vei̇̃sti, -ia, -ė tr.
1. K, M, Rtr, Š, KŽ, DrskŽ auginti, dauginti (augalus, gyvulius, paukščius): Vei̇̃sti gyvulius DŽ. Ne vien tabakas yra veisamas sėjimu, bet gal dar jį veisti iš pašakių S.Dauk. Tvenkiniuose veisiamos tam tikros mažutės juodos žuvelės, kurios suryja visus nešvarumus rš. Ši maumedžio savybė leidžia jį veisti stambesniais sodinukais rš. Vei̇̃sti vynuogyną NdŽ. Sodą vei̇̃sti DŽ1.
| Veisiáu laukan (naikinau) braškes, kad labai atpigo Lkž.
| refl. tr., intr. Rtr, KŽ: Pradėjau sodą, pradėjau bičių vei̇̃stis LKT168(Grk). Javai derėjo, gyvuliai veisėsi, ir visas ūkis kilo kaip ant mielių rš. Povas vei̇̃siasi nelengvai NdŽ.
2. S.Stan, MedŽ539 plėsti, dauginti giminę: Veisk man vaikų, o jei ne, mirsiu BB1Moz30,1. [Dievas] įstatė moterystę, veisdams žmonių draugystę A.Baran. Jeigu gi bitinui nepasisekė … susiporinti su tranu, tai jis veisia tik vienus tranus A1885,126. Nusikalto atėmęs liežuvį, ranką, koją, veisiamąją galią rš.
| refl. I: Kam žanyties, kam reikia vei̇̃sties? J. Ilgainiuo pradėjo žmonys veisties M.Valanč. Veiskitos ir dauginkitos ir pripildykita žemę Skv1Moz1,28. Nieko te iš tų kralikų: teip riogso, nesivei̇̃sia Mžš. Avižiai, kad drėgmė, tai jie vei̇̃sias Tlž. Jos (ondatros) labai plačiai vei̇̃siasi Kpč. Nuo smarkiai besiveisiančio grybo gyvenamieji namai darosi dar drėgnesni rš. Ypač palanki dirva veistis bakterijoms susidaro, kai sumažėja skrandžio sulčių rūgštingumas rš.
| Rūtos suauga, nèsveisia (nesiplėtoja) tep, o mėtos per tvorą išeina net laukan Vlk.
^ Veisias kai tarakonai Sln. Pikta sėkla gerai vei̇̃sas Vn.
3. NdŽ leisti visti, sudaryti tinkamas sąlygas daugintis: Tu veisi̇̀ blusas, t. y. daugini J. Sūrieji ežerai veisia nuodingųjų uodų spiečius A.Vien. Skujos žolę vei̇̃sa, o žemės nepariebina Šts.
^ Neplaktas griekas naują vei̇̃sa (nebaudžiami nusikaltimai daugėja) Krš.
4. refl. Ser, NdŽ, Jrb laikytis, gyventi, daugintis palankioje vietoje: Giriose vei̇̃sėsi elniai NdŽ. Pas juos žalčiai po lovomis vei̇̃siasi NdŽ. Blusos nesivei̇̃sdavo lovose, kad totorkų įklodavo Nm. Ten barsukai vei̇̃sas Yl. Kiaunės veisiasi tankiuose, aukštuose, senuose miškų masyvuose rš. Itokioj samanynėj tik gyvatėm vei̇̃stis Švnč. Miškuose, kuriuose veisėsi kurtiniai, buvo įsakyta eiguliams surasti kurtinių lizdų su kiaušiniais T.Ivan. Jeigu kluonan eisi valgydamas, tai tam kluone veisis pelės LMD(Dglš). Daugelis kinivarpų daro savo takus ir veisiasi žievėje rš. Rūgštynės veisiasi dirvonuose, kanalų, griovių bei laukų pakraščiais rš.
^ Gerūse marškiniūse utys nèveisas Trk. Neplauti stotkai – musėm vei̇̃stis (apie nevalyvą šeimininkę) Snt.
5. duoti vaisių, derėti, vesti: Šitos vyšnios žydi, tik nevei̇̃sia Rmš. Turėsi pryšingą žemę, kuri tau veis erškėčius ir usnis S.Stan.
apsivei̇̃sti, -ia, apsi̇̀veisė
1. Š apsivaisinti.
2. žr. įveisti 1 (refl.): Buvom apsiveisę ilgoms kiaulėms Žeml.
3. žr. įveisti 3 (refl.): Vietom tai puntagalvių daug esti – a kur patinka, a kur apsivei̇̃sia Sml.
atsivei̇̃sti, -ia (atsi̇̀veisia), atsi̇̀veisė įsiveisti, atsirasti: Ka jau ten yr, i čia atsivei̇̃s da tų kolorado vabalų Trk. Nuo rūpesčių utėlės atsi̇̀veisia KzR.
