo užtąsýtas Žmt.
| impers.: Užtą̃so rankas, su spragilais bekulant Gršl.
| refl.: Ką gi dirbai, kad teip ažsitą̃sęs? Ds. Per dieną ažustąsiaũ kap varna an lietaus Dv.
4. ilgai vedžiojant, vežiojant nuvarginti, nukamuoti: Tai ledokas, užtą̃sė tą žmogų DrskŽ.
5. sunkiai užnešioti, užvilkti: Užtąsýk tuos spalius, pjūvenas an viršaus Adm.
6. nešiojant užauginti, užnešioti: Bėda, kol tie vaikai prakunta, kol tu juos užtąsai Slv.
7. refl. menk. netekėjusiai įsitaisyti (vaiką): Po vyri vaikas gerai, o mergai užsitąsýtie vaikas – visi juokiasi DrskŽ.
8. impers. labai pykinti, versti vemti: Išvažiavau aš Mielagėnuos, kai prasdes, tai ažtą̃so Ml.