razsirašýti

Apibrėžtis
rašýti, rãšo, rãšė; H180, R, Sut
1. tr., intr. N, K brėžti popieriuje ar kur kitur kokius grafinius ženklus (žodžius, skaitmenis ir t.t.): Pigus ir trumpas mokslas skaityti ir rašyti Mž16. Rašau į akmenį R75. O kad būt kas išmoko mane rašýt Lnkv. Mokykloj nesu vienos dienos buvęs, o rašýt geriausiai išmokau Ob. Taisyklingai tai aš nemokėjau rašýt LKT194(Grš). Ir aš buvau pradėjus [mokytis] rusiškai rašýt Žln. Aš rašiaũ kitap, o žodžiai kitap stovi Ūd. Rašiau kaip mokėjau, nors viena raidė į pietus, kita į šiaurę žiūrėjo rš. Ir rašyt gražiai rašai P.Cvir. Rãšai jau, kad rašai̇̃ Mlk. Tai nabagėlis rãšo ir rãšo Grv. Aš pats rašýsiu Aps. Kad būtum berašąs buvęs, būtum ir plunksną turėjęs rankoje J.Jabl. Skliausteliais išskirto įterptinio sakinio gale gali būti rašomas klaustukas arba šauktukas rš. Velnias rašė rašė, prirašė pilną skūrą – jau nėr kur rašo LTR(Prng). Rãšo kap višta su koja (negražiai) Kt. Rašo kaip gaidys ant kiemo LTR(Pp). Rašo lyg katinas su lopa Šll. Leidžiu lietuvių rašomosios kalbos gramatiką J.Jabl. Rašomieji egzaminai būsią vėliau J.Jabl. Rašomoji bei šnekamoji kalba K.Būg. Čia yra jo rašomoji mašina, rašomieji įnagiai J.Jabl. Rãšomas popierius Ds. Rãšomoji šikšna, pergamentas KII106. Plunksna rašoma R317. Čia jo rašomasis stalas J.Jabl. Tos [toblyčios] buvo iš akmens ir rašytos pirštu dievo BB2Moz31,18. O kad liepė sau paduot rašomą toblyčią, parašė kalbėdamas: Jonas yra jo vardas Ch1Luk1,63.
^ Rašo nei į kaktą, nei į staktą Ggr. Kas skaito rašo, duonos neprašo Pd. Plunksna rašo, grašio prašo S.Dauk. Po kuodeliu nerašis, kačerga pečiuj rašis (teigiant, kad mergaitei mokslo nereikia) Vlk. Pritraukia dulkių an padlagių, ka ant rytojaus gali rašýti Bt. Nemoku nei rašyt, nei skaityt, o mane nori karalium išrinkdyt LTR(Dv).
ǁ intr. būti tinkamam brėžti grafiniams ženklams (apie rašymo priemonę): Plunksna gerai rãšo DŽ1.
2. tr. R420 sudaryti kokį tekstą, dėstyti raštu: Rašinį rašė J.Jabl. Rašė penketui (penkiems) – parašė dvejetui (dviem) J.Jabl. Pasisėdau už stalelio raštelius rašyti KlvD192. Kam čia rašai laišką, ar sūnui? J.Jabl. Jei laišką rašai̇̃ (moki rašyti), tai toli apeisi Paž. Apie tą nelaimę dar ir dabar [laikraščiai] teberašo Grž. Laikraščiuosa nereikia meluot rašýdamiem Drsk. Rãšo tus laikraščius, gauna piningiuko Krš. Aure, Baltrukas vakar rašė rašęs ir apsiriko tris kartus Blv. Diena, kurioj lakštas yra rašytas Vilniuj SD39. Idant tau duočiau akmenio tablyčias ir zokaną bei prisakymus, kurius aš rašiau BB2Moz24,12.
^ Man galvoj, kap kas rãšo (greit susiorientuoju) Lzd.
rašýtinai adv., rašytinai̇̃: Geriau parašyk rašytinai̇̃ Lkv.
3. tr., intr. kreiptis į ką raštu, siųsti laišką: Jam rašau R18. Aš jam nerašysiu, kad ir kažin kaip jis prašytų J.Jabl. Rašyk man šituo adresu J.Jabl. Nor negreitai grįšiu, dažnai aš rašysiu KrvD217. Viena sesutė numirė, kita ir dar̃ dár gyvena, lakštus rãšo LKT373(Btrm). Jau aš jam daugiau nerašęs gromatėlių Rod. Rãšė laišką, ka atvažiuotum – nevažiavo LKT101(Kv). Ar daug duosiu, ar maža, rašysiu vis apdraustais laiškais J.Jabl.
^ Kad čia ne prie man rašýta (juok. sako neperskaitantis ar nemokantis skaityti) Trgn.
rašýtinai adv.: Ir rašýtinai (raštiškai, raštu) prašė, ir vyrai važiavo, bet negavo Šts.
| refl.: Rãšės, ka ant švenčių pareiti, o jau i po šventei, o ano kaip nėr, teip nėr Slnt.
ǁ refl. susižinoti laiškais: Kol gyvi būsim, rašýsimės Krs. Aš žinau: tau mama neleid rašýties su vaikiukais Trk.
4. tr., intr. kurti veikalą: „Anykščių šilelį“ A. Baranauskas rašė pačiais kūrybingiausiais metais rš. Vaižgantas tada rašė „Pragiedrulius“ V.Myk-Put. Ir žiūrint, ar tai gera, ar liūdna, aš rašydama ir džiaugiuos, ir verkiu I.Simon. Eiles rašydamas į knygą, žadėjau juoktis, o verkiu E.Miež. Daug rašė labai gražių eilių ir dainų A1884,85. Kaip veikalą tą rašiau ne dėlei lietuvininkų, ale dėl tikrųjų žemaičių P.
5. tr. žymėti, fiksuoti: Kap tik aš šnekėt, tep jis rašýt Bgt. A puodų, šaukštų nerašýste (klausia viską užsirašinėjančių dialektologų)? Dbg. Nerãšai, ba nemoku [dainos] Grv. Tokia [daina] nėr kaip rãšo knygon Tvr. Rãšotė ir rãšotė, pasilsėkitė, bus ir rytdiena LKT403(Šč). Tada maliodiją, kad norit, rãšait Grv. Perdien rašýtūtėt, galėtūt rašýt Vlk. Bū[k] prie man ir rãšai an manę Aps. Matai, rãšant kalbos nėra Km. Kaimo gyvenimas turėjo savus nerašytus moralinius įstatymus bei humanistinius papročius rš.