įvei̇̃sti, -ia (į̇̃veisia), į̇̃veisė
1. tr. M, LL306, Š, Rtr, NdŽ, Bsg, Grg pradėti auginti, įdiegti, įsigyti, kad veistųsi, daugintųsi (apie augalus, gyvulius, paukščius ir kt.): Ūktverė į̇̃veisė sau sėklų agurkų J. Įvei̇̃sti naują bulvių veislę DŽ1. Įvei̇̃sti sodą KŽ. Vilkadalgius į darželį į̇̃veisė iš pelkių – išsirovė, parsinešė ir padiegė Vkš. Jeigu naują motiną įvei̇̃sia, tai tada senosios [bitės] išeina Alz. Spanguolių kai kur įveista aukštapelkėse, durpynuose rš. Karklų galima labai greit įveisti, nes jie gerai auga ir blogomis sąlygomis rš. Apynojį gal įveisti visūse kraštūse, kuriūse auga vaisių medžiai S.Dauk. Tadas Ivanauskas buvo įveisęs fazanus prie Kauno esančiame Kamšos miške rš. Kiekvienas augalas, kurio mano dangiškasis Tėvas neįveisė, bus išrautas SkvMt15,13.
| prk.: Kas, a vel[nia]s tą madą į̇̃veisė (įvedė): suknikės par sprindį aukščiau kelių! Krš. Įveisus slaviškąjį ch mūsų kalba nepagražės sp.
| refl. tr. Sut, M, NdŽ, KŽ: Žentas avižų norėjo įsivei̇̃sti J. Gera būtų įsivei̇̃sus riebiųjų kiaulių Š. Dabar mes įsi̇̀veisėm gerų vištų, tokių kanapėtų, didelių, tokių raudonų Kp. Pirmu ponas padalijo ten po viedruką [bulvių], ta (tai) iš to įsi̇̀veisė žmonys Kv. Buvom ansivei̇̃sę apynių Gdr. I buvo įsivei̇̃susi bulbių biškį kitokios veislės Trk. Aš norėjau įsivei̇̃st vynuogių Pgg. Buvo žmogus šeimininkas, kurs įsiveisė vynuogyną SkvMt21,33.
2. refl. ŠT288 išsiplėsti, pasidauginti giminei: Tolyn tolyn i įsi̇̀veisė Maselskiai Ar. Neduok Dieve, ka tokių žmonių įsivei̇̃s! End.
ǁ tr. susilaukti (palikuonių): Jau buvau įsivei̇̃sęs vaikų Trkn.
3. refl. Yl atsirasti, išplisti, įsigalėti, daugintis palankioje vietoje: Gniūsai ten įsivei̇̃sę KI350. Kiek tų gyvačių (kirmėlių) ten meiso[je], vasaros čėse ka įsi̇̀veisa! Šv. Insi̇̀veisė kirmėlės, blogai DrskŽ. Kai buvo įsivei̇̃sę [šernai], tai po dvidešium, būdavo, eina Zr. O mat tame lazdyne vapsos buvo įsivei̇̃siusios BM290(Krš). Dirsės įsi̇̀veisė, apmainyk rugių – jūsų nedirsėti Slm. Klevai daba pradėjo patys įsivei̇̃sti Grd. Drėgnose patalpose įsiveisia medžio grybas rš. Kap ąžuolinėj bačkoj įsi̇̀veisia rūgštis, ji nepriima kitų rūgščių Brb. Insi̇̀veisė sodžiun sukata: pernai vienas bernas mirė, šiemet kitas Kpč. Visos ligos many[je] įsi̇̀veisė Dkš.
| Veizėk, kur tas įsivei̇̃sęs (įsitaisęs) katinas Trk.
| prk.: Ka tų žulikų y[ra] velniškai daug įsivei̇̃sę Jdr.
išvei̇̃sti, -ia (i̇̀šveisia), i̇̀šveisė tr.
1. IM1847,27, Gmž, Š, Rtr, BŽ77, NdŽ, DŽ1 išnaikinti ką įveistą ar įsiveisusį, įsigalėjusį: Išvei̇̃sk usnis iš dirvos J. Tuos girinius paršus i̇̀šveisė – nepriėmė prie bekonų Vlkš. Šiaip neteip anie i̇̀šveisė tas blakes Gršl. Paskui atėjo pas tą poną [kalvio sūnus] ir sako jam: – Jau milžinus išveisiau BsPIV151(Brt). Išvei̇̃sti muses KŽ.
