tvi̇̀lkyti, -o, -ė J.Jabl, Š, BŽ620, P.Skar, RŽ, FrnW, KŽ, tvilkýti, tvil̃ko, tvil̃kė; I, Kos133, G118
1. tr. Kv pilant, liejant karštu ar verdančiu vandeniu valyti, plikyti: Su karštu vandenimi tvi̇̀lkyk paršą, ir nušus J. Reik kiaulę tvi̇̀lkyti Kl. Milžtuvę karštu vandeniu tvi̇̀lkyti DŽ.
| refl. Ser, NdŽ.
2. tr. pilti verdančiu vandeniu: Tvilkýta su kvynais skaniausia duona Yl. Kad ana netvi̇̀lkyta, vis tiek ana nebūs toki skani duona Sd.
| Ji tvilkė arbatžoles rš.
3. tr. kaitinant, šutinant gydyti: Su ta [kepure] par kiaurą vasarą tvilkė niežus savo M.Valanč.
4. tr. NdŽ, Tv kuo karštu žaloti, skaudinti: Kas karštybė pirties tos, negal sugreibti, dega, rankas tvi̇̀lko Krt.
| refl. NdŽ.
5. tr. daigyti, kelti skausmą: Rėmuo širdį tvi̇̀lko KlvrŽ. Rėmuo kad tvilko, gerk ąžuolo žieves, šermukšnių žieves ir viešnių žieves suvirintas Šts.
| Šnapšė širdį tvi̇̀lko Tl.
| prk.: Klyksmas persmelks ir jos vaikų atmintį, tvilkys ją rš.
ǁ dilginti: Tur ant savimi plaukus tvilkančius P.
6. tr. deginti, kaitinti: Pernai žiemą tai baisiai tvi̇̀lkė [radiatoriai], o šį metą kaip gaidžio užpakalis End.
7. tr. šaldant skaudinti, gelti: Šaltis tvi̇̀lkė skruostus NdŽ. Vė[ja]s kaktą tvi̇̀lko, akis suka iš kaktos, i gana End. Rasa visą kelią tvilkė kojas sp.
8. tr. plikant naikinti: Priviso blakių, reiks karštu [v]andeniu tvi̇̀lkyti Vkš. Kiekvienas ūkio valdytojas privalo juos (pelėsius) grandyti ir tvilkyti nuolat, nesiliaudamas, jei nenori, kad viską savo tinklu aptiestų Vaižg.
9. mušti, duoti, pliekti: Kad aš tvi̇̀lkysiu į ausį, ir aprietėsi! Šts. Kad aš anam tvilkiáu par ausį, ans pipt ant žemės i gulia lyg paršas Dr.
ǁ DŽ šaudyti: Užsimetęs už kertės ans tik tvi̇̀lko, tik tvi̇̀lko Kl.
10. tr.: Tiek ir tetvi̇̀lkė šį vakarą arbatą, t. y. daug gėrė J.
11. tr. šnek. smarkiai ką daryti: Pripuolė tą tiliponą tvi̇̀lkyti, skambinti į tą Klaipėdą End.
◊ aki̇̀s tvi̇̀lkyti iškalbėti, gėdinti: Mun aki̇̀s tvi̇̀lkė, kad nepakėliau muzikantų par vestuves Dr.
aptvi̇̀lkyti tr. KŽ
1. G77 apipilant, apliejant karštu ar verdančiu vandeniu nuvalyti, apiplikyti: Papjautą kiaulę aptvilkė verdančiu vandeniu rš. Uogas ir vaisius reikia aptvilkyti kiaurasamtyje verdančiu vandeniu sp.
2. Žd, Šts įpilti verdančio vandens, apšutinti: Ka nori gerą duoną iškepti, reik miltus su verdančiu vandeniu aptvi̇̀lkyti Nt. Aptvi̇̀lkau, apmaišau apmaišau i sudengu, lai pasalė[ja] kokią adyną pusantros, paskuo atmaišau [duoną] Yl. Liuobam aptvi̇̀lkysma pelus, kuri karvė nebįkandanti pašaro LKT70(Slnt). Spaliai buvo tūse pelūse; ka aptvi̇̀lkys, išmirko tie spaliai Pln. Aš visumet aptvi̇̀lkytus pelus kiaulėms duodu, geriau ėda Brs. Pašaras tur būti virintas arba aptvilkytas verdančiu vandeniu IM1846,20.
| Pelenus aptvi̇̀lkėm ir su tokiais plovėm Yl.
| refl. tr. Brs: Sėminų sugrūsi, apsitvi̇̀lkysi Vž.
3. refl. kuo karštu susižaloti, apsideginti: Keravokias, neapsitvi̇̀lkyk su kuo Trk.
įtvi̇̀lkyti intr. šnek. smarkiai suduoti, sušerti: A nori, kad įtvilkyčio tau į žandą!? Dr.
ištvi̇̀lkyti tr.
