važiúodyti, -o, -ė intr. važiuoti.
atvažiúodyti intr. Vrn atvažiuoti: Jojo vaikai dažnai atvažiúodo Grv. Per visus metus neatvažiúodė nė karto GrvT104. Mergyštės buvo, atvažiúodė Asv. Anas čia atvažiúodė, apsivedė (nj.) Rod.
išvažiúodyti intr.
1. išvažiuoti: Išvažiúodė svečiai, tai nebuvo kada Grv.
2. išvykti gyventi kitur, išsikelti: Žmones niekur neišvažiúodė GrvT86. Išvažiúodė žmogus Lenkijon Grv. Litvon ažrašinėjo išvažiúodytie Grv.
nuvažiúodyti intr. nuvažiuoti: Tikro[ji] sesutė buvo, tai nuvažiuodžiau GrvT86.
pavažiúodyti intr. pradėti važiuoti, pavažiuoti.
◊ žỹdai pavažiúodo sakoma snaudžiančiam: Par tavę jau žỹdai pavažiúodo LKKXIII139(Grv).
pérvažiuodyti intr.
1. važiuojant patekti į kitą pusę, pervažiuoti: Bradas pérvažiuodyt buvo Dv.
2. GrvT121 persikelti kitur gyventi: Anys pérvažiuodė Giriosna Grv.
privažiúodyti intr. važiuojant priartėti, privažiuoti: Privažiuodom jau arti kiemo (kaimo) LTR(Grv). Važiuoja anas keliu, privažiúodo par tą daiktą (ps.) Grv.

×razvažiúodyti (hibr.) intr. važiuojant išsiskirstyti, išvažinėti: Visi razvažiúodo ir razvažiúodo GrvT82.
suvažiúodyti intr. važiuojant susiburti, suvažiuoti: Čia suvažiúodo jaunimas Grv.