tràkti, trañka (trañksta Pln, Žr, traksta MitI328), trãko intr. NdŽ, KŽ; G117, M, L, Rtr, Š
1. Yl siusti, sirgti pasiutlige: Baltųjų tepalių degančias anglis maišyti į lakalą – šuo netraks Šts. Trakti gali ne tiktai šunys (nors tie dažniausiai tranka), bet ir kitoki gyvuoliai Vaižg.
2. eiti iš galvos, kvaišti: Buvo laikų, kada trakta viską užmirštant dėl filosofijos Vaižg.
^ Juo plinka, juo tranka SkrT, TŽI314(Sd).
3. I, Kl, Šts, Varn nerimti, siusti, dūkti, šėlti: Trañka jau tavo šunes, t. y. liušijas į linksmumą J. Ko tas arklys taip trañka, negali nė suvaldyti! DŽ. Su arkliais gerai sekės, arkliai netrãko Krt. Nu paties ubago trankąs tas arklys: biškį kas čiurkšterėjo, i patrako Skd. Arklys tranka, kol pažaboja A.Sal. Sẽniai didliai trañka, ka prigera Krtn. Tujaus grajys, šoks, eis, tràks, dainiuos Yl. Užvakar vakarą labai vaikai trãko i katinas laigė – jau, sakau, būs lytaus Plt. Vaikai tranka, daužos, neras iš kailio Kv.
4. TS1899,3 labai pykti, niršti, rūstauti: Siunti, tranki̇̀, pats nežinai ko Trk. Parejęs ka trañka, ka trañka – pasiuto Trk. Ans par amžių tràkdavo Škn. Ir teip tatai abidvi trako, kad negalėjau nieko teisybės bepasakyti S.Čiurl.
5. žr. trakuoti 4: Trakuoju, tranku, keluos pryš S.Dauk. Gailėdamiesi savo liuosybės, valsčių ir turtų, vėliaus ar anksčiaus turės trakti S.Dauk.
6. smarkiai ką daryti, duotis: Teip anie trañka su toms pyliavoms Krtn.
įtràkti intr.
1. Rtr, Š, BŽ326, KŽ labai įpykti, įniršti, įtūžti: Vyresnybė įtrãko ant buntauninkų (maištininkų), t. y. įpyko J. Įtrakáu gatavai, sakau: ak tu, paršeli! Krž. Įtrakęs kad ims lupti, ims perti dvasios pasiklausydamas Žem. Netikėliai įtraks ir neva ginklu ginklą ramdys S.Dauk.
2. refl. įsidūkti, įsisiausti: Įsitràks sau anie, aple [linų] mynimą nebėra į galvą Kl.
ištràkti žr. patrakti 1: Lapės ištrako, o suskis suėdė uodegas Ggr.
nutràkti tr.; Sut pašiepti.
patràkti intr. Rtr, KŽ; LL134, L
1. BŽ41, DŽ, FrnW, Pln, Všv susirgti pasiutlige, pasiusti: Patrãkęs šuo G103, BzF189. Šuo patrãko Lkv. Muni patrãkęs šuo apriejo NmŽ. Patrãkęs šuo: mūso pačių šuo įkando Stk. Trisdešimt penki metai palikusi našlė: muno vyrą vilkas patrãkęs suėdė Lnk. Atbėgęs šuo uodegą nuleidęs, tariau, kad patrakęs S.Dauk. Labanauskis tardamas, kad šuo patrako, paėmė šautuvą ir paukšt peršovė šunį M.Valanč.
^ Ana boba kaip katė patrakusi kabinėjas J. Pula it šuo patrakęs Skd.
2. Klvr išeiti iš proto, pakvaišti: Ką darai? Ar patrakai̇̃?! DŽ1. Gal tu patrakai̇̃ šiteip lėkdamas, gali užsimušt Krs. Ar patrakai̇̃ prieš aušrą žadint?! Krk. Sakau, a patrãko ans, a ką Lnk. Reikia visai patrakti, kad atsakytum tokiam jaunikiui rš. Tėvas vos nepatrako, norėjo vengro ieškoti, bet kame berasi M.Valanč. Pradėjo putoti ir vaipyties it patrakusi M.Valanč.
3. Dov, Šlvn imti šėlti, smarkauti, siausti: Karvės patraks, kaip imsi leisti į lauką pavasarį, kad nėra žolės, t. y. namie jau nebenorės ėsti šiaudų J. Pasibaidė arkliai, ka patrãko, po ganinklas ka pašėlo lakstyti Bdr. Pusė[je] kalno arkliai patrãko, ans nukrito nū vežimo BM366(Grg). Kumelei antsmuko dugninis ant kulnų, i ana patrãko Štk. Kaip tiktai pasileidau nu kalno, teip i patrãko arkliai Krt. Ka tie patrãko arkliai, leida, o plūgus nenumesi Gršl. Arkliai kai patrãko, tai vos į dumblyną neišvertė Snt. O jo kumelės iš baimės patrako ir pametė kelią HI.
