trem̃ti, trẽmia, trė̃mė J.Jabl, Š, Rtr, DŽ, trémti, trẽmia, trė́mė K.Būg, J.Jabl, LVIV230, NdŽ; M
1. tr. R, MŽ, K, L, FrnW, KŽ varyti lauk, šalinti, stumti, blokšti: Trem̃ti nuo savęs NdŽ. Žemaičiai susitarė kryžokus ir kitus meldžionis tremti laukon S.Dauk. Viešpatys visoki, ant žmonių susimilkiat, kunigump žmones… tremkiat Mž11. Vaikų tavo niekada nuog savę netremki PK113. Mane iš mano tėvo namų trėmė CII564. Tenai atėjo, graudimais ir žaibavimu žmones anas baidydamas ir nuog savęs juos tolyniui tremdamas DP31–32. Tremk nuog kaimenės tavo vilkus SE173.
| prk.: Vai nebark, žentau, dukrelės, netremk iš razumėlio KrvD247.
ǁ baidyti: Greičiau tremk, kad žuvys negrįžtų Btr.
2. tr. J.Jabl, KŽ varyti, blokšti į kokią vietą: Ir trėmė (viršuje įdėjo) jį surištą ing kratą BBEz19,9. Ponas užmuša ir vėl atgaivina, tremia ingi peklą ir išvadžioja MP71. Kas paguos, kas užjaus tą, kur pats save tremia rš.
| refl.: Joms (vėlėms) nėra reikalo tremtis kur toliau, į tyčia padaromą vėlyną Vaižg.
ǁ teismo nuosprendžiu ar kokiu nutarimu siųsti į kitą gyvenamąją vietą: Trẽmia iš krašto DŽ1. Tiej žmones buvo tremti̇̀ Mrc. Kas buvo ne į akį, tą trė̃mė Vrb. Mušė ir trėmė lietuvių knygnešius į Sibirą rš. Už tavo [, tėvyne,] vardą tremia, už tavo maldą šaudo B.Braz.
3. tr. CII567, N, BzBkIII121 minti, stumti (koja), trempti: Taip sako Viešpats – tremk (kapanuok) su kojomis CII566.
4. tr. KBII162, KGr327, KII207 naikinti, griauti: Aukštink bažnyčią, tremk peklos galybę A.Baran.
5. tr. JI342, Gmž, NdŽ, KŽ, Jnšk drausti, neleisti, trukdyti: Aš jį tremiù, neleidžiu eiti, sulaikau J.
6. tr. DŽ, NdŽ tramdyti, raminti: Aš ne kiršinu, bet tremiu Jnšk.
ǁ DūnŽ maldyti (skausmą).
7. intr. delsti, vilkinti, atidėlioti: Trė̃mė trė̃mė i vis tiek ištekė[jo] Klt.
◊ netrem̃s dóbilo ilgai negyvens, greit mirs: Žiemą menkos sylos žmogus netrems dobilą, t. y. nesulauks J. Ans jau nebetrems [dobilo], nebstos į kojas Plt.
atitrem̃ti, ati̇̀tremia, ati̇̀trėmė tr.
1. BzB274, OGLII331, FrnW išvaryti, pašalinti, atstumti: Atvarinėju, atatremiu SD1110. Kaip tamsybę nuog šviesybės attrėmė mūsų piktybes MŽ354. Pone Jėzau, ranka Tavo mus apginki, nuogi meilės Tavo neattremki Mž448. Ir turėtų mąstymas jų nuog piktybės žmogų draust ir attremt SPI158. Viešpatie, Tu ne atàtremi nusidėjusių, bet labiaus juos vadini DK150. Jei kas pikto yr, atatrémk nuog dūšios Tavos DP37. [Kristus] liepia mumus ateit savęsp, bet nė vieno netęsia ponevaliai ir nė vieno nóttremia DP327. O tu ižgi malonės savo neattremsi nuogi veido manęs gailinčio PK57. Ką gi nori padaryt, mielas brolau, idant atatremtum bei tą teip morną rėdytoją nuog save MP169. Anoji (pagonė) teip ne kartą nemaloniai attremtà, vienok seka DP115. Duktė Siono, attremk baimę savo, pažink atentį štai Karalių tavo SGI104. Nesa tariausi nuog tavo akim attremtas (trem prirašyta paraštėje vietoje pabraukto stum) ir tavo šventą bažnyčią daugiaus neregėsiąs BBJon2,5. Negu nupelnytumbime drin to nemeilingumo, idant mus amžinai pamestų ir atatremtų̃ nuog savęs DP95. Tu esi pamestas, attremtas, todrin nepridera, idant tu mielaširdystę Dievo apturėtumbei SE60. Ans nepapeikia maldos pakarnųjų, niekad nottrėmęs est maldų manųjų KN18.