| prk.: Ilgi ilgi gyvenimo metai rašė tame veide sopulius ir ašaras, ir vargų klaikumą – rašė rūpestingai, be pasigailėjimo J.Bil.
| refl. tr.: Tos paskaitos nerašýsiuos Mžk.
6. tr. traukti į sąrašą, registruoti: Jau rašė bites [dėl mokesčio] Dv. Vai augin, augin tėvas sūnelį, sau didį užvadėlį, o da n’užaugo pusėn ūgelio, girdžiu – karužin rašo BsO337. Reik rašýti lentas Gršl. Niekame nerašyti, niekam nieko nemokėjo, niekų nieko nedirbdami, mito iš apgauties ir vagystės M.Valanč. Aš po Darbėnais buvau rašytas Plng.
ǁ (germ.) Pgg, Sg būti iš eilės: Šešiasdešimt kad rašỹs (kai bus šešiasdešimtieji metai), tai bus karas Ktč. Tuokart rašė vieną tūkstantį septynis šimtus ir devynis I.Simon.
7. tr. traukti į narius: Uždraudė zokaninkams be žinios ar daleidimo vyskupo rašyti į tretįjį zokaną motriškosias M.Valanč.
| refl. Sd: Ir dabar daug kas rašąsi į blaivybę J.Jabl. Rašėsi draugijon ne tik Vilniaus miesto, bet ir Vilniaus kaimo lietuviai rš. Rašýkis pri mūsų Žeml. Rašýčiakės (rašyčiausi) i aš važiuotie GrvT88.
8. tr. skirti dokumentu: Lauką turėjo nerašytą N. Tėvas vakar savo turtą sūnui rašė J.Jabl. Tos žemelės du hektarai: vienas man rašýtas, kitas – mano seseriai Skr. Atsivedė ir sūnų rašytąjį (rašytinį, kuriam laukas rašytas) J.Jabl. Tai aš rašyčia pusę majentkėlio, bi pribudinčia savo motinėlę TŽI286(Mrs). Tas nebuvo į dienas rašyta, dėl to aš ir nepadariau Šts.
| refl.: Žemė ant motkos rãšos Alv. Viena an manę, kita an sūno (sūnaus) karvė rãšosi Rod.
9. skirti ką gauti: Tu mun mažiau tų vaistų rašýk, jau aš visai pasibaigsiu Skdv. Rãšo senį į ligoninę Rdn.
10. tr. metrikuoti: Aš ir nevinčiuitas, ir nerašýtas Švnč.
| refl.: Sutarė jau rašýtis Jnšk.
11. refl. dėti parašą: Rašýtis po pareiškimu DŽ. Mes rašomės po taikos atsišaukimu, nes žinome, kad šimtų milijonų žmonių valia yra nenugalima A.Vencl. Visi beraščiai kaip rãšės? – Kryželiais Plt. Kažin, daugiau pasirašė kas nors [skundą] ? – Kas ten jiems rašysis K.Saj.
12. tr. N marginti, ornamentuoti: Jis patsai guli rašyto[je] lovelė[je] J. Gražiai rašytas yr R134. Rašytas akmuo Q339. Margutį rašyti A1885,378. Jūs rasit mane linksmą, drobužes audžiant, raštužius rašant, su bernužiu bekalbant JV860. O kam tu rėži drobužes, o kam tu rašai raštužius? ArchIV603(Vlkš). Ne stakles dėsi, ne šešnyčius rašysi Sln. Jin gražiai pirštines rãšo – ot duot jai numegzt! Lnkv. Kad mane paimtų karalius, tai aš rašyčia raštelius be skietų, be skietelių Švnč. Nemokėjau staklelių rėdyti, nei plonųjų drobelių rašyti KlpD115. Ta, kuri šilkais rašo, bus mano mylimoji RD85. Kad aš emu ranko[n] grėblelį rašytą, mano myliamiausio rankelių taisytą (d.) Brūnava (Latvija). Mergužę guldysiu į margą vygelę, aš pats atsigulsiu rašýto[j] lovelė[j] JD781. Puikus ir jo žirgytis obuolėliais rašytas KlvD78. Baltos liepos laivelis, rožėms rašýts žėglelis LB18. Mano skrynužėlės ašaroms rašýtos JD708. Tų bitelių, tų gaudžiančių koreliai rašýti JD55.
| prk.: Tėvas stovi vienplaukis, ir aš matau, kaip šaltis rašo mėlynes jo veide J.Balt. Šalna pirmoji rašė langus S.Nėr. Oi apyneli, žals puroneli, kam rašai veidelį mano, veidelį? D52. Anytėlės dvarely vargai vartuos rašyti JD513.
^ Genys margas nerašytas TDrIV164.
13. tr. oficialiai vadinti: Tik be reikalo jie mūsų karaliais visur save rašo (rašosi) J.Jabl.
| refl.: Vienas gaspadorius rašėsi Kumpys Cp. Subatiškė tik rãšės, o mus vadina Meškiniais Ad. Rãšėmės Kukliais (pavardė) iš Kaziulių (kaimo) Dv. Ana rãšos pase lietuvė Smal. Rãšosis lenkas Pls. Vijolė ir dokumentuos rãšos Km.
14. tr. varduoti, užkalbėti: Rašė žemyn rožę kelius kartus, bet nenurašė Šts.
◊ kai̇̃p rašýte rãšo apie gražiai bėgantį: Arklys bėga gražiai, kaip rašyte rašo J.
kitù galù žẽmę rašýti labai stengtis: Nor jūs rašýkit kitù galù žẽmę, tai vis tiek Krok.
kójomis rašýti bėgti, gražiai metant kojas: Apjoj kartą, kitąkart, trečiąkart, o kumelys liš kójom rãšo, kap skraido Lz.
skū̃rą rašýti mušti: Paims bizūną, rašys tau skūrą LTR(Rk).
antrašýti (ž.) tr. J.Jabl, Š užrašyti: Antrãšo daugiau, negu išgėrėm Šts.
aprašýti tr.; Sut
1. H161, R, N, Š raštu pavaizduoti, nupasakoti: Aprašýk tą nusidavimą K. Žmogų aprašant, reikia su žmogumi gyventi, juoktis, kentėti P.Cvir. Nu ka teip bjauriai buvo aprašýtas, jug reikėjo gražiai aprašýti Als. Miokardo infarktas pirmą kartą buvo aprašytas XIX amžiaus pabaigoje rš. Plačiau ir geriau tas kalbos paminklas bus aprašytas, jei jis bus kada antrą kartą išleistas ir pasidarys prieinamas mokslo žmonėms KlbIII242(J.Balč). Jau toj knygoj visa teip aprãšo Km. O kai visai nėra lietuviško atitikmens, originalo žodis išverčiamas aprašomuoju būdu rš. Aprašydamas užliecavoja MP65.
