trókšti, -ta, tróško KBII149, K, Rtr, DŽ, NdŽ, KŽ; Q18, CI56, H, R, R107, MŽ, MŽ140, Sut, N, M, L
1. intr. labai norėti gerti, kankintis negaunant gerti: Be reikalo teip ilgai tróškai, reikė visa ką metus eit ir atsigert Krs. Broliukas, pavalgęs vienos druskos, pradėjo labai trókšti BM226(Srd). Teip troško, tartum viedrą išgertų vandenio, kad būtų kur sugriebti BsPII155. Tada jei neprietelis tavo alksta, papenėk jį, jei trokšta – pagirdyk jį VlnE27. Eš buvau trokštąs, o jūs mane este pagirdę VlnE132. Manęs išalkusio nepenėjote, trókštančio negirdėte DP526. Troškau, o davėt mi gert Ch1Mt25,35. Jei kas trokšta, teateinie pas mane ir tegul geria SkvJn7,37. Ir pasidarė Ponas iš pirmo po jo akimis kaip alkanas ir trokštančiu MP109. A trókšti, žalty, be tos smarvės! Krš.
| Trókšta anie, slabnė[ja] – tiek nora [girtuokliai gerti] End.
^ Tiek pasigausi kitiems pavydėjęs, tiek trokšdams sapne atsigėręs S.Dauk. Bepigu netrokšti pri upės būnant LTR(Vdk).
| refl.: Tenai randas šviesumas nežibąsis, žodis nekalbąsis, vanduo trokštąsis, duona alkstantyji DP399. Tenai daugiaus nei išalksimės, nei trokšimės brš.
2. intr. R340, MŽ455 dusti, trūkstant oro: Jau paeina galą i trókšta Jrb. Aš tei[p] trókštu, tei[p] trókštu, vos į kalną užlipu Skr. Trókštu, kojos tujau smilksta Stl. Biškiuką kalniau i nepaeinu, kosulys užpulna, trókštu Krž. O tas valandums (tarpais) trókšta Erž. Ans, matyti, be sveikatos, ans trókšta Žeml. Po cielą aktarą pievos nupjauti par dieną buvo jėgos, o dabar jau trókšti eidamas Tl. Ponas kryžiauspi primuštas, visas kraujais sukruvintas troško iš didžio troškumo PK164. Trokšta vaikas, drabstos, bene mirs Šts. Naktį trókštu, lipa į gerklę tie kirminai Kv. Kiek aš čia ilgai bebūsiu, trókštu, negaliu bepasivalkioti Ms. Žuvis trokšta be vandenio CII1120. Kad storas ledas, kad daug sniego ant ledu, kad daug dumblo ežere, kad sniegas sudrėksta, žuvis, atgajaus neturėdama, ima trokšti Bržr. Perstojo bėgti gilios upelės, pradėjo trókšti visos žuvelės BM409. Troško žuvelės be [v]andinelio kaip aš be matušelės D47. Trókštu nū dūmų Kv. Trókšta žmonės dūmuose be kamino Š.
| prk.: Prisimenu tuos miestus, kurie trokšta nuo dūmų rš.
ǁ Šts, Šv prk. vargti, kamuotis: Dvarponiai ir bajorai tebetrokšta pelėsiuose – jiems nauja šviesa tebeduria akis TS1901,11-12.
3. intr. turėti dusulį: Tas arklys yr tróškęs Slnt. Buvo troškęs arklys, bet gavau dar šimtą litų Dr.
4. intr. virti, kaisti be ugnies, šusti: Krosnangėj troško uždengti gružuliai Žem. Šalia didelio varinio katilo, kuriame troško ožio kulšis, stovėjo mergina rš.
ǁ trūnyti: Elksniai [nupjauti] juo po žieve trókšta Erž.
