Detali paieška
Išorinės paslaugos
Raštija.lt
rankà
Apibrėžtis
rankà sf. (2) K, (4) LKKXI173(Zt), Rod; SD315, H182, Sut, M, rañkos pl. (2)
1. viršutinė žmogaus galūnė nuo peties iki pirštų galų; šios galūnės dalis nuo riešo iki pirštų galų: Dešinė rankà, kairė rankà KI584. Tiesioji (dešinioji) rankà Dv. Su rankomis vėduoti J. Rañkos pirštas NdŽ. Rankų žiedas R31. Mokoja (mosuoja) rankà Grv. Siūbuoju rankomis SD90. Tamstai ranka pavargo berodant Lnkv. Ana tik rankoms skleida, o nėko nesako Dr. Moteriškė sklaido rankas Pš. Atkišęs per visą rankos tiesimą popierėlį, skaito siuvėjas P.Cvir. Dievo dukružėlės … jį nešios ant rankų Sch9. Ant rankų nor nešiojama B. Muni užlingavo sena matušelė, muni užnešiojo ant baltų rankelių StnD12. Tą šitai ant rankų nešioja DP39. Eina basi, nešasi čebatus rañkosna LKT359(Ktv). Kiek jie laiko bus ant rañkų nešami [tie vaikai] Šln. Visi vyrai po rañką surišti ir eina Skr. Mano nulaužta buvo ta rankà, pasigadino Šl. Davė rañką gelbėti, kiteip negalėjo LKT146(Nd). Rankàs aukštyn! NdŽ. Sako, i rankàs palaužė, ne vieną užmušė Btrm. Man ranka – ar tai prieš kokias darganas, ar galu mėnesio – kaip nukirsta rš. Uždrebėjo ma[n] kojos ir rañkos, baisu pasdarė Eiš. Man kūnas nutirpo, nė rañkos negaliu pakelt [iš išgąsčio] Erž. Rankos kap grėbliai (nutirpusios) Aps. Reik darbuoties – rankos į kebeklius pavirto Kl. Rankos rudinį ka suaižėjo, į mieles (labai) Trk. Kojos netikę, o rañkom ai da aukštai užlipč Mlk. Malėjos miltinos rañkos NdŽ. Kad aš abidi ranki̇̀ turėčiau sveiki, išmaityčiau visus Sg. Nėr toks uždarbis [vienrankiui], kai su abidim rañkim Sg. Juodos kojos tinginio, juodos rañkos darbininko Stl. Nusbosta – guliu guliu, ažtirpsta rañkos ir kojos Kp. Kap uždabojau, ką namas dega, pamielino kojas, pakirto rankas, netekau žado Vrn. Rankàs pakerta – jau nepagaliu dirbt Klt. Sopančios rañkos Krs. Kad ranka iš pečio skauda, tai bus lietaus LTR(Žgč). Mama dejuoja su rankà Ktk. Ana rankà negali Ign. Šiandie daug dirbau – rankàs gelia Rs. Nuo ravėjimo gėlė juosmenį, tirpo rankos sp. Dejuo[ja] rankoms iš rugių bėrimo Ggr. Rañkos stingsta nuo darbo Klt. Pavargo, nepakelia rañkų Drsk. Variau, variau muses, net ranką iš peties ištraukė Lnkv. Rankas trauka iš pat širdies, kad reik šiaudų prikrautas kestes nešti mašinuojant Šts. Rankose didelė senatvė, o reik ravėti daržus Lž. Žaizdos buvo rañkose ir kojose DP176. Lazdelė rañkoj – visas gerumas (nieko neliko, tik senatvė) Ck. Senelis drebančiom rankom atidarė vartelius ir įėjo kieman J.Bil. Da drūtesnė būčia, kad rañkos nedrebėt Rmš. Lazdą ant ranką imk Ps. Nuo viršaus im rañkosu Prng. Imk rañkostan AruP80(Švnč). Ema su abim rañkim LKT99(Pvn). Imk su abim rañkim Lkv. Paėmė su plika rankà Všk. Mamytė mūsų su bitėm plikom rañkom, nė jai gildavo Mšk. Gal užtatai išdžiūvo obelys, kad tu nedavei savo rankà (pati nepaskyrei skiepų) Ktv. Gėlė rañko[je], knyga rañko[je] i bačiukai (eidavo basos į bažnyčią) Skdv. Kai kada pakeli rañką, tai mašina nuveža Mlk. Ot priskrutė[ja]u, rankàs kojas ažkrutė[ja]u (labai pavargau) LKKXIII134(Grv). Kurgi anys apsvalgę (apsinuodiję), kai duodi, kap sako, viena rankà, tas pats valagas Smal. Kalavijas abišaliai aštras, viena ranka turimas SD239. Su abim rankim už pūčkos plongalio nusitvėręs TP1881,24. Su abidvim rañkim į delnus sau plodams …, puldams, sprandą nusisuko JD856. Abiem rañkiem Sv. Virvės storos, kaip ranka apimt Prng. Davinėjo žalio vyno į baltas rankeles JD319. Del to rankosn šitą mokslą trumpą imkiat Mž12. Teisusis Simeonas ėmė rankosn savo PK159. Vyrai imdavo rañkosn aną dalį sakramento DP139. Atnešė anys jam dovanas ing namus rankosu savo BB1Moz43,26. Iššoko gyvatė (angis) iš karščio ir įsikando rankos jo BtApD28,3. Pridėjęs galą vinies šventosp rañkosp jo, pradėjo ją kryžiausp smarkiai mušt DP176. Ką turi rañkon? FrnS220(Mrk). Reikia peilis kešenėj turėt, ale i rañkose LKT22(Plm). Aš nieko neturėjau į rankàs Rmč. Nerado nieko, tiektai pelenus rañkoje DP140. I rañkoj šautuvo neturėjau (nė neliečiau, nevartojau) Dsn. Akėčių nei rañkon neturėj[o] (nebuvo nei paėmęs, neakėjo) Lp. Aš alulio iž mažumės negeriu, o vynelio nei rankelėn neimu (neprisiliečiu) KrvD229. Senesni žmonės plūgų rañkon neimdavo, sako, žemę sugadins Šmn. Pieštuko nedavė į rankàs LKT224(Bb). Atsisveikindamas karštai paspaudė ranką J.Balč. Būdavo, žanduosan bučiuodavomės, ė dabar rañkom sveikinas Dglš. Antroji rankelė dar nepabučiuota tebėra Žem. Močia tik linksia, o tėvas iš džiaugsmo trina rankas (žento dovanas žiūrinėdami) Vb. Rankas pakelti dangop B. Duok mums rankoms nusiplauti vandens Šts. Burnelę prausiaus, rankas mazgojau, nuskandinau žiedelį JD801. Tę mergelė lelijėlė drobeles skalavo, o rankelėlès mazgojo (d.) Vs. Davei botagą rankon i teganai kiaules Dglš. Turi tep kap rankosa Lp. Šnapšę i dabar gerti gal, by tik pakeli rañką Plng. Oi geria, stiklinė jam iš rañkos neišeina Slm. Jug ir ano rankà atkeltà vien – tinka mušties Ms. Anas kap kirs dyka rankà, tas vagis i nuvirto Vdš. Vyro ranka palieka vyro – skaudesnė, nereikia muštis Žml. Jis paėmė jos seną dreblią ranką, palaikė savo rankose J.Paukš. O darbinyko rañkos kai arimas (suskirdusios) Mrj. Jo rañkos – arimai (įdiržusios), o josios kaip raštininkės Snt. Rankos kietos kaip geležinės, sutrintos, pajuodusios nuo darbo Žem. Rañkos juodos kaip nedėguliai Krs. Rankų kietumėlis – kaip replės rš. Kam ją bevarai, a nematai, ka jau rankà kai kultuvė Sk. Ilgos rañkos kai Lazdijų vagies Smn. Tai moteriškei abidi koji ir ranki̇̀ lūžusi Krg. Parvažiavo iš karo be rankų Šr. Anas tiktaik sa vienai rankái Zt. Ir pečiai rankų jo stiprūs per rankas sylingojo Jakūbo BB1Moz49,24. Nė vieno ranka jo (kalno) nedasilytės BB2Moz19,13. Viena rankà du vyru parita Trk. Padabok, kap mano rañkos šaltos Nmč. Šiandie šalta diena, kad rañkose tep šalta Mrs. Rankosnan sušalau, kojosnan sušalau Žrm. Rankas susitvėrę, ėjova toliau rš. Juodu eit, rañkomis susitvėrusiu KI585. Pademi rankas kam SD260. Po ranki̇̀ paėmė, nuvedė, pasodino krėslan Kls. Eisiu eisiu pavaikščioti tais siaurais takeliais, susiėmus už rankelių su mažais vaikeliais LTR(Trak). Duok greičiau rañką, ir einam! Bgs. Prieš kalnelį raitas jojau, pakalnėlėn rankoj vedžiau NS1110. Tuo nusileidęs pirmasis brolis ir vedąsis rankoj trejų metų sūnelį (ps.) J.Jabl. Išein mūsų brolelis iš stainės, išsiveda žirguželį rankoj StnD17. Tu vis da su rankà nešiojies (skauda ranką) Mlk. Eina be kepurės, o ausis vis tiek rañkoj laiko (rankas priglaudęs prie ausų) Trak. Sveikina jį, ima jį rankosna ir, po pažastėmis jas padėję, veda SPII164. Jis stov, rankàs susiėmęs KI584. Ir sumainė aukso žiedus ant baltų rankẽlių (d.) Šmn. Jok in kitą kaimelį ir dabokis mergelę an eiklesnių kojelių, an baltesnių rankẽlių DrskD87. Rankẽlę daviau, pasižadėjau, žiedelį dovanojau JV269. Ekšę, mano mergužėle, duok man baltą rankužėlę LTR(Lp). Išeina mergelė kaip rūtų kvietkelė, ji ma[n] davė baltą ranką, aš jai dovanėles JV1058. Tada aš dainuosiu, tada linksma būsiu, kap savo berneliu rankèlę paduosiu DrskD130. Dieną grėblelis, naktį spragilėlis, skaudės mano rankeláitės JD1554. Duok ranką man, jei tau sunku: aš vesiu ją žvaigždžių keliais Mair. Man ranką padavei jautriai ir jauną širdį atdarei bendros žvaigždės vardu Mair. Mūs avelės nebaikščios – eina in rankàs Ktk. Kaip senas žvirblys, pripratęs prie rañkų (nebaikštus) Pn. Rymo ant rankelių, žiūri per langelį, ar nepamatys savo bernelio (d.) Plv. Vaiko rankutės griežiniuotos rš. Rankiū́tė maža Plš. Rankė̃lė LKGI265(Knv). Rankeliū́tės šaltos Švnč. Ne taip kalbino, kaip čestavojo, baltas rankeles apdovanojo JD413. O tu, mergelė, tu, balta rankelė, ginsiv mudu jaučius į žalią lankelę JD745. Rankelės mano balčiausios, balčiausios, o kam jūs pateksit, mieliausios, mieliausios? JV1054. Rañkos baltos, ar mokėsi malti (d.) Dbg. Ko rūdyja žiedužėliai ant baltų rankelių? KlvD10. Kokia imtie mergytelė, a baltųjų rankelių, a baltųjų rankytelių? (d.) Tvr. Turėjo… rankėlytė[je]… lazdužikę Jrk102. Meilių žodelių tau nekalbėsiu, rankužėlės nespausiu V.Krėv. Laimink, motinele, nor šalta rankele (rd.) Dglš.
| prk.: Ant sidabrinės jos galvos uždėjo skausmas geležinę ranką S.Nėr. Ištieskime atvira širdimi vieni antriems taikos ranką V.Krėv. Ranka mus spaudžia geležinė, krūtinę apkala ledais Mair. Galingas plačiapetis ąžuolas aukštai iškėlęs gumbuotas rankas J.Balt. Ir beržai rankas į dangų ties sveikint gerves, grįžtančias gulbes S.Nėr. Žmogus negali būti ištisai kaltas, jis tėra žaislelis likimo rankose J.Avyž.
^ Tėvo ranka viena muša, kita glosto An. Tėvo ranka lengviausia LTR(Srj). Savo rankà – ne močeka Rod. Ranka duoda, ranka ima, ranka muša, ranka glosto LTR(Jnš). Rankos šeria, rankos peria PPr228. Juodos rankos, balta putra LMD. Juodos rankos pasaulį peni LTR(Vlkj). Juodums rankums darbo niekada nepritrūksta LTR(Vdk). Baltos rankos tik pono ir kunigo LTR(Šl). Darbininkės rankelės juodos, bet širdelė balta LTR(Kri). Baltos rankos, kol mergelė, juodos, kai martelė KrvP(Vlk). Ubagas ubagui rañką padavė (senis vedė nelabai gudrią merginą) Btg. Ta ant lentos – kitai už rankos LTsV153. Viena ranka glosto, antra peša S.Dauk. Ką turi rañkoj, tai žinai, kad jau tavo Mrj. Paimk akis į rankàs, ir rasi Ms. Išsiimk akis rañkon, kad nematai! Drsk. Nė vienas į savo ranką nekanda Sch94(Rg). Į save vis ranka riestesnė LTsV99. Kožno rankà ne močia – vis in save Str. Ir švento rankos in save Vrn. Kito rañkoj vis baronka didesnė Dglš. Ne vienos rankos ant svieto Ds. Akim nevieriji, tai rañkom krapštai Smal. Dešine ranka budavoja, kaire ardo Pšl. Ranka už ranką, širdis už širdį LTsV248. Kas muno ranko[je], tas tavo kakto[je] Skd. Bjaurus žmogus – kas ranko[je], tas kakto[je] (jei supyko) Dr. Su tokiuo kalbėk, tai ir akmenį rañkoj turėk Sv. Nemušk motiną – rankà nudžius Snt. Visa pamesi, rankas sudėsi in kriūtinės, ilsėsies (mirsi) Aps. Dalė [vestuvėse] vaikio neturėjo, sėdėjo, rankàs susinėrusi Krš. Viena ranka pasiklosi, kita užsiklosi Krs. Viena rankà pinigus paima, kita – krautuvėn Antr. Daba rieki abraką, tai i rankà linksta – baisiausiai sudžiūvus ta duona Jnš. Kad duos, tad ir ranka linktelės (dosniai) – pyrago, sūrio Žem. Rankà rañką plauk, i abi bus baltos Erž. Ranka ranką mazgoja, o abi nor balti būti B. Ranka ranką prausia, kad abi būtų baltos LTR(Grv). Jis į degutą rankų nekiš LTR(Srd). Ką atduosi rañkom (paskolinsi), to ir kojom nemožnės suieškot Str. Atdavei rañkom, privaikščiosi kojom Pls. Viena ranka pametęs, ne abidvim nebepaimsi Lkv. Duodama rankà nuo Dievo, nereikia atstumt Dbk. Duodamoji rankà niekada nenudžiūs LKT156(Grz). Išsimiega rañkai kojai (sočiai) Ds. Už rañkos nepaėmęs, nevadyk vagiu Lp. Šūdo par abi ranki̇̀ [gausi] Sl. Neduok rankos bučiuot, kol jauna: greit sena būsi Ds. Kunigui duok ir dar ranką bučiuok LTR(Vdšk). Viena ranka tiesi, antra – kreiva, vienas galas medinis, antras geležinis (dalgis) Grk. Storas senelis daug rankų turi (ąžuolas) LTR(Krtn). Kojomis minta, rankomis kitiems atiduoda (obelis) LTsV494. Kas visom rankom dirba? (pirštinės) Rs. Girio[je] kirstas, mieste pirktas, ant rankelių verkia (smuikas) Jrg. Be rankų, be kojų marškinių prašo (pagalvis) Ml. Be kojų, be rankų duris atidaro (vėjas) Dkšt. Bėga be kojų, muša be rankų (vilnis) LTR(Vrn). Be kojų eina, be rankų dirba (vėjas) LTR(Klvr). Be rankų namus pastato (paukštis) Jrg. Be rankų, be kojų išsikasė sau duobę ir atsigulė (akmuo) Arm. Be rankų, be kojų duobelę suka (riešutas) Lz. Be kojų, be rankų ant medžių užlipa (apynys) Sim.
ǁ loc. sing. čia pat, arti: Jautis bauba: galas ranko[je] – subadys bematant Šts. Pasiutusi buvo – kaip galas rañko[je], nuknebo nosė Krš. Metų galas ranko[je], gal sukties ant vienos kojos vaikis Dr. Jau badas ranko[je]: pavasarinelis paršelis tris šimtus kaštuo[ja] Ggr.
