visi̇̀mas sm. (2) BŽ473, Š, DŽ, NdŽ, KŽ; Rtr, BTŽ → visti 1: Dirbtinas visi̇̀mas E. Nelytinis visi̇̀mas E. Spartus pelių visimas rš. Kūno gyvenimas vyriausiai vyksta kvėpavimu, mitimu, augimu, visimu ir judesiu Vd. Pastipęs žmonių visi̇̀mas, knibždėte knibžda Krš.
įvisi̇̀mas sm. (2); A1884,191 → įvisti 1: Pryžastės įvisimo kalvinų M.Valanč.
išvisi̇̀mas sm. (2) NdŽ → išvisti: Akių sugedimo priežastis gali būti degeneraciniai vyksmai, išvisimai P.Aviž.
| refl.: Skundas dėl naujojo sodo išsivisimo rš.
nuvisi̇̀mas sm. (2)
1. Sut dauginimasis, veisimasis.
2. rš išsigimimas.
pravisi̇̀mas sm. (2); Sut, BzB316 → pravisti:
1. Vėl [Viešpats neliepė,] idant vienas vyras turėtų dvi moteri arba daugesn, norint to nekuriemus Dievas perleido sename zokone dėl pravisimo žmonių DP69.
2. [Dievas] paskyrimą judėjimų dangiškųjų, macį elementų, atmainymus čėsų, vaisių žemės, pravisimą vaizdų… laiko ir rėdo MT45.
privisi̇̀mas sm. (2) DŽ, NdŽ, Šts → privisti:
1. Tiek žmonių, baisus daiktas privisi̇̀mas! Užv. Iš peklos privisi̇̀mai musių! Slm. Velnio [strazdų] privisi̇̀mas – debesiai eina Krš.
2. Kuliganų privisi̇̀mas, užsirakinęs turi̇̀ gyventi (kalbėjo moteris) Krš.
užvisi̇̀mas sm. (2) → užvisti 1: Sienoms ejo, toks buvo užvisi̇̀mas pacų Pvn.