×trõpyti, -ija (-yja K), -ijo (-yjo K) (l. trafić, brus. тpaпiць) KBII193, Rtr, LVIV227, NdŽ, KŽ; Q403,528, R, R29,354, MŽ38,91,474, N, M
1. tr., intr. Kos56 kliudyti, užgauti, pataikyti: Jis su akmeniu medį trõpyjo KII234. Netrõpyk į langą Kal. Trõpyjo į gyslę nervinę, užtai teip skaudėjo (leidžiant vaistus) Sdb. O tas balkis buvo teip taisytas, kad jaunikius turi tropytie [krisdamas], o marčias turi gyvas palikti BsMtII182(Klp).
| Tą medį saulė labai trõpyja KI156.
| Kam ta burta tropija tas tur būt prarytas BsMtII230(Klp).
| prk.: Tai mane tropijo R167, N. Jis tuom žodžiu jaučias trõpytas KII235. Er ne teipo yra, jog mano žodžiai ir mano provos, kurias aš per mano tarnus prarakus prisakiau, jūsų tėvus tropijo BBZak1,6. Malda netropijanti, nuoprosna R135, MŽ179. Ot! tropijo dalgis į akmenį, – juokėsi Antanas Žem.
ǁ kliudyti taikantis: Kam reik badyti, jeigut netrõpiji? Slnt. Ei trõpyk trõpyk mane, šaudyklėli, į raibąsias plunksnužėles JD131.
ǁ atsekti, nepaklysti vykstant: Klausė, ar trõpysiu pas juos ateit Všt. Ilgai ieškojo, o vis tiek netropijo įeiti Kv. Kai išeinu iš mašinos, nebežinau, kur eitie, pasklausiu, tada trõpiju Lel. Ar jis trõpys nueit, juk labai sutemo Rg. Trõpijom [nueiti] šunio balsan Str. O kad mes paliksim jauniausią brolelį, netrõpysim kelelį JD399. Užlijo lietus, užtemė tamsus, netropis žirgelis viešo kelelio TD73. Netropijau in dvarelį, patropijau in darželį LTR(Upn). Tę krykštė narstė raiba antelė netrõpijus pulkelį (d.) Klvr.
2. tr., intr. R115, MŽ150 gerai, tinkamai, norimai, laiku ką padaryti; pataikyti: Jis trõpijo gero[je] valando[je] pasėti miežius J. Gerai, kad tropyjai parvažiuot Graž. Trõpijau [ateiti] ant pat pietų Kv. Matai, kaip trõpijom duobę iškast Slm. O tai gerai, sesužėlė, trõpyjai, kad vynines obalėles sodinai JV1005.
3. intr., tr. įtikti: Do jai sunku trõpyt Dglš. Kai bernu tarnavo, anas jiem labai trõpijo Ktk. Ir karvių aš jam netrõpydavau perkelt Trgn. Dabar marti tvarko [namus], aš jau nebetropiju, žinai, kaip senas žmogus… Rk. Nemokėsiu, netrõpysiu kaip reikia padėkavoti A.Baran. Dabar mokytam netrõpytum ir par gryčią pereit Skdt. Didis tavo pulkelis, maža mano dukrelė, nemokės netropys žodužėlio kalbėtie LB71.
4. tr. gauti tinkamą: Ui ui ui, Dievai, Dievuliau mano, netrõpyjau bernelio JV799. Ak tu Dieve, Dievulėliau, netropijau mergužėlę, išsirinkau tinginėlę BsO164. Netropijai martelės: nei audėjėlė, nei verpėjėlė, nei šieno grėbėjėlė NS586(Vb).
5. žr. užtropyti 3: Aš jį čia trõpyjau KII235. Bekeliaudamas tropyjo jisai vieną malūną MitVI14. Dieneles trotyjau, vargelį trõpyjau JV112.
^ Nu vilko bėgdamas ant meškos tropijo LMD. Tropysi kertę B472, MŽ32.
6. refl. impers. R, R152,421, MŽ75,202,226,571, N atsitikti, pasitaikyti: Negali žinoti, kaip galia tropyties NmŽ. Aš kai obuolius susapnuoju, tai blogai trõpysis Str. Man pačiam tas trõpijas Rsn. Retai tokių trõpijas, retai tokių atsitikimų yr Km. Tai retai tropijasi Tat. I viseip trõpijos, visokių vargų Yl. Trõpijas ton ūlyčion ateit čigonui BM5(Kp). Andai trõpyjos, kad aš, į baudžiavą jodams, kaip šaltyšiui reik, įdrožiau tinginį Slunkių K.Donel. Tropytisi Q528. Ir nusidavė (tropijos) tą lauką būti Boas, kursai nuog giminės Elemelech buvo BBRut2,3. Ir kad mi tai (tropijos), jog Motina Viešpaties ateit manęsp Ch1Luk1,43. Tropijuos po Dievu esant PrLXVII24, N. Trõpyčiaus mirti – ką jūs darytumėt Klp.
^ Duona ne marti, viseip tropijas LTR(Slk). Po Dievu ėsant visaip tropijas MŽ. Ir šoną užgulant iškada gal tropytis MŽ.
7. refl. impers. atsirasti, būti atvejui, progai: Man kartą tropijos eiti į Papilę Sln. Daugiaus jos (gyvatės), anė jai pavėdžių gyvačių nesitropijo matyt BsPII117(Srd).
8. refl. atsitiktinai, netikėtai atsirasti: Duona sena ir nekiek, sako gi, kai duonos nekiek, tai i svečias trõpijas Švnč. Ale niekad ji niekad nesitrõpija man Brt. Ir anudu ejo į bažnyčią susivinčiavot ir trõpijos anudums svotas MitII42(Krg).
^ Sukis greitai – veikiaus vieta tropysis PrLXVII19, B360.
9. tr. būti linkusiam, mėgti: Sūnai trõpija abudu išgert, i šitas nespjauna Slm. Jau ir visos trõpija pameluot, ale Šidlauskienė tai labiausia Slm.
10. intr. atitikti: Vardas ne tas pats, netrõpyja KII387.
11. intr. impers. tekti, atsitikti, pasitaikyti: Vienam kartą trõpyjo par girią keliauti, ir bekeliaujant jis sutiko vieną vokietį MitVI54. Ir tropijo ing tą pūstynę tos girios atrasti gražų nedidelį dvarelį DS63(Rs).

