rąžýtis, rą̃žosi, rą̃žėsi Bgs, Šl, Grv, Žgč, Kv, rą́žytis, -osi, -ėsi Rdn; N, Sut, M
1. raivytis, tampytis: Barbė lovoje dar rąžėsi, žiovavo Žem. Išlipa mieguistas iš lovos ir rą̃žos vidur gryčios Ps. Bobos šiandiej rą̃žos, mat, vakar veselijoj buvo Slm. Paibelis čia dabar tau yr – rąžai̇̃s visą rytą Ut. Nesrąžýk taip, dar suplėšysi žiponą Avl. Ko dabar rą́žais kaip miegalis! Krš. Rą́žosi, lyg būtų neišsimiegojęs Krtv. Negražu pri svetimo žmogaus taip rą́žytis, Petriuk Užv. Nors par stalą (už stalo) nesrąžýk – negražu Ds. Nesirą́žyk kaip katinas, iš pelenų išlindęs Jnšk. Nesirąžyk pavalgęs – susmirsi LTR(Jnš). Kad katė rą̃žosi ir ant žemės guli, bus šiluma J. Kai rąžai̇̃s, tai augi Ob.
| Jis išsitempė (persislėgo) (paraštėje rąžės) ant vaiko po tris kartus ir meldėsi BB3Kar17,21.
2. prk. spyriotis, nenorėti ką daryti: Jegu anai (žmonos) pusei kur reiks, tai ir miego, ir pagirių nėr, nesirą̃žo Slm.
išsirąžýti Š užtektinai rąžytis: Visas Ontės pastamentas atminė tik ką išjungtą seną bulių, dar neišsirąžiusį Vaižg. Tinginys kol atsikelia, kol išsirą́žo, kol išsikrapšto, kol išsižiovauja, tai ir pusryčio metas Š. Kol neišsirą́žė, nepakrutėjo Krš.
nusirąžýti žr. išsirąžyti: Katinas nusirą̃žė, nusirą̃žė Lnkv.
ǁ prk. menk. numirti: Kai nusirąžýsiu, tai tada nebedirbsiu Krs.
pasirąžýti Ps, Užp; N šiek tiek rąžytis: Išėjęs ant prieklėčio, saldžiai pasirąžė A.Vien. Tingiai pasirąžęs, išėjo ir jis Vaižg. Pasirą́žyk dar ilgiau, pavesk tu mune į zlastį! Krš. Vedžiau kumelę iš gurbo, terpudury pasirą̃žė, pasirą̃žė ir nudvėsė Ds. Leiste (leiskite), tegu ana (mergaitė) pasrą̃žo Švnč. Kad katras pasrą̃žė, tam kad kirs [diržu] ČrP. Smertis pasrąžė, o jos – tik vieni kaulai ir skūra LTR(Dkk).
| prk.: Prieš auštant padvelkė vėjelis ir pasirąžė giria A.Vien.