vėlúoti, -úoja, -ãvo K, J.Jabl; D.Pošk, Sut, I
1. tr., intr. L, Rtr, DŽ, NdŽ, KŽ daryti ką ar įvykti vėliau negu reikia, nesuspėti: Šiaismet pavasaris vėlúoja Rmš. Nor ryt nevėlúoj LzŽ. Patsai kaltas, jauns berneli, kad vėlavau pusrytelį KlpD21. Nuo ankstaus ryto valstietis aręs lauką ir labai išalkęs, o žmona vėlavusi atnešti pusryčius LKXVI30. Kur jūs, svoteliai, vėlai vėlavot? LTR(Rmš). Vėluos mūs broleliai, vėluos, skolyti žirgeliai vėlino LTR(Lzd). Net paukščiai vėluoja išskristi: šilumos dar ir čia užtenka rš. Laukėme skambučio, skambutis vėlavo V.Bub. Vėluoja traukiniai rš. Sėja vėluojama, pasėlių priežiūra vėluojama, derliaus nuėmimas vėluojamas, rudens arimas vėluojamas rš. Nevėluok pagrįžti pri pono Dievo savo ir neatidėliok nuo dienos lig dienos P.
| refl.: Nevėlúokis ryto[j] atsikelti, ateiti J. Rytoj nesvėlúok, anksti atvažiuok Dglš. Anas ne visada vėlúojas LzŽ. Kurs liuob vėlúoties, liuob daug i nuskęsti LKT132(Krg). Geriau nevėluokis eidama numie Kl. Sakė nevėlúoties dideliai Plt.
ǁ tr. vėlai teikti, atnešti: Vėlúoti žinią NdŽ.
2. intr. DŽ, NdŽ, KŽ atsilikti: Laikrodis vėlúoja dvi minutes (dviem minutėmis) DŽ2. Didysis laikrodis vėlúoja kokias keturias minutas Jrb.
apsivėlúoti pavėluoti: Apsivėlavaũ, žmona, kelkis anksčiau Grv. Eima anas darban ir apsivėlúoja (ps.) Lz. Šaučius apsivėlãvo an pusės adynos LzŽ. Čėsas važiuot pas jauną[ją], anas jau apsivėlãvo Zt.
nuvėlúoti intr. Dv
1. vėlai atsirasti, ateiti: Nuvėlúos rudeniniai paršeliai, kad kiaulė vėlai beturės Šts. Ir tep nuvėlãvo šiemet [rugių sėja] Lp.
| refl. J, Lp: Kogi tu taip nusivėlavai? E. Lauke dirbdama ir nusivėlavo LTR(Slk). Sapnuoju, reikia eit jaučiokų penėt, bijau, kad nusvėlúosiu labai Sug. Nusivėlãvom pusrytį – a nesibarste, šeimyna? Mžš. Šiemet vėlai, nusvėlãvo [obuoliai augti], mažum dar paaugs DrskŽ. Nusvėlãvo šienas baisiausia Slk. Nusvėlãvo karvė šiemet, vėlai bus teliokas Klt. Karvė su teliuku šiemet, matyt, nusvėluos Nmn. Šiemet nusivėlãvo pavasaris Dv.
2. refl. DŽ atsilikti: Nusivėlãvo laikrodis Šts.
pavėlúoti KBII199, K, Š, Rtr, DŽ; N, D.Pošk, S.Dauk
1. intr. per vėlai atvykti ar šiaip ką padaryti: Tu pavėlavai̇̃ ateiti J. Eilės stovia nuo ryto [malūne], pavėlavai̇̃, ir gatava Grz. Skubykit, ka nepavėlúotut Mžš. Sukis, kad nepavėlúotum Mrj. Eisim, ka nepavėlúojam [į autobusą] Žg. Aš pavėlavaũ pasodyt Vlkv. Pavėlúoste ant numų parvažiuoti Krž. Visumet ana baimė[je] y[ra], – pavėlúosiam, pavėlúosiam Trk. Leka į darbą pavėlãvusi, užmiegojusi Trk. Pavėlavus ant mišių ateiti, jei nebėr kitų, kurių cielų galėtumi išklausyti, reik tų pačių lig galo klausyti P. Toliau, beržynėlyje, pasigirdo pabudusių paukščių džiaugsmas, pragydo pavėlavęs gaidys J.Marcin. Melste meldžiau mergužėlę: – Nepavėluok pusrytėlį! APhIV603.
| Pavėlúota šiemet viskas (vėlyvas buvo pavasaris, augalai vėlinasi) Ėr. Kad laiku gydė, tai išgydė, o kas pavėlãvo, tai ir nuvažiavo į kapus Graž. Jeigu suspėji, o ka pavėlúota buvo i nugaišta (apie sergantį gyvulį) Pžrl. Jeigu pavėlúoti kada, byra rugiai, tai tada gi nuo ryto pjauna arba vakare, kai rasa užeina Pl. Kas pavėlãvo, nesuvežė laiku šieno, tai supūdis, lietai ir lietai kasdien Krs. Ka tu pavėlavái ateiti, dabar jau ta koja gangrenuota seniai Sd. Nebežinau, ar gimt pavėlavau, ar mano kraštas per anksti paseno, – nuvyto nepražydęs ir supuvo? B.Sruog. Ir vieną dieną pavėlavus, augalui belieka mažiau drėgmės dirvoje rš.