2. pl. ir sing. žmogaus viršutinė galūnė kaip darbo įrankis: Su rañkums rauna linus, tokie prasti, žolėti Erž. Mes rañkom išsikūlėm visus rugius Rm. Iškuldavai (iškuldavo) viską su rañkum, su spragilais Mšk. Kadai vėtydavo grūdus rañkom Antr. Čia rañkom girnas suka Šlčn. Reikė[jo] rañkom mėšlas kratyt Mrc. Būd[av]o, rañkom visa daro Žrm. Miežius dalge jau pjauna, o rugius vis rañkom (pjautuvu) Ml. Dar̃ darželiuose moteres meta rañkom [bulves] Žln. Visa reikėj rañkomi dirbt LKKII167(Zt). Dirbk sa rañkom, o ne sa kojom! Zt. Laikyk su rañkums (stipriai) Krž. Turi rankosna žagrę Rud. Iškasiau rañkomi Zt. Dirba prie statybai – pardien kirvis rañkose Klt. Žmogus ima rankós ylą ir bado čebatan Lz. Ketverius metus tai sa rankà prapenėjau [ligonį], tai sa rankà paguldžiu ir pakeliu Eiš. Savo pinigais, savo rañkom padarė Pb. Su abiem rañkom laužk duonytę, bo su viena neuždirbai LKT273(Krs). Darbo tur pilnas rankàs Ktč. Rankõmi ir aš galėtau dirbt – kojomi nepagaliu Drsk. Aš negaliu išmokti be rankų važiuoti [dviračiu] Lnkv. Savo ranka R111. Savo rankà ką daryti NdŽ. Su tėvo rankà iškasė pinigus (ps.) Dgč. Patęsė pečelin numirusį ir jo rankà išsikasė pinigus (ps.) Šmn. Tuos pinigus užkeikė, ka be dvylekos galvų i be mano rañkos niekas jų nepaims Lnkv. Užkasiu piningus, kad be muno rañkos niekas neiškastų Erž. Dirbkitegi kožnas savo rankomis, idant turėtumbit ką duoti pavargusiam BPII277. Jaunesnis sūnus išėjo keturiolkos metų, dirba, rañkose darbo turi LKT221(Žm). Kieku rañkų reikia dirbt? KlbIII24(Lkm). Pabūtum, sakau, tu mano kailyje, pamojuotum moteriškom rankom, visi tavo šykštumai per pakaušį tau išeitų J.Balt. Mano pati geras rankàs turi Lkm. Ji moteris gerų rañkų – ką nusitvers, tą padarys Rm. Jo rañkos geros Dglš. Aš dešimt rañkų tai neturiu, negaliu visiem suspėt Mrj. Smarki buvo ranka, ka davė su lazda Mžk. Namuose nieko iš rañkos netampai (rankomis sunkiai nedirbi) Rm. Per katrą rañką dirbi? Alk. Per vieną rañką tik grėbiu Gs. In verpsčio padeda ir rañkosu paturi – kap kas nori daro (dirba) Lnt. Iš kur tu išmokai grajyt, kad armonikos ranko[je] neturėjai? Ps. Muno žodžiu, savo ranka plakit, kiek norit, – pasakė baronas Šts. Palaiminta toj rankà, ką kirvį išrado A.Baran. Be gaspadinės rañkų nieko nė[ra] Sk. Visur reikia rañkų (be darbo nieko nėra) Ėr. In ūkės be arklio kai be rañkų – ani pradėt Skdt. Nors be tavęs man kaip be rankų, bet ką gi darysiu V.Krėv. Ir galva tau nūnai nieko nepadės, jei rankos darbo nemokės KrvP(Mrk). Rankẽlės visa ko moka, i galvelė gera Klt. Žmogaus ranka daug pasidarbavo, apvalydama žemę J.Avyž. Ką žmogaus ranka sukūrė, ir sugriauti žmogaus ranka gali V.Krėv. Ale aš pažiūrė[ja]u – tokias grąžtelis su rañkom padarytas (labai puikus) Aps. Viskas gerai, lyg Mortos ranka čia būtų tvarkiusi V.Krėv. Tas žirgas ne mūs ranka augintas, ne mūs pievų žole mitęs, ne šaltinių vandenį gėręs V.Kudir. Socialistinei Lietuvai būdingas tas gamtos vaizdas, kuriame jaučiama kuriančioji žmogaus ranka (sov.) rš. Jaunimas čia savo rankomis atstatė daug mokyklų sp. Galvos darbas labai vargina žmogų, rankų darbas tiek neįvargina J.Jabl. Lengvo rankų darbo nemoka – nei siūti, nei megzti Žem. Ten J. Jablonskis žiūrinėjo gražius rankų darbus, šnekino moteris, domėjosi jų kalba KlbV59(J.Balč). Oi, tai vis mano rankẽlių darbas! LKT383(Lš). Katris [bernelis] pažįsta iš mažų dienelių mano rañkų darbelį DrskD194. Malonu veizėti, ka rañkų darbais pasirėdys LKT105(Lkv). Iš savo rañkų darbo misti KI585. Jei darbą savo rankelių valgysi, pašlovintas būsi Mž424. Aš išmokysiu savo mergytę visų rankų darbelį: anytą jausti, šeimyną bausti, mane gražiai apskalbti KlvD96. Eš moku ir noriu išardyti bažnyčią Dievo, kuri rankomis yra padaryta VlnE196. Prakeiktas yra tas, kas rankomis drožinėta CII475. Tėvynė pagelbon šaukia visus, kas ginklą rankoj gali vartoti V.Krėv. Iš mano rañkų nežiūrėkit (patys duoną pelnykitės)! Lp. Aš nenoriu iš jūs rañkų dabot Aps. Neteks man iš tavo rañkų žuvies pavalgyt (nepažvejosi) Ob. Kai savo rankà gyvenam – gerai (kol gali dirbti) Klt. Tarybiniai žmonės savo rankomis sukūrė socializmą (sov.) sp. Vargingai savo rañkomis maitintis KI585. Žemės neturiu, iš rankų gyvenu Ut. Ne teip jau lengva iš rankų pragyvent Srv. Toki jauna, sarmata būtų iš kito rankų gyvent Srv. Iš savo rañkų turia gyvęt Jrb. Mano rankomis jie susikrovė lobį rš. Apie visokį daiktą reik vis rañkų Grš. Man kirvis ne po ranki̇̀ (netinkamas) Dkšt. Rankàs nuėmė, kol sutarkavau bulves kugeliui Jnš. Pakolei darbas rankų nepakirto, anksti keliu, vėlai guluos rš. Tik rankàs atkirtai in šitą darbą (nesisekė padaryti) Pls.
^ Ranka rankai nelygu PPr50. Darbas ranko[je] tirpsta Lk. Geros rankos ir blogą darbą pataiso KrvP(Mrk). Blogos rankos ir gerą pagadins PPr30. Turi auksines rankas, o smalinę gerklę Pls. Aukso rankos, vilko gerklė Erž. Daug rankų didžią naštą pakelia VP11. Prašom į talką, bus rankà daugiau Plv. Akys pamatys, rankos padarys KrvP(Jnš). Akys baisinykės, rankos darbinykės Šd. Akelės baidyklėlės, o rankèlės darbinykėlės Drsk. Rankom dirbk, liežuviu kalbėk Pšl. Darmai rañkos dirbt neniežti (netraukia) LKKXIII134(Grv). Nuo darbo rankos nenupliš LTR(Paį). Nenukris rañkos, jeigu biškį pasijudinsi Šv. Dvejom rankom niekas nedirba, vis vienom (atkertama giriantis daug padirbus) Trgn. Gaspadoriui ne berno liežuvio reik, ale jo rankų LTR(Vdk). Viena ranka tik užpakalį pasikasyti An. Svetima rankà subinei kasyti tiktai Lkv. Svetimos rankos žarijoms žerti LTR. Vyrų rañkos tik žarijoms semt Trgn. Ūkė[je] be vyriško rañkų blogai, be motriškos – suirutė Rdn. Jai iš keturių̃ rañkų ir yra Dv. Ji mėgdavo klausytis skambinimo keturiomis rankomis rš.
3. pl. prk. darbo jėga, darbininkai: Šalis plati, rankų visur reikia, ir ieškok, kur geriau V.Bub. Daug mūsų kolūkiuose yra šviesių protų, stiprių rankų, kurios be galo daug padaro (sov.) sp. Buities tarnybai labai reikalingos jaunos rankos sp. Už tas samdytąsias rankas kasmet brangiau prisiėjo mokėti Pt.
| Daugiausia darbo rankų gaunama iš atodirbių rš. Dabar tūkstančiai darbininkų atleidžiami iš darbo, todėl darbo rankos siūlyte siūlosi V.Mont.
4. sing. pusė, šonas: Ant kalniuko Marcelios [gryčia], o po šita rankà – Agotos gryčelė Všn. Po kairės rañkos pirmas numelis Slnt. Anie kapai, arba pilys, yra … išvažiavus ant kalno po kairei rañkai BM64. Anas gyvena po kairei rañkai, in balą Pls. Pamačiau kairėn rankon gražų gyvenimą FrnS12. Užžengė dangun, sėdi po dešinei rankai Dievo tėvo visogalinčio MP6. Jeigu aprenki kairę ranką, tada eisiu dešinėn rankon Ch1Moz13,9.
5. sing. ir pl. prk. valdžia, valia, vadovavimas: Valdžią į savo rankas paėmė stambūs žemvaldžiai ir buržuazija (sov.) rš. Visas suvažiavimo prezidiumas buvo komunistų rankose (sov.) rš. Prūsų Lietuvoje administracija ir teismai buvo vokiečių rankose rš. Kitos rañkos papuolei nieko nedavė Ant. Gyvenom po dvarus, pažinau ir ponų rankàs Btg. Papulsi tu ma[no] rankõsna! Dv. Po jo rankà visi verkia Jnš. Čia tėvo griežta rankà viską tvarko PnmA. Pilni namai, o tvirtos rankos nėra V.Bub. Tegul visas kraštas sužino, kad aš turiu kietą ranką ir nebus pasigailėjimo niekam V.Myk-Put. Biškį rankàs atleido (ėmė neprižiūrėti): tas sau plėšias, tas sau plėšias Bt. Sùėmė rañkon (sudrausmino), o tai ana buvo pradėjus lakstyt po kermošius Skdt. Dabar papuolei po mano rañkai, svieto gūbytojau! BM92. Gyvenam po Dievo rankà Pn. Ką gi galia žandaras sakyt, ka jis po mano rañkom Brž. Prisiverksi, mergele, an bernelio rañkų DrskD114. Visa yr Dievo rankoj VP50. Dievas vienok antraip paguldo, nes vis est jo rankosa Mž338. Priimk mus po savo ranka PK165. Vienas išdavė, o kiti išbėginėjo ir prastojo jį vienytį rañkose priesakių jo DP145. Laikė savo rañko[je] viską, kol akis užmerkė Stl. Laikyti savo rankoje priešą ar draugą vis tiek naudinga ir malonu V.Krėv. Iki šiol jis kietai laikė namus savo rankose J.Avyž. Mes rankõs papuolom [vokiečiams] Imb. Neprieteliams į rankàs įpulti KI584. Turiu pranešti, valdove, kad tavo priešas lenda tiesiog tau į rankas V.Krėv. Patis iš geros valios davės rankosn priesakių savų, norint gerai žinojo visa, ką turėjo kentėt DP147. Iš mano rankų niekas gyvas neišeidavo, kas tik eidavo šituom keliu LTR(Slk). Iš rankų priešo gelbėkit mane, iš kankintojo rankų išpirkit mane V.Krėv. Mane iš rankos faraono išgelbėjo BB2Moz11,22. Ir buvau pro langą pintinėje žemyn nuleistas per mūrą ir iš rankų jo išejau VlnE35. Jei nebesuimtų vagies, tai jis jau visai išspruktų iš jo rankų J.Balč. Idant ir mes… kančias ir sopulius meiliai priimdinėtumbime kaip iž rañkos jo DP183. Žmogus nemielai nori vargus iš Dievo rañkos priimti KII43.
^ Dievo rankos ilgos LTR(Ds).
6. sing. prk. galybė, jėga: Ant galo tiesos ranka dasiekė piktadėjus ir suspaudė V.Kudir. Apie laišką ir tą, kuris jį rašė, užmiršk: ne Dievo lėmimą, bet velnio ranką čia matau V.Krėv. Ar ne per Mindaugo ranką, riteri, ištiko ordiną visi kruvini smūgiai V.Krėv. Invesk jas (žmones) … tavo šventybėspi (į šventyklą), Pone, kurią tavo ranka pagatavijo BB2Moz15,17. Koksai vienok tatai bus bernelis, nes ranka Viešpaties buvo su juo DP461. Bei anys regėjo egipcianus, išdvėsusius ant krašto marių, ir aną didžią ranką, kurią Ponas ant egipcianų parodęs buvo BB2Moz14,30-31. Jo ranka bus pryš kožną ir kožno ranka pryš jį BB1Moz16,4. Erodas pridėjo ranką, kad vargintų kai kuriuos iš bažnyčios BbApD12,1.
7. sing. ir pl. prk. globa, rūpinimasis, dispozicija: Jo ranko[je] i teliukai, i viščiukai Upt. Tai paršiukai papenėt reikia, i tai viščiukai an ma[no] rañkų Vlk. Suieškojau, muno rañko[je] viskas Krš. Visi dirbdavom, ale viskas tėvo rañko[je] buvo Mžš. Visus pinigus į savo rañką susirenk N. Paimk savo rañkostan, kitaip prapuls Klt. Pinigai mėgsta rankàs kietas (taupias) Klt. Kai arkliai, tai jau kožno vyro buvo rañkose LKT183(Prnv). Gero šeimininko rankose šiaudai yra nemažas turtas sp. Visai beprasmiškos kokios nors derybos ar nuolaidos, kai mūsų rankose ginklai ir pinigai J.Gruš. Norėčiau betgi, kad tas leidimas pasiliktų mūsų rankose J.Jabl. Kas mano rankoj, tai mano, nors tai būtų ne priešo, bet draugo kalavijas V.Krėv. Ana, kad gerosa rañkosa (gerai auklėjama), būt gera mergina Btrm. Kodėl tamsta jaudiniesi? – atklausė Urbutis. – Mergina labai gerose rankose J.Balt. Kaip balta žąselė pūkuose, taip ir gero vyro rankose JD1569. Gal da tau teko jo rañkoj būt (pas jį mokytis) Slm. Tai nėr tėvo rankų jai LTR(Ds). Tėvų nė[ra] rañkos – jau negal sutvarkyti Trk. Pamotė jau ne ta rankà, i gana Raud. An svetimų rañkų sėdi vaikas Lp. An motinos rankelių tai nemačiau vargelio LTR(Slk). Nor su juo vieną dieną gyvensiu, bet in jo rankų pamirsiu Prng. In jos rañkų suvis neatsidedu Dglš. Į svieto rankàs (tarnauti) išejau septynių metų Vn. Nu dešimt metų išejau į svetimas rankàs Up. Po svetimas rankàs kiek vargo matėm Rdn. Tamstos raštai … atėjo į mūsų rankas A1884,325. Tėvas sūnų myl ir jam vis ing jo ranką padavė BPII238. Imk dūšias rankosna tavo Mž385. Ant galo duost dvasią savą Dievui tėvui savam, atduodamas visa rankosn jo DP177. Vislab eit per mano rankàs KI585. Iš muno rañkų [vaikas] išejo i susirgo Grd. Iš rankų išleisti N.
^ Gerose rankose ir nešeriamas gyvulys tunka KrvP(Btr). Eik anies Dievo rañkon (tegu jiems Dievas padeda), nor anies man blogai darė Prng.
8. pl. apie priklausymą, buvimą nuosavybėje: Žemė bėgtinai bėga į vienas rankas A1884,158. Kartelių ir trestų rankose neretai susitelkia septynios aštuonios dešimtosios tam tikros pramonės šakos visos gamybos rš. Mes esame tėvynės piliečiai, kol žemė mūsų rankose Pt. Šitie namai jau antrose rañkose (kito savininko) PnmA. Į trečias rankàs parejom (treti gyventojai esame): tėvai, sesuo, dabar mas gyvenam Pvn. Ko verkiant reikia, neišleisi iš rankų rš.
9. sing. ir pl. prk. pagalba, parama: Džiaugiuos, ka ma[n] tą vaiką didįjį atvežė – didelė rankà Jrb. Nėra ko ir abejoti – išsiversią ir be Vlado rankų rš.
ǁ užvadas, pagalbininkas: Mano visa rankà – Jūratė Švnč. Jau toks geras tas vaikas buvo – motinos rankà Jrb. Dešimties metų vaikas – pačios rañkos Rdn.
ǁ palaima: O ranka Viešpaties buvo su juo ChLuk1,66. Dievo ranka B.
10. sing. sugebėjimas, sėkmė: Tokią jau ranką turi: ką ažgirdo – tuoj perprato, ką pamatė – tuoj padarė Trgn. Pagadino ranką Ds. Reiks mainyt avižų sėklą, gal ranką pataisys Sml. Paršai išėjo iš rañkos – nevykę Jnš.
11. sing. sutikimas tekėti: Jogaila vedė derybas su Dimitrijum Donskojum ir prašė jo dukters rankos rš. Ne viens jaunas jaunikaitis jos rankos norėjo BsO84. Jei sutiksi su jo valia, mano rañką gauti gali (d.) Btg.