×atitrõpyti tr.
1. parinkti tinkamesnį, geresnį: Attropijau valandėlę meilingą, kad prigydžiau obelėlę vyningą d.
2. atitikti: Jie užsiprašydavo dvigubai; jei tu žinai tą kainą, atitrõpijai, tai greičiau sutinka Snt.
3. refl. impers. N atsitikti: Gyvenime viseip atsitrõpija Ob.
4. refl. impers. būti, tiktis progai, atvejui: Atsitropyjo tau ten beesant, beviešiant pasipažinti su tavo brotu J.

×įtrõpyti
1. tr. taikantis įkišti: Ale kaip tą žaltį įtrõpijai į tą butelką Trk.
2. intr. Ktk pasistengti, kad įlįstų, įtiktų: Įtrõpyk į vidų daržinės įvažiuoti J.
3. intr. R421, MŽ571, N, K atsitikti, įvykti.
4. intr. įtikti: Negal jam niekaip intrõpyt Kr.

×nutrõpyti
1. intr. nusitaikyti: Ka trenkė nutrõpijęs! Vvr.
2. tr., intr. R, MŽ, N nutaikyti, tinkamai parinkti: Nutrópijau į gerą laiką nueiti J. Gerai nutrõpijo kelią, ka į trečią dieną numus tik rado (iron.) Kv.
3. refl. impers. pasisekti: Dideliai gerai man šį kartą nusitropijo J.Marc.