5. intr. SD1139, SD24,289, DrskŽ labai norėti, geisti: Trokšte tróškau su juomi būti, važiuoti J. Žmogus teisybės trókšti! Dkš. Teip galva trókšta poilsio Skp. Jie tróško tik turto Vrn. Aš teip tróškau mokslo Grd. Kaip aš tróškau, ka nors kiek vaikus pamokyt Bsg. Tekėt mergelės trókšta Pv. Ko jis čia da trókšta, kad teip ilgai neišsisuka (neišvažiuoja)? Slm. Girtūkliai juo gera, juo trokšta M.Valanč. Kad labai kietai ką nori, tai trókšta Plšk. Vyrai daba trókšta daugiau gėrt kai valgyt Jd. Tie ponai tróško savo lašinius į jūrą išmirkyti (pašiepia vasarotojus) Klp. Aš savo gyvybę išsaugojau i tavo gyvybės netrókštu Žd. Trokštu draugo arčiau: juo tikėti galiu, jis, kaip audra, nujaus mano sielos skausmus Mair. Širdis, kuri myli, šviesos ir saulės trokšta, o jų čia nėra V.Krėv. Jis troško atmainos, jis geidė pavasaringo vėjo M.Katil. Aš netrokštu padėkos, nes ji man po žeme nebereikalinga rš. Tu netrókšk, sūneli, sugrąžint senobės, ba senobėj maža laimė, ė didžios nedalios BM451. Kas iš manęs valgys, tas alks manęs, ir kas manęs gers, tas trokš manęs VlnE167. Visi, kurie trokštat gerti, ateikiat vandinop BPI192. Troško daugesni nuog jo girdėti ir iš švento rašto apie Kristų išmokti BPII27. Palaiminti, kurie alksta ir trókšta teisybės DP532. Žodžio tavo visad trokšta PK97. Dūšia mano trokšt tavęs kaip sausoji žemė Mž479. Idant mes trokštumbim daiktų dangaus MP162. Trokštinas Sut. Dažnai to trokštame, kas mumus yra žalosp, o neg naudosp DP81. Ažu jį kraują praliet ir numirt geidė ir troško SPI37. Kraujo trokštąs, smarkus Q97. Netrókški moteres jo DK75.
^ Kas trókšta, tas ir gauna Pvn. Tròkšta kaip gervė giedros Sch108; S.Dauk. Trokšta kaip žuvis vandens Plt.
| refl.: Norėjosi eiti į platesnį svietą, troškosi pats nežinojo ko TS1902,6b. Aš gi garbės sau nesitrókštu LTI418(A.Baran). Eikš laukan, eikš laukan, tu šunie, kraujo troškąsis, tu velnio vaike! B669.
6. intr., tr. Jnšk, Lnkv, Rd karštai, dūstant kalbėti, pasakoti: Tiek jy sako, tiek jy trókšta! Mžš. Bet boba tróško tróško, visko pripaistėjo Slm. Tróško tróško man prilėkęs Pc. Ką gi čia trókšti, žinau gerai, kaip te buvo Upt. Tada žmogus priėjo arčiau ir neklausiamas ėmė trokšti savo vargus J.Avyž. Susisės, būdavo, abudu gale stalo ir šneka – trokšta vienas antram pusbalsiai Vaižg.
7. intr. Q18, CI56 dejuoti.
◊ širdi̇̀s (ši̇̀rdį) trókšta
1. silpna, negera darosi: Norėtum dirbt, širdi̇̀s trókšta – nėr sveikatos LKT127(Erž). Trokšta mano širdelė nuog karščiosios ugnelės LTR. Širdis mano trokšta tau pasiduodama DK176. Oi man, Dieve, galvą sopa, Dievulėliau, širdį trokšta NS1015.
2. sakoma ko labai norint, geidžiant: Nors kažin kaip tėvelių širdys trokštų bent šiokį tokį mokslą jiems suteikti, bet, nelaimė, nėra ištekliaus, nėra atliekamo skatiko Žem. Privalgė, prigėrė, kiek širdis troško J.Balč. Valgyk, ko širdi̇̀s trókšta, gerk, ko širdis geidžia (ps.) Btg.
aptrókšti NdŽ, KŽ
1. intr. pridusti, priilsti: Tėvas abidi karves pasileido i bėga paskui aptróškęs Jrb. Kad sunku, tai aptrókšti Skdv. Blusius gainiodamas pavargo, aptroško, supyko Žem. Šio to prasimanius pas savo gerąją mylimąją kūmaitę [nubėgo] aptroškus, apdusus, nusigandus Sln.
ǁ sugaruoti: Kana ko mano galva šiandien sunki, lyg aptróškus Ds.
2. intr. aptrūnyti, apdūlėti: Jau aptróškę gontmedžiai, ale malka gera Erž.
3. tr. Pc karštai apipasakoti: Ji aptrõkš viską, kai pas ją nueisit Škt. Ką aptróško, kad buvo atėjusi? Všk.
įtrókšti intr. KŽ
1. labai įsinorėti gerti: Pas kana kokį upaitį vilkas ir avinėlis susitiko įtroškusiu S.Dauk. Žiogas, įtróškęs būdamas nug didelio čirškimo, šoko greitai pri pelėdos to saldžio medaus gerti PP44. Aš buvau įtroškęs, o jū[s] manęs negirdėt BPII256. Įtroškusiam sapnyje regisi geriąs, o pabudęs esti apalpęs ir įtroškęs BBIz29,8. Žmonės išalko, apilso ir introško pūstynėje BB2Sam17,29.
ǁ pasidaryti sausam, kietam: Žemė įtróškus, išdžiūvus, [v]anduo tik sėda Ob. Ji čiepyta esti pūstynėje, sausoje ir įtroškusioje (viršuje sausoje) žemėje BBEz19,13.