12. Vlk, Vrn, Drsk, Ds arklo ar plūgo rankena: Anksčiau plūgo rañkos i dišlius buvo medinis, tik palyčia i noragas geležinis Vdš. Kap tik užsiekė plūgo rankas, o jau arė Nmn. Plūgo rankà nulūžo Rdš.
13. N, Yl, Vgr pjautuvo ar dalgio rankena: Įdėk dalgiuo naują rañką Ms. Mano sesulės aukso pjautuvas, sidabrinė rankytelė LMD(Ml).
14. ąsa nusitverti, laikyti: Puodai buvo be rañkų, krugli Šlčn. Čigūnė – juodas puodas su dviem rañkom, o sagonas – be rañkų Žln. Su rankà tai uzbonas Nmn. Uzbonėlio rankà Kb.
15. pasaitas, lankelis: Kašelė su ranka Trgn. Ė kur tavo kašės rankà pragaišo? Vdš.
16. N, Lzd kelio rodyklė: Ansgatės y[ra] ranka, ten parašyta, kur sukas tas kelalis Šts. Ot čia tujau po kairei būs ranka ant Ėgarių Ms. Ten tropysi kelią, ba rankà yra Lš.
17. Mžk, Skd, Vkš, Slnt, Dr ratelio stiebas su skersinuku, į kurį įstatoma prievarpstė: Į ranką įkiša pryvarpstę Brs.
18. sėdimasis verpstės galas: Pataisyk ranką, ba kap attruks, tai dar gali verpstė užmušt vaiką Nč.
19. krosniakaištis: Ar uždarei rañką? Knv.
20. toks ilgio matas (apie 80 cm): Dvie[jų] rankų ir užteks – kiek te jai sijonui reikia Trgn.
21. teisė dalyvauti kelis kartus žaidime, ėjimas: Tau dvie rankų neduosma Ut.
22. rašysena: Raštas, ranka SD251. Tikra (paties, ne kito) ranka rašytas SD315.
23. parašas: Padėk savo rañką (pasirašyk) Alv. Parašymas rankos SD263.
◊ [su] abiẽm [sàvo] rañkomis visiškai, mielai: Abiem rankom yra palaikytina ta tikroji sentencija MT174. Prie šitos malonės tveruosi su abiem savo rankiem LC1886,38.
abiẽm rañkomis gáudyti labai rūpintis: Abiem rankom gaudžiau sveikatą An.
ant greitõs rañkos paskubomis: Gavome laišką, mūsų gaspadinės ant greitõs rañkos siunčia šį tą Jnšk. Ant greitõs rañkos nuvažiuokium, pasiimsma kepurę ir grįšma Slm.
ant rañkos
1. KI584 iš anksto (duoti dalį suderėto užmokesčio, algos): Suderėjus reikia duoti ant rañkos, kad neatsimestų Jnš. Jei nori, kad kitam neparduotau, tai duok kelis litus an rañkos Alv. Kupčiai suderėjo jautį su išmintingaisiais broliais ir paliko pusę piningų ant rañkos BM251(Škn). Davei ant rañkos, ir negausi Slm.
2. grynų pinigų: Šimtą devyniasdešimt gauna ant rañkos Skdv.
ant rañkų nešióti ST212(B), Mžš labai mylėti, gerbti: Tėvą tai ant rañkų nešiója Ds. Koks pestūnas visai motinos neveiza, o tas vargo bitis ant rañkų nešiója KlK6,56(Krš).
ant sàvo rañkos (rañkų) savarankiškai: Jau geriau, ka galėtum ant sàvo rañkos gyvent Šlu. Ir turi ant sàvo rañkų savą kapeiką Vdk.
antrà rankà Jž;
añtros rañkos apie patikimą padėjėją: Mūsų dvarininkas yra per poniškas, nepaslenka visa ir visur pats prižiūrėti, linkęs visur pasitikėti prievaizdu, ūkininkauti antromis rankomis rš.
atbulomi̇̀s rañkomis; atãgalia (atgalià) rankà Ut nerūpestingai; nevikriai; tingiai; kaip pakliūva: Daro vis atbulõm rañkom Švn. Imi kap atbulõm rañkom LKT197(KzR). Kitas dirba, stengiasi, o kitas dirba lyg atbulõm rañkom Mrj. Brūkštelėjo atgalià rankà pakampiais, dėl to visi voratinkliai pasiliko Stl. Duona karti atagalia ranka paduota LTR(Km).
be rañkų [pa]li̇̀kti labai įvarginti rankas: Žoles vilko vilko – be rañkų pali̇̀ko Rd. Be rañkų [darbininkė] liẽka Pst.
dešinióji (dešinė̃) rankà patikimiausias pavaduotojas, patikėtinis: Riškus pasidarė dešinioji pono ranka: važinėjo į Liepoją, į Mintaują, į Rygą su javais, sėmenimis, linais LzP. Jis jo dešinė̃ rankà KI584.
devýnios rañkos mokėjimas burti: Kastulis devynias rankas turėjo, nuo visų gyvačių kirtimo ažužadėdavo Trgn. Gal tau devynios rankos, kad taip tropniai gydai Trgn.
dykomi̇̀s rañkomis
1. be nieko: Gavau laišką, ne dykõm rañkom grįžau iš paštos Jnšk.
2. be dovanų: Dykõm rañkom negi nueisi?! Ds.
gerà rankà apie sekimąsi kurioje nors srityje: Mano gerà rankà: kur aš sėjau, ten gerai auga Gs.
geràs rankàs turė́ti sėkmingai ką nors padaryti: Šitas stalius geràs rankàs tùri PnmA.
grýna rankà be gudrumo, suktumo: Manęs grýna rankà nepaims (neapgaus) Dglš.
į rañką bučiúoti labai prašyti: Ji būt ėjus, bet nori, kad į rañką bučiúotų Snt. Rañkostnan bučiúotum, kad tik atvažiuot Rš.
į rañką pabučiúoti padėkoti: Ims ir dar į rañką pabučiuõs Jnš.
į (kieno) rankàs žiūrė́ti (veizė́ti) laukti, kol ką duos, paduos: Aš į marčių rankàs nenoru veizė́ti Vn. O dabar į rankàs kito turi žiūrė́ti Rs.
į rañką (rañkon Grv, Sl) ei̇̃ti sektis gyventi, ūkininkauti, auginti: Iš jų kada nusperki paršelį, tai visada ei̇̃na rañkon Lkm. Nei̇̃na karvė rañkon Dglš. Kokios spalvos žibenkštį matai, tokios spalvos gyvulį laikyk, tai ei̇̃s rañkon Vdšk. Katės iš namų nenešk – gyvuliai neis rankon Ds. Jaunatvė, sveikata, meilė, perteklius, garbė tiekė kuone ponišką gyvenimą, tik vaikai nėjo rankon Vaižg. Gera, kai viskas ei̇̃na rañkon Kp. Nei̇̃na Marytei į rañką mokinės Pc. Jiems dobilai į rañką ei̇̃na: kasmet abu daržinės galai pilni Sml.
į (an) rankàs prinèšti leisti sėkmingai vykti: Šitam mėnesy bus teliokas, kad Dievas gerai prinèš an rankàs Trgn.
ilgèsnė rankà apie turimą pagalbininką (paprastai paauglį): Kad ir jauna mergiotė, bet vis bus ilgèsnė man rankà Rz. Jau rankà ilgèsnė – turiu sūnų Rm. Tai vis rankà ilgèsnė (yra ūgtelėjęs vaikas) Plv.
i̇̀lgas rankàs turė́ti linkti vagiliauti: Jis prastas žmogus: i̇̀lgas rankàs tùri Mrj. Jos vyrą išvarinėdė – anas i̇̀lgas rankàs turė́[jo] LKKXIII21(Grv).
iš laisvõs rañkos laisvai parduodant: Daugiau už tą kumelę negautum i iš laisvos rankos Dl.
iš pirmų̃jų rañkų tiesiog, be tarpininkų: Užpirkimas iš pirmų̃jų rañkų KŽ.
iš (kieno) rañkos (kieno) dėka, per (ką): Krioku jau dvejus metus iš tavo rañkos, – skundės pijoko pati Šts. Užpuolė iš vokyčio rañkų raupai [1914 m.] Grd. Jis vis laikėsi tos nuomonės, kad aš pasidariau turtingas tik iš jo geros rankos J.Balč. Kurmelis iš mano rankos turi pačią kaip svogūną Žem. Kai brolis, kuris iš jo rankos valdo Lietuvą, nepanorės karaliaus klausyti, gali visaip būti, net karas gali kilti V.Krėv.
iš po [kójų ir] rañkų iš čia pat, bematant: Iš po rañkų pagriebė šaukštą Jnš. Iš po rañkų prapuolė pirštinės Jnš. Vilkas nunešė avelę iš po mano rañkų Klt. Tai man iš po rañkų išsprūdo KI585. Mūs buvo daug, [vilkas] bijoj[o] imt iš po kójų i rañkų [šunį] Vlk.
iš rañkos į bùrną ką uždirba, tuoj išleidžia: Toks jų ir gyvenimas – iš rankos burnon Sb.
iš rañkos nuei̇̃ti turėti nuostolių: Daug iš rañkos nuẽjo Dbč.
iš rañkų į rankàs [pér]ei̇̃ti
1. patekti vis kitam asmeniui: Pinigas tur eit iš rañkų į rankàs Vlkv. Esant prekinei gamybai, kai gaminama nebe sau pačiam vartoti, bet mainams, prekės būtinai pereina iš rankų į rankas rš.
2. būti tai vienos, tai kitos kovojančios šalies valdžioje: Ypač įnirtingai buvo kovojama dėl pilių prie Nemuno, Kryžiuočių ordino ir Lietuvos pasienyje; jos dažnai ėjo iš rankų į rankas MLTEII128. Vėliau Kražiai per kelis šimtmečius ėjo iš rankų į rankas rš.
iš rañkų kri̇̀sti
1. netekti: Taip viskas, kas brangu, man krint iš rankų: tėvynė, jos šviesa irgi Namų Ugnelė Vd.
2. Kt nesisekti (dirbti).
iš rañkų nekriñta (darbas) apie nuolat dirbantį: Liūdo, ilgėjosi kaip mažas vaikas, nors šioks toks darbas niekada jai iš rankų nekrito LzP.
iš rañkų paléisti
1. atiduoti kito nuosavybėn: Kas bus, tas bus, bet žemės iš rankų nepaleisiu rš. Ūkio iš savo rankų nenorėjo paleisti K.Bor.
2. perleisti kitam: Kol paeinu, nepaléisu samčio iš savo rañkų Krš.
iš rañkų namie (šerti, penėti): Mūso karvė iš rañkų šerama KlvrŽ. Nepenim karvių iš rankų – būna lauku Arm. Reikia duot vištom iš rañkų: dabar šlapia, negalia miežiuos nueit Ob.
išskėstomi̇̀s rañkomis mielai, su džiaugsmu: Niekas manęs nei Kaune, nei kur kitur nelaukia išskėstomis rankomis rš.
iš trečių̃jų rañkų per tarpininkus: Žinių apie Lietuvą ir lietuvius gauna iš trečiųjų rankų, o ne iš mūsų, dėl to dažniausiai tos žinios netikros, vienašališkos rš.
iš vienõs rañkos išvien, sutartinai: Jiedu lošia iš vienõs rañkos, abu prieš mane Jnš.
kad táu rañkos atidžiū́tų toks keiksmas: Kap ažpyksta drūčiai an[t] ko, tada sako: kad táu rañkos atdžiū́t! LKKXIII122(Grv).
kai̇̃p rankà atim̃ti (nuim̃ti) staiga išnykti, pradingti (ligai, skausmui, miegui): Metus sirgau, gulėjau, gėriau vaistus – nieko, ėgi nuo žolynų kai̇̃p rankà atàėmė Rš. Kai̇̃p rankà sopstą atàėmė Mlt. Visas ligas kaip ranka nuims LTR(Slk). Išgėriau virinto ožkos pieno su česnaku, ir slogą kaip ranka nuėmė Lnkv. Kad aš akis suleisč parnakt! Kai̇̃ rankà nùėmė miegą Klt.
kai̇̃p rankà nukir̃sti griežtai pasakyti: Daugiau nieko nepasakė, kai̇̃p rankà nukir̃to, ir nutilo Sk.
kám kóją, kám rañką nudaũžti prastai, atmestinai dirbti: Kám kóją, kám rañką nudaũžia – kokis tę jo darbas, drenai anas padaro LKKXIII123(Grv).
kur̃ kója, kur̃ rankà Alv, Arm be tvarkos, be nuoseklumo: Jis nuo seno kur̃ rankà, kur̃ kója dirba Ps. Dainos mano – tai jau kur̃ kója, kur̃ rankà Lkš.
laisvà rankà nedaug darbo: Be vyro [moterims] laisvèsnė rànka Grd.
laisvàs rankàs turė́ti būti neužimtam, netrukdomam: Abu kunigai laiko kasdienines savo mišias, o kad rankas nori turėti laisvas visai dienai, tai laiko jas su patamsėliu J.Balt.
lengvà (laimi̇̀nga Ss) rankà apie sekimąsi kurioje nors veiklos srityje: Jo lengva ranka: jei pasodina gėles ar nukerpa plaukus – greit auga Pn. Tu, vaikeli, laikyk medelį, tavo lengvà rankà, tai greičiau prigis PnmA.
lengvà rankà nerūpestingai, neapgalvotai (ką daryti): Lengvà rankà viską išdoliojo ir sau neliko Dkš. Neišdalink visko lengvà rankà – pačiam prireiks kada PnmA.
leñgvą rañką turė́ti sėkmingai ką nors padaryti: Jisai turi lengvą ranką – jam sekasi ėryčiai romyt Ss.
namų̃ rankà visiems ir dažnai reikalingas: Senelis buvo namų̃ rankà Šk. Tas peilis namų̃ rankà Ss. ×
nuo rañkos (rañkų) ei̇̃ti (kri̇̀sti) (vok. von der Hand gehen) sektis: Darbas visiškai neina nuo rankos I.Simon. Anam darbas krimta nu rankų Brs.
nuo rañkos léisti atsisakyti (paslaugų, turto): Kai turime šitokį darbštuolį, pradedu galvoti, ar nevertėtų leisti Vasilį nuo rankos? J.Avyž. Reikia veršelį greičiau leisti nuo rankos, Strazdienė pirmoji užsiprašė, jai ir parduodame J.Avyž.
nuogomi̇̀s rañkomis DP237 be nieko.
pagálbos rañką ištiẽsti padėti, pagelbėti: Yra moteris, kuri nenusigąsta jokių pavojų jam ištiesti pagalbos ranką V.Myk-Put.
per [rañkų] rankàs ei̇̃ti patekti vis kitam savininkui: Ponui mirus, teip tas dvaras ir ė̃jęs par rankàs Skr. Šitas ūkis jau per daug rankų ėjo prš. Eina par rankų rankas Ėr. Teip i ei̇̃na tas ūkiukas par rankų̃ rankàs Erž.
per rankàs ei̇̃ti Vkš tokia figūra, ratelį šokant, kai eina pro kitas kitą, rankų plaštakomis susiimdami.
per rañką léisti Lp bet kaip dirbti, pro pirštus žiūrėti.
per svi̇́eto rankàs ei̇̃ti Ad būti visų naudojamam: Negerai, kap per svi̇́eto rañkom ei̇̃na bezvėnas Dglš.
pirmóji (pirmà) rankà patikimiausias pavaduotojas, patikėtinis: Jis mano pirmóji rankà Al. Mano vienas žentas maž mokytas tė[ra], ans jau pri žambio, antras pamokytas – pirmininko pirmà rankà Šts. Jei pristatysi, tai būsi pri manęs pirma ranka, o jei ne, tai aš tave gyvą sukaposiu DS106(Rs).
plikomi̇̀s rañkomis be ginklo: Sutikus baltąjį lokį plikomis rankomis, užtenka pasipurtinti ir surėkti, kad lokys nubėgtų Blv. Nu, o jegu lauke kur užpultų, plikõm rañkom – pražuvęs LKT159(Škt).
po rankà (rañkos)
1. arti, patogioje vietoje, parankiai: Pasidėk kepurę po ranka, kad nereikėtų ieškoti Jnš. Toks daiktas visada turi būti po rankà Up. Kad nepapuolė po rankà, tai neėmė (nevogė) Ds. Čia tau, mano miela, po ranka yr visko, ko tik tu nori Brt. Ir sūrio papjaustyta buvo po Dovydonio ranka, ir ragaišio visa žiauberis J.Balt. Būk visada po rankà, kad galėčiau pasisiųsti Up. Tas biesas atgulė vidurė[je], tą vaikį pasiguldė tatai po rañkos Brs.
2. atsitiktinai (pasitaikyti, pasipainioti): Koks lektorius po ranka pakliuvo, kokia paskaita papuolė, – tokia skaitoma sp.
3. iš patogios pusės: Sėsk po mano rankà, gausi vežimą Jnš.
po rañkos ei̇̃ti sektis auginti: Gyvoliai eita po rankos Šts.
prie rañkos
1. R71 parankiui, arti, prie savęs: Peilį buvau čia į pat prie rañkos pasidėjus, i vė nebė[ra] Sk. Aš tai turiu šičion prie rañkos KI585.