2. Dgl teismo nuosprendžiu ar kokiu nutarimu atsiųsti į kitą gyvenamąją vietą: Mes čia esam atitremti̇̀ iš Suginčių, kumet milioracija ejo Ktk.
įtrem̃ti, į̇̃tremia, į̇̃trėmė tr. įvaryti, įstumti: Kas tatai girdėjo, idant kuris ižg tų evangelistų veliną būtų išvaręs arba ištrėmęs? Greičiaus septynis piktesnius ing kurį įtrėmė DP228.
ǁ įkalinti: Moteriškė labai graudinosi, kad žmonių nebuvo namie, nes tuokart būtų liepus apgaviką išmesti arba kalėjiman įtremti rš.
ištrem̃ti, i̇̀štremia, i̇̀štrėmė tr. FrnW, NdŽ, KŽ, ištrémti, i̇̀štremia, ištrė́mė Š, J.Jabl, KŽ; M, L
1. H184, Sut, N, [K], K.Būg, Rtr, OGLIII320 išvaryti, išstumti: Išvarau, ištremiu SD411. Ponas ištrėmė tinginį iš namų savo laukan J. Ateidavai ties jų namais elgeta grynu, ligonimi, nuogu, o jie tave arba ištrėmė, arba ižlojojo DP16. Christus žydus su jų prakėmis botagu ižtrė́mė iž bažnyčios DP572. Ieva per lapumą ir nepaklusnumą tapė Dievui iždirgusia ir ištremta ižg rojaus DP440. Mane su moterimi ir vaikais užmuš alba iš karalystės šios ištrems BPI110. Adomas, norėdamas didžiuoti, iš rojaus tapo ištremtas BPII427. Ir ištrėmei ranka savo visus pahonis, idant vierni čia būtų pasodinti ant jų vietos PK71. Tavęsp mes, Ievos sūnūs, ištremti šaukiame SGI21. Margiris, Pilėnuose stovėdamas, matė gaisrus, bet negalėjo priešų ištremti J.Balč. Juozą, kai pasenės, ištrems iš dvaro, galės keliauti krepšius persisvėręs LzP.
| prk.: Per visąnakt beldės beldės ir i̇̀štrėmė mane iš miego Vs. Ale! kelsi [miegantį], kad ištremtái iš miego Lp. Mane kap iš vakaro i̇̀štremia iš miego, tai paskui visą naktį blaškaus Rdm.
| Išbarė, ištrėmė iš galvelės razumą LTR(Srj). Teskundės graudžiai, jog dažnai ir tankiai užmiršo Viešpatį Dievą savą, turėdamas Jį ižšauktą ir ižtrémtą iž širdies savos DK124. Teip bažnyčia daro, kad iž kūno veliną ižtremt nori SPII56. Veliną… ižg namų širdies mūsų karšta ir nepaliaubančia malda ižtrė́mėme DP124.
^ Ìštrėmė kaip Bičkų iš peklos Plng.
| refl. prk.: Kai išsi̇̀trėmiau, tai jau nebeužmigsiu Lp.
2. S.Dauk, I, J, Š išvaryti į kokią vietą: Kur juos tremia, ištrėmė? J.Jabl. Pavargėlis palikau, ištremtas į svetimą šalį M.Valanč. Tą karalių numeta nuo sosto, ištremia pasvietin Blv. Jonas … vienok ir plaktas buvo su kitais apaštalais ir spirgytas aliejuje ir po tam ižšauktas ir ištrémtas ing salą Patmą DP485.
| refl.: Bene patsai Dievulis atsiuntė iš Lietuvos savo angelą manęs, gera valia iš savo tėvynės išsitrėmusio, nuramintų ir paguostų?! Vaižg.