ǁ part. praet. Dr pasiutęs, pašėlęs, smarkus: Arkliai visumet buvo patrãkę Krt. Dideliai patrãkusi buvo ta senmergė Všv. Ka buvo vieną sykį tiek patrãkusios [merginos], plika bamba (trumpais sijonais) vaikščiojo End. Pačios girdėjota lygiai dabar, kaip patrakusioji Kielikė traukė dainuodama per girią! Vd. Jau baltas kumelys y[ra] šmėkla patrãkusiasis Šts.
| prk.: Neparnešė patrãkusios kapeikos, viską vyras pragėrė Šts.
4. įniršti, įdūkti, pašėlti: Kaip patrãko ans – nusiputojęs Šts. Jis patrako iš pykčio Pš.
5. įsisiautėti (apie gamtos reiškinius): Kad patrako šalti, negal tverties Šts. Šiandien patrãko oras Mrj. Patrako audra Db. Nejau ir jūra patrako it šuo, išsižiojo kaip ožka pjaunama M.Valanč.
6. imti ką įnirtingai daryti, įnikti: Ana patrãko vogti, pludungauti J. Iš lėktuvo ka patràks šaudyti, pasikavosi moliniame tvarte Lnk. Vieną kartą sūdės buvo užsidegusios, – patrãko bildėti KlvrŽ. Šunys kad nepatraks cypti, kaukti! Šts. Kad patràks arkliai bėgt, kai pamatė stuburą Vp. Kol neišgirsta kiaulė žydų trūbą, tol nepatranka eit į daržus Kos234. Sušalus dantys patrañksta skaudėti Ggr.
ǁ blogai įvykti: Ka Kazei teip patràktų, i žemes išspardytų Trk.
7. griebtis maišto, sukilti: Dalis lietuvių patrako, ir ne vien kaimynai, pilionys, bet ir diduomenė susitarusys ujo laukan kryžeivių įgules S.Dauk. Storasta, krūpaudamas, kad svietas įpuolęs į rūpesnį nepatraktų, liepė vėl po seno mediniais noragais laukus arti S.Dauk.
8. praet. pašėlo, pasiuto (nusistebėjimui reikšti): A patrãko, kaip lyna! Vkš. Ar patrako gatavai, kas čia tik dedasi?! rš.
ǁ praet. apie ką labai smarkų, didelį: Patrãkęs skausmas DŽ1. Patrãkęs skanumas tų grybų! Krt. Patrãkęs puolimas tų musėlių Lkv. Jau čia patrãkusi nesąmonė Yl.
| A patrãkęs, ka teip rūksta [pečius]! Tl.
patrãkusiai labai, smarkiai: Ans patrakusiai myli tavo seserę, t. y. pasomusiai J. Kojos šala patrãkusiai Kl. Patrakusiai bėga arkliai Pč.
9. sukvailti, nebepakelti (apie sunkią, be išeities, įniršį keliančią būklę): Geriau pieną [gerti] vasarą: šiltà – patràkti reik Brs.
10. refl. ppr. imper. žinokitės, pašėlkite (sakoma nenorint kreipti į ką dėmesio, norint nusikratyti kuo): Važiuoju numie, ir patrakiatės su savo paroda! ž. Tepatrañkas, nenoriu tokios valdžios! Bdr. Lai patrañkas visi tie baltiejai i raudoniejai, mun bi Lietuva! Šts.
◊ kad tù patràktum Šll toks keiksmas.
kaip (lýg, lýgu, i̇̀t) patrãkęs (patrãkusi) Slv, Kbr, Krs, Ds, Lzd labai smarkiai (ką daro): Jis bėga kai̇̃p patrãkęs NdŽ. Lyg patrakęs cypia ir rėkia jis vis tą patį I.Simon. Vaikiai lygu patrakę paskuo motriškos lek J. Ka leka numie kai̇̃p patrãkęs Yl. Ka pasileido eiti arkliai kaip patrakę, vežimas į čiuntas sulakstė Vvr. Arklys ėmė spardytis lýg patrãkęs Jnš. Važiavau kaip patrãkęs, tik vėjas pro ausis švilpė Snt. Vaikai dūksta kai̇̃p patrãkę Grdž. Žvejoti driaudė, grapas puolė kai̇̃p patrãkęs Plt. Ans kiaurai gėrė kai̇̃p patrãkęs Yl. Žmonės į nuodėmes nepultų lyg patrakę, jei jos būtų bjaurios A.Vaičiul. Žydai it patrakę novijo kits kitą M.Valanč.
pasitrañka gálvą kas bus, tas: Lai patrañkas gálvą, eisu stačiai ant baidyklės Šts.
pritràkti intr. užtektinai trakti, prisidūkti, prišėlioti: Liuob neš kuršį, visokioms madoms liuob pritràks Kl.
sutràkti intr. J, NdŽ smarkiai supykti, užsiusti: Kunegas buvo sutrakęs, bet parpyko Šts. Bernelis sutrãko, jau padirbo draką JD1472.
užtràkti intr. NdŽ, Grg smarkiai supykti, užsiusti: Papunis jau užtrãko, ka nekeluos Yl. Kad užtrako [boba], mažne ir akis išplėšė S.Dauk.