2. pasisiunčiamas, parankinis: Ka būtų koks vaikinas pri rañkos Grg. Tos būs gaspadinei pri rankos Klk. Tas vaikas … tėvams didžiai buvo prie rankos ir daug žingsnių jiems užčėdijo BsPI121. Buvo gerai, ka anie gyveno: a ką parnešti – vis buvos kas nors čia pat pri rañkos Ms.
prie rañkos ei̇̃ti sektis auginti: Viskas anam ejo pry rankos MitI75. Idant bitys prie rankos eitų, reikia žalįjį ketvergą bičių avilių kepures su vienas kitu sumainyti LTR.
prie rañkos prinèšti leisti sėkmingai vykti: Kad Dievas pri rankos rugius prineštų B.
prie rañkų
1. visai nebetoli: Jau ruduo, bulbakasis pri rañkų Krš.
2. arti, prie savęs: A turi pri rañkų adatą su siūlu? Krš.
3. pasisiunčiamas, parankinis: Pri rañkų už pusmergikę buvau Užv. Dvare buvau pri rañkų Šts. Mergos pri lauko darbų mums nereik, samdysme tik pri rankų mergikę Vdk.
prie rañkų laikýti penėti: Vieną paršą pjausim, kitą laikýsim žiemą prie rañkų Skr.
rankà ant rañkos lygiomis, be priedo: Nemaino rankà an rañkos Žrm.
prieš rañką į neįprastą pusę: Prieš rañką kasti labai nepatogu Jnš. Reikia gerti iš eilės, neužbėk prieš ranką Jnš.
rankàs [kójas] išbučiúoti labai padėkoti: Už tokią dovaną buvo gatavas rankàs išbučiúoti Jnš. Namą dovanotas rankàs kójas išbučiuõs Jnš.
rankàs dė́ti tekėti: Tada paklaus, ar nori dėti su juo rankas J.Paukš.
rankàs (rañką) [pri]dė́ti (priki̇̀šti LzP)
1. darbuotis, padirbėti: Rankų nepridėsi – ir nieko nėra [darže] Ėr. Ne rañkų motina nèdeda – taip užpyko KlK6,65(Krš). Rañką nebeprydė́si, a bebūsi geras [marčiai]?! Vn. Ranką dės – ir jau gatava K.Bor.
2. prisidėti, dalyvauti: Tebūna, kaip manai! Tik aš prie to rankos nepridėsiu V.Krėv.
rañką pridė́jus prie širdiẽs nuoširdžiai, atvirai: Pridėjęs ranką prie širdies, bent pats sau pasakyk: „Netiesa, netiesa!“ V.Bub.
rankàs sudė́ti pailsėti: Plūkiuos, dirbu, dieną naktį rankų nesudedu J.Balt.
rankàs [ant pil̃vo] su[si]dė́jus (susikei̇̃tus Šmk) be darbo: Rankas sudėjęs nieko negali laukti Ėr. Aš jug nesėdžiu sudė́jus rankàs: nuo pat ryto šveity i šveity, nėr kada nė pavalgyt Kair. Ko sėdi, rankàs susidė́jus! Slk. Sėdžia namie, susidė́jus rankàs, i algą ema Mžš. Mes, gaspadoriai, visi dirbam, rankų nelaikom ant pilvo sudėję J.Balt.
rañkų pridėji̇̀mas darbas: Be rañkų prydė́jimo nėko nėra Šv.
rankà dùrsterti apgraibomis, greitosiomis, prastai ką daryti: Vyras čia ranka dursteri, tę dursteri – kokis tę ano darbas Grv.
rankà ei̇̃na sekasi gyventi, auginti: Pradžia moterystės labai ranka ejo: mylėjo vienas antrą ir nieko jiems netrūko M.Valanč. Kur moterystėj sutikimo nėra, ten niekas negal ranka eiti Jzm. Neina ranka jam gyvenimas Brs. Tep man tos bitės ejo ranka, kad medaus neturėjau kur dėt Vrn. Anam gyvoliai ranka eita Als. Šitie paršeliai jau nei̇̃na rankà Klt.
rañkomis ei̇̃ti stumdytis: Susimildamas, tik rankom neik! Slm.
rankàs périmti
1. būti susilažinimo liudininku: Juodu sulygo [ristis], kas ten jiedviem ir rankàs párėmė Plt.
2. Grd padėti dirbti, pavaduoti: Aš viena – mun nėr kas rankàs párema Rdn. Mergelkos už vyrų išejo, penki vaikiukai liko – nėkas mun rañkų nepárema Rdn.
rañką dúoti
1. pažadėti: Davei̇̃ rañką per Žolines bernu (žadėjai imti už berną) Lp.
2. KŽ laiduoti, garantuoti: Aš duodu tau už jį ranką, kaip kad jam esu davęs už tave V.Krėv.
rañką (rankàs) pa[si]dúoti susitaikyti: Ir rañką pàdavėm vieni in vieną ranką, ir susejom, ir itep padarėm Zt. Pasiduokit visi rankas, būkit gražiuoju! J.Balt.
rankàs paganýti su pasitenkinimu primušti: Nors kartą rankas paganiau J.Balt.
rankà į rañką
1. vienas prieš kitą, iš arti: Ranka ing ranką SD404.
2. N arti, po ranka.
3. vieningai: Ranka į ranką, petys į petį rš. Gyvename visi trys draugiškai, ranka į ranką, širdis į širdį A.Vencl. Milijonai įvairių tautybių žmonių čia dirba ranka rankon, siekdami vieno tikslo sp.
rañkos pakaštavóti gauti mušti, lupti: Mergelkos nė katra nė[ra] gavusios ano rankos pakaštavoti Žr.
rankàs sukei̇̃sti (sukir̃sti; J.Dov) VP33, J paduoti vienas kitam ranką žodžiui patvirtinti.
rañką kélti (kilóti) mušti, pulti: Kol manęs neskriaudžia ir nesikėsina pagrobti, kas mano yra, nekelsiu prieš jį rankos V.Krėv. An tavę siratos rankelės nekelsiu LTR(Ašm). Ale tai matai, rupūžė: rañką pakė́lė! Ktv. Sakydavo: nekélk rañkos pryš tėvą – ranka iš peties išdžiūs Erž. Liežuviu lok, ale rankų nekilok LTR(Kur).
rañką pakélti balsuoti: O kai reikėjo balsuoti už pasiūlymą mesti Senavaitį iš partijos, niekas nepakėlė rankos V.Bub.
rañkos nekỹla (nesi̇̀kelia, nèkelia) nėra noro (ką daryti): Kap pamirė vyras, rañkos nekỹla krutėt LKKXIII134(Grv). Nieko negaliu – nesi̇̀kelia rañkos dirbt suvis Rš. Tai nenori [dirbt], tai rañkos nèkelia Pls.
rankà nekỹla nesiryžta: Nekilo ranka išmesti senuosius bitininkystės įrankius V.Bub. Markauskas ne kartą pagalvodavo: reikia nupjauti topolį. Tačiau nekilo ranka V.Bub.
rañką pakylė́ti užsimoti: Jis pakylėjo ranką ant vagies mušti J.
rankàs kójas pakir̃sti sustingti iš baimės: Keršis neišmanė nė ką begalvoti. O jau visai rankas kojas pakirto ir šaltas prakaitas pasipylė čiurkšlėmis, kai ratuose pasigirdo silpnas, širdį veriantis dejavimas J.Avyž.
rañką (rañkos) kni̇̀ta (kniẽti) labai norisi, rūpi: Knita knita ranką, kad išleisti J. Jam rañkos kniẽti ka teip padaryt Mlk. Seniai knita rankos jum atkeršyti Dkk.
rankàs ap[si]krė̃sti (antsikrė̃sti J) sugadinti gyvenimą, užtraukti nelaimę: Api̇̀krėtei man rankàs Ktk. Kas taũ (tave) paims, tai tik rankàs apskrė̃s Trgn.
rankàs kratýti (nukratýti, pakratýti, apkrė̃sti) atsisakyti: Ji bijo, rankàs krãto Jrb. Kur čia jam beišgyt: visi ir daktarai jau rankàs nukrãtė Užp. Būk žmogus, nors tu rankų nepakratyk Varn. Būč seniai išbėgusi, rankas pakračiusi, kad ne šliūbas būtų pririšęs Žem. Išvažiuosma rankàs pakrãtę – nebnoram purvą bristi Rdn. Kai sužinojo visus jos darbus, pakrãtė rankàs, ir nereik Skr. Norėjau pirma pas jį pirkt tos karvės, ale kap papaisiau, ką kvara, tai ir rankàs àpkrėčiau Arm.
rankàs láužyti labai gailėtis, sielvartauti: Išejo motulė an didžio dvarelio, senas rankas laužydama, ašeras lėdama TŽII269(Mrk). Motina rankàs láužė, ė vaiko jau nėra LKKXIII134(Grv).
rañką láužk jokiu būdu, niekaip: Tu to tai rañką láužk – nežinosi Šts.
rankàs nuléisti netekti noro, vilties, nusiminti: Nuléisti rankàs pirm laiko neapsimoka LKT102(Vg). Blogai padariau, ka nuléidau rankàs i toliau nebesimokiau Btg. Jis dirbo, rankų nenuleidė Ėr. Stovi mergelė, rankas nuleidus LTR(Ig). Dirbk, nenuleisdamas rankų, ir laimėsi LTR(Srd). Japonai nuléidė rankàs, pasidavė Ėr.
rankà pamóti nekreipti dėmesio: Rankà reikia pamót [į tokį prastą darbą] Imb.
rañkoje nešióti labai mylėti, gerbti: Kad tave paimčiau, rankoj nešiočiau LTR(Brž).
rañkos piningai̇̃ rankpinigiai: Atvažiuos i tujau klaus, kiek nori, tiek i tiek, nu tujau rañkos pi̇̀ningus Plng.
rankàs pláuti padėti, pagelbėti: Anys vienas kitam rankàs pláuna LKKXIII138(Grv).
rañkose pū́sta (supùvo) (darbas) apie prastai ir lėtai dirbantį: Pati vyrą namuosa likdo – ano rañkose darbas pū́sta LKKXIII134(Grv). Nesibai̇̃dai [berno], geras darbinykas – jo rañkose darbas nesupùs LKKXIII134(Grv).
rankàs suri̇̀šti
1. atimti veikimo laisvę, suvaržyti iniciatyvą: O jūs, taip atkakliai tylėdamas, mums surišate rankas ir gal visai be reikalo save skandinate rš.
2. susituokti, susijungti: Jei mislinai, mergužėle, atgalio sugrįžtie, tai reikėjo su berneliu rañkų nesuri̇̀štie DrskD144.
rankà pasi̇́ekiamas (dasi̇́eksi) visai arti, čia pat: O už daržo ranka pasiekiamas snaudė jo vienkiemis J.Avyž. Mano namai jau rankà pasiekiami̇̀ Jnš. Nors karvė čia pat, beveik ranka pasiekiama, bet mudvi keliavova tolimą kelią I.Simon. Miestelis netoli – ir rankà dasi̇́eksi Rš.
rankàs išskė̃sti įsigalėti, išplėsti savo valdžią: Ka prūsas (vokietis) nebūt gavęs rañkų išskė̃st, būt kitep buvę Gs.
rankàs praski̇̀rti atsikvėpti, pailsėti: Darbo tiek, kad nėra kada nė rañkų praski̇̀rt Ssk. Rañkų praski̇̀rt per darbus negaliu Pc. Darbų – nei rankų praskirt! Rod. Už šitą vaiką tai nepràskiriu rañkų Vlk.
rañkoms praski̇̀rti būtiniausiems reikalams: Užsidirbau kelius rublius, bus rañkoms praski̇̀rt Ktk.
rañkų tárpe čia pat, bematant: Rankų tarpe vaikas prapuolė Žem.
rañką įtaisýti išmokti, įgusti, įprasti: Esu įtai̇̃siusi rañką, lengvai išnarpalioju Rdn. Įtai̇̃sė rañką, dabar ilgai būs [duona] kailiaraugis Krš. Įtaisiáu rañką eiti ankstie rytą [daržų] laistyti Krš. Rañką įtai̇̃sė vogti, a nenutvers?! Rdn. Įtai̇̃sė rañką, šiks i šiks [vaikas] to[je] lovikė[je] Krš.
rankàs tèpti[s] prisidėti prie kokio nors negarbingo darbo: Savo rankų netepsiu jokiais popieriais rš. Prie svetimų žmonių nenorėjau rankų teptis rš.
rañką (kam) ištiẽsti
1. susitaikyti, bendrauti: O jeigu pralaimėsim [rinkimus]? – neramiai paklausė viršaitis Utkus. – Tada lieka ištiesti ranką tiems, kas laimės, – pasakė klebonas J.Balt.
2. padėti, suteikti pagalbą: Kaimas jaučia šventą pareigą ištiesti miestui ranką, aprūpinti jo žmones duona sp.
rankàs turė́ti pajėgti dirbti: Dirbt rañkų jau neturiù Ad. Kai rankàs turė́jau, dirbau PnmA.
rankàs užver̃sti
1. nieko nedirbti: Aš apsiženysiu seną, ažuver̃siu rankàs – nieko nebus Dv.
2. apgauti (merginą): Rankàs ažver̃čia, an rankų pameta, gyventuvę sutrina LKKII222(Lz).
rañką atvérti duoti, dalyti: Duodi peną visokiam kūnui, atveri ranką savą o sotini vis, kas gyvena pagal pamėgimą tavo MKr41. Savo dosningą rañką atvérti KI584.
sausà rankà be dovanų: Jis prie to daktaro sausà rankà nepriėjo tik Jrb.
sàvo rankà
1. savavališkai: Sàvo rankà nieko neėmiau Dglš.
2. savarankiškai: Jis gyvena sava ranka Klm.
suli̇̀g rankà tuoj pat: Uždirbęs leidau sulig ranka ir esu ubagas senatvė[je] Šts.
šaltomi̇̀s rañkomis atmestinai, prastai: Dirba šaltõm rañkom, atgrubnagis toks Ob.
šuñs rankàs ir kójas turė́ti būti darbščiam ir greitam: Aš šuñs turė́jau rankàs i kójas Erž.
te rankà raginant lažintis: Te rankà, jei tu ją gausi! Lp.
trečiõs rañkos apie tolimesnį, atsarginį padėjėją: Jis ar buvo trečiõs rañkos Krč.
tuščià rankà Žem be dovanų: Kas tavęs klausys tuščia ranka – papyragyk Šts.
tuščiomi̇̀s rañkomis
1. be nieko: Sugrįžo tuščium̃s rañkums Rs. Viešpatis … noteis tuščiomis arba nuogomis rankomis DP237.
2. be dovanų: Jug nenueisi tuščium̃s rañkums į veselę! Krš.
už rañką ilgèsnis Ds apie pasisiunčiamą, sugebantį pagelbėti vaiką: Jau muno vaikas už rañką ilgèsnis Pln. Jau Vytukas už rañką ilgèsnis, man pačiai mažiau žygių Rs. Už rañką ilgèsnis, tokį gali pasisiųsti Krš. Kūdikelis kaip pėdelis, tėvas sako: – Garbė Dievui, mano sūnus jau už ranką ilgesnis S.Dauk. Jau už ranką ilgèsnis i pačios [vaikas], jau vis šioks toks užvadėlis pačiai Sk.
už rañkomis iš anksto (duoti): Piningai už rañkoms uždėti, negaliu beatsisakyti, turiu pirkti Šts.
už rañkos nutvérti pagauti vagiant: Džiaugiesi, kad už rankos nenutvėrė? rš.
vienà rankà Jrb apie išvien, sutartinai veikiančius: Mes vienà rankà – visi zgadoj gyvenam Strn. Ką tu jiems padarysi – jų vienà rankà Skdv. Mes su jais vienà rankà Mrj.
vi̇́ena rankà sutartinai: Visi vi̇́ena rankà buvo Vlkv. Su rajonu vi̇́ena rankà eina, ką padarysi Grd. Anys vi̇́ena rankà gyvena LKKXIII138(Grv).
vi̇́eną rañką laikýti (turė́ti) sutartinai veikti, elgtis: Tėvams reik vi̇́eną rañką laikýti: jei vienas bara, kitas užsto[ja], vaikai į velnius galia išeiti Krš. Vi̇́eną rañką visi tùra, nieko nepadarau Pj.
vi̇̀sos rañkos pragyvenimo šaltinis: Mums žemė – vi̇̀sos rañkos Ktk.