| refl.: Prieg tam apsirašo toj knygoj dar kiti griekai Ch4Moz(įžanga).
2. siunčiamu laišku papasakoti: Aprašiaũ visas savo bėdas Krs. Turu kada, aprašáu visas naujynas Krš.
| refl.: Aple vaikius apsirãšo viena kitai Krš.
3. aplinkui ar ištisai prirašyti: Tos toblyčios buvo apirašytos iš abiejų šalių savo, apirašytos buvo iš vienos ir iš kitos šalies Ch2Moz32,15.
4. pažymėti, pavaizduoti, užfiksuoti: Tas velnias visas išlindo, ir jis visą gražiai aprašė, nupiešė taip, kaip gyvą velnią BsPIV51.
5. Grv, Sdk sudaryti dokumentą, ką paskiriant, paimant: Jis savo turtą aprašė sūnui J.Jabl. Senis Kindys aprašė užkuriui visą savo ūkį ir pats nutarė „ilsėtis“ V.Krėv. Jai dėdė namus aprãšė Ktk. Viena jau aprãšė svetimam sa[vo] pirkią Pls. Lig smerčiai gyven', ale neaprãšai [pirkios] niekam Pst. Namai seniai vaikam aprašýti Klt. Karaliu[i] labai patiko tas jaunikaitis, jis aprašė jam savo dvarą LTR(Smn).
| refl. tr., intr.: Buvom pas notarą apsirašyt Smn. Tėvas apsirãšė iš vaikų karšybos Š. Urbonas su velniu ant trisdešimties metų apsirašė LTR(Šlv). Atejus Jogailai į Vilnių, sandarą su anuo padarė ir apsirašė, jog, jei Vytautas mirs bevaikiu, visa Lietuva teksai (teks) lenkams S.Dauk. Turėjo lauką an savęs apsirašę Vlkv. Aš už jo neisiu, kol jis visko neapsirašys (kol jam tėvas neužrašys ūkio) Jnšk.
6. Asv sudaryti turto aprašą, sąrašą (areštuojant, iškeldinant, apskaičiuojant kiekį ir pan.): Jam aprãšė namus už skolą J. Aprašė mano paskutinę kumelėlę Jnšk. Jiem už nesumokėtus mokesčius karvę aprašė Ėr. Mum ar aprãšė ant iškėlimo [iš melioruojamų žemių] Grz. Ateis aprašýti pašarų Vdk.
7. SD228 apibrėžti, nustatyti: Apskrienu, aprašau SD223. Dievas apirašo rubežius Kanaan Ch4Moz34(turinys).
8. išmarginti raštais: Seniau drobiniai (marškiniai) buvo aprašyti Klp.
9. refl. apsiskelbti: Daugiau jis apsirašęs visiems: vyskupui ir popiežiui ir visiems ponams ir kunigams, kad jis gražiausią bažnyčią pastatysiąs Sln.
atrašýti tr.
1. SD213, Q621, R, Sut, N, K, J, Š parašyti (laišką) ir atsiųsti: Atrãšė lakštą OG95. Buvo atrãšęs laišką – aš nenurašiau Ktk. Stasė tujau pat atrašýs tą laišką Trk. Potam atrãšė, kad jau eš esmu ligonėj (ligoninėje) Pb. Vis jis pats atrašýdavo laišką, o dabar sūnaus atrašýta, kad tėvas serga Krs. Iž Amerikės atrãšė: numirė sesuoj Azr. Gaunu laiškų iš Vokytijos, dabar atrašýs vėl Kin. Kad jeigu atvažiuosi, tai atrašýk laišką Mlk. Aš tau atrašýsiu margą gromatėlę su juodais krašteliais, su viernais žodeliais (d.) Plm. O ir atrãšė iš Vilniaus gromatėlę JD1171. Atrašysiu motinėlei baltą popierėlį NS507. Atrašė bernelis negerą navyną LTR(Skp).
| refl.: Sesuo iš Amerikos atsirašė Šk.
ǁ parašyti atsakymą: Skubu atrašyti į Tamstos laišką J.Jabl. Seniai nurašiau laišką, ale ma neatrãšo Plv. Karalius, gavęs tokią žinią, atrašė atgal BsMtI87. Ar šitas laiškas jau atrašytas, atsakytas? J.Jabl. Jos tuoj atrašė mielai padėsiančios man susirasti kambarį ir įsikurti nepažįstamame mieste LzP. Dėdut, būk geras, skubiai man atrašýk atsakymą Pkr. A būtumei atrãšiusi atsakymą? Trk.
2. refl. Š pakankamai, iki valios rašyti.
3. dokumentiškai panaikinti teises (į turtą): Ji tebebuvo neatrašyta, nenorėjo, kad ūkis būtų pavestas broliui rš.
| refl.: Broliai atsirãšė, pri žemės nebkabinsias Užv. Aš neesu atsirašęs nu butos Šts. Kvailelis atsirašo nuo savo dalies ir išeina Jd.
4. panaikinti užrašymą: Užrašei namus ir tylėk: jau daugiau neatrašysi Vlkv.
ǁ atgal perrašyti užrašytojui: Aprašau, o už dvejų man atrašys Lp. Selvestras norėjo atgal tėvui namus atrašyti V.Piet.
5. išbraukti iš sąrašų, išregistruoti: Atejau mirusį vaiką atrašyti Lnk.
6. refl. Nv išstoti, pasitraukti: Jis jau buvo atsirãšęs iš šaulių Rm. Buvo prisirašę, bet pabijoję, kad blogai nebūtų, vėl atsirãšė Šd.
7. refl. iš naujo prisirašyti, persirašyti: Girininkai (kaimas) atsirãšė pry Naumiesčio parapijos: vieškelį jie greičiau prygauna Vn.
8. refl. atsisakyti: Ar sunku buvo atsirašyti nuo lietuvių tariamuoju jų kalbos „mužikiškumu“? Vaižg. Pasileido gerti vyralis ir gavo atsirašyti nū gyvenimo Ggr. Žinoma, tokie tada ir nuo bažnyčios atsirašo LC1886,19.
9. ką parašytą atnaujinti, paryškinti: Su bronza tas raides atrãšė iš naujo Jrb.