^ Blogą išvei̇̃sti labai sunku Krš.
| refl. Š, KŽ, Švnč: Čia augdavo dilgynės, bet išsi̇̀veisė DŽ1. Išsi̇̀veisė karveliai J. Blogi žmonės niekuomet neišsivei̇̃sia Srv.
| Tie vaizduotės gyventojai iš čia nebeišsiveisė ir man suaugus P.Andr.
2. refl. BŽ20, KŽ tapti nevaisinga, bergždžia, išsibergžti: Išsi̇̀veisė jinai, uošvė, t. y. pabaigė vaikus vadžioti J. Išsivei̇̃susi (karvė) BŽ173.
3. refl. LL105, Š, KŽ netekti veislės savybių, išsigimti: Ožkos tenai visai į laukines (medines) išvirtusios, išsivei̇̃susios KII316. Saldiniai obuoliai yra į rūgštinius išsivei̇̃sę, išvirtę KI129. Išsivei̇̃s tavo sėkla [, jei sodinsi rauplėtas bulves] Plm. Karpės prūduose beveik visada išsiveisia (susmulkėja) rš.
4. išvesti (naują veislę): Amerikoje buvo išveistos pačios dėsliausios vištos sp. Išveista keletas serbentų ir agrastų veislių sp.
| refl. KŽ: Šiandien tų žirgų veislė išnyko su liuosybe giminės, iš kurių regias išsiveisė paskuo darbo arkliai, galį vergauti, ne kariauti S.Dauk.
5. išauginti veisiant: Kur tu tokiūse pelkynūse ką išvei̇̃si Krš.
nuvei̇̃sti, -ia, nùveisė žr. išveisti:
1. KŽ.
2. refl. KŽ.
3. Ser žr. išveisti 4.
pavei̇̃sti, -ia (pàveisia), pàveisė tr. KŽ
1. Rtr, KŽ paauginti ko.
| prk.: Paveisia (parašo, pateikia) vieną straipsnį į pusantrų metų arba da ilgesniais tarpais V.Kudir.
2. Rtr, KŽ duoti, vesti vaisių.
3. refl. žr. išveisti 3 (refl.): Išviso, pasi̇̀veisė, išejo į išvisas gumbakaktės žąsys, nebepera Ggr.
pravei̇̃sti, -ia (pràveisia), pràveisė
1. J žr. įveisti 1.
| refl. tr. Jrb: Aš norėčiau prasiveisti šitų gyvulių J.Jabl(suv.). Todėl pasirūpinau geroką maišgalį [kviečių], idant jums visiems užtektų sėklai prasiveisti LzP.
2. tr. leisti privisti, prisidauginti: Tu pràveisei tarakonų naujame rūme J.
3. refl. žr. įveisti 2 (refl.): Prasivei̇̃susi buvo Jogailos giminė Šts.
4. refl. žr. įveisti 3 (refl.): Dar pirmiau pelėdų nebuvo, tai iš tos kalvienės [virtusios pelėda] prasiveisė (ps.) Brt.
| prk.: Čia kiek prasi̇̀veisė (atsirado) tų rublių ir vė, žiūrėk, juos keičia Brb.
privei̇̃sti, -ia (pri̇̀veisia), pri̇̀veisė tr.
1. D.Pošk, S.Dauk, Blv, LL213, Rtr, Š, KŽ priauginti, privaisinti: Karvelių pri̇̀veisiau J. Tvenkinyje buvo pri̇̀veista žuvų DŽ1. Kad ta mano rožė auga, kad aš privei̇̃siu tų rožių! Jrb. Tuojau anksti ateina ir jo kaimynas klausdamas: – Ar dikčiai [veislininkas avinas] avių priveisė? BsPIII278(Vlkv).
| refl. tr. Yl: Turim veistis, prisiveisti gerų gyvulių J.Jabl. Žadu prisivei̇̃sti karvelių DŽ1. Žmonės tiek žąsų prisiveisdavo, kad nelikdavo ganyklos gyvuliams A.Mišk. Pasistatė namą pačiame miesto gale, tvoromis nuo visų atsitvėrė, šunų prisiveisė rš.
2. padaryti, kad gausiai būtų, kad atsirastų, išplistų: Kregždžių tai aš nenoriu – blakių pri̇̀veisia Pv. Blusų pri̇̀veisė – visą naktį nedavė užmigt Dbk.
| Pasaulio Įkūrėjas padarė išmintingai, priveisęs visokių keistumynų Blv.
| prk.: Kas tų kuliganų pri̇̀veisė? Iš kur jie? Ukm. Dabar ko neprasimanė, kokių madų nepriveisė J.Balt. Daba privei̇̃sit (paskleisite) jūs visokių blogybių Pžrl.
| refl. tr. Lnk prk.: Visokių velnių prisi̇̀veisė ir kela audras Krš. Gal iš balos čia tų vagių prisi̇̀veisė! Dj.