2. Sut labai įsigeisti: Tos malonės ir įtroškau: pasirodė mun šventoji Šts.
ištrókšti K, Rtr, KŽ; N
1. intr. H168, R, MŽ, J, M, LL235 įsinorėti gerti: Sušilau ir ištróškau NdŽ. Pjauni rugius, ištróškęs tai nor turi [vaiką] vandenio pasisiųst Lp. Taip ištróškusi smagiai Kv. Ištroškę gerdavome kniūpsti atsigulę iš Juozapo versmelės A.Mišk. Paskui atnešė vandens ir pagirdė ištroškusį gyvulėlį I.Simon. Kas to vandens gers, tas vėl ištrokš NTJn4,13. Buvau ištroškęs, o jūs manęs negirdėt BPI256.
| Daug ištróškusių slankio[ja] aple krautuves (juok.) Krš.
ǁ pasidaryti sausam, išdžiūti: Ta žemė ištróškusi Trg.
| refl.: Išsitróškusios rudmeisės, kad ir slėgtos, nėr skanios Šts.
2. intr. daugeliui žūti nesant vandens: Kiek žmonių ištróško vežamų! Rs.
3. intr. išdusti: Žuvys ištroško MŽ2117. Šią vasarą mūsų upelyje visos žuvys ištróško J.
4. intr. Brs, Jrb labai įsinorėti: Ištroškau gerti J.Jabl(Grš). Anuodu ejo ejo, ištróško gerti Pln. O, kad ištróškau gert! Grnk. Parejau namo labai ištróškęs gerti Š. Ištroškęs, troškimų pilnas LL178. Mokslo ištróškęs NdŽ. Ištróškus miego buvau, tai nė negirdėjau Gs. Teip jau to baliaus buvo ištróškus, kad ėjo Jnš. Ištroškę garbės, kai aušra patekės, išvys, ko visai nebelaukia Mair.
| prk.: Žemelė jau seniai lietulio ištróško NdŽ. Žemė ištróškus trąšumo Ėr.
5. tr. karštai išpasakoti, išsakyti: Marcikė, nedrįsdama pati kunigėliui išdėstyti, viską Barbutei ištroško S.Čiurl.
| refl. tr.: Išsitróško man iki smulkmenėlės Rz.
nutrókšti intr. K, DŽ1, KŽ
1. N žūti nesant vandens: Nenutrokši, kad ir negersi Grž.
2. Š trūkstant oro uždusti: Užvirtęs gyvuolys nutróško J. Ka dar būčiu buvęs pusę valandos, būčiu nutróškęs Eig. Žuvis greitai nutrókšta be vandens NdŽ. Ir buvusios upėje žuvys nutroško Skv2Moz7,21. Būčio nutróškusi tujau, kad ne tos žolės LKT82(Pln). Pirtis buvo taip baisiai prikūrenta, jog gražioji karalienė turėjo tikrai nutrokšti J.Balč. Garais nutroškus, pila ant galvos šaltą vandenį Sln. Bet kad bitės nenutrokštų, tai vieną arba porą lazdų apačioj pakiškiat, kad aulys ne ant lentos, bet ant tų lazdų stovėtų S.Dauk.
| prk. Gryčia šilta, ir nutróško klevas Ds.
3. refl. SD383, Sut, N labai įsinorėti.
patrókšti intr. NdŽ
1. R198, MŽ263, N įsinorėti gerti, ištrokšti: Pabaigėm vandenį, patroškom Ig. Vakar su Palionia abudu kad patróškom – ejom alaus pirktų Slm. Tas labai patróškęs buvo, tai gėrė Lnkv. Pakely arklį pagirdžia, kad jis patróškęs Skp. Žmonės alkani ir patróškę ieško valgymo arba gėrimo A.Baran.
2. pritrūkti oro, uždusti: Aš patróškau bebėgdamas J. Bėgau bėgau, net patróškau Ig. Slinkas arklys nepatrokšta Dr. Artojai vėl patroškę subėgo – žiūri, tas šeškus juokiasi Tat. Hagar bastos, o Ismael maž ko nepatrokšta Ch1Moz21(turinys).
3. Yl gauti dusulį: Dusulingas, patróškęs KI277. Arklys patróško Slnt. Su patróškusiu arkliu tolie nenuvažiuosi Šv.
4. išdusti, ištrokšti: Kap šešurėlis važiavo, visos žuvelės patróško Aru8(Grv).
5. NdŽ pasidaryti blogo kvapo, padusti.
6. labai panorėti: Visi neapkenčia krikščionių, žemės naudų patróškę BM108. Dabar mano siela patroško skaistybės rš. V. Dievas danguje visas yra patroškęs apipilti mus savomis geradėjystėmis A.Baran.
7. refl. pasikalbėti: Atlekia bobelės pasitrókšt, paplepėt Vb. Pasitrokšim kitą kartą! O nūn laiko mums nėra B.Sruog.