ǁ KlvrŽ, Pns teismo nuosprendžiu ar kokiu nutarimu išsiųsti (ppr. terminuotai) į kitą gyvenamąją vietą: J. Jablonskis … dar tą pačią vasarą buvo ištremtas iš Lietuvos į Pskovą be teisės lankytis lietuvių gyvenamose vietose LKV251. Vaikinas i̇̀štremtas penkiems metams Jrb.
nutrem̃ti, nùtremia, nùtrėmė tr.
1. Sut, N, [K], FrnW, KŽ nuvaryti, pašalinti, atstumti: Jau pradžioje XIII am. Lietuva turi galinčių, kurs, nutrėmęs namie pakerštingus kuningaikštėlius, pasivadino didžiu kuningaikščiu A1883,223. O čystybę gausiu nutrėmęs didžiausią bjaurybę SGII7. Nutremk… nuog manęs žaltį piktąjį KN224.
2. nuvaryti, nublokšti (kur): Užtatai nùtrėmė juos V. Dievas pragaran A.Baran. Aš tau padėjau nugalėt titanus – tavuosius priešus – ir juos nutremt į Tartaro gelmes V.Myk-Put. Galop Dievas pabudęs ir nutrėmęs velnią pragaran TŽV636(Rm). Kada nutrėmė visus (nusidėjusius angelus) į pragarą, jau norėjo šv. Mykolas uždaryt [duris] BsMtII5-6(Snt). Žinoma yra legenda, kad šv. Petras nutrėmęs žemėn Simoną magą, kai šis bandęs pakilti į dangų SkvApD8,24(komentarai). Iš tos pryžasties paliko [angelai] atstumtais ir nutremtais į pragarą M.Valanč. Atsidavimas tiems pageidimams ir aukštos kilties vyrą nutremia pragaran TS1899,5.
ǁ Š teismo nuosprendžiu ar kokiu nutarimu (ppr. terminuotai) išsiųsti į kitą gyvenamąją vietą: Jis buvo nùtremtas DŽ1. Nusmerktieji nutremiami į paskirtas tam vietas Db.
3. sudrausti, neleisti: Ana jį nùtrėmė, kad jis ten negali lankytis ir pašalpos gauti J. Keliaujant brolis trokšdamas norėjo atsigertiena iš pėdo arklio, bet sesuo nutrėmė jį nuo šio Gmž(Krd).
4. įveikti, sutramdyti, atblokšti: Kaip parnešė vaistų, nùtrėmė ligą iš pirmo karto Užv. Jėzau, marą nuotremk, tave mes meldžiam Mž427. Argu tatai ne didė galybė vienoje adynoje teip sunkią ligą ir pačią giltinę nutremt? DP368. Visas džiaugsmas jaunikaičio su sykiu nutremtas buvo Ns1849,2.
^ Žalnieriai kaip nutremti stovėjo ir nežinojo nei ką veikti Ns1858,2. Antrasis pasiliko … ant krantos lyg nutremtas besiveizdįs LC1886,35.
| refl. N.
patrem̃ti, pàtremia, pàtrėmė tr.
1. Q562, B, Sut, N, [K], NdŽ, KŽ išvaryti, pašalinti, atstumti: Nepatremk mane mano senystėj, neprastok, kad pasilpstu prš. Kas nenor nuog Dievo amžinai pàtremtas būtie? Bru. Viešpatie, nemipatremk nuog tavęs KlM166. Kaip jis griešnus priėmęs, nei vieną nepatrėmęs Ns1858,1. Jei tu mane patremsi, o kas mane priglobs? DK136. Christus veliną patrė́mė DP110. Id velns iž rūstybės savo nespaudytų vaikų tavo, bataig patremtas pabėgtų, peklona savo nueitų PK20. [Herodas] bijojos, jeib tas jį iš karalystos nepatremtų BPI105. Turėdami tą piktą bei limpančią ligą, buvo nuog kitų žmonių patremiami, iš miestų ir kiemų išvaromi BPII385. Šita piktenybė didesnė yra nei antra, kurią tu man darei, jog mane patremi BB2Sam13,16. Argu patrėmė Dievas žmones savo BtPvR11,1.
2. nuvaryti kur, nublokšti, įstumti (į kokią vietą): Anys ing tamsybes amžinas, tatai esti ing amžiną pražudymą bus patremti BPII466.