×darašýti (hibr.) tr.; SD43, Sut baigti rašyti: Dabar visi išėjo, palikau viena, galiu dar darašýti laisvai Rs.
įrašýti tr. K; SD403, R, I, N
1. ženklais pažymėti: Kada kurpius numanė, kad jau į tą vietą jį atvedė, tada pasakė žmogžudžiui, kuris priėjęs ir su kreida įrašė į duris BsPIII14-15.
2. pateikti raštu, užfiksuoti: Įrašýk ir tą žodį, t. y. įpiešk J. Įrašau, įrašą uždemi SD166. I aplink mūso kolkozą į laikraštį įrãšė (sov.) Grg. O ta evangelija yra įrašyta per Lukošių šventą tais žodžiais MP87. Yra senovės raštūse įrašyta S.Dauk. Ne visa yra Biblijoj įrašýta, ko reikia tikėt DP217. Visi tavo vargai angelo sargo šventa rankele lieka įrašyti į dangaus gyvenimo knygą V.Krėv. Aš tau atrašysiu margą gromatėlę, aš tau inrašýsiu vardą prievardėlę DrskD207.
| prk.: Ties supiltais kapais, ties griuvėsiais sustoję, mes naują priesaiką įrašome širdyje S.Nėr.
3. užfiksuoti garsus: Mūsų visas grajijimas plokštelėsna įrašýtas buvo Krs.
4. įtraukti į sąrašą, įregistruoti: Pradžioje ta svetima moteris augino jį slaptai, po karo įrašė Fridriko vardu J.Gruš. Mechaninė linija įrašyta į valstybinį naujos technikos planą (sov.) rš. Knygose įrašýti Velniakiai (kaimas) Krs. Sodelin (į vaikų darželį) inrãšė vaiką, ir būna anas tę Dv. Įrašytas terp šventų SD83. Į Ragainės bažnyčią buvo įrašýta Rsn.
| prk.: Kai įrašýdavo į vyrus, turėdavo duot kvortą šnapso, tada priimdavo į šokius Vlkv. Aš tau bijau pasakot, kad manęs bėdon neinrašytum Ml. Kiba jau tu inrašýtas šiton lazdon (visą laiką ją nešiojiesi) Trgn.
| refl. Sut, K: Ejo tada visi įsirašyt, kožnas miestan savo Ch1Luk2,3.
5. refl. įstoti: Atsirado tokių, kurie iš karto paklausė vokiečių ir įsirašė į Vlasovo armiją J.Avyž. Jau penkti metai, kaip esu įsirašius į davatkas Sz. Aš nuėjau Dauronys ir įsirašiaũ kolchozan pati pirmutinė (sov.) Lz. Meskit girtystę ir pijokystę, įsirašýkit į šventą blaivystę Kp. Mano brolis Jurgis įsirãšė į lietuvių draugiją Ktč. Nei niekur insirãšęs buvau, o kaip mane mygo visokiais būdais Antz.
6. refl. įsimiklinti rašant, pradėti gerai rašyti: Kai daug rašai, tai ir įsirašai̇̃ ir gali gražiau parašyti Mrj.
7. J išmarginti: O kas tau įrãšė drobelės kraštelius, o kas išvingiavo patį vidurėlį? JD793.
išrašýti tr. K; SD416, R, Sut
1. B nupasakoti raštu, aprašyti: Anys išrãšė, kokiais buvo apvilkalais, kokiais čebatais Str. Kaipogi aš radau, jog tose knygose daug rods tiesa ir gerai yra išrašyta, bet ir daug yra, kas mūsų krašte po visam nenaudingu, bet ir iškadingu yra S.Dauk. Dovydas, ansai didis pranašas, gražiai išrašė tą karalystę jo ant daug vietų, o labiausiai psalme 71 MP85. Apie tatai pilnai išrašo keturi evangelistai BPI255. Nei joksai liežuvis iškalbėt, nei joksai raštas išrašyt negali MPIII8. Taip Šventas Raštas mums išrašo Mž265.
2. parašyti: Tai aš vis, šipulėlį net nusidrožus, į rašalą dažau ir vedžioju, kur brolio buvo išrašýta LKT194(Grš). Parneš gromatėlę, krauju išrašytą LTR. Gromatėlę išrašiau, pas motulę nusiunčiau LTR(Vlk). Išrašė vyruo, ka šunyčiai gimė (ps.) Grd. Parneš juodais kraujais išrašytą margą gromatelę S.Dauk.
| refl. tr.: Puikų liudijimą pats sau buvo išsirašęs Grėtės tėvas I.Simon.
3. sukurti: Anie paskuo iš tų kningas išrašýs Ms. Jo dėdės išrašyta daina An. Išrašė knygas pamokslų, tais visas svietas negalėjo atsidžiaugtie Tat. Tą „Vitolio raudą“ pirmučiaus išrašė lenkų rašlyvas J. J. Kraševskis LC1883,2.
4. B, Š nukopijuoti, perrašyti: Rašykit, rašykit, kad daug išrašýtūt Dgč. Ans buvo išrašęs negerai, i gavo dvejetą Všv. Išrašysiu tau cielą padėjimą, išimtą iš kningos P.
| refl. tr. Š, Ds: Gimnazijoje tai girdėjęs ir tą dainą išsirašęs A1884,412. Iš senų bobučių išsirašiaũ vaistus nuo plaučių Krs. Dainą kur gražią išsirašyk kokią Plv.
5. suženklinti (visus): Išėjusi pamatė tą ženklą ir tuojau tokiais pat ženklais išrašė visų kaimynų duris J.Balč.
6. nupiešti: Pakabino gražią maliavonę, arba abrozą, išrašytą valakų žemė[je] par Leonardą de Vinči M.Valanč. Buvo lenton išrašýtas verpstas Mlt. Tablyčia arba drobė, ant kurios svietas ižrašytas yra (žemėlapis) SD142.
| prk.: Šaltis išrašys languos tulpes, ramunes S.Nėr. [Laumės juosta] kyla aukščiau dar, lanką žavingą išrašius padangėj S.Čiurl. Išrašo viražą lėktuvas kaip didelis baltas drugys E.Miež. Daug dar vargo matė, bet išrašytieji širdy paveikslai nebeišdilo J.Bil.
^ Rožė, ant popierių išrašyta, nekvep VP40.