1. viršutinė žmogaus galūnė nuo peties iki pirštų galų; šios galūnės dalis nuo riešo iki pirštų galų: Dešinė rankà, kairė rankà KI584. Tiesioji (dešinioji) rankà Dv. Su rankomis vėduoti J. Rañkos pirštas NdŽ. Rankų žiedas R31. Mokoja (mosuoja) rankà Grv. Siūbuoju rankomis SD90. Tamstai ranka pavargo berodant Lnkv. Ana tik rankoms skleida, o nėko nesako Dr. Moteriškė sklaido rankas Pš. Atkišęs per visą rankos tiesimą popierėlį, skaito siuvėjas P.Cvir. Dievo dukružėlės … jį nešios ant rankų Sch9. Ant rankų nor nešiojama B. Muni užlingavo sena matušelė, muni užnešiojo ant baltų rankelių StnD12. Tą šitai ant rankų nešioja DP39. Eina basi, nešasi čebatus rañkosna LKT359(Ktv). Kiek jie laiko bus ant rañkų nešami [tie vaikai] Šln. Visi vyrai po rañką surišti ir eina Skr. Mano nulaužta buvo ta rankà, pasigadino Šl. Davė rañką gelbėti, kiteip negalėjo LKT146(Nd). Rankàs aukštyn! NdŽ. Sako, i rankàs palaužė, ne vieną užmušė Btrm. Man ranka – ar tai prieš kokias darganas, ar galu mėnesio – kaip nukirsta rš. Uždrebėjo ma[n] kojos ir rañkos, baisu pasdarė Eiš. Man kūnas nutirpo, nė rañkos negaliu pakelt [iš išgąsčio] Erž. Rankos kap grėbliai (nutirpusios) Aps. Reik darbuoties – rankos į kebeklius pavirto Kl. Rankos rudinį ka suaižėjo, į mieles (labai) Trk. Kojos netikę, o rañkom ai da aukštai užlipč Mlk. Malėjos miltinos rañkos NdŽ. Kad aš abidi ranki̇̀ turėčiau sveiki, išmaityčiau visus Sg. Nėr toks uždarbis [vienrankiui], kai su abidim rañkim Sg. Juodos kojos tinginio, juodos rañkos darbininko Stl. Nusbosta – guliu guliu, ažtirpsta rañkos ir kojos Kp. Kap uždabojau, ką namas dega, pamielino kojas, pakirto rankas, netekau žado Vrn. Rankàs pakerta – jau nepagaliu dirbt Klt. Sopančios rañkos Krs. Kad ranka iš pečio skauda, tai bus lietaus LTR(Žgč). Mama dejuoja su rankà Ktk. Ana rankà negali Ign. Šiandie daug dirbau – rankàs gelia Rs. Nuo ravėjimo gėlė juosmenį, tirpo rankos sp. Dejuo[ja] rankoms iš rugių bėrimo Ggr. Rañkos stingsta nuo darbo Klt. Pavargo, nepakelia rañkų Drsk. Variau, variau muses, net ranką iš peties ištraukė Lnkv. Rankas trauka iš pat širdies, kad reik šiaudų prikrautas kestes nešti mašinuojant Šts. Rankose didelė senatvė, o reik ravėti daržus Lž. Žaizdos buvo rañkose ir kojose DP176. Lazdelė rañkoj – visas gerumas (nieko neliko, tik senatvė) Ck. Senelis drebančiom rankom atidarė vartelius ir įėjo kieman J.Bil. Da drūtesnė būčia, kad rañkos nedrebėt Rmš. Lazdą ant ranką imk Ps. Nuo viršaus im rañkosu Prng. Imk rañkostan AruP80(Švnč). Ema su abim rañkim LKT99(Pvn). Imk su abim rañkim Lkv. Paėmė su plika rankà Všk. Mamytė mūsų su bitėm plikom rañkom, nė jai gildavo Mšk. Gal užtatai išdžiūvo obelys, kad tu nedavei savo rankà (pati nepaskyrei skiepų) Ktv. Gėlė rañko[je], knyga rañko[je] i bačiukai (eidavo basos į bažnyčią) Skdv. Kai kada pakeli rañką, tai mašina nuveža Mlk. Ot priskrutė[ja]u, rankàs kojas ažkrutė[ja]u (labai pavargau) LKKXIII134(Grv). Kurgi anys apsvalgę (apsinuodiję), kai duodi, kap sako, viena rankà, tas pats valagas Smal. Kalavijas abišaliai aštras, viena ranka turimas SD239. Su abim rankim už pūčkos plongalio nusitvėręs TP1881,24. Su abidvim rañkim į delnus sau plodams …, puldams, sprandą nusisuko JD856. Abiem rañkiem Sv. Virvės storos, kaip ranka apimt Prng. Davinėjo žalio vyno į baltas rankeles JD319. Del to rankosn šitą mokslą trumpą imkiat Mž12. Teisusis Simeonas ėmė rankosn savo PK159. Vyrai imdavo rañkosn aną dalį sakramento DP139. Atnešė anys jam dovanas ing namus rankosu savo BB1Moz43,26. Iššoko gyvatė (angis) iš karščio ir įsikando rankos jo BtApD28,3. Pridėjęs galą vinies šventosp rañkosp jo, pradėjo ją kryžiausp smarkiai mušt DP176. Ką turi rañkon? FrnS220(Mrk). Reikia peilis kešenėj turėt, ale i rañkose LKT22(Plm). Aš nieko neturėjau į rankàs Rmč. Nerado nieko, tiektai pelenus rañkoje DP140. I rañkoj šautuvo neturėjau (nė neliečiau, nevartojau) Dsn. Akėčių nei rañkon neturėj[o] (nebuvo nei paėmęs, neakėjo) Lp. Aš alulio iž mažumės negeriu, o vynelio nei rankelėn neimu (neprisiliečiu) KrvD229. Senesni žmonės plūgų rañkon neimdavo, sako, žemę sugadins Šmn. Pieštuko nedavė į rankàs LKT224(Bb). Atsisveikindamas karštai paspaudė ranką J.Balč. Būdavo, žanduosan bučiuodavomės, ė dabar rañkom sveikinas Dglš. Antroji rankelė dar nepabučiuota tebėra Žem. Močia tik linksia, o tėvas iš džiaugsmo trina rankas (žento dovanas žiūrinėdami) Vb. Rankas pakelti dangop B. Duok mums rankoms nusiplauti vandens Šts. Burnelę prausiaus, rankas mazgojau, nuskandinau žiedelį JD801. Tę mergelė lelijėlė drobeles skalavo, o rankelėlès mazgojo (d.) Vs. Davei botagą rankon i teganai kiaules Dglš. Turi tep kap rankosa Lp. Šnapšę i dabar gerti gal, by tik pakeli rañką Plng. Oi geria, stiklinė jam iš rañkos neišeina Slm. Jug ir ano rankà atkeltà vien – tinka mušties Ms. Anas kap kirs dyka rankà, tas vagis i nuvirto Vdš. Vyro ranka palieka vyro – skaudesnė, nereikia muštis Žml. Jis paėmė jos seną dreblią ranką, palaikė savo rankose J.Paukš. O darbinyko rañkos kai arimas (suskirdusios) Mrj. Jo rañkos – arimai (įdiržusios), o josios kaip raštininkės Snt. Rankos kietos kaip geležinės, sutrintos, pajuodusios nuo darbo Žem. Rañkos juodos kaip nedėguliai Krs. Rankų kietumėlis – kaip replės rš. Kam ją bevarai, a nematai, ka jau rankà kai kultuvė Sk. Ilgos rañkos kai Lazdijų vagies Smn. Tai moteriškei abidi koji ir ranki̇̀ lūžusi Krg. Parvažiavo iš karo be rankų Šr. Anas tiktaik sa vienai rankái Zt. Ir pečiai rankų jo stiprūs per rankas sylingojo Jakūbo BB1Moz49,24. Nė vieno ranka jo (kalno) nedasilytės BB2Moz19,13. Viena rankà du vyru parita Trk. Padabok, kap mano rañkos šaltos Nmč. Šiandie šalta diena, kad rañkose tep šalta Mrs. Rankosnan sušalau, kojosnan sušalau Žrm. Rankas susitvėrę, ėjova toliau rš. Juodu eit, rañkomis susitvėrusiu KI585. Pademi rankas kam SD260. Po ranki̇̀ paėmė, nuvedė, pasodino krėslan Kls. Eisiu eisiu pavaikščioti tais siaurais takeliais, susiėmus už rankelių su mažais vaikeliais LTR(Trak). Duok greičiau rañką, ir einam! Bgs. Prieš kalnelį raitas jojau, pakalnėlėn rankoj vedžiau NS1110. Tuo nusileidęs pirmasis brolis ir vedąsis rankoj trejų metų sūnelį (ps.) J.Jabl. Išein mūsų brolelis iš stainės, išsiveda žirguželį rankoj StnD17. Tu vis da su rankà nešiojies (skauda ranką) Mlk. Eina be kepurės, o ausis vis tiek rañkoj laiko (rankas priglaudęs prie ausų) Trak. Sveikina jį, ima jį rankosna ir, po pažastėmis jas padėję, veda SPII164. Jis stov, rankàs susiėmęs KI584. Ir sumainė aukso žiedus ant baltų rankẽlių (d.) Šmn. Jok in kitą kaimelį ir dabokis mergelę an eiklesnių kojelių, an baltesnių rankẽlių DrskD87. Rankẽlę daviau, pasižadėjau, žiedelį dovanojau JV269. Ekšę, mano mergužėle, duok man baltą rankužėlę LTR(Lp). Išeina mergelė kaip rūtų kvietkelė, ji ma[n] davė baltą ranką, aš jai dovanėles JV1058. Tada aš dainuosiu, tada linksma būsiu, kap savo berneliu rankèlę paduosiu DrskD130. Dieną grėblelis, naktį spragilėlis, skaudės mano rankeláitės JD1554. Duok ranką man, jei tau sunku: aš vesiu ją žvaigždžių keliais Mair. Man ranką padavei jautriai ir jauną širdį atdarei bendros žvaigždės vardu Mair. Mūs avelės nebaikščios – eina in rankàs Ktk. Kaip senas žvirblys, pripratęs prie rañkų (nebaikštus) Pn. Rymo ant rankelių, žiūri per langelį, ar nepamatys savo bernelio (d.) Plv. Vaiko rankutės griežiniuotos rš. Rankiū́tė maža Plš. Rankė̃lė LKGI265(Knv). Rankeliū́tės šaltos Švnč. Ne taip kalbino, kaip čestavojo, baltas rankeles apdovanojo JD413. O tu, mergelė, tu, balta rankelė, ginsiv mudu jaučius į žalią lankelę JD745. Rankelės mano balčiausios, balčiausios, o kam jūs pateksit, mieliausios, mieliausios? JV1054. Rañkos baltos, ar mokėsi malti (d.) Dbg. Ko rūdyja žiedužėliai ant baltų rankelių? KlvD10. Kokia imtie mergytelė, a baltųjų rankelių, a baltųjų rankytelių? (d.) Tvr. Turėjo… rankėlytė[je]… lazdužikę Jrk102. Meilių žodelių tau nekalbėsiu, rankužėlės nespausiu V.Krėv. Laimink, motinele, nor šalta rankele (rd.) Dglš.
| prk.: Ant sidabrinės jos galvos uždėjo skausmas geležinę ranką S.Nėr. Ištieskime atvira širdimi vieni antriems taikos ranką V.Krėv. Ranka mus spaudžia geležinė, krūtinę apkala ledais Mair. Galingas plačiapetis ąžuolas aukštai iškėlęs gumbuotas rankas J.Balt. Ir beržai rankas į dangų ties sveikint gerves, grįžtančias gulbes S.Nėr. Žmogus negali būti ištisai kaltas, jis tėra žaislelis likimo rankose J.Avyž.
^ Tėvo ranka viena muša, kita glosto An. Tėvo ranka lengviausia LTR(Srj). Savo rankà – ne močeka Rod. Ranka duoda, ranka ima, ranka muša, ranka glosto LTR(Jnš). Rankos šeria, rankos peria PPr228. Juodos rankos, balta putra LMD. Juodos rankos pasaulį peni LTR(Vlkj). Juodums rankums darbo niekada nepritrūksta LTR(Vdk). Baltos rankos tik pono ir kunigo LTR(Šl). Darbininkės rankelės juodos, bet širdelė balta LTR(Kri). Baltos rankos, kol mergelė, juodos, kai martelė KrvP(Vlk). Ubagas ubagui rañką padavė (senis vedė nelabai gudrią merginą) Btg. Ta ant lentos – kitai už rankos LTsV153. Viena ranka glosto, antra peša S.Dauk. Ką turi rañkoj, tai žinai, kad jau tavo Mrj. Paimk akis į rankàs, ir rasi Ms. Išsiimk akis rañkon, kad nematai! Drsk. Nė vienas į savo ranką nekanda Sch94(Rg). Į save vis ranka riestesnė LTsV99. Kožno rankà ne močia – vis in save Str. Ir švento rankos in save Vrn. Kito rañkoj vis baronka didesnė Dglš. Ne vienos rankos ant svieto Ds. Akim nevieriji, tai rañkom krapštai Smal. Dešine ranka budavoja, kaire ardo Pšl. Ranka už ranką, širdis už širdį LTsV248. Kas muno ranko[je], tas tavo kakto[je] Skd. Bjaurus žmogus – kas ranko[je], tas kakto[je] (jei supyko) Dr. Su tokiuo kalbėk, tai ir akmenį rañkoj turėk Sv. Nemušk motiną – rankà nudžius Snt. Visa pamesi, rankas sudėsi in kriūtinės, ilsėsies (mirsi) Aps. Dalė [vestuvėse] vaikio neturėjo, sėdėjo, rankàs susinėrusi Krš. Viena ranka pasiklosi, kita užsiklosi Krs. Viena rankà pinigus paima, kita – krautuvėn Antr. Daba rieki abraką, tai i rankà linksta – baisiausiai sudžiūvus ta duona Jnš. Kad duos, tad ir ranka linktelės (dosniai) – pyrago, sūrio Žem. Rankà rañką plauk, i abi bus baltos Erž. Ranka ranką mazgoja, o abi nor balti būti B. Ranka ranką prausia, kad abi būtų baltos LTR(Grv). Jis į degutą rankų nekiš LTR(Srd). Ką atduosi rañkom (paskolinsi), to ir kojom nemožnės suieškot Str. Atdavei rañkom, privaikščiosi kojom Pls. Viena ranka pametęs, ne abidvim nebepaimsi Lkv. Duodama rankà nuo Dievo, nereikia atstumt Dbk. Duodamoji rankà niekada nenudžiūs LKT156(Grz). Išsimiega rañkai kojai (sočiai) Ds. Už rañkos nepaėmęs, nevadyk vagiu Lp. Šūdo par abi ranki̇̀ [gausi] Sl. Neduok rankos bučiuot, kol jauna: greit sena būsi Ds. Kunigui duok ir dar ranką bučiuok LTR(Vdšk). Viena ranka tiesi, antra – kreiva, vienas galas medinis, antras geležinis (dalgis) Grk. Storas senelis daug rankų turi (ąžuolas) LTR(Krtn). Kojomis minta, rankomis kitiems atiduoda (obelis) LTsV494. Kas visom rankom dirba? (pirštinės) Rs. Girio[je] kirstas, mieste pirktas, ant rankelių verkia (smuikas) Jrg. Be rankų, be kojų marškinių prašo (pagalvis) Ml. Be kojų, be rankų duris atidaro (vėjas) Dkšt. Bėga be kojų, muša be rankų (vilnis) LTR(Vrn). Be kojų eina, be rankų dirba (vėjas) LTR(Klvr). Be rankų namus pastato (paukštis) Jrg. Be rankų, be kojų išsikasė sau duobę ir atsigulė (akmuo) Arm. Be rankų, be kojų duobelę suka (riešutas) Lz. Be kojų, be rankų ant medžių užlipa (apynys) Sim.
ǁ loc. sing. čia pat, arti: Jautis bauba: galas ranko[je] – subadys bematant Šts. Pasiutusi buvo – kaip galas rañko[je], nuknebo nosė Krš. Metų galas ranko[je], gal sukties ant vienos kojos vaikis Dr. Jau badas ranko[je]: pavasarinelis paršelis tris šimtus kaštuo[ja] Ggr.