3. refl. Blv, Upn, LMD(Žg), End daug priaugti, atsirasti, privisti palankioje daugintis vietoje: Tiek daug prisi̇̀veisė šernų, kad nebegaliam apsigint Krs. Toliau iš tos kumelės prisiveisė arklių BsPIV52(Brt). Iš kur tų žiurkių tiek prisi̇̀veisė – šokinėja po aruodus Ėr. Tokiais ilgais plaukais [vaikiai] – ir utų galia prisivei̇̃sti Pkl. Kad kiek kur vilgatis, tai ir pri̇̀sveisia kandų Pv. Kur eglynai, pušynai, prisivei̇̃sia beržiukų, stelbia eglaites PnmŽ. Nanotkų kap pri̇̀sveisė, tai nemožna niekap iškasavot DrskŽ. Dobilų laukuose prisiveisę ramunių rš.
^ Prisiveisė kai tarakanų K.Būg.
susivei̇̃sti, -ia (susi̇̀veisia), susi̇̀veisė
1. išplisti, suvešėti: Šalpusniai susi̇̀veisa prasto[je] žemė[je] M.Unt.
2. tr. susitaisyti, pasiruošti: Pašaro jau šmotą susi̇̀veisėm, y[ra] pilna daržinė Trk.
užvei̇̃sti, -ia (ùžveisia), ùžveisė
1. Š, KŽ, LKT120(Pgr), Štk žr. įveisti 1: Mes ùžveisėm sodelį J. Žadu užvei̇̃sti serbentų DŽ1. Tokios vietos (netinkamos javams ar daržams) ùžveista kriaušėm, obeliais, vyšniom Lbv. Gražus mano darželis buvo, visokių gėlių ùžveista Dg. Ir kiek tų [bičių] motinėlių ùžveista yra Nm. Visą kaimą ùžveisėm šunų Jrb.
| prk.: Pati velnias, ùžveisė i velnių veislę Krš.
| refl. tr.: Jis pats gėles svadina, sodną užsi̇̀veisė Erž. Užsi̇̀veisė tokią fermą vištų, ka negali̇̀ nė pasisukt Jrb. Ir Noė, žmogus artojas, ėmė dirbti žemę ir užsiveisė vynuogyną Skv1Moz9,20. Užsi̇̀veisė savo [bites] ar atbėgo – ir turi bičių Lš.
2. tr. apvaisinti: Ans gali greitai užvei̇̃sti mergą J. Vieno[je] apylinkė[je] vaikelis liko, kito[je] mergelė – ùžveisė, pasidaugino žmonys Brs.
3. refl. daug atsirasti, privisti, priaugti, prisidauginti: Užsi̇̀veisė pelių DŽ1. Kai varpis užsivei̇̃sia, sunku jį išnaikint Ėr. Anos iš sėklų užsi̇̀veisa, kibės, ir auga Yl. Jei nori, kad tavo kaimyno ar šiaip svetimuose namuose užsiveistų daug pelių, tai, eidamas pas tą žmogų kokiu nors reikalu ar šiaip sau, valgyk duoną LTR(Šil). Neįsikūrę dar tenai gyventojai, o jau seniai užsiveisė svirpliai Žlv.
| prk.: Iš pradžių vogė kolkoze, paskiau nebskyrė, ir užsi̇̀veisė vagių be galo, be krašto Rdn. Daba latrai užsi̇̀veisės: gera i snauda ant dirvono Krž. Prie bažnyčios užsi̇̀veisė davatkynas Tr. Čia užsi̇̀veisė vokiečių Vs.
4. intr. duoti vaisių, gerai derėti: Didelė obelis! Kai kada užvei̇̃sia – dėl to pavalgom Dkš.
5. tr. įsteigti, įvesti, įtaisyti: Netoli bažnyčios kapai dideli ažùveista Slk. A čia kiaulių fermą ùžveisei, ka kiaulės palaidos? Krš. Ans čia tatai ketino tokį kiaulininką užvei̇̃sti Yl. Kas šitą tvarką ùžveisė! – Brolis Jrb. Vienas nora vieną valdžią užvei̇̃sti, kitas kitą: iš to mušas, iš to negerumai Yl.
| refl. tr.: Cielą gaspadinystę užsi̇̀veisiau – prisipirkau bliūdų, puodų, torielkų ir kitokių stotkų Vkš.