témdyti, -o (témdžia), -ė tr. K, Rtr, DŽ, KŽ; N, LL16,221 caus. temti.
1. daryti tamsų, apgaubtą tamsos, menkai apšviestą arba neapšviestą: Aplink tik miškas matėsi ir naktis temdė kelią LTR(Ar).
| prk.: Kam savo ašaromis temdai paskutines mano dienas! V.Krėv.
ǁ daryti, kad neskleistų šviesos, užstoti kieno šviesą: Mėnuo ir saulę kartais temdo J.Jabl. Mėnulis netemdo žvaizdžių šviesumo LTR(Šll). Aukšti rūmai dangų remia, žali vyšnių sodai saulę temdo V.Krėv.
2. NdŽ, DŽ1 daryti silpnai, prastai regintį: Tai rūpestėlis akeles temdo, tai ašarėlės veidelius vilgo LTR(Dkk). Ašarėlės karčios temdo jai akis S.Nėr. Kada tik keliu važiavau pro Trakus, man verkė iš skausmo širdis: gaili ašarėlė beplovė skruostus ir mėlynas temdė akis! Mair.
3. NdŽ gaišinti ligi sutemos: Leiskit namo eiti, netémdykit DŽ1.
| refl. Pc: Skubink važiuot namo, nesitémdyk par daug Ėr.
4. rš prk. menkinti, silpninti sąmoningumą, susipratimą.
5. DŽ1 prk. daryti, kad būtų nenuovokus, miglotas, menkai suvokiantis: Vėtra ir bangos plėšė juos nuo to burių stiebo, vandens šaltis varstė jų kūną ir temdė protą rš. Daugal sviete yra mokslo sugadinto, galvą témdžia, širdį aušo ir gaišina dūšią A.Baran. Tau puikūs pečių neapsupo šilkai, tu proto netemdai gražybe Mair.
aptémdyti tr. Š
1. N, L128,163,309, Rtr, S, NdŽ, KŽ padaryti, kad mažiau skleistų šviesos, tamsinti: Aptémdyti langus DŽ1. Saulė stovėjo aukštai danguje, bet debesų aptémdyta Ms. Žvaigždės vienos duoda šviesą, o kitos užlenda ir aptémdo viena kitą Ant.
2. padaryti silpniau, menkiau regintį: Galėjo ir akis aptémdyt iš to išgąsčio Rmš. Ašaros kaip migla aptémdė jai akis Db.
| prk.: Pinigai man aptemdė akis rš.
3. LL162 prk. padaryti niūrų, nelinksmą, sudrumsti: Kieno jausmus aptémdyti NdŽ.
4. KŽ, V.Krėv, Prn prk. padaryti prastos nuovokos, neblaivų, menkai suvokiantį: Pykčio aptemdyta sąmonė rš. Su tokiom pasakom gali aptémdyt vaikam protą Plv.
5. prk. padaryti neaiškų, miglotą, nesuprantamą: Muzikinė ritmika ir melodija gali tiesiog aptemdyti žodžių prasmę rš. Pats žodžio vartojimo tikslas reikalauja padaryti dalyką aiškesnį, o ne jį aptemdyti rš.
nutémdyti tr. padaryti tamsų, tamsesnį, menkai apšviestą: Oniulės žiedelis Stasiulio rankelę nušvietė, o Stasiulio žiedelis Oniulės rankelę nutemdė Pls. Ši vietelė nutemdyta rūkų rš. Tai jie tę nutemdė aukštą klėtelę mano tėvulio LTR(Nč).
pritémdyti NdŽ, KŽ
1. tr. LL194 padaryti, kad būtų menkiau apšviesta, patamsinti: [Penkialapis vynvytis] gerai auga tiek saulėtose, tiek ir pritemdytose vietose P.Snar. Vakaruose atsistojo kalnas, ir jo šlaitai pritemdė žemę P.Cvir.
ǁ padaryti, kad mažiau būtų ar mažiau skleistų šviesos: Kiek pritémdyk šviesą DŽ1. Sergantys galvijai pervaromi į švarias, vėsias patalpas su pritemdytais langais rš.
2. žr. pritemti 1: Kab pritemdys, galėsit ateit Pls. Vakaras jau, pritémdo Grv.
3. tr. NdŽ sugaišinti, sulaikyti iki sutemos.
| refl. NdŽ.
4. tr. prk. padaryti liūdnoką, niūroką: Iš lango šypsosi laimingas veidas, vos matomo liūdesio pritemdytas rš.
5. tr. prk. padaryti nelabai aiškiai suprantamą, miglotą: Nepakankamai meniškai diferencijuoti simboliai pritemdo ir kai kurių kitų rinkinio eilėraščių prasmę rš.
sutémdyti tr.
1. Ser, NdŽ padaryti tamsų, tamsesnį, neapšviestą.
2. Alv, Rm, Skr, Šts sulaikyti, sugaišinti iki sutemos: Sutémdė mane J. Dar pabūk, dar pabūk, – ir sutémdė mane DŽ.
| refl. NdŽ, DŽ1, Mrc, Iš, Gs, Skr, Pc: Šiandie anksčiau parvažiuok, nesusitémdyk Erž. Eisiu namo, bijau susitémdyt Ėr. Ilgai užtruko, susitémdė, bet parvažiavo Dkš. Žutrukau [grybaudamas] ir sustémdžiau Rod.
3. prk. padaryti niūrų: Mūsų jaunystė sutémdyta buvo Kp.
4. Ser sutirštinti (spalvas).
užtémdyti tr.
1. Amb, Rtr, KŽ, ŽŪŽ76 padaryti tamsų, be šviesos, užtamsinti: Patalpa mėsai sūdyti turi būti švari, gerai vėdinama, vėsi, pusiau užtemdyta rš. Šikšnosparnių pulkai, kuriuos vakaras prikelia, stačiai užtemdo orą Blv.
ǁ padaryti, kad neskleistų, nepraleistų šviesos: Vėjas tuoj užtémdė saulę (ps.) Sv. Užtemdytas Mėnulis atrodo rausvas rš. Ir štai tau beregint, nežinai lemtai nė iš kur, tai vienas, tai kitas debesėlis ir užtemdė saulę, ir neramu, ir liūdna tau Ašb.
| prk.: Tuomet rodės mergelei, kad nė koks debesėlis neužtemdys jos saulelės LzP. Užtemdė tėviškės padangę nelaisvės letena juoda S.Nėr.
2. padaryti menkai, silpnai regintį: Bet tos kvailos ašaros užtemdo akis I.Simon.
| prk.: Rublis užtemdė jo akis, per aną neregėjo nieko! LzP. Bus apšviestos anos užtemdytos akys dūšios tavo MP106.
3. Mrj, Ps prk. padaryti liūdną, niūrų, nelinksmą: Atėjęs žentas visus namus užtémdė [savo girtuokliavimu] Dkš. Kukli ir tyli mano daina: čypsiu, kai sielą užtemdo liūdesys arba krūtinę džiovina ilgesys rš.
4. prk. užgožti, nustelbti: Marcė kaip užaugo, tai užtémdė visas mergas Sml. Pamanyk tiktai, vaikeli – tavo vardas užtemdys visus! V.Krėv.
5. prk. padaryti neaiškų, miglotą, nesuprantamą: Tuščias plepumas užtemdo dalyką ir išvargina klausytojų ausis rš. Dažnai jausmas drumsčia sveiką, paprastą mintį ir užtemdo jos logiškumą rš.
◊ aki̇̀s (akès) užsitémdyti prisigerti: Vyriškas ir paliekta vyriškas, tik ko akès užsitémdo Krš.