2. pl. ir sing. žmogaus viršutinė galūnė kaip darbo įrankis: Su rañkums rauna linus, tokie prasti, žolėti Erž. Mes rañkom išsikūlėm visus rugius Rm. Iškuldavai (iškuldavo) viską su rañkum, su spragilais Mšk. Kadai vėtydavo grūdus rañkom Antr. Čia rañkom girnas suka Šlčn. Reikė[jo] rañkom mėšlas kratyt Mrc. Būd[av]o, rañkom visa daro Žrm. Miežius dalge jau pjauna, o rugius vis rañkom (pjautuvu) Ml. Dar̃ darželiuose moteres meta rañkom [bulves] Žln. Visa reikėj rañkomi dirbt LKKII167(Zt). Dirbk sa rañkom, o ne sa kojom! Zt. Laikyk su rañkums (stipriai) Krž. Turi rankosna žagrę Rud. Iškasiau rañkomi Zt. Dirba prie statybai – pardien kirvis rañkose Klt. Žmogus ima rankós ylą ir bado čebatan Lz. Ketverius metus tai sa rankà prapenėjau [ligonį], tai sa rankà paguldžiu ir pakeliu Eiš. Savo pinigais, savo rañkom padarė Pb. Su abiem rañkom laužk duonytę, bo su viena neuždirbai LKT273(Krs). Darbo tur pilnas rankàs Ktč. Rankõmi ir aš galėtau dirbt – kojomi nepagaliu Drsk. Aš negaliu išmokti be rankų važiuoti [dviračiu] Lnkv. Savo ranka R111. Savo rankà ką daryti NdŽ. Su tėvo rankà iškasė pinigus (ps.) Dgč. Patęsė pečelin numirusį ir jo rankà išsikasė pinigus (ps.) Šmn. Tuos pinigus užkeikė, ka be dvylekos galvų i be mano rañkos niekas jų nepaims Lnkv. Užkasiu piningus, kad be muno rañkos niekas neiškastų Erž. Dirbkitegi kožnas savo rankomis, idant turėtumbit ką duoti pavargusiam BPII277. Jaunesnis sūnus išėjo keturiolkos metų, dirba, rañkose darbo turi LKT221(Žm). Kieku rañkų reikia dirbt? KlbIII24(Lkm). Pabūtum, sakau, tu mano kailyje, pamojuotum moteriškom rankom, visi tavo šykštumai per pakaušį tau išeitų J.Balt. Mano pati geras rankàs turi Lkm. Ji moteris gerų rañkų – ką nusitvers, tą padarys Rm. Jo rañkos geros Dglš. Aš dešimt rañkų tai neturiu, negaliu visiem suspėt Mrj. Smarki buvo ranka, ka davė su lazda Mžk. Namuose nieko iš rañkos netampai (rankomis sunkiai nedirbi) Rm. Per katrą rañką dirbi? Alk. Per vieną rañką tik grėbiu Gs. In verpsčio padeda ir rañkosu paturi – kap kas nori daro (dirba) Lnt. Iš kur tu išmokai grajyt, kad armonikos ranko[je] neturėjai? Ps. Muno žodžiu, savo ranka plakit, kiek norit, – pasakė baronas Šts. Palaiminta toj rankà, ką kirvį išrado A.Baran. Be gaspadinės rañkų nieko nė[ra] Sk. Visur reikia rañkų (be darbo nieko nėra) Ėr. In ūkės be arklio kai be rañkų – ani pradėt Skdt. Nors be tavęs man kaip be rankų, bet ką gi darysiu V.Krėv. Ir galva tau nūnai nieko nepadės, jei rankos darbo nemokės KrvP(Mrk). Rankẽlės visa ko moka, i galvelė gera Klt. Žmogaus ranka daug pasidarbavo, apvalydama žemę J.Avyž. Ką žmogaus ranka sukūrė, ir sugriauti žmogaus ranka gali V.Krėv. Ale aš pažiūrė[ja]u – tokias grąžtelis su rañkom padarytas (labai puikus) Aps. Viskas gerai, lyg Mortos ranka čia būtų tvarkiusi V.Krėv. Tas žirgas ne mūs ranka augintas, ne mūs pievų žole mitęs, ne šaltinių vandenį gėręs V.Kudir. Socialistinei Lietuvai būdingas tas gamtos vaizdas, kuriame jaučiama kuriančioji žmogaus ranka (sov.) rš. Jaunimas čia savo rankomis atstatė daug mokyklų sp. Galvos darbas labai vargina žmogų, rankų darbas tiek neįvargina J.Jabl. Lengvo rankų darbo nemoka – nei siūti, nei megzti Žem. Ten J. Jablonskis žiūrinėjo gražius rankų darbus, šnekino moteris, domėjosi jų kalba KlbV59(J.Balč). Oi, tai vis mano rankẽlių darbas! LKT383(Lš). Katris [bernelis] pažįsta iš mažų dienelių mano rañkų darbelį DrskD194. Malonu veizėti, ka rañkų darbais pasirėdys LKT105(Lkv). Iš savo rañkų darbo misti KI585. Jei darbą savo rankelių valgysi, pašlovintas būsi Mž424. Aš išmokysiu savo mergytę visų rankų darbelį: anytą jausti, šeimyną bausti, mane gražiai apskalbti KlvD96. Eš moku ir noriu išardyti bažnyčią Dievo, kuri rankomis yra padaryta VlnE196. Prakeiktas yra tas, kas rankomis drožinėta CII475. Tėvynė pagelbon šaukia visus, kas ginklą rankoj gali vartoti V.Krėv. Iš mano rañkų nežiūrėkit (patys duoną pelnykitės)! Lp. Aš nenoriu iš jūs rañkų dabot Aps. Neteks man iš tavo rañkų žuvies pavalgyt (nepažvejosi) Ob. Kai savo rankà gyvenam – gerai (kol gali dirbti) Klt. Tarybiniai žmonės savo rankomis sukūrė socializmą (sov.) sp. Vargingai savo rañkomis maitintis KI585. Žemės neturiu, iš rankų gyvenu Ut. Ne teip jau lengva iš rankų pragyvent Srv. Toki jauna, sarmata būtų iš kito rankų gyvent Srv. Iš savo rañkų turia gyvęt Jrb. Mano rankomis jie susikrovė lobį rš. Apie visokį daiktą reik vis rañkų Grš. Man kirvis ne po ranki̇̀ (netinkamas) Dkšt. Rankàs nuėmė, kol sutarkavau bulves kugeliui Jnš. Pakolei darbas rankų nepakirto, anksti keliu, vėlai guluos rš. Tik rankàs atkirtai in šitą darbą (nesisekė padaryti) Pls.
^ Ranka rankai nelygu PPr50. Darbas ranko[je] tirpsta Lk. Geros rankos ir blogą darbą pataiso KrvP(Mrk). Blogos rankos ir gerą pagadins PPr30. Turi auksines rankas, o smalinę gerklę Pls. Aukso rankos, vilko gerklė Erž. Daug rankų didžią naštą pakelia VP11. Prašom į talką, bus rankà daugiau Plv. Akys pamatys, rankos padarys KrvP(Jnš). Akys baisinykės, rankos darbinykės Šd. Akelės baidyklėlės, o rankèlės darbinykėlės Drsk. Rankom dirbk, liežuviu kalbėk Pšl. Darmai rañkos dirbt neniežti (netraukia) LKKXIII134(Grv). Nuo darbo rankos nenupliš LTR(Paį). Nenukris rañkos, jeigu biškį pasijudinsi Šv. Dvejom rankom niekas nedirba, vis vienom (atkertama giriantis daug padirbus) Trgn. Gaspadoriui ne berno liežuvio reik, ale jo rankų LTR(Vdk). Viena ranka tik užpakalį pasikasyti An. Svetima rankà subinei kasyti tiktai Lkv. Svetimos rankos žarijoms žerti LTR. Vyrų rañkos tik žarijoms semt Trgn. Ūkė[je] be vyriško rañkų blogai, be motriškos – suirutė Rdn. Jai iš keturių̃ rañkų ir yra Dv. Ji mėgdavo klausytis skambinimo keturiomis rankomis rš.
3. pl. prk. darbo jėga, darbininkai: Šalis plati, rankų visur reikia, ir ieškok, kur geriau V.Bub. Daug mūsų kolūkiuose yra šviesių protų, stiprių rankų, kurios be galo daug padaro (sov.) sp. Buities tarnybai labai reikalingos jaunos rankos sp. Už tas samdytąsias rankas kasmet brangiau prisiėjo mokėti Pt.
| Daugiausia darbo rankų gaunama iš atodirbių rš. Dabar tūkstančiai darbininkų atleidžiami iš darbo, todėl darbo rankos siūlyte siūlosi V.Mont.
4. sing. pusė, šonas: Ant kalniuko Marcelios [gryčia], o po šita rankà – Agotos gryčelė Všn. Po kairės rañkos pirmas numelis Slnt. Anie kapai, arba pilys, yra … išvažiavus ant kalno po kairei rañkai BM64. Anas gyvena po kairei rañkai, in balą Pls. Pamačiau kairėn rankon gražų gyvenimą FrnS12. Užžengė dangun, sėdi po dešinei rankai Dievo tėvo visogalinčio MP6. Jeigu aprenki kairę ranką, tada eisiu dešinėn rankon Ch1Moz13,9.
5. sing. ir pl. prk. valdžia, valia, vadovavimas: Valdžią į savo rankas paėmė stambūs žemvaldžiai ir buržuazija (sov.) rš. Visas suvažiavimo prezidiumas buvo komunistų rankose (sov.) rš. Prūsų Lietuvoje administracija ir teismai buvo vokiečių rankose rš. Kitos rañkos papuolei nieko nedavė Ant. Gyvenom po dvarus, pažinau ir ponų rankàs Btg. Papulsi tu ma[no] rankõsna! Dv. Po jo rankà visi verkia Jnš. Čia tėvo griežta rankà viską tvarko PnmA. Pilni namai, o tvirtos rankos nėra V.Bub. Tegul visas kraštas sužino, kad aš turiu kietą ranką ir nebus pasigailėjimo niekam V.Myk-Put. Biškį rankàs atleido (ėmė neprižiūrėti): tas sau plėšias, tas sau plėšias Bt. Sùėmė rañkon (sudrausmino), o tai ana buvo pradėjus lakstyt po kermošius Skdt. Dabar papuolei po mano rañkai, svieto gūbytojau! BM92. Gyvenam po Dievo rankà Pn. Ką gi galia žandaras sakyt, ka jis po mano rañkom Brž. Prisiverksi, mergele, an bernelio rañkų DrskD114. Visa yr Dievo rankoj VP50. Dievas vienok antraip paguldo, nes vis est jo rankosa Mž338. Priimk mus po savo ranka PK165. Vienas išdavė, o kiti išbėginėjo ir prastojo jį vienytį rañkose priesakių jo DP145. Laikė savo rañko[je] viską, kol akis užmerkė Stl. Laikyti savo rankoje priešą ar draugą vis tiek naudinga ir malonu V.Krėv. Iki šiol jis kietai laikė namus savo rankose J.Avyž. Mes rankõs papuolom [vokiečiams] Imb. Neprieteliams į rankàs įpulti KI584. Turiu pranešti, valdove, kad tavo priešas lenda tiesiog tau į rankas V.Krėv. Patis iš geros valios davės rankosn priesakių savų, norint gerai žinojo visa, ką turėjo kentėt DP147. Iš mano rankų niekas gyvas neišeidavo, kas tik eidavo šituom keliu LTR(Slk). Iš rankų priešo gelbėkit mane, iš kankintojo rankų išpirkit mane V.Krėv. Mane iš rankos faraono išgelbėjo BB2Moz11,22. Ir buvau pro langą pintinėje žemyn nuleistas per mūrą ir iš rankų jo išejau VlnE35. Jei nebesuimtų vagies, tai jis jau visai išspruktų iš jo rankų J.Balč. Idant ir mes… kančias ir sopulius meiliai priimdinėtumbime kaip iž rañkos jo DP183. Žmogus nemielai nori vargus iš Dievo rañkos priimti KII43.
^ Dievo rankos ilgos LTR(Ds).
6. sing. prk. galybė, jėga: Ant galo tiesos ranka dasiekė piktadėjus ir suspaudė V.Kudir. Apie laišką ir tą, kuris jį rašė, užmiršk: ne Dievo lėmimą, bet velnio ranką čia matau V.Krėv. Ar ne per Mindaugo ranką, riteri, ištiko ordiną visi kruvini smūgiai V.Krėv. Invesk jas (žmones) … tavo šventybėspi (į šventyklą), Pone, kurią tavo ranka pagatavijo BB2Moz15,17. Koksai vienok tatai bus bernelis, nes ranka Viešpaties buvo su juo DP461. Bei anys regėjo egipcianus, išdvėsusius ant krašto marių, ir aną didžią ranką, kurią Ponas ant egipcianų parodęs buvo BB2Moz14,30-31. Jo ranka bus pryš kožną ir kožno ranka pryš jį BB1Moz16,4. Erodas pridėjo ranką, kad vargintų kai kuriuos iš bažnyčios BbApD12,1.
7. sing. ir pl. prk. globa, rūpinimasis, dispozicija: Jo ranko[je] i teliukai, i viščiukai Upt. Tai paršiukai papenėt reikia, i tai viščiukai an ma[no] rañkų Vlk. Suieškojau, muno rañko[je] viskas Krš. Visi dirbdavom, ale viskas tėvo rañko[je] buvo Mžš. Visus pinigus į savo rañką susirenk N. Paimk savo rañkostan, kitaip prapuls Klt. Pinigai mėgsta rankàs kietas (taupias) Klt. Kai arkliai, tai jau kožno vyro buvo rañkose LKT183(Prnv). Gero šeimininko rankose šiaudai yra nemažas turtas sp. Visai beprasmiškos kokios nors derybos ar nuolaidos, kai mūsų rankose ginklai ir pinigai J.Gruš. Norėčiau betgi, kad tas leidimas pasiliktų mūsų rankose J.Jabl. Kas mano rankoj, tai mano, nors tai būtų ne priešo, bet draugo kalavijas V.Krėv. Ana, kad gerosa rañkosa (gerai auklėjama), būt gera mergina Btrm. Kodėl tamsta jaudiniesi? – atklausė Urbutis. – Mergina labai gerose rankose J.Balt. Kaip balta žąselė pūkuose, taip ir gero vyro rankose JD1569. Gal da tau teko jo rañkoj būt (pas jį mokytis) Slm. Tai nėr tėvo rankų jai LTR(Ds). Tėvų nė[ra] rañkos – jau negal sutvarkyti Trk. Pamotė jau ne ta rankà, i gana Raud. An svetimų rañkų sėdi vaikas Lp. An motinos rankelių tai nemačiau vargelio LTR(Slk). Nor su juo vieną dieną gyvensiu, bet in jo rankų pamirsiu Prng. In jos rañkų suvis neatsidedu Dglš. Į svieto rankàs (tarnauti) išejau septynių metų Vn. Nu dešimt metų išejau į svetimas rankàs Up. Po svetimas rankàs kiek vargo matėm Rdn. Tamstos raštai … atėjo į mūsų rankas A1884,325. Tėvas sūnų myl ir jam vis ing jo ranką padavė BPII238. Imk dūšias rankosna tavo Mž385. Ant galo duost dvasią savą Dievui tėvui savam, atduodamas visa rankosn jo DP177. Vislab eit per mano rankàs KI585. Iš muno rañkų [vaikas] išejo i susirgo Grd. Iš rankų išleisti N.
^ Gerose rankose ir nešeriamas gyvulys tunka KrvP(Btr). Eik anies Dievo rañkon (tegu jiems Dievas padeda), nor anies man blogai darė Prng.
8. pl. apie priklausymą, buvimą nuosavybėje: Žemė bėgtinai bėga į vienas rankas A1884,158. Kartelių ir trestų rankose neretai susitelkia septynios aštuonios dešimtosios tam tikros pramonės šakos visos gamybos rš. Mes esame tėvynės piliečiai, kol žemė mūsų rankose Pt. Šitie namai jau antrose rañkose (kito savininko) PnmA. Į trečias rankàs parejom (treti gyventojai esame): tėvai, sesuo, dabar mas gyvenam Pvn. Ko verkiant reikia, neišleisi iš rankų rš.
9. sing. ir pl. prk. pagalba, parama: Džiaugiuos, ka ma[n] tą vaiką didįjį atvežė – didelė rankà Jrb. Nėra ko ir abejoti – išsiversią ir be Vlado rankų rš.
ǁ užvadas, pagalbininkas: Mano visa rankà – Jūratė Švnč. Jau toks geras tas vaikas buvo – motinos rankà Jrb. Dešimties metų vaikas – pačios rañkos Rdn.
ǁ palaima: O ranka Viešpaties buvo su juo ChLuk1,66. Dievo ranka B.
10. sing. sugebėjimas, sėkmė: Tokią jau ranką turi: ką ažgirdo – tuoj perprato, ką pamatė – tuoj padarė Trgn. Pagadino ranką Ds. Reiks mainyt avižų sėklą, gal ranką pataisys Sml. Paršai išėjo iš rañkos – nevykę Jnš.
11. sing. sutikimas tekėti: Jogaila vedė derybas su Dimitrijum Donskojum ir prašė jo dukters rankos rš. Ne viens jaunas jaunikaitis jos rankos norėjo BsO84. Jei sutiksi su jo valia, mano rañką gauti gali (d.) Btg.
12. Vlk, Vrn, Drsk, Ds arklo ar plūgo rankena: Anksčiau plūgo rañkos i dišlius buvo medinis, tik palyčia i noragas geležinis Vdš. Kap tik užsiekė plūgo rankas, o jau arė Nmn. Plūgo rankà nulūžo Rdš.
13. N, Yl, Vgr pjautuvo ar dalgio rankena: Įdėk dalgiuo naują rañką Ms. Mano sesulės aukso pjautuvas, sidabrinė rankytelė LMD(Ml).
14. ąsa nusitverti, laikyti: Puodai buvo be rañkų, krugli Šlčn. Čigūnė – juodas puodas su dviem rañkom, o sagonas – be rañkų Žln. Su rankà tai uzbonas Nmn. Uzbonėlio rankà Kb.
15. pasaitas, lankelis: Kašelė su ranka Trgn. Ė kur tavo kašės rankà pragaišo? Vdš.