×patrõpyti K, NdŽ, KŽ
1. intr. pataikyti: Gal patrõpyti į mažą pirštelį, ot šaudo! Trkn. Kulkos, kaip šavė, patrõpijo į puoduką, ausį i numušo Rdn. Patrõpijo į kriauklų tarpą i papjovė Lnk. Patropijo kaip žabalis [v]andenin Ds.
| tr.: Krygužėje buvau, šūvužį šoviau, patrõpyjau mergelę LB54.
ǁ kliudyti taikantis: Į sykį patropijo MŽ, N. Jis už sykį patropijo jam į galvą J. I nepatropyjau pro šalį NmŽ.
2. tr. gerai pataikyti, sugebėti, pajėgti: Nieko, nieko, ale i ji patrõpija pasakyt, ka nori Rd. Nepatropijo atdaryti tikrąsias duris į lauką, atdarė duris į trobą BsPII5(Kl). Su šaukštu nepatropijo valgį pasemti Ns1832,11-12. Išmeta iš seklyčios ir antrą sykį, kad nepatrõpyja atsakyti suolsėdžiui JR27. Jei gerai patropysu padirbti, paskuo i kitims padirbsu Žr.
3. tr. pataikyti į laiką: Šitai i patrõpijau an pietų Tl. Vėl nepatrõpijau ateit Jnš.
4. intr. pakliūti, atsidurti kur: Prie našlės į nakvynę patrõpyjo Jrk14. Netropyjau į girelę, patrõpyjau į darželį JV604.
5. tr., intr. Užp įtikti: Ar patrõpiji jam dirbt? Skdt.
6. tr. pasistengti (ką padaryti): Ale ka ir patrõpijai pasakyt žodį riebų Jnšk.
7. žr. užtropyti 3: Jis patrõpyjo jąją dar su tuom daktaru Pgg.
8. refl. impers. Krs pasitaikyti, atsitikti: Kitą sykį ir šiaip pasitropija, ir taip N. Pasitrõpijo, kad važiavo vienas klierikas BM17(Skp).
9. refl. K atsitiktinai, netikėtai pasitaikyti, įvykti, atsirasti, tekti: I pasitrõpijo vieną kartą pas tą kunigą atvažiuoti ano pažįstamas Als. Bet ten pasitropijęs būti cigonas, tas ir pavogęs vieną vinį Sln. Nepasitropijo jai geras žmogus (vyras) Šln. Vienas žmogus pasitropijo man ant kelio BsMtII228(Klp). Kokia vasara pastropis, tokia ir nauda bus Vj.
^ Pasitrõpijo kaip aklai vištai grūdas Vvr.
10. intr. būti linkusiam ką daryti: Ale ana patropija viseip Krtn.
11. intr. kiek susiderinti: Ka pramoksti kulti [spragilu], nėko vieto[je], tik reik patrõpyti Krš.

×pritrõpyti
1. žr. užtropyti 3: Girti žvirbliai rods ne tankiai pritropyjami prš.
2. refl. N atsitikti: Prisitrõpijo jam toks atsitikimas J. Ko verki? Ar tau vėl kokia nelaimė prisitropijo? DS290(Rs).

×sutrõpyti
1. intr. sutaikyti, suderinti: Nesmagu, kap nesutrõpysi – vienas sau, kitas sau Ml.
| refl.: Susitropijova abudu susieiti J.
2. tr. LTR(Tlž) sutikti, sueiti: Kad sutrõpydavo, pabausdavo Smln.
| refl. N, K: Su kuomi susitrõpyti KII382.

×užtrõpyti tr. NdŽ; R
1. Vvr, Sl užkliudyti: Lįsk į pastogę, kad lytus neužtrõpytų Rsn.
2. parinkti tinkamesnį, geresnį: Kam užtrõpija vaistus, [tas] pagyna, kam neužtrõpija, nepagyna Akm.
3. Mž31 užeiti, užtikti: Čion vogė jis pirmą sykį, ale prie to jį užtrõpyjo KII358. Tikt aš tave užtropysiu kartą bevagiantį N. Lakstė vanags skraidydamas, užtrõpyjo kiškį JD193. Skalikai jo užtropijo pėdsakus RD201.