7. H180, R išmarginti, išraštuoti: Išrašytas darbas Q143, B. Auksu išrašytas N. Gražiai išrašyti patalai B. Paduok man tas išrašýtas pirštines Lnkv. Marškiniai išrašyti kvietkeliais Šlu. Buvo atvažiavę iš Vilniaus, tai lanko ieško, išrašýto gražiai Slm. Nei joks audeklas niekuomet nebuvo taip išrašytas, kaip paupių pieva Blv. Ir atnešė šilkų kuską, vingių vingiais išrašýtą JD1559. Nuo senų tėvulių seniai pasakyta, kad mergelių meilė auksu išrašýta (d.) Pb. Išsiūs man marškinelius, išrašys meilės žodelius RD92. [Audėja] išrašė raštelius kai bitės korelius NS14. Mok mano mergelė dailiai siūti, vingriuotais rašteliais išrašyti KlpD43. Pasiūk ma[n] marškinėlius, išrašýk rankovėles LB38. Sermėgėlė išrašýta JV661. Vienąkart [išdykėliui] nuleidėm kelneles, su anglia pašlapinę kad išrãšėm pilvą! Ppl. Kas tau išrašė baltą veidelį: ar tai midučio žalia spurgelė, ar šio alučio balta putelė? BsO128. Jūs veidmainiai, kurie lygūs este grabams išrašytiems BPII421. Jeib padarytų visokį darbą, pjauti, austi ir išrašyti geltonais šilkais BB2Moz35,35.
| Išperėjo sau vištyčius, margus, išrašytus LTR(Ob).
| prk.: Kailį svirpliai kaip rašyt išrašė (išgraužinėjo) Nmk.
| refl.: Laukiniai žmonės be juokų puikiai išsirašę [dažais] Vr.
8. Mžš išleisti (atitinkamai įforminant): Užgeso ligą ir išrãšo iš ligoninės Všv. Nors dar buvau be galo silpnas, vos tik galėjau pastovėti ant kojų, mane iš ligoninės išrašė ir grąžino į senąją kamerą rš.
9. pašalinti: Jį išrãšė iš partijos Gs.
10. panaikinti: Išrašýk metriką, kad nebūtum knygo (?) J.
11. paskirti (atitinkamu dokumentu); parengti atitinkamą dokumentą (kur vykti, ką gauti ir pan.): Išrãšė vaistus tris mėnesius Rm. Kap anas išrašýtų man šiferio Nmč. Komandiruotė jau išrašyta, dienpinigiai paruošti rš. Antrą sykį nuėjus, daktaras nieko negelbėjo, bet išrãšė į Kauną važiuoti Skr. Daugiau judesiais negu žodžiais paprašė pardavėją išrašyti [čekį prekei] J.Avyž. Kai buhalterijoje išrašys kvitą, tuomet ir galėsi keliauti rš. Vargoninkuo reikėjo būti raštingam, reikėjo metrikus išrašyti Plt.
| refl. tr.: Išsirãšė išimtinę, neatidevė į teismą! Krš.
12. refl. išstoti: Kiek teko susekti, Australijos moterys užpernai jau iš tos sąjungos išsirašė Pt.
13. refl. išsituokti: Dabar lengvai susirašo ir išsirãšo Vdk.
14. užprenumeruoti: Sudėkim visi pinigų ir išrašykim „Lietuvos pionierių“ (sov.) rš.
| refl. tr.: Laikraščių neišsirašiau Šts. Turi išsirašęs daug laikraščių ir jiems dalija Žem.
15. parsiųsdinti: Grafas ją išrãšė iš Varšuvos Aps. Galgi anas išraši̇̀s svotą, kai neturi̇̀ Klt.
| refl. tr.: Turėjau išsirãšęs šautuvą Dgč.
◊ káilį išrašýti prilupti: Kap aš tau išrašýsiu káilį, tai atsiminsi, kada gimei! Al.
paišrašýti (dial.) tr. viską surašyti: Visas tas giesmes paišrãšė LKKIX203(Dv).
nurašýti; Q2
1. tr. N, K parašyti ir nusiųsti: Gromatą nurašiaũ ten J. Tos pačios šeimininkės patarimu nurašė jie abu laišką jos pusseserei A.Vien. Nurašiaũ gromatą, o jie nepraskaito Lkm. Maž gromatą rašai, taigi linkėjimas reikia nurašýt Mlk. Slūga nurãšė raštą ant karalių BM19-20(Skp). Ėmė nurašė močeka ragana gromatą int karaliūnaitį LB266. Prašė gerų dienų nurašýti Grž. Būs nurašančių į gazetas ir be tavęs Šts.
2. tr. N, K nukopijuoti, padaryti teksto (ar jo dalies) nuorašą.
| refl. tr. K: Ir jūs tikriausiai prisimenate, kaip ne kartą apsimetėt nepastebėjęs nusirašyto jo klasės rašomojo darbo rš. Jis kruopščiai nusirašė dainą apie baudžiauninko buitį V.Myk-Put.
3. tr. prirašyti ko: Ant mėlyno popierio su kreida nurãšo Žg.
4. intr. sugebėti aprašyti: Gražiai nurãšo – skaitai i seilę ryni Krš.
5. intr. negražiai parašyti: Nagi ir nurašei, nei išskaityt negalima Alv.
6. refl. netekti sugebėjimo kurti, išsisemti: Daugelis itin talentingų mūsų rašytojų nusirašė, begamindami laikraštinę makulatūrą K.Kors.
7. tr. išpiešti, išmarginti, išraštuoti: Nupirko klumpius nurašýtus gražiai Grg. Aš nemoku dviejų siūlų gražiai nurašýt pirštinių, geriau man paprastu megzt Lnkv. Ar jau nurašėte kiaušinius? Lnkv. Nijolė nurãšė raides, aiškiai buvo matyt – tokios didelės Jrb. Jų pastatai ir namai yra nurašyti išdrožinėjimais, kertelėmis, apvadžiojimais Šlč. Man grėblelis nurašytas, bernužėlio išprašytas (d.) Pn.
| prk.: Šaltis nurašė ledinėmis gėlėmis langus rš.
8. tr. nubraukti, panaikinti; pripažinti netinkamu: Jau buvo nurãšę visa (visus nuostolius) Vlk. Inventorius nurašytas rš. Nurašýk šimtą aštuoniasdešimt (praloštas akis, lošiant tūkstantį) Krš. Tai kokių sausainių nurašo, tai teip kokia kapeika užeina Mžš.
| prk.: Jau nurašýtas – niekur neinu Rs. Sakau, aš jau lãpėm nurašýtas Gg.
9. refl. rašant nusidilinti: Plunksna nusirãšiusi KI26.
10. tr. burtais išgydyti, nuvarduoti: Rašė žemyn rožę kelius kartus, bet nenurašė. Ne visi temoka rožes nurašyti Šts. Taip pat nurašomas apriejimas LTR(Alks).
