1 tel̃žti, -ia, -ė NdŽ, FrnW, KŽ, télžti NdŽ, FrnW, KŽ šnek.
1. intr. DŽ, Prk, Kal, Plt, Krš, Jnš smarkiai lyti: Télža, apsiūkusi DūnŽ. Télžė télžė, kol šieną supūdė Vvr. Mylą dienelę télžė i télžė, pūdė bulbeles Varn. Kiaurą naktį lytus telžė Rs. O čia lytus telžia, purvynai pabjuro Žem. Lytus telžte telžė J.Jabl. Lauke dar tebetelžė šlapdriba rš.
2. tr. KŽ merkti, šlapinti, drėkinti: Lytus telžia žemę Db. Daug kartų tais metais dribo ir vis tirpo sniegas, skiedė purvą, telžė laukus ir kelius rš.
3. šlapintis, čiurenti: Jijė žėdną naktį patale télžia, t. y. męža J. Kol paauga, tai ir tel̃žia patalan Pnd. Mūso Jonis jau penkioleka metų, o dar į lovą tebetélža Kal. Jis miegodamas tel̃žia į patalą Grz. Duris atsidaro ir tel̃žia Pl. Mūsų irgi, kai pasigeria, įsitveria rankom stulpo ir tel̃žia Slm. Kap tik telši an skiedų, tai būsi vis apšašęs (priet.) Grv. Radus šlapia, peršerk jam šlapiu pasaitu – ir nereiks jam daugiau tel̃žt Trgn. Vesčiau Elzę, kur patale télžia JV38. Atsistojęs ant slenksčio ir tel̃žia kaip jautis An. Tel̃žia kai kumelė Ds.
^ Ant pakelės kiečio visi šunys telžia LTsV258(Km).
| refl.: Tokis didelis bernas i da tel̃žias Dsn.
4. tr. NdŽ daug pilti: Kaisdamas valgyti netelžk daug vandens, viralo, taukų J.
ǁ laistyti, lieti per kraštus: Netélžk smetoną, nebus paskui sviesto Mrj.
5. tr. FrnW godžiai gerti, siurbti: Šitoj Paulina tai smetoną telžia ir telžia Viln.
6. intr. NdŽ sunkiai bristi, klampoti: Aš telžiau par purvus, t. y. bridau J. Ir ji pati, ir jis pats vis su vyžom télždavo, bet kaip neturėjo nieko, taip neturėjo Rm. Vienišas, pasikaišęs skvernus telžiu nykiais kaimo laukais basas rš.
7. intr. impers. būti šleikštu, gaižu, telkšti: Kai bulbių privalgai, tel̃žia burno[je] Rs. Burno[je] tel̃žia – rūgštymo noris Rs.
8. intr. riebėti: Ans telžte sutelžęs, t. y. riebus J.
9. intr. Rtr, NdŽ, DŽ1, NmŽ, Sml, Krkn duoti, kirsti, trenkti: Telžk par ausį, teeinie zurnydamas J. Tylėk, télšu su mazginiu! Rdn. Ka télšu par snukį, i žinosi! Krš.
ǁ tr. JI302, DŽ, KŽ mušti: Jei Šyvis laiku nespėjo ar neįstengė įsakymų pildyti, jį telžė botago drūtgaliu P.Cvir.
10. tr. BŽ617,620, K.Būg, DŽ, NdŽ, KŽ, Varn, Šd blokšti, mesti, sviesti, drėbti: Télžė pinigus ant stalo Jn(Kv). Telžė į žemę LTR(Kdn). Girtas tel̃žė kaimyną į griovį Srv. Supykęs bernas kad telžė katiną nuo stalo! Kair. Kitoje troboje, telžęs maišą į aslą, krokė vyras Žem.
11. refl. virsti, kristi: Slydi buvo, télžės i ranką nūsilaužė DūnŽ. Nu dviračio télžės, koją nusirabino Krš. Vakar télžiaus, šoną susitrenkiau, rankos nepriglaudu Krš. Gašus vyras, o télžės, susilaužė nugarkaulį Rdn.
12. tr., intr. prk. aštriai sakyti, drėbti: Télžk kokį žodį nutvėręs, nepasiduok! Krš. Protingas netel̃š kožnam į akį KlvrŽ.
ǁ piktai, aštriai barti, koneveikti: Simukas pradeda telžti ją piktais žodžiais kaip botagu P.Cvir.
◊ skū̃rą tel̃žti mušti: Noriu vyro, kurs nètelža skūrõs J.
1 aptel̃žti, -ia, àptelžė tr. Š šnek.
1. KŽ euf. apšlapinti: Mergės ir kamarės slenksčius aptélža Kal. Ot tau melžėja, karvė api̇̀telžė Ds.
| refl. Š