puškė́ti, pùška, -ė́jo intr.
1. K darytis burbulams (rūgstant, verdant…), gurguliuoti, pukšėti: Alus, kopūstai, kad rūgsta, pùška J. Pùška kap mielės pyraguose Dkš. Jau surūgęs pienas, tuoj ims puškė́t Gs. Užmaišai [avižinius] miltus, anglį įdėdavai, iš savęs pradeda rūgt, pùška, pùška ir išrūgsta Nmk. Bačka pùška, verda Vn. Pùška kaip karštas kalkakmenis vandenė[je] Up. Iš kupstų ėmė kilti garas, kur užsilikę sniego gabalai puškėdami šnabždėjo tirpdami LzP.
| Kad riebiai privalgai, viduriai pùška J.
| Puškė́[jo] puškė́[jo] ir pratrūko (bezdėjo bezdėjo ir pirstelėjo) Lp.
^ Kubile puška apsiputojęs, o kai išlipa – šeimyną pasotina (kopūstai) LTR(Vdk).
2. stenėti, dejuoti, pukšėti: Musėt, karščio vaikas tura, ka taip pùška Krš. Senė puškė́jo puškė́jo, nebilgai bepatraukė Krs. Ka stena, ka pùška – nėko nepakela Rdn. Senis pùška visą žiemą Užv. Pùška kap ėringa avis Rod. Ligonis per naktį puškėjo Brb. Ta mūsų mamytė puška ir puška per dienų dienas Slv. Vaikeli, neverk, nepuškėk. Ko puški? Skdv. Tu per senas, aš per jauna, o ką mudu veiksiv? Tu pas pečių bepuškėsi, aš jauna beverksiu JD1249.
^ Pùškantis tai pùška, pùška ir nemiršta, o sveikas tai tik braukšt ir nėr Žal.
3. [K] taškantis maudytis, pliuškentis: Jis ir nepuškė́damas moka plaukti Bgs.
4. pupsint važiuoti, plaukti: Gango vandeniu švilpaudami puškėjo garlaiviai J.Balč. Puškėdamas laivas tolo nuo prieplaukos rš. Bėga geležinkeliu traukinys. Pryšakyje puška, šniokštuoja lokomotyvas Mš.
5. brš spragsėti: Ugnis, dideliai prikurta, puškė́jo J. Eglutė sunkiai dūsavo ir vaitojo, šakelės puškėjo J.Balč.
6. traškėti, braškėti: Kad eita par mišką, trata, pùška Gršl.
7. trykšti, čiurkšti: Ant liūno vanduo pùška, t. y. šoka aukštyn J.
apipuškė́ti, api̇̀puška, -ė́jo intr.
1. nuspuoguoti: Visas apipuškė́jau Skr. Rankos apipuškė́jusios Skr.
2. išsisirgti, nusiligoti, pasiligoti: Kiek jau jaunų po žeme, o toks senas apipuškė́jęs puška bepuška Gs.
atpuškė́ti, àtpuška, -ė́jo intr. Lnkv ateiti, atbristi, atsibelsti: Patvoriu atpuška Galinis rš. Aš parjosiu atpuškėsiu mergelės žiūrėti LMD.
išpuškė́ti, i̇̀špuška, -ė́jo intr.
1. su putomis išrūgti: Duona inrūgo, net išpuškė́jo Rod. Išpuškė́jo tos uogos [suvirintos], i viskas Rdn. Išpuškė́jo, išlipo ta smetona Plv. Išpuškė́jęs smetonas, labai senas Krš.
2. kunkuliuojant, verdant išbėgti: Buza išpuškė́jo Knv. Kruopos išpuškė́jo, dabar bus neskanios Rs.
3. taškantis išplaukti: Jau trys ketvirčiai valandos, kaip garlaivis išpuškėjęs į Liverpulį Mš.
4. pasidaryti skylėtam: Išpuškė́tos skotertės Šts.
nupuškė́ti, nùpuška, -ė́jo intr. aptekti puškais, spuogais: Vaikas po rauplių nupuškė́jo, t. y. puškais apteko J. Nupuškė́jusi vaiko burnelė Lk. Lūpos nupuškėjo nu druskos Lk.
papuškė́ti, pàpuška, -ė́jo intr.
1. padejuoti, pavaitoti: Puškėte pàpuška bobutė, ale dar neguli, neserga, negaliuoja J.
2. papliauškėti: Šaudant papuškė́jo Tr.
parpuškė́ti, par̃puška, -ė́jo intr. pareiti dejuojant: Par̃puška iš miesto senė Krš.
supuškė́ti, sùpuška, -ė́jo intr.
1. sutraškėti: Kai patraukė išnertąją ranką, net kaulas supuškė́[jo], ė kap sopė[jo], tep sopa Ml.
2. taškantis subristi (į vandenį): Par vidudienį visos karvės sùpuška [v]andenin, kad galėtų apsigint nuo visokių birbalų Km.
3. Grd kiek sudejuoti, sustenėti: Sùpuška tik – tujau pri daktaro leka Rdn.
4. supupsėti: Užbaubė mašina, supuškėjo ratai, – važiuojam rš.
5. sutrūkinėti: Supuškė́jo siūlai Prn.