◊ káilį (kar̃tį, per kudãšių, skū̃rą, šiki̇̀nę) nurašýti prilupti: Da gal nebuvo kailis gerai nurašytas, kad šitaip šneka LTR(Ds). Paims bizūną, nurašis skūrą LMD(Kp). Kai ben kartą smarkiai nurašýt šiki̇̀nė, tai žinotumėt, kaip su savais ir kaip su svetimais! Km. Gaspadorius gaspadinei kartẽlį nurãšė LTR(Pnd). Už tokį darbą nurašysiu per kudašių, tai daugiau taip nebedarysi! Km.
parašýti K; SD263,276, H157, R, Sut
1. tr., intr. nubrėžti popieriuje ar kur kitur ženklus (raides, skaitmenis ir t.t.): Mūsų kalbos garsus raidėmis parašome J.Jabl. Ant to akmens raidės parašýtos Gg. Lentą ant kaklo nešiodavo juodą, [mokykloje] parašydavo, kad [lenkiškai] nemoka Krs. Kai mės Vilniuj buvom, te lietuviškai [gatvės] parašýta ir ruskai Mlk. Reikia suprast parašýt žodis Rmš. Su šita plūksna neparašýsi – pagedus Sb.
ǁ truputį rašyti: Tam kartuo parašáu, paskaitau Trš. Mane pamokino parašýt tėvas Rud. Vaiske išsimokiau parašýt, paskaityt Grv.
2. tr., intr. sudėti kokį tekstą; išdėstyti raštu: Parašyk, kiek jis ėmė N. Ir tep greit parašýk viską! Vlkv. Dirbysiu skrynelę jaunajai mergelei, oi ir parašysiu vardą, pavardelę KlpD42. Parašysiu gromatėlę baltan popierėlin NS1055. Buvo kaime vienas žmogus, ką laišką moka parašýt Rud. Parãšė su krauju tą raštą (ps.) Brs. Tada parašė Moziešius visus žodžius pono BB2Moz24,4. Kur tatai yra parašyt? Vln28. Kur apie tatai parašyt yra? Vln32.
^ Rodos, aišku kaip parašýta Gs. Kas parašyta, nebus nė kirviu ištašyta LTR(Km). Ant nosies neparašýta, koks jis yra Jnš. Ant kaktos gi neparašyta Ad. Aiškiai pasakyta, bet neaiškiai parašyta KrvP(Lp).
| refl. tr. N: Visą savo kalbą jis turėjo pasirãšęs DŽ1. Aš pasirašýčiau ir pasiskaityčiau savo mergos vardelį į šviesųjį kardelį JV1042.
^ Šneka kaip pasirãšęs (sklandžiai) Krš.
3. tr. sukurti: Aš žadėjau kada ne kada vieną kitą „kalbos dalykėlį“ parašyti J.Jabl. Įbruko jam kningeles, įdėm tai dienai parašytas M.Valanč. Tada ir mane ištrink iš tavo knygų, kurias tu parašei BB2Moz32,32.
4. tr. CI572 sudaryti metmenis, eskizą.
5. žr. surašyti 5: Jau aš yra parašýta (mano pasakos užrašytos) Dv.
6. tr. R375, BPI48, Ev sužymėti, surašyti; užregistruoti: Anuo metu išejo ediktas nuog ciecoriaus Augusto, idant būtų parašýtas visas pasaulis DP37. Daug teipag ir kitų ženklų padaręs yra Jėzus po akimis pasiuntinių savo, kurie neesti parašyti tose knygose MP174.
| refl.: Aš pasirašiau par mūrininką, muni ir išvežė vokyčiai mūrų dirbti Lnk. Ir ėjo visi pasirašyti kiekvienas ing miestą savo brš.
7. tr. R39 išdėstyti raštu ir nusiųsti: Jis parašė gromatą J. Sūnus lakštą parãšė Pb. Parašaũ nors trumpai Krs. Parãšai lakštelį sūneliui Lkm. Jis parašė atgal, kad, kas gimė, tegul auga LTR(Rk). Parėjęs namon, parašė laišką prie Dobilienės LzP. Paskui tėvelis parašė pasiilgęs Irkos Pč. Dar̃ vaikelis mažutis jau gali laišką parašýt Rud. Sakė paraši̇̀s laišką – viską sužinos Klvr. Vieną laišką parãšė, ka parvažiavo, antrą į savaitę – ka jau mirė Erž. O kas tau taip greitai žinias parãšė? JD712. Kas man parašė vaiskelį joti? NS493.
8. refl. intr., tr. SD263, Q586, R384, Sut, N, K padėti parašą, ką patvirtinant, kam pritariant: 500 milijonų žmonių pasirašė Stokholmo atsišaukimą, daugiau kaip 600 milijonų žmonių – reikalavimą sudaryti Taikos Paktą sp. Abudu nemoka nė vardo pasirašýt Pgg. Moki perskaityt, pasrašýt – gana [mokytis] Rud. Su kaire ranka pasirašáu Všv. Tik pasirašýti buvau išmokusi, dabar i tą užmiršau Lpl. Čia pat [Muravjovas] pasirašė mirties nuosprendį V.Myk-Put. Išveš gydytis nuo pijokystės: tėvas su seseria jau pasirãšė Mžš. Reikia mamai pasirašýt – nedaro operacijos be mamos Dgč. Pasirãšaite, ka jūs neleisit in mano žemės, neganysit gyvulių Aps. Pasrašýkit man juodaknygėn (ps.) Rod. Išdavė vekselį, kur niekas nepasrãšęs, taip ir negavo tų pinigų Grv. Krauju pasrãšė [sutartį su velniu] ir pagovė tą žuvį Grv. Gėriau, valgiau, miegojau ir pasirašydavau, ką pišorius pakišdavo Blv. Tokio nutarimo aš niekad nepasirašysiu J.Dov.
pasirašýtinai Reikia jam įteikti įspėjimą pasirašytinai rš.
ǁ refl. tr., intr. padėti parašą, atsisakant ko: Kad jau pasirãšęs, tai ko da ieškai? Srv. Tu man dūšią pasirašyk, aš tau pinigų pristatysiu an gyrų DS340(Vlk). Pasrašýk, ko namie nepalikai Eiš.
9. tr. paskirti: Negaili žmogaus pinigų, bet vaistų parãšo Dgč. Karalius parašė savo vienatiniam sūnui visą karalystę BsMtII252. Jau parašytas ant tos smerties Q395.
10. tr. nupiešti: Ant tos vėliavos buvę parašyti trys dievų paveikslai K.Būg.
| prk.: Gali ji būti parašýta (graži) merga, o kad ne tos vieros, tai ir po ženybų Gs.