◊ kai̇̃p patróškęs labai smarkiai (ką daro): Dabar kaip patroškęs lakstau nū vienos bankos į kitą prš.
pértrokšti intr. Šv; TP1880,39 labai ištrokšti: Pertroškęs godingai gėrė Kel1865,70.
| Privežė tos smarvės, visi pártroškę galės prigerti Krš. Jei toks pártroškęs, mokėk, kišk piningus Krš.
pietrókšti (dial.) žr. pritrokšti 1: Žąsukas buvo pytróškęs Dov.
pritrókšti intr. NdŽ
1. Šts, Ar, Skrd pritrūkti oro, pridusti: Pritróško greitai eidamas, t. y. priduso J. Kol į kalną užlipau – pritróškau Rs. Atbėgo išsigandęs, pritróškęs Jrb.
^ Nepūsk prieš vėją – pritrókši Mrj.
ǁ prislopti: Pritróškęs gimė vaikas, blogai Rdn. Ana pritróškusi buvo, atgaivino akušerė Krš. Tas vaikutis pritróško, mažiukas dar buvo Vl. Kai dūmų gavo, pritróško Snt.
2. Yl gauti dusulį: Kai jau pritróškęs, tai ir nepajėgi Gs.
3. uždusti: Vyras esąs kaip medis sustingęs, o pati nebgyva – pritroškusi Šts.
| Pailsėsi, kaip prytrókši (numirsi) Vn.
4. įgauti blogą, troškų orą: Atidariau langus, pritróškęs kambariukas Krš. Prirūgusi, pritróškusi trobikė – nẽvalos! Krš.
5. prigesti, priblėsti: Ugnis pritróško J. Žibinčiaus ugnis pritróško Varn.
| Brolis kūreno pečių, kaip reik – pritróško tas pečius Žr.
sutrókšti intr. DŽ1
1. susmirsti, sudvisti, sušusti: Tavo kojos, sutróškusios nuo prakaito, smirdi J. Sutróškę, subuvę – tokie nẽvalos! Krš. Vyrai juo apsileida, sutróškę i miegta Rdn. Šilčiausia lauke, o jūs užsidariusios, sutróškusios Krš. Nešu patalus an taukšto – tokie sutróškę Krš. Iš apačios mušė sutroškusių šiaudų kvapas Šlč.
| refl.: Vėdinkis, sutróškęsys! Krš.
2. pasidaryti negrynam, dvisiam (apie orą): Sutróškęs oras NdŽ. Sutroškusi kamara, salė M.Unt.
užtrókšti intr. K, NdŽ, DŽ1, KŽ; N, M
1. R107, MŽ140 žūti nesant vandens: Da te buvo viena ožka ir ta negėrus užtroško LTR(Sv).
| Daba žmonys bijo užtrókšti ir geria (juok.) Rs. Kits negėręs galia užtrókšti: neduok ėsti, tik statyk butelį Krš.
2. pritrūkti oro, uždusti: Užtróško žmogus besivydamas, t. y. nebatsidūksta J. Aš gaudinu jįjį, kad neužtrokštum J. Kaip tik greičiau paleku, užtrókštu ant vietos Vg. Pasenau: užtrókštu, užbūnu, ne tų tvirtųjų vyras ir tebuvau Šts. Aš užtrókštu, negaliu kalbėti Kv. Vos tik užtrokšdama kvėpuoja, o vis gyva ir gyva Žem.
| Užtrókšdamas eina, plėša, nora turėti Krš.
| prk.: Bet Anės pačios balsas užtrokšta [nuo susijaudinimo] I.Simon.
3. žūti, numirti pritrūkus oro, deguonies: Žuvis numiršta, užtrokšta R11, MŽ14. Maža vandenio buvo ir užtróško žuvis Rm. Ji užtróško nuo tų anglių Jrb. Jo brolys užtróško jaujoj Šmn. Neužtrókši, ka ne smertis Šln. Ko neužtróškau, dūmų pilna gryčia Krs. Vakar pakuro[je] žmogus užtróško Kv. Kambaryje pasidarė taip tvanku, oras taip pagadintas, kad reikia užtrokšti beregint Blv. Verčiau negimus, verčiau maža lopšy užtroškus būčiau! B.Sruog. Ažutrokšti SD441.
| prk.: Tam kartui joje lyg užtroško tėvų ir Marytės meilė Vaižg. Juk galima užtrokšti miesčioniškumo baloj S.Nėr. Išeik viena. Kol neužtroškai šitose alkoholio smalkėse J.Gruš.
užtróškusiai adv.: Užtroškusiai bealsuo[ja], jau mirs Šts.
4. Kv užgesti: Skudurą užmeta [ant ugnies], prispauda, i užtrókšta, ka liepsnos nebėr Vg.