tranúoti, -úoja, -ãvo šnek.
1. tr. KŽ, Vv, Žal, Alk, Grš, Jrb, Erž sunkiai gabenti, vilkti: Aš vienas nešu, tranúoju, nėra kam padėt Mrj. Tai netinginys! Tranúoja i tranúoja tais malkas KzR. Visą rudenį tranavaũ šakas iš miško, bet dabar galiu šiltai pagyvęt Lkč. Tokio[je] lyjančio[je] malkas tranúo[ja] Skr. Aš tris dienas žvyrių tranavaũ Gs. Tranãvo visą vasarą – uogas, grybus rinko, nešė, vilko Lkš.
| Jų lobį Jūrė ir Marė, nugrimzdus aniems (laivams), tik tranuoja namon į savo dvarą A1885,331.
2. intr. zylioti: Žiūrėk, kaip mūso karvės tranúo[ja] Vdk.
atitranúoti tr. šnek. sunkiai atgabenti, atvilkti: Kokią daugybę atitranavai̇̃! Mrj.
ištranúoti tr. šnek. išvežti, ištremti: Kur daugiau pamokyti žmonės buvo, visus ištranãvo Graž.
nutranúoti
1. intr. nuskristi (apie traną): Tranas nutranúoja į kitą aulį Klm.
2. tr. šnek. sunkiai nunešti, nutempti: Kap aš jai tą vandenį nutranúosiu?! Plv.
3. refl. šnek. sunkiai gabenant, tranuojant nuvargti: Kas rytą vandenį prieš kalną tranuoja ir tranuoja, jau visai vargšė nusitranãvus Skr.
pritranúoti tr. šnek. sunkiai prigabenti, prinešti: Pritranavai̇̃ vandens pilną kubilą! Jrb.
sutranúoti tr. Skr šnek. sunkiai sugabenti, suvilkti: Tiek darbo buvo, kol visus javus sutranãvom į kluoną Žvr. Jau kiek į savo uošviją sutranãvo iš Stalgynės, tai oho! Šk.