16. N, Lzd kelio rodyklė: Ansgatės y[ra] ranka, ten parašyta, kur sukas tas kelalis Šts. Ot čia tujau po kairei būs ranka ant Ėgarių Ms. Ten tropysi kelią, ba rankà yra Lš.
17. Mžk, Skd, Vkš, Slnt, Dr ratelio stiebas su skersinuku, į kurį įstatoma prievarpstė: Į ranką įkiša pryvarpstę Brs.
18. sėdimasis verpstės galas: Pataisyk ranką, ba kap attruks, tai dar gali verpstė užmušt vaiką Nč.
19. krosniakaištis: Ar uždarei rañką? Knv.
20. toks ilgio matas (apie 80 cm): Dvie[jų] rankų ir užteks – kiek te jai sijonui reikia Trgn.
21. teisė dalyvauti kelis kartus žaidime, ėjimas: Tau dvie rankų neduosma Ut.
22. rašysena: Raštas, ranka SD251. Tikra (paties, ne kito) ranka rašytas SD315.
23. parašas: Padėk savo rañką (pasirašyk) Alv. Parašymas rankos SD263.
◊ [su] abiẽm [sàvo] rañkomis visiškai, mielai: Abiem rankom yra palaikytina ta tikroji sentencija MT174. Prie šitos malonės tveruosi su abiem savo rankiem LC1886,38.
abiẽm rañkomis gáudyti labai rūpintis: Abiem rankom gaudžiau sveikatą An.
ant greitõs rañkos paskubomis: Gavome laišką, mūsų gaspadinės ant greitõs rañkos siunčia šį tą Jnšk. Ant greitõs rañkos nuvažiuokium, pasiimsma kepurę ir grįšma Slm.
ant rañkos
1. KI584 iš anksto (duoti dalį suderėto užmokesčio, algos): Suderėjus reikia duoti ant rañkos, kad neatsimestų Jnš. Jei nori, kad kitam neparduotau, tai duok kelis litus an rañkos Alv. Kupčiai suderėjo jautį su išmintingaisiais broliais ir paliko pusę piningų ant rañkos BM251(Škn). Davei ant rañkos, ir negausi Slm.
2. grynų pinigų: Šimtą devyniasdešimt gauna ant rañkos Skdv.
ant rañkų nešióti ST212(B), Mžš labai mylėti, gerbti: Tėvą tai ant rañkų nešiója Ds. Koks pestūnas visai motinos neveiza, o tas vargo bitis ant rañkų nešiója KlK6,56(Krš).
ant sàvo rañkos (rañkų) savarankiškai: Jau geriau, ka galėtum ant sàvo rañkos gyvent Šlu. Ir turi ant sàvo rañkų savą kapeiką Vdk.
antrà rankà Jž;
añtros rañkos apie patikimą padėjėją: Mūsų dvarininkas yra per poniškas, nepaslenka visa ir visur pats prižiūrėti, linkęs visur pasitikėti prievaizdu, ūkininkauti antromis rankomis rš.
atbulomi̇̀s rañkomis; atãgalia (atgalià) rankà Ut nerūpestingai; nevikriai; tingiai; kaip pakliūva: Daro vis atbulõm rañkom Švn. Imi kap atbulõm rañkom LKT197(KzR). Kitas dirba, stengiasi, o kitas dirba lyg atbulõm rañkom Mrj. Brūkštelėjo atgalià rankà pakampiais, dėl to visi voratinkliai pasiliko Stl. Duona karti atagalia ranka paduota LTR(Km).
be rañkų [pa]li̇̀kti labai įvarginti rankas: Žoles vilko vilko – be rañkų pali̇̀ko Rd. Be rañkų [darbininkė] liẽka Pst.
dešinióji (dešinė̃) rankà patikimiausias pavaduotojas, patikėtinis: Riškus pasidarė dešinioji pono ranka: važinėjo į Liepoją, į Mintaują, į Rygą su javais, sėmenimis, linais LzP. Jis jo dešinė̃ rankà KI584.
devýnios rañkos mokėjimas burti: Kastulis devynias rankas turėjo, nuo visų gyvačių kirtimo ažužadėdavo Trgn. Gal tau devynios rankos, kad taip tropniai gydai Trgn.
dykomi̇̀s rañkomis
1. be nieko: Gavau laišką, ne dykõm rañkom grįžau iš paštos Jnšk.
2. be dovanų: Dykõm rañkom negi nueisi?! Ds.
gerà rankà apie sekimąsi kurioje nors srityje: Mano gerà rankà: kur aš sėjau, ten gerai auga Gs.
geràs rankàs turė́ti sėkmingai ką nors padaryti: Šitas stalius geràs rankàs tùri PnmA.
grýna rankà be gudrumo, suktumo: Manęs grýna rankà nepaims (neapgaus) Dglš.
į rañką bučiúoti labai prašyti: Ji būt ėjus, bet nori, kad į rañką bučiúotų Snt. Rañkostnan bučiúotum, kad tik atvažiuot Rš.
į rañką pabučiúoti padėkoti: Ims ir dar į rañką pabučiuõs Jnš.
į (kieno) rankàs žiūrė́ti (veizė́ti) laukti, kol ką duos, paduos: Aš į marčių rankàs nenoru veizė́ti Vn. O dabar į rankàs kito turi žiūrė́ti Rs.
į rañką (rañkon Grv, Sl) ei̇̃ti sektis gyventi, ūkininkauti, auginti: Iš jų kada nusperki paršelį, tai visada ei̇̃na rañkon Lkm. Nei̇̃na karvė rañkon Dglš. Kokios spalvos žibenkštį matai, tokios spalvos gyvulį laikyk, tai ei̇̃s rañkon Vdšk. Katės iš namų nenešk – gyvuliai neis rankon Ds. Jaunatvė, sveikata, meilė, perteklius, garbė tiekė kuone ponišką gyvenimą, tik vaikai nėjo rankon Vaižg. Gera, kai viskas ei̇̃na rañkon Kp. Nei̇̃na Marytei į rañką mokinės Pc. Jiems dobilai į rañką ei̇̃na: kasmet abu daržinės galai pilni Sml.
į (an) rankàs prinèšti leisti sėkmingai vykti: Šitam mėnesy bus teliokas, kad Dievas gerai prinèš an rankàs Trgn.
ilgèsnė rankà apie turimą pagalbininką (paprastai paauglį): Kad ir jauna mergiotė, bet vis bus ilgèsnė man rankà Rz. Jau rankà ilgèsnė – turiu sūnų Rm. Tai vis rankà ilgèsnė (yra ūgtelėjęs vaikas) Plv.
i̇̀lgas rankàs turė́ti linkti vagiliauti: Jis prastas žmogus: i̇̀lgas rankàs tùri Mrj. Jos vyrą išvarinėdė – anas i̇̀lgas rankàs turė́[jo] LKKXIII21(Grv).
iš laisvõs rañkos laisvai parduodant: Daugiau už tą kumelę negautum i iš laisvos rankos Dl.
iš pirmų̃jų rañkų tiesiog, be tarpininkų: Užpirkimas iš pirmų̃jų rañkų KŽ.
iš (kieno) rañkos (kieno) dėka, per (ką): Krioku jau dvejus metus iš tavo rañkos, – skundės pijoko pati Šts. Užpuolė iš vokyčio rañkų raupai [1914 m.] Grd. Jis vis laikėsi tos nuomonės, kad aš pasidariau turtingas tik iš jo geros rankos J.Balč. Kurmelis iš mano rankos turi pačią kaip svogūną Žem. Kai brolis, kuris iš jo rankos valdo Lietuvą, nepanorės karaliaus klausyti, gali visaip būti, net karas gali kilti V.Krėv.
iš po [kójų ir] rañkų iš čia pat, bematant: Iš po rañkų pagriebė šaukštą Jnš. Iš po rañkų prapuolė pirštinės Jnš. Vilkas nunešė avelę iš po mano rañkų Klt. Tai man iš po rañkų išsprūdo KI585. Mūs buvo daug, [vilkas] bijoj[o] imt iš po kójų i rañkų [šunį] Vlk.
iš rañkos į bùrną ką uždirba, tuoj išleidžia: Toks jų ir gyvenimas – iš rankos burnon Sb.
iš rañkos nuei̇̃ti turėti nuostolių: Daug iš rañkos nuẽjo Dbč.
iš rañkų į rankàs [pér]ei̇̃ti
1. patekti vis kitam asmeniui: Pinigas tur eit iš rañkų į rankàs Vlkv. Esant prekinei gamybai, kai gaminama nebe sau pačiam vartoti, bet mainams, prekės būtinai pereina iš rankų į rankas rš.
2. būti tai vienos, tai kitos kovojančios šalies valdžioje: Ypač įnirtingai buvo kovojama dėl pilių prie Nemuno, Kryžiuočių ordino ir Lietuvos pasienyje; jos dažnai ėjo iš rankų į rankas MLTEII128. Vėliau Kražiai per kelis šimtmečius ėjo iš rankų į rankas rš.
iš rañkų kri̇̀sti
1. netekti: Taip viskas, kas brangu, man krint iš rankų: tėvynė, jos šviesa irgi Namų Ugnelė Vd.
2. Kt nesisekti (dirbti).
iš rañkų nekriñta (darbas) apie nuolat dirbantį: Liūdo, ilgėjosi kaip mažas vaikas, nors šioks toks darbas niekada jai iš rankų nekrito LzP.
iš rañkų paléisti
1. atiduoti kito nuosavybėn: Kas bus, tas bus, bet žemės iš rankų nepaleisiu rš. Ūkio iš savo rankų nenorėjo paleisti K.Bor.
2. perleisti kitam: Kol paeinu, nepaléisu samčio iš savo rañkų Krš.
iš rañkų namie (šerti, penėti): Mūso karvė iš rañkų šerama KlvrŽ. Nepenim karvių iš rankų – būna lauku Arm. Reikia duot vištom iš rañkų: dabar šlapia, negalia miežiuos nueit Ob.
išskėstomi̇̀s rañkomis mielai, su džiaugsmu: Niekas manęs nei Kaune, nei kur kitur nelaukia išskėstomis rankomis rš.
iš trečių̃jų rañkų per tarpininkus: Žinių apie Lietuvą ir lietuvius gauna iš trečiųjų rankų, o ne iš mūsų, dėl to dažniausiai tos žinios netikros, vienašališkos rš.
iš vienõs rañkos išvien, sutartinai: Jiedu lošia iš vienõs rañkos, abu prieš mane Jnš.
kad táu rañkos atidžiū́tų toks keiksmas: Kap ažpyksta drūčiai an[t] ko, tada sako: kad táu rañkos atdžiū́t! LKKXIII122(Grv).
kai̇̃p rankà atim̃ti (nuim̃ti) staiga išnykti, pradingti (ligai, skausmui, miegui): Metus sirgau, gulėjau, gėriau vaistus – nieko, ėgi nuo žolynų kai̇̃p rankà atàėmė Rš. Kai̇̃p rankà sopstą atàėmė Mlt. Visas ligas kaip ranka nuims LTR(Slk). Išgėriau virinto ožkos pieno su česnaku, ir slogą kaip ranka nuėmė Lnkv. Kad aš akis suleisč parnakt! Kai̇̃ rankà nùėmė miegą Klt.
kai̇̃p rankà nukir̃sti griežtai pasakyti: Daugiau nieko nepasakė, kai̇̃p rankà nukir̃to, ir nutilo Sk.
kám kóją, kám rañką nudaũžti prastai, atmestinai dirbti: Kám kóją, kám rañką nudaũžia – kokis tę jo darbas, drenai anas padaro LKKXIII123(Grv).
kur̃ kója, kur̃ rankà Alv, Arm be tvarkos, be nuoseklumo: Jis nuo seno kur̃ rankà, kur̃ kója dirba Ps. Dainos mano – tai jau kur̃ kója, kur̃ rankà Lkš.
laisvà rankà nedaug darbo: Be vyro [moterims] laisvèsnė rànka Grd.
laisvàs rankàs turė́ti būti neužimtam, netrukdomam: Abu kunigai laiko kasdienines savo mišias, o kad rankas nori turėti laisvas visai dienai, tai laiko jas su patamsėliu J.Balt.
lengvà (laimi̇̀nga Ss) rankà apie sekimąsi kurioje nors veiklos srityje: Jo lengva ranka: jei pasodina gėles ar nukerpa plaukus – greit auga Pn. Tu, vaikeli, laikyk medelį, tavo lengvà rankà, tai greičiau prigis PnmA.
lengvà rankà nerūpestingai, neapgalvotai (ką daryti): Lengvà rankà viską išdoliojo ir sau neliko Dkš. Neišdalink visko lengvà rankà – pačiam prireiks kada PnmA.
leñgvą rañką turė́ti sėkmingai ką nors padaryti: Jisai turi lengvą ranką – jam sekasi ėryčiai romyt Ss.
namų̃ rankà visiems ir dažnai reikalingas: Senelis buvo namų̃ rankà Šk. Tas peilis namų̃ rankà Ss. ×
nuo rañkos (rañkų) ei̇̃ti (kri̇̀sti) (vok. von der Hand gehen) sektis: Darbas visiškai neina nuo rankos I.Simon. Anam darbas krimta nu rankų Brs.
nuo rañkos léisti atsisakyti (paslaugų, turto): Kai turime šitokį darbštuolį, pradedu galvoti, ar nevertėtų leisti Vasilį nuo rankos? J.Avyž. Reikia veršelį greičiau leisti nuo rankos, Strazdienė pirmoji užsiprašė, jai ir parduodame J.Avyž.
nuogomi̇̀s rañkomis DP237 be nieko.
pagálbos rañką ištiẽsti padėti, pagelbėti: Yra moteris, kuri nenusigąsta jokių pavojų jam ištiesti pagalbos ranką V.Myk-Put.
per [rañkų] rankàs ei̇̃ti patekti vis kitam savininkui: Ponui mirus, teip tas dvaras ir ė̃jęs par rankàs Skr. Šitas ūkis jau per daug rankų ėjo prš. Eina par rankų rankas Ėr. Teip i ei̇̃na tas ūkiukas par rankų̃ rankàs Erž.
per rankàs ei̇̃ti Vkš tokia figūra, ratelį šokant, kai eina pro kitas kitą, rankų plaštakomis susiimdami.
per rañką léisti Lp bet kaip dirbti, pro pirštus žiūrėti.
per svi̇́eto rankàs ei̇̃ti Ad būti visų naudojamam: Negerai, kap per svi̇́eto rañkom ei̇̃na bezvėnas Dglš.
pirmóji (pirmà) rankà patikimiausias pavaduotojas, patikėtinis: Jis mano pirmóji rankà Al. Mano vienas žentas maž mokytas tė[ra], ans jau pri žambio, antras pamokytas – pirmininko pirmà rankà Šts. Jei pristatysi, tai būsi pri manęs pirma ranka, o jei ne, tai aš tave gyvą sukaposiu DS106(Rs).
plikomi̇̀s rañkomis be ginklo: Sutikus baltąjį lokį plikomis rankomis, užtenka pasipurtinti ir surėkti, kad lokys nubėgtų Blv. Nu, o jegu lauke kur užpultų, plikõm rañkom – pražuvęs LKT159(Škt).
po rankà (rañkos)
1. arti, patogioje vietoje, parankiai: Pasidėk kepurę po ranka, kad nereikėtų ieškoti Jnš. Toks daiktas visada turi būti po rankà Up. Kad nepapuolė po rankà, tai neėmė (nevogė) Ds. Čia tau, mano miela, po ranka yr visko, ko tik tu nori Brt. Ir sūrio papjaustyta buvo po Dovydonio ranka, ir ragaišio visa žiauberis J.Balt. Būk visada po rankà, kad galėčiau pasisiųsti Up. Tas biesas atgulė vidurė[je], tą vaikį pasiguldė tatai po rañkos Brs.
2. atsitiktinai (pasitaikyti, pasipainioti): Koks lektorius po ranka pakliuvo, kokia paskaita papuolė, – tokia skaitoma sp.
3. iš patogios pusės: Sėsk po mano rankà, gausi vežimą Jnš.
po rañkos ei̇̃ti sektis auginti: Gyvoliai eita po rankos Šts.
prie rañkos
1. R71 parankiui, arti, prie savęs: Peilį buvau čia į pat prie rañkos pasidėjus, i vė nebė[ra] Sk. Aš tai turiu šičion prie rañkos KI585.
2. pasisiunčiamas, parankinis: Ka būtų koks vaikinas pri rañkos Grg. Tos būs gaspadinei pri rankos Klk. Tas vaikas … tėvams didžiai buvo prie rankos ir daug žingsnių jiems užčėdijo BsPI121. Buvo gerai, ka anie gyveno: a ką parnešti – vis buvos kas nors čia pat pri rañkos Ms.
prie rañkos ei̇̃ti sektis auginti: Viskas anam ejo pry rankos MitI75. Idant bitys prie rankos eitų, reikia žalįjį ketvergą bičių avilių kepures su vienas kitu sumainyti LTR.
prie rañkos prinèšti leisti sėkmingai vykti: Kad Dievas pri rankos rugius prineštų B.
prie rañkų
1. visai nebetoli: Jau ruduo, bulbakasis pri rañkų Krš.