3. N, KŽ patrempti, paneigti: Kieno lūkestį patrem̃ti KII93.
| refl. N, MTtIX95(Gdž).
ǁ paniekinti, pažeminti: Kap ji vyrą pàtrėmė, tai tep vaikai ją Rdm. Ta patremtoji moteriškė Genovaitei valgį į kalėjimą atnešė rš.
4. NdŽ sudrausti: Ans tave patrems nuo vagystos, t. y. paveiks J.
pértremti tr.
1. sutrukdyti, sustabdyti: Aš anus bedirbant pártrėmiau, t. y. partraukiau J. Oi mano vyras nemyli, kai anam kas pértremia kalbą! Vdš. Vagį pértremk, ir tai jam išgąsčio gana Trgn.
| refl. Sut.
2. sutramdyti, numalšinti: Gal ligą pártremti su vaistais Lk. Neipártrema (nebepartremia) to augimo skausmo i vaistai DūnŽ.
pratrem̃ti, pràtremia, pràtrėmė tr.
1. Q564,566, Kos35, TŽI348(I) pavaryti, išguiti.
2. sutrukdyti, sustabdyti: Pratrė́miau vagius šiąnakt, t. y. nuginiau šalin J.
| refl.: Vagis, balsą išgirdęs, prasitremia, t. y. pameta vogti J.
pritrem̃ti, pri̇̀tremia, pri̇̀trėmė tr.
1. NdŽ daugelį ištremti.
2. NdŽ pripildyti tremtinių, ištremtųjų.
sutrem̃ti, sùtremia, sùtrėmė tr. NdŽ, sutrémti, sùtremia, sutrė́mė J.Jabl(Vlkv)
1. NdŽ suvaryti kur, sublokšti.
2. J.Jabl, Rtr, NdŽ, Skr sudrausti, sulaikyti: Sutrė́mė jį, t. y. sulaikė, kad neitų J. Sutremk, kas baras J. Sutremk, kad jis kitaip dirbtų, ne taip J. Buvo ir ji ėmus šnekėt, bet tėvas sùtrėmė Gž. Duokite jau jūs, nuobradai, nors kveptelt žmogui! – sutrėmė dainoriaus bendras V.Piet.
| refl.: Susitrė́mė nuo gėrimo arelkos pabūgęs ligos J. Barbutė susitrėmus, dargi kiek šyptelėjus tarė S.Čiurl.
3. Rtr, Ser, KŽ sutramdyti, nuraminti, numaldyti.
4. A.Baran sutrypti kojomis, sutrempti: Geriau tave, bernužėli, perkūnas nutrenktų, negu mano vainikėlį po kojom sutremtų LTR(Kz). Šeimininkas nueina į tvartą, ogi žiūri – žąsys užmuštos ir sutremtos žemėje MPas.
ǁ sutrenkti, sumušti: Abudu teip sveiki, tiktai broliui galvą sutrėmė V.Piet.
ǁ paniekinti, pažeminti: Neįsivaizdink manęs, drauge, kaipo žmogaus nupuolusio, gyvenimo sutremto ir dėl to dvasia suirusio V.Myk-Put. Tu nori sutremti tiesas prigimimo V.Kudir.
5. A.Baran, KŽ įveikti, sutriuškinti: Prieš jo galybę nei viena tauta nei skėsterti negalėjo, nes jis visus sumušo ir sutrėmė A1883,201. Visi jos priešininkai paliko sugėdinti, nužeminti ir sutremti Sz. Atėnai ne dėl to vien yra garbinamys, jog Kserkseso galybę sutrėmė S.Dauk. Žinojo, kad Lietuvoje reikia sutremti lietuviškąją dvasią V.Kudir.
6. refl. Sut, A.Baran sunerimti, susirūpinti: Nusigandę tad ir susitrėmę, tikėjos Dvasią regį SPII248.
užtrem̃ti, ùžtremia, ùžtrėmė tr.
1. pasiųsti: Po tam užtrėmė į vainą aną (virėją) karalius S.Dauk.
2. J sulaikyti, sutrukdyti.
| refl.: Šnekėjo šnekėjo, susigailino ir užsi̇̀trėmė kalba Klvr.