važiuodinė́ti, -ė́ja, -ė́jo intr. LzŽ, važiúodinėti, -ėja, -ėjo vis važinėti, važiuoti: I nakčia važiuodinė́j[o] darban DrskŽ. Jam dviračiu lengviau važiuodinė́t kap eit Drsk. Žydai važiuodinė́j[o] laidotis in Eišiškes Vrn. Važiuodinė́j[o] paršus parduodyt, nesekėj[o] niekur išeit bobai iš namų Rod.
apvažiuodinė́ti intr. (visur) apvažinėti: Apvažiuodinė́jom visur su ekskursijom, ir Kryžių kalnan Drsk.
atvažiuodinė́ti intr.
1. LzŽ, Vrn, Mrc, Vlk, Kls, Onš, Žrm, Grv, Arm atvažinėti, atvažiuoti: Tus, ką atvažiuodinė́ja pas mus senis, tai jau kap naminykas DrskŽ. Tetuke, kas vakarą atvažiuodinė́sim pas jumi Kpč. Atvažiuodinė́davo visokių žmonių LKT364(Mrp). Anas atvažiuodinė́j[o] itop gaspadorip ir būsta Lz. Atvažiuodinė́j[o] dažnai – tokis ogerus (kumelys) keršas kap karvė Rod. Atvažiuodinė́j[o] visi pirtin Dbč. Atvažiuodinė́j[o] ana pažiūrėt Vrnv. Anas atvažiuodinė́j[o] Kamojuos Pst. Ag atvažiúodinėj[o] ženykas po mane (manęs) LKKII208(Zt). Metai kiti praejo ir atvažiuodinė́ja svotai pas itą mergą (ps.) Dv. Iš tolimo krašto atvažiuodinė́j[o] kunigaikštis an rodos ir išgirdo, ką piliakalnyj yra graži merga (ps.) Pls.
2. atvykti gyventi, atsikelti, atsikraustyti: Naujų [gyventojų] atvažiuodinė́ja, nusperka trobą, nesuskalbam, juokiasi, kap mes sakom ką DrskŽ.
paatvažiuodinė́ti (dial.) intr. daugeliui atvažinėti, atvažiuoti: Vasarą paatvažiuodinė́ja iš Rodūnios Arm.

×davažiuodinė́ti (hibr.) intr. privažiuoti: Davažiuodinė́ja in tą pirkią Rod. Davažiuodinė́ja jau arti ana sa[vo] namų (ps.) Žrm.
išvažiuodinė́ti
1. intr. Vrn išvažiuoti: Mumi labai sunku išvažiuodinė́t Zt. Išvažiuodinė́dami krikštyt čestavoja kūmus ir bobulę Dv. Išvažiuodinė́ju su jąj Arm. Kab išvažiuodinė́ja iš kiemo, tai [jaunoji] kamuolį meta Pls.
2. intr. iškeliauti toli ar ilgesniam laikui: Sukienką dabar pasiuvė, kap iš namų išvažiuodinė́jau LzŽ. Šitusai vaikas ižvažiuodinė́j[o] (bėgdavo) iš namų DrskŽ.
ǁ išvykti gyventi kitur, išsikelti: Anys išvažiuodinė́ja Rosijon Dv. Jo trys sūnūs išvažiuodinė́j[o] Polščioj Šč.
ǁ būti iškeldintam, ištremtam: Kap ižvažiuodinė́jau Sibiran, ir žemę pabučiavau Drsk.
3. tr. vis po kiek išvežti: Išvažiuodinė́jo iš balų šieną LzŽ.
paišvažiuodinė́ti (dial.) intr. Arm
1. išvažiuoti: Iš namų paišvažiuodinė́jau, sopėjo [galvą] Lz.
2. daugeliui išvykti gyventi kitur, išsikelti: [Jauni] paišvažiuodinė́ja Polščion, seni panumirdinėja Zt.
nuvažiuodinė́ti intr. nuvažiuoti: Tankiai nuvažiuodinė́ju in tėviškę Vrn.
panuvažiuodinė́ti (dial.) intr.
1. daugeliui nuvažiuoti: Jau kiti panuvažiúodinėj[o] namo Zt.
2. daugeliui išvykti gyventi kitur: Nekatri panuvažiúodinėj[o] Polščiun LKKIII123(Zt).
pavažiuodinė́ti intr. kurį laiką pavažinėti, pavažiuoti: Metus pavažiuodinė́jo – ratai buvo be geležų Pls.

×padvažiuodinė́ti (hibr.) intr. važiuojant artintis, privažiuoti: Išsirinko any iš medžio an lauko ir padvažiuodinė́ja nugi selą LzŽ.
parvažiuodinė́ti intr.
1. parvažinėti, parvažiuoti: Kada anas parvažiuodinė́ja? Dv. Ant saulėleidžio parvažiuodinė́ja [namo] Pls.
2. parvykti, parkeliauti ilgą laiką nebuvus: Parvažiuodinė́j[o] iž Amerikos apsivesdyt [savo kraštan] Žrm.
pérvažiuodinėti tr., intr. pervažinėti, pervažiuoti: Pérvažiuodinėj[o] visokių žmonių Rod. Mes pérvažiuodinėjom Panevėžį vaina Šč.
pravažiuodinė́ti intr. atvažinėti ir išvažinėti, atvažiuoti ir išvažiuoti: Pavasarį pravažiúodinėj[o] kontrolis Arm.
privažiuodinė́ti intr.
1. daugeliui atvažinėti, atvažiuoti, privažiuoti: Privažiuodinė́ja žmonių miestelin Mrp.
2. vis atvažinėti, atvažiuoti: Ir Vyšniavo [kunigas] privažiuodinė́ja Trobõn (į Trobas) LzŽ.
paprivažiuodinė́ti (dial.) intr. daug privažiuoti: Seniau paprivažiuodinė́jo daugis gudų [į bažnyčią], dar ažudarė gronyčią Dv.
suvažiuodinė́ti intr. visiems suvažiuoti: Suvažiuodinė́ja giminės pas mergą Dv. Suvažiuodinė́jo mokytojai, koncertus davė Pls. Jump suvažiuodinė́tumėm visi LKKXXIX184(Lz).
užvažiuodinė́ti
1. intr. LKKII225(Lz) važiuodinėjant užsukti pas ką, dažnai užvažiuoti: Seseres ir broliai in jį užvažiuodinė́j[o] Dbč.
2. tr. dažnai lankyti: Visą kiemą ažuvažiuodinė́jo Dv.