2. arti, prie savęs: A turi pri rañkų adatą su siūlu? Krš.
3. pasisiunčiamas, parankinis: Pri rañkų už pusmergikę buvau Užv. Dvare buvau pri rañkų Šts. Mergos pri lauko darbų mums nereik, samdysme tik pri rankų mergikę Vdk.
prie rañkų laikýti penėti: Vieną paršą pjausim, kitą laikýsim žiemą prie rañkų Skr.
rankà ant rañkos lygiomis, be priedo: Nemaino rankà an rañkos Žrm.
prieš rañką į neįprastą pusę: Prieš rañką kasti labai nepatogu Jnš. Reikia gerti iš eilės, neužbėk prieš ranką Jnš.
rankàs [kójas] išbučiúoti labai padėkoti: Už tokią dovaną buvo gatavas rankàs išbučiúoti Jnš. Namą dovanotas rankàs kójas išbučiuõs Jnš.
rankàs dė́ti tekėti: Tada paklaus, ar nori dėti su juo rankas J.Paukš.
rankàs (rañką) [pri]dė́ti (priki̇̀šti LzP)
1. darbuotis, padirbėti: Rankų nepridėsi – ir nieko nėra [darže] Ėr. Ne rañkų motina nèdeda – taip užpyko KlK6,65(Krš). Rañką nebeprydė́si, a bebūsi geras [marčiai]?! Vn. Ranką dės – ir jau gatava K.Bor.
2. prisidėti, dalyvauti: Tebūna, kaip manai! Tik aš prie to rankos nepridėsiu V.Krėv.
rañką pridė́jus prie širdiẽs nuoširdžiai, atvirai: Pridėjęs ranką prie širdies, bent pats sau pasakyk: „Netiesa, netiesa!“ V.Bub.
rankàs sudė́ti pailsėti: Plūkiuos, dirbu, dieną naktį rankų nesudedu J.Balt.
rankàs [ant pil̃vo] su[si]dė́jus (susikei̇̃tus Šmk) be darbo: Rankas sudėjęs nieko negali laukti Ėr. Aš jug nesėdžiu sudė́jus rankàs: nuo pat ryto šveity i šveity, nėr kada nė pavalgyt Kair. Ko sėdi, rankàs susidė́jus! Slk. Sėdžia namie, susidė́jus rankàs, i algą ema Mžš. Mes, gaspadoriai, visi dirbam, rankų nelaikom ant pilvo sudėję J.Balt.
rañkų pridėji̇̀mas darbas: Be rañkų prydė́jimo nėko nėra Šv.
rankà dùrsterti apgraibomis, greitosiomis, prastai ką daryti: Vyras čia ranka dursteri, tę dursteri – kokis tę ano darbas Grv.
rankà ei̇̃na sekasi gyventi, auginti: Pradžia moterystės labai ranka ejo: mylėjo vienas antrą ir nieko jiems netrūko M.Valanč. Kur moterystėj sutikimo nėra, ten niekas negal ranka eiti Jzm. Neina ranka jam gyvenimas Brs. Tep man tos bitės ejo ranka, kad medaus neturėjau kur dėt Vrn. Anam gyvoliai ranka eita Als. Šitie paršeliai jau nei̇̃na rankà Klt.
rañkomis ei̇̃ti stumdytis: Susimildamas, tik rankom neik! Slm.
rankàs périmti
1. būti susilažinimo liudininku: Juodu sulygo [ristis], kas ten jiedviem ir rankàs párėmė Plt.
2. Grd padėti dirbti, pavaduoti: Aš viena – mun nėr kas rankàs párema Rdn. Mergelkos už vyrų išejo, penki vaikiukai liko – nėkas mun rañkų nepárema Rdn.
rañką dúoti
1. pažadėti: Davei̇̃ rañką per Žolines bernu (žadėjai imti už berną) Lp.
2. KŽ laiduoti, garantuoti: Aš duodu tau už jį ranką, kaip kad jam esu davęs už tave V.Krėv.
rañką (rankàs) pa[si]dúoti susitaikyti: Ir rañką pàdavėm vieni in vieną ranką, ir susejom, ir itep padarėm Zt. Pasiduokit visi rankas, būkit gražiuoju! J.Balt.
rankàs paganýti su pasitenkinimu primušti: Nors kartą rankas paganiau J.Balt.
rankà į rañką
1. vienas prieš kitą, iš arti: Ranka ing ranką SD404.
2. N arti, po ranka.
3. vieningai: Ranka į ranką, petys į petį rš. Gyvename visi trys draugiškai, ranka į ranką, širdis į širdį A.Vencl. Milijonai įvairių tautybių žmonių čia dirba ranka rankon, siekdami vieno tikslo sp.
rañkos pakaštavóti gauti mušti, lupti: Mergelkos nė katra nė[ra] gavusios ano rankos pakaštavoti Žr.
rankàs sukei̇̃sti (sukir̃sti; J.Dov) VP33, J paduoti vienas kitam ranką žodžiui patvirtinti.
rañką kélti (kilóti) mušti, pulti: Kol manęs neskriaudžia ir nesikėsina pagrobti, kas mano yra, nekelsiu prieš jį rankos V.Krėv. An tavę siratos rankelės nekelsiu LTR(Ašm). Ale tai matai, rupūžė: rañką pakė́lė! Ktv. Sakydavo: nekélk rañkos pryš tėvą – ranka iš peties išdžiūs Erž. Liežuviu lok, ale rankų nekilok LTR(Kur).
rañką pakélti balsuoti: O kai reikėjo balsuoti už pasiūlymą mesti Senavaitį iš partijos, niekas nepakėlė rankos V.Bub.
rañkos nekỹla (nesi̇̀kelia, nèkelia) nėra noro (ką daryti): Kap pamirė vyras, rañkos nekỹla krutėt LKKXIII134(Grv). Nieko negaliu – nesi̇̀kelia rañkos dirbt suvis Rš. Tai nenori [dirbt], tai rañkos nèkelia Pls.
rankà nekỹla nesiryžta: Nekilo ranka išmesti senuosius bitininkystės įrankius V.Bub. Markauskas ne kartą pagalvodavo: reikia nupjauti topolį. Tačiau nekilo ranka V.Bub.
rañką pakylė́ti užsimoti: Jis pakylėjo ranką ant vagies mušti J.
rankàs kójas pakir̃sti sustingti iš baimės: Keršis neišmanė nė ką begalvoti. O jau visai rankas kojas pakirto ir šaltas prakaitas pasipylė čiurkšlėmis, kai ratuose pasigirdo silpnas, širdį veriantis dejavimas J.Avyž.
rañką (rañkos) kni̇̀ta (kniẽti) labai norisi, rūpi: Knita knita ranką, kad išleisti J. Jam rañkos kniẽti ka teip padaryt Mlk. Seniai knita rankos jum atkeršyti Dkk.
rankàs ap[si]krė̃sti (antsikrė̃sti J) sugadinti gyvenimą, užtraukti nelaimę: Api̇̀krėtei man rankàs Ktk. Kas taũ (tave) paims, tai tik rankàs apskrė̃s Trgn.
rankàs kratýti (nukratýti, pakratýti, apkrė̃sti) atsisakyti: Ji bijo, rankàs krãto Jrb. Kur čia jam beišgyt: visi ir daktarai jau rankàs nukrãtė Užp. Būk žmogus, nors tu rankų nepakratyk Varn. Būč seniai išbėgusi, rankas pakračiusi, kad ne šliūbas būtų pririšęs Žem. Išvažiuosma rankàs pakrãtę – nebnoram purvą bristi Rdn. Kai sužinojo visus jos darbus, pakrãtė rankàs, ir nereik Skr. Norėjau pirma pas jį pirkt tos karvės, ale kap papaisiau, ką kvara, tai ir rankàs àpkrėčiau Arm.
rankàs láužyti labai gailėtis, sielvartauti: Išejo motulė an didžio dvarelio, senas rankas laužydama, ašeras lėdama TŽII269(Mrk). Motina rankàs láužė, ė vaiko jau nėra LKKXIII134(Grv).
rañką láužk jokiu būdu, niekaip: Tu to tai rañką láužk – nežinosi Šts.
rankàs nuléisti netekti noro, vilties, nusiminti: Nuléisti rankàs pirm laiko neapsimoka LKT102(Vg). Blogai padariau, ka nuléidau rankàs i toliau nebesimokiau Btg. Jis dirbo, rankų nenuleidė Ėr. Stovi mergelė, rankas nuleidus LTR(Ig). Dirbk, nenuleisdamas rankų, ir laimėsi LTR(Srd). Japonai nuléidė rankàs, pasidavė Ėr.
rankà pamóti nekreipti dėmesio: Rankà reikia pamót [į tokį prastą darbą] Imb.
rañkoje nešióti labai mylėti, gerbti: Kad tave paimčiau, rankoj nešiočiau LTR(Brž).
rañkos piningai̇̃ rankpinigiai: Atvažiuos i tujau klaus, kiek nori, tiek i tiek, nu tujau rañkos pi̇̀ningus Plng.
rankàs pláuti padėti, pagelbėti: Anys vienas kitam rankàs pláuna LKKXIII138(Grv).
rañkose pū́sta (supùvo) (darbas) apie prastai ir lėtai dirbantį: Pati vyrą namuosa likdo – ano rañkose darbas pū́sta LKKXIII134(Grv). Nesibai̇̃dai [berno], geras darbinykas – jo rañkose darbas nesupùs LKKXIII134(Grv).
rankàs suri̇̀šti
1. atimti veikimo laisvę, suvaržyti iniciatyvą: O jūs, taip atkakliai tylėdamas, mums surišate rankas ir gal visai be reikalo save skandinate rš.
2. susituokti, susijungti: Jei mislinai, mergužėle, atgalio sugrįžtie, tai reikėjo su berneliu rañkų nesuri̇̀štie DrskD144.
rankà pasi̇́ekiamas (dasi̇́eksi) visai arti, čia pat: O už daržo ranka pasiekiamas snaudė jo vienkiemis J.Avyž. Mano namai jau rankà pasiekiami̇̀ Jnš. Nors karvė čia pat, beveik ranka pasiekiama, bet mudvi keliavova tolimą kelią I.Simon. Miestelis netoli – ir rankà dasi̇́eksi Rš.
rankàs išskė̃sti įsigalėti, išplėsti savo valdžią: Ka prūsas (vokietis) nebūt gavęs rañkų išskė̃st, būt kitep buvę Gs.
rankàs praski̇̀rti atsikvėpti, pailsėti: Darbo tiek, kad nėra kada nė rañkų praski̇̀rt Ssk. Rañkų praski̇̀rt per darbus negaliu Pc. Darbų – nei rankų praskirt! Rod. Už šitą vaiką tai nepràskiriu rañkų Vlk.
rañkoms praski̇̀rti būtiniausiems reikalams: Užsidirbau kelius rublius, bus rañkoms praski̇̀rt Ktk.
rañkų tárpe čia pat, bematant: Rankų tarpe vaikas prapuolė Žem.
rañką įtaisýti išmokti, įgusti, įprasti: Esu įtai̇̃siusi rañką, lengvai išnarpalioju Rdn. Įtai̇̃sė rañką, dabar ilgai būs [duona] kailiaraugis Krš. Įtaisiáu rañką eiti ankstie rytą [daržų] laistyti Krš. Rañką įtai̇̃sė vogti, a nenutvers?! Rdn. Įtai̇̃sė rañką, šiks i šiks [vaikas] to[je] lovikė[je] Krš.
rankàs tèpti[s] prisidėti prie kokio nors negarbingo darbo: Savo rankų netepsiu jokiais popieriais rš. Prie svetimų žmonių nenorėjau rankų teptis rš.
rañką (kam) ištiẽsti
1. susitaikyti, bendrauti: O jeigu pralaimėsim [rinkimus]? – neramiai paklausė viršaitis Utkus. – Tada lieka ištiesti ranką tiems, kas laimės, – pasakė klebonas J.Balt.
2. padėti, suteikti pagalbą: Kaimas jaučia šventą pareigą ištiesti miestui ranką, aprūpinti jo žmones duona sp.
rankàs turė́ti pajėgti dirbti: Dirbt rañkų jau neturiù Ad. Kai rankàs turė́jau, dirbau PnmA.
rankàs užver̃sti
1. nieko nedirbti: Aš apsiženysiu seną, ažuver̃siu rankàs – nieko nebus Dv.
2. apgauti (merginą): Rankàs ažver̃čia, an rankų pameta, gyventuvę sutrina LKKII222(Lz).
rañką atvérti duoti, dalyti: Duodi peną visokiam kūnui, atveri ranką savą o sotini vis, kas gyvena pagal pamėgimą tavo MKr41. Savo dosningą rañką atvérti KI584.
sausà rankà be dovanų: Jis prie to daktaro sausà rankà nepriėjo tik Jrb.
sàvo rankà
1. savavališkai: Sàvo rankà nieko neėmiau Dglš.
2. savarankiškai: Jis gyvena sava ranka Klm.
suli̇̀g rankà tuoj pat: Uždirbęs leidau sulig ranka ir esu ubagas senatvė[je] Šts.
šaltomi̇̀s rañkomis atmestinai, prastai: Dirba šaltõm rañkom, atgrubnagis toks Ob.
šuñs rankàs ir kójas turė́ti būti darbščiam ir greitam: Aš šuñs turė́jau rankàs i kójas Erž.
te rankà raginant lažintis: Te rankà, jei tu ją gausi! Lp.
trečiõs rañkos apie tolimesnį, atsarginį padėjėją: Jis ar buvo trečiõs rañkos Krč.
tuščià rankà Žem be dovanų: Kas tavęs klausys tuščia ranka – papyragyk Šts.
tuščiomi̇̀s rañkomis
1. be nieko: Sugrįžo tuščium̃s rañkums Rs. Viešpatis … noteis tuščiomis arba nuogomis rankomis DP237.
2. be dovanų: Jug nenueisi tuščium̃s rañkums į veselę! Krš.
už rañką ilgèsnis Ds apie pasisiunčiamą, sugebantį pagelbėti vaiką: Jau muno vaikas už rañką ilgèsnis Pln. Jau Vytukas už rañką ilgèsnis, man pačiai mažiau žygių Rs. Už rañką ilgèsnis, tokį gali pasisiųsti Krš. Kūdikelis kaip pėdelis, tėvas sako: – Garbė Dievui, mano sūnus jau už ranką ilgesnis S.Dauk. Jau už ranką ilgèsnis i pačios [vaikas], jau vis šioks toks užvadėlis pačiai Sk.
už rañkomis iš anksto (duoti): Piningai už rañkoms uždėti, negaliu beatsisakyti, turiu pirkti Šts.
už rañkos nutvérti pagauti vagiant: Džiaugiesi, kad už rankos nenutvėrė? rš.
vienà rankà Jrb apie išvien, sutartinai veikiančius: Mes vienà rankà – visi zgadoj gyvenam Strn. Ką tu jiems padarysi – jų vienà rankà Skdv. Mes su jais vienà rankà Mrj.
vi̇́ena rankà sutartinai: Visi vi̇́ena rankà buvo Vlkv. Su rajonu vi̇́ena rankà eina, ką padarysi Grd. Anys vi̇́ena rankà gyvena LKKXIII138(Grv).
vi̇́eną rañką laikýti (turė́ti) sutartinai veikti, elgtis: Tėvams reik vi̇́eną rañką laikýti: jei vienas bara, kitas užsto[ja], vaikai į velnius galia išeiti Krš. Vi̇́eną rañką visi tùra, nieko nepadarau Pj.
vi̇̀sos rañkos pragyvenimo šaltinis: Mums žemė – vi̇̀sos rañkos Ktk.
Nuoroda į šaltinį
Lietuvių kalbos žodynas
Aprašymas
Kalba
Publikavimo informacija
Data
Leidėjas
Pavadinimas
Informacija iš kitų sistemų paslaugų
Atsisiųsti ištekliaus įrašo informaciją
Atsisiųsti žodžio informaciją:
RDF formatu LMF formatu TEI formatu TBX formatu SOAP formatu JSON formatu XLSX formatu DOCX formatu PDF formatu
Vertimas pagal vertimas.vu.lt
anglų kalba: hand
prancūzų kalba: main
vokiečių kalba: Hand
rusų kalba: рука
lenkų kalba: ręka
Ekalba.lt prasmių tinklo paslaugos rezultatas ieškant žodio rankà
galia, ranka
galybė, jėga.
kaištis, ranka, stūma, stūmė, šibaras, šybaris, šyberis, šyperis, šyveris, uždara, uždaras, užkaiša, užkaištis, užsklanda
krosniakaištis.
keliarodė, keliarodis, ranka, rankena, rankinė, rankis
kelio rodyklė.
kraštas, ranka
šonas, pusė.
pavingiavimas, ranka, užurašas
parašas.
ranka
apie priklausymą, buvimą nuosavybėje.
ranka
sugebėjimas, sėkmė.
Komentuoti
Komentuoti gali tik prisijungę nariai.
Komentarų nėra
Komentarai(0)