^ Tai gražūs vaikai, kaip parašýti Ig. I toks gražus vaikinas: kai parašýtas Jrb. Ir ant balnelio jaunas bernelis kai rašyt parašytas šio[je] margo[je] gromatėlė[je] ArchIV602(Vlkš). Steponas šešetu arklių važiuoja, kuinai Dievo dovana kaip parašyti! Tat.
11. tr. išmarginti, išpuošti: Kol neparašei̇̃ karavojų? Dv.
12. refl. pasidaryti žymu: Prieš pat paskūjį pradėjo pasirašýti ant baltumo (mirdama pabalo) Prk.
papasirašýti (dial.) padėti parašus, pasirašyti: Ar jau visi papasirãšėt? Dv.
parrašýti tr.; Sut, M parašius parsiųsti: Ui broti, brotereli, parrašyk man gromatelę KlpD17. Sako, kad tėvams parrašąs gromatas verksmingas, kad jam ten blogai einą Sln.
pérrašyti tr. K; SD298
1. iš naujo suregistruoti, surašyti: Eis pérrašyt gyvulius Gs.
2. N naujai parašyti; pakeisti rašant: Vakare laiškas buvo švariai perrašytas, įdėtas į voką V.Myk-Put. Parrašyk par naują visą lakštą J. Aš [raštininkams] teisybę sakiau, o anie antrai̇̃p párrašė Krš. Tas karalius tada suprato, kad tą gromatą perrašė tos raganos BsMtI90. Paštininkė perrašė [laišką], kad gimė ne duktė, o pelė LTR(Rk).
3. padaryti nuorašą: Iš minėtojo sąrašo, perrašyto „lenkiškomis“ raidėmis, duodu sekančius vardus K.Būg.
4. Vkš dokumentu perduoti, paskirti: Aš tau perrašiau ūkį dėl to, kad tu pirmasis mano sūnus ir kad tu darbščiausias iš kitų vaikų I.Simon. Dar nepérrašyta žemė an jų Alv. Anas išdegino, bo anas jau an save pérrašė strychauką LKKII206(Zt).
5. refl. brėžiant persidalyti: Stalą per vidurį parsirašę su kreida pusiau: tas mano, o tas tavo galas Sln.
6. refl. N padaryti klaidą rašant: Aš pérsirašiau KII169.
pierašýti (dial.) tr.
1. prirašyti: Jau cielą šmotą pyrašéi, o nieko nepapasakojau Klp.
2. įtraukti į tam tikrą raštą, dokumentą, patvirtinantį teisę kuo naudotis: Aš esu ant išimtinės pyrašýta Prk.
prirašýti tr.; R420, Sut, I
1. K rašant užpildyti: Aš kad mokėčia rašyt, tai prirašýčia lakštą Dglš. Ana prirãšė pilną lapą J. Buvo pilna skrynia popierių prirašýta Krs. Prirãšai tu kortelę, duo[k] paukštaitei, kad ana ažneštų LKKIII202(Lz).
| refl. tr.: Prisrãšo lapus didžiausius Rš.
2. papildomai parašyti: Draugas Gaulė ar draugė Liliana galėjo prirašyti visko K.Saj.
| refl.: Pranė neseniai rašė tik kelis žodžius, prisirašė ir jos Pranytė su Petrike Žem.
3. daug parašyti: Ponas [dialektologas], kap pagovei manę [klausinėti], tu regi, kiek prirãšėm Šlčn. Jau ką tik prirašysi, tai bus! (apie prastai rašantį) Lp. Lygu nuo kirvio (stačiokiškai) prirãšė Lz.
^ Kai pasigeriu, galva kaip prirašyta: tik spėk šnekėti Kair.
| refl. tr.: Iš mūsų dviejų prisirašýsi pusę knygos Km.
4. Srv, Kls, Ms išrašyti, paskirti: Vaistų prirãšė, pagėriau, buvau apsgydžius Klt. Geramų vaistų daktaras prirãšė Vvr.
5. daug prikurti: Niekas nepasirūpina, kame tie raštai, kas juos prirašo Žem. Tokių nesąmonių prirašo, kad gėda skaityti V.Myk-Put. Tuokart reikalavo nu mokytinių, kad prirašytum plačius lakštus ant garbės geradėjų ir didžiūnų M.Valanč.
6. papildomai prikurti: Antrajam romano leidimui Žilionis prirašė keturis skyrius rš.
7. dokumentiškai paskirti, patvirtinti teisę kuo naudotis: Jis išsistums taip, kol tėvas tik pagaliau prirašys jam ūkį I.Simon. Notaras prirãšė išimtinę [tėvams] Grz. Ir jeigu ji nesutiks su atitekėjusia marčia, tai viską paims, kaip prirašyta I.Simon.
| refl. tr.: Jau Vilkienė prisirašė gerą išimtinę, nebijok I.Simon. Ans karvę prisirašė BzF162.
8. N priskirti, prijungti: Vienus [baudžiauninkus] prirašė prie miestelių, kitus pavertė nuomininkais, o vis tai dėl to, kad vienus ir kitus galėtų lengviau spausti V.Myk-Put.
9. Alv įtraukti į sąrašus, priregistruoti.
| prk.: Parėjau namo, pasisakiau tetei, kad mañ neprirãšo prie bernų Mžš.
| refl.: Jis iš anos pusės Nemuno buvo, bet šitoj pusėj prisirãšęs Skr. Labai vertėtų, kad mūsų inteligentai pasirūpintų laiku prisirašyti į valsčių rš. Prisirãšęs prie pionierių (sov.) Plv.
10. neteisėtai pridėti: Kaip ana visokiais būdais prirãšo [pinigų], da niekas nepadaris Lel.
| refl. tr.: Tų darbadienių jis pats iš savo kepurės (savo nuožiūra) prisirãšo Jnš.
11. refl. būti papildomai įrašytam, prisidėti: Aštuntas vežimas (kortuojant) prisirãšės Krš.
12. primarginti: Visas baltas miško apdangalas prirašytas, primargintas alkanų žvėrelių rš.
×13. (l. przypisać) laikyti kieno padarytu, priskirti kam (kokį dalyką): Kodėlei žodžiuosa vieros vienam tėvu[i] sutvėrimas prirašomas yra? MT39. Ir išradimas purpuro ponicijonams prirašomas prš.
×14. (l. przypisać) skirti, dedikuoti: Tavo mylistos vardui ją (giesmę) prierašyti pastačiau Mž81.
paprirašýti (dial.) tr. visko prirašyti: Ten mes visa paprirãšėm Dv.