^ An darbą nepavėlúosi niekada Ds. Kad ir pavėlavau, bet nepamelavau LTR(Jrb). Kad i pavėluosi, bi nepamaluosi Lk. Kad ir pavėlúosi, ne an traukinio Trgn. Nori kitus pamokyti, o pats pavėlavo, kai Dievas protą dalino (kvailas) Jnš.
pavėlúotai Gaisrininkai atvyko pavėlúotai NdŽ. Plazdėjo įvairiaspalvės margos peteliškės, pavėluotai ieškodamos sode žiedų rš.
| refl. K, J, TP1881,3, Rtr, NdŽ, KŽ, DŽ1: Visa pasivėlãvo pie mėną Zt. Aš tik nepasivėlavaũ Mlk. Pasvėlúosi [ganyt] – gausi botagu Ktk. Kad ateini pasvėlãvęs penkias minutes, ir gulk (duodavo rykščių) Dgč. Skubinaus, kad tik nepasvėlúočia bažnyčion Dglš. Tik skubėk, jei nenori pasivėluoti V.Krėv. Mušė žmonis, kai pasvėlúoja [į baudžiavą] JnšM. Toj duktė pasivėlãvo pamelžt karvę Auk. Sūnus jo sugrįžti pasivėlavo S.Stan.
| Lietai, tai pasvėlavo javas užaugt Vrn.
ǁ tr. vėlai pateikti: Pavėlúoti žinią NdŽ.
2. intr. atsilikti: Laikrodis pavėlãvo visą valandą NdŽ.
pravėlúoti NdŽ, Trgn žr. pavėluoti 1.
privėlúoti intr. NdŽ, Slnt kiek pavėluoti: Privėlaváu eiti, ėmė kruša berti, o nėr nakvynės Šts. Vakare privėlúoti gavau beplėšdamas dirvos kerčią Šts.
| Vienur sukritę, kitur statesni linai. Privėluosma rauti tus sukritusiūsius Nt.
| refl. NdŽ: Tu prisvėlúok an pusę adynos LzŽ.
suvėlúoti Rtr, KŽ; M
1. tr., intr. vėliau ką atlikti: Jis kelias minutes suvėlãvo ateiti DŽ1. Labai mes suvėlãvom LzŽ. Suvėlúosu karves milžti, leku Rdn. Juodu suvėlãvo i neatvažiavo Jrb. Suvėlúoja mašina Mrc. Vienas kningnešys suvėlãvo su ta nešmene Všv. Parjojo suvėlãvęs su tokia palaike kumele Kv. Kas suvėlúoja naktigonėn jot, anas atsilienka LKT379(Btrm). Parvažiuos svečiai, čia dar y[ra] suvėlúotas viskas Brs. Tiek suvėlavom šį vakarą gulti, kumet beišmiegosiam End. Šįryt pusrytį suvėlavo Žem. Suvėlavo tame malūne, parvažiuojant paklydo SI203.
| Visi suvėlãvę sodyt daržus Kb. Suvėlúotas veikalo išleidimas NdŽ. Suvėlavái pasėti – dirsės, sumalái – duona karčiausia iš tų dirsių Sd. Kiti suvėlãvo bulveles susitvarkyt Vlkv. Miežiai buvo gerokai suvėluoti – vis per tuos lietus ir per tą laiko neturėjimą rš.
suvėlúotai
| refl.: Susivėlúoti prie darbo NdŽ. Šiandien susivėlãvome su pietumis DŽ1. Kap tę jy susivėlãvo Dg. Susivėlúosim – i vakaras užpuls Gs. Susvėlãvo in penkių minutų Dv. Dabokit, kad nesusvėlúotūt Kls. Aš nūnai susvėlavaũ, nejau uogaut Kb. Kai nepareina, susivėlúo[ja], aš jau nežinau kur dingt (labai rūpinuosi) Vdk.
| Susvėlãv[o] su kasimu bulbų Srj. Tie linai šlapi: susivėlãvova to[je] jaujo[je] Jrb. Prie darbo suvėluojasi Žem. Tu nesusivėlúok, o būs kai tam ubaguo Grdm. Susvėlãv[o] šiais metais šienai DrskŽ. Šiemet pavasaris susivėlãvęs Bgt. Teip i susvėlúoja tie visi darbai Jnšk. Žąsys šįmet susivėluõs su dėjimu – lauk išeit vargšės negalia Jrb.
ǁ tr. priversti pavėluoti: Nebelaukim, aš tavę suvėlúosiu Skp. Suvėluosi mumis į bažnyčią per ilgą savo puošimosu M.Unt(Šts).
2. intr. atsilikti (apie laikrodį): Reik nustatyti dziegorių, ans suvėlúo[ja] Tv.
užvėlúoti intr.
1. KŽ, Vkš vėlai atvykti: Ale tai užvėlãvęs šiandien [traukinys] KzR.
| refl.: Užsivėlavaũ, neparvažiuosiu Drsk. Važiavau namo ir užsivėlavaũ Str. Ažsivėlavaũ an traukinį Dglš. Vienas gaspadorius važiavo iš kermošiaus ir buvo su reikalais užsivėlavęs, tai ir teko važiuoti naktį SI254.
| Reik avis vis tikru čėsu kirpti… Jei užsivėluoji kirpti, tad laumės kerpa LTR.
2. atsilikti (apie laikrodį): Tik kad laikrodis nebūtum užvėlãvęs Dov.