1. S.Dauk, Š, Rtr, KŽ, DŽ1, Plt pilant, liejant karštu ar verdančiu vandeniu išvalyti, išplikyti: Marti ištvi̇̀lkė kartoklį J. Šildau vandens, reik puodus ištvi̇̀lkyti – matai, kokie prirūgę y[ra] Dov.
2. Gršl, Šll tvilkant sužaloti; išdeginti: Ištvilkiau akį sieros rūgščia Pln.
^ Kas [verdančiu] pienu ištvilkė sau burną, šis ir šaltą vandenį pučia rš.
3. tvilkant išnaikinti: Ans vien klausos, ką tie velniai sakys, ka ans tus vaikus anų ištvi̇̀lkęs (ps.) Brs.
^ Čia visas kaimas, gal sakyti, kaip tvilkyte yra ištvi̇̀lkytas, visi iškritę (išmirę) yra Brs.
nutvi̇̀lkyti tr.
1. J.Jabl, Š, Rtr, NdŽ, KŽ, Šv perliejant, perpilant karštu ar verdančiu vandeniu nuvalyti, nuplikyti: Su karštu vandenimi nutvi̇̀lkė ana paršą J. Papjautą kiaulę po pirmu reik nutvi̇̀lkyti, o pasku nusvilinti End.
2. LL128, NdŽ tvilkant sužaloti, nudeginti, įskaudinti: Nutvi̇̀lkiau pirštą DŽ1. Šie nutvilkyti, nuplikyti šaukdamys, cypdamys išmirė Plt. Ir nudegino jam veidus, ir abi ranki nutvilkė Sab. Spiritas nutvilkė gomurį rš. Kiekvienas kailinės skrandos prisilytėjimas tvilkyte nutvilko žaizdą rš.
| prk.: Netiesa man nutvilkė širdį J.Dov.
^ Nedėk į ugnį kumpą medį – vaikus nutvilkysi VP31, S.Dauk. Lekia kaip nutvilkytas rš. Mergina pajuto šiltą jo kvapą ant savo veido ir lyg nutvilkyta pasisuko V.Bub.
| refl. tr., intr. LL128, Š, NdŽ, Dr, Yl, Kv: Nusitvi̇̀lkė su verdančiu [v]andeniu visą ranką Šv.
| Ka leji karštą dieną, juo tie morkai nusitvi̇̀lko Ms.
3. DŽ nudiegti, nusmelkti: Skausmas nutvilkė visą ranką rš.
| prk.: Šita mintis nutvilkė jį skaudžiai, nes žmogus niekam nėra toks jautrus kaip meilei J.Ap. Avarija… – nutvilkė mintis. – Reikia sustoti rš.
4. tr. nušaldyti, nugairinti: Ledinis vėjas nutvilkė skruostus ir kaktą – buvo dargi malonu rš.
ǁ nudilginti: Jūrės notrėlės tura grybų paveikslą, išleida ilgus plaukus, kurie nuotvilko kaipo notrėlės IM1862,48.
| refl. tr.: Su dilgėle nusidilginau rankas, t. y. nusitvilkiau su notrynėmis J.
5. šnek. apmušti, apdaužyti, nupliekti: Vagims vyrai virvėms ir lazdoms nugaras nutvi̇̀lkė Gršl. Kazokų smūgių nutvilkytas jos kūnas rš.
◊ nagùs nutvi̇̀lkyti patirti nesėkmę: Užeis kumet [nedorėlis], nutvi̇̀lkys nagùs, i žinos Krš.
patvi̇̀lkyti tr. NdŽ kiek tvilkyti.
pratvi̇̀lkyti
1. tr. NdŽ vietomis nutvilkyti.
2. greit pravažiuoti, prajoti, prabėgti.
pritvi̇̀lkyti tr. I prišutinti, pritroškinti: Kiek aš anų čia pritvi̇̀lkiau… KlvrŽ.
sutvi̇̀lkyti tr.
1. J, NdŽ, Brs suplikyti, apšutinti: Rūgštynes sutvilko ir apipila žvaktaukiais žiemai Šts. Biškį liūbam sutvi̇̀lkysi, ir paliks saldrūgštė [duona] Sd.
| refl. NdŽ.
2. NdŽ nušaldyti.
užtvi̇̀lkyti
1. tr. NdŽ, Žr užpilti karštu ar verdančiu vandeniu, užplikyti: Aš liūb užtvi̇̀lkysu, aš plaksu tą duoną, plaksu, ta duona pabals Lpl. Tešla gera valgyti vien tik užtvilkius karštu vandeniu Vaižg.
| Užtvilkė drabužius, negal beišplauti Šts.
2. intr. šnek. užduoti, sušerti: Aš tam ponuo užtvi̇̀lkysu! Nt.