×razsirašýti (hibr.) padėti parašą, pasirašyti: Nėr kas daro – razsirãšė tada Ml. Nemoku nei čitot, nei rašyt, nei razsirašýt Asv.
ǁ atsisakyti nuo ko pasirašant: Vot, nuo dėdės dalios razsirãšot, i nuo tėvykščios razsirašýt reikia Ml.
surašýti tr. K, J; R
1. R37 parengti, parašyti kokį dokumentą, raštą: Tai surašiau pareiškimą (sov.) rš. Pirklys sugrįžo namo, džiaugdamasis lengvai suvystęs Alį Kodžą, o tas ėmė ir surašė skundą J.Balč. Iš naujo surašytas karaliaus prisakymas prš. Protingesni žmonės taigi popierius surašo. Kad žinotų, kas kam priklauso, kam ko ir kiek atitenka J.Balt. Surašýsiu margąją gromatėlę Sn. Ar jau surašei̇̃ laišką, einu į pačtą Skr. Gromatėlę surašiaũ, pas močiutę nuleidau JV848.
| refl. tr.: Ana pati iš knygų aktą susirãšo – ir kišeniun Dgč. Kitas skaitys iš kningos, būs susirãšęs, o kitas iš atminties Lpl. Anas kalbą susrãšęs turėjo Ktk.
^ Kepa motinai kaip susirãšiusi Krš.
2. tam tikrą kiekį įrašyti: Čia yra surašyta 6 sakiniai J.Jabl. Į jaučio odą nesurašýsi, ką jis moka Mrj. Kiek jau išmanysu, tiek aš surašýsu tų vaistų Ms. Dar daug ką turėtume papasakoti Jums, mokytojau, bet argi surašysi viską? rš. Tai ji visa surãšė ir užnešė tam Kameliui Eiš.
3. sunaudoti rašant: Čia jo surašýti keturi sąsiuviniai J.Jabl.
4. refl. N bendrauti laiškais: Ar susirãšot su juo? Jnšk. Rečiau besusirašo laiškais Ps. Smulkmenos paaiškės vėliaus. Susirašysime J.Jabl. Su savo vaikais aš kiek susirašaũ, tai viskas Pgg. Susirãšom abu terp savęs Jnk. Brolio mergelė ma[n] parãšo, tai aš su ta susirašau Vlkš. Susirašęs grometomis, siuntinius į Vilnių išleido S.Dauk.
5. užfiksuoti raštu, aprašyti: Ka mokėčio surašýti, jaučio skūrą prirašyčio LKT70(Dr). Kad aš galėtau rašyt, aš būtau surãšius, regėtumėt! Kls. Surašýčia visą knygą, ką žinau Rs. Tatai Valančius vyskūpas teip surãšė tatai Kal. Yra bet ir kitų daugel daiktų, kuriuos darė Jėzus, kurie kada turėtų būt po vieną surašyti BtJn21,25.
| prk.: Ištisa krašto istorija surašyta žaliojoj miško begalybėj, jo griovose, slėniuose, kauburiuose J.Balt.
6. suregistruoti, sužymėti: Į knygas surašyti N. Žiūrėkit, kad būt surašýta visi žmonės Vv. Surãšė visas vištas Tršk. Vakar visas mūso karves surãšė Vkš. Ar jau surašei savo daiktus? J.Jabl. Jo buvo visas gymis surašýtas: ir plaukai, ir akys, visos žymės Skr.
| prk.: Kai buvau jaunas, mano galvoj viskas buvo surašýta, aš viską žinojau Raud. Na, tę surašýta viskas galvo[je], stovi Plv.
^ Par ją viskas kaip surašyta (gera atmintis) Ds.
| refl. tr., intr.: Brigadininkas saviškai susirãšo [darbadienius] Skr. Visi susrãšė Rod. Visi susrãšėm, kad geras žmogus, kad palei̇̃st Adm.
7. žr. aprašyti 6: Surãšė viską, ką turi, i viskas Vlkv. Sūdas surašė Juškos daiktus A1884,190.
8. refl. visiems įstoti: Vargingiausi Pelkelės artojai susirašė kolūkin kaip vienas (sov.) rš. Į kolūkį susirašėm – buožių duonos nebeprašom (sov.) LTR.
9. sudaryti sutuoktuvių dokumentus, sutuokti: Tik užrašų įstaigoje juodu surašytu tesančiu I.Simon.
| refl. Vdk: Jau eis jaunieji nedėlioj susrašýt Dbk.
10. refl. Vkš pateikti dokumentus santuokai: Pirma pasogą dera, paskui važiuoja an kunigą – susrãšo Antr. Ėjo [pas kunigą] susirašýtų Žl.
pasurašýti (dial.) tr. surašyti, užfiksuoti: Visa ką pasurãšot? GrvT69.
užrašýti tr.; R, Sut
1. K pažymėti (žodžiais, skaitmenimis, ženklais): Ažrašýk, kiek ma[no] metų – dideli ma[no] metai Šlčn. Tai jau ažrašýta? Dbg. Aš darbujau, tik neažurãšė [darbadienių] Btrm. O tu mano pavardėlę gromatėlėj užrašei (d.) Snt. Kitas Nevėžio intakas užrašytas Júoda KlbX281(J.Balč).
2. užfiksuoti tekstą: Ant švaraus popieriaus lapo didelėmis raidėmis užrašiau antraštę rš. Šnekamąja liaudies kalba nėra lengva užrašyti pasaka, daina ir kitas vadinamosios tautosakos dalykėlis J.Jabl. Ir taũ ažraši̇̀s [dialektologas], kaip uturi Mlk.
| prk.: Senovės [dalykai] kaip į pakaušį užrašýta (gerai prisimenu) Užv. Iš kur žinosi, kad vagis – ant kaktos niekas neužrašė Vkš.
| refl. tr. N, K: Motina mėgdavo ne tik dainuoti, bet ir užsirašydavo dainas į sąsiuvinį rš. Senus sakyti prašykim, žodžius jų užsirašykim Sln. Ka neraštingas teesi, užsirãšęs neturi Plt. Aš pautursiu prie ažupentį, ė tu ažsirašysi Tvr.
| prk.: Sau ant kaktos užsirašýk, ka neatmeni Šln. Klausykiat ir visi tą atsakymą užrašykiatės į širdį P.
3. įtraukti į sąrašą, užregistruoti: Visi Lauksodyje suka nuo [vokiečių] valdžios, kiek išgali: užrašo vieną gyvulį, o laiko du J.Avyž. Iš akies apmetė ir užrašė tuos arus Jnš. Ažrãšo, ir gan! Kp. Jis nusivedė ją į kambarį užrašyti mišių, paskirti dienos V.Myk-Put. O da n’užaugo pusės ūgelio, jau karužį užrašė JD638. Ko, sūneli, nekeli, o žirgelį nešeri, seniai užrašytas į vainelę jotie? LB121. Užrašė mane ing vaiskelį S.Dauk. Jei tu manę neklausysi, aš vaiskelin užrašýsiu DrskD196.
| refl.: Katrie norėjo grįžti namon – namon užsirãšė LKT229(Žž). Užsirašiaũ ligoninėj Vlkv. Mano draugas užsirašęs pirmutinis (kalbėti) J.Jabl. Jeigu dabar užsirašýsi, tai tik po trijų keturių mėnesių teprieisi Vdžg. Neisi dabar, tai į senmerges galėsi užsirašyti A.Vencl.
4. žr. aprašyti 6: Šiandien antstolis vėl vieną karvę užrašė I.Simon.
5. N, K, Sd paskirti (dokumentu): Ažurašo kam ką, testamentą daro SD54. Ana užrašė dalį jamui J. Sako, motina viską žentui užrašỹs Vdžg. Duoną (išlaikymą) užrašiaũ Vlkv. Davė jam keturis iktarus žemės i neužrãšė – dokumentų nepadirbo Mžš. Užrašýk tu man tą, ko nepalikai namie BM277(Šlv). Pačiam vyskupui užrašė ir amžinai atidavė Lieplaukę M.Valanč. Jei Teraspolio nenori, tai Simoniškį, vis tiek vieną ūkį turi užrašyti jai J.Paukš. Ka biesas mun paskolintų, koc dūšią užrašỹčiu, ale tiktai bi gaučiu piningų Žr.
| refl. tr.: Jug ans užsirãšė an savo pavardės viską Als. Jis an save užsirãšė Rmš.
6. refl. Skdt pateikti dokumentus santuokai: Užsirašýt važiuosma Gaidė̃n [prieš jungtuves] Rš. Jau jie užsirašė ir užsakus padavė Jnšk. Petriukui dingtelėjo į galvą padaryti motinai siurprizą; jis nuvažiavo ir užsirašė su ja rš.
7. refl. tr. užsiprenumeruoti: Kviečiame visus užsirašyti laikraštį „Vienybę“ rš. Ledve inkužinau, kad Juozas užsirašytų laikraštį Pns.
8. padaryti įkarpą, rantą: Užrašyk, kurioj vietoj ir kaip capai pjaut Ds. Vienas galas užrašýtas, kad nenusmukt virvė Km. Užrašýk pakojas, kad audžiant virvelės nesmuktų Krd. Užrašyk botagaitį, kad nenusmuktų botagas Sv. Giliau branktą užrašyk, bo pastarankas nusmuks Mlt. Užrašýk iš naujo – matai, kad nulūžo Žl.
Pastabos
Susijusi žodžio forma (-os): aprašyti,pierašyti,antrašyti,perrašyti,darašyti,paprirašyti,atrašyti,prirašyti,išrašyti,surašyti,įrašyti,razsirašyti,nurašyti,užrašyti,paišrašyti,pasurašyti,rašyti,parrašyti,papasirašyti,parašyti
Aprašymas

„Lietuvių kalbos žodynas“ yra baigtinis XVI–XX a. lietuvių kalbos leksikos šaltinis. Naujais kalbos faktais jis nebepildomas ir neatnaujinamas. 

Žodyną taip pat galite rasti adresu https://ekalba.lt/lietuviu-kalbos-zodynas/.

Kalba

lietuvių

Publikavimo informacija

Data

2021

Leidėjas

Pavadinimas

Lietuvių kalbos institutas

Atsisiųsti ištekliaus įrašo informaciją
Vertimas pagal vertimas.vu.lt
anglų kalba: racirice
prancūzų kalba: rassirati
vokiečių kalba: Rassisierung
rusų kalba: развязать
lenkų kalba: Resoruj

Komentuoti

Komentuoti gali tik prisijungę nariai.

Komentarai(0)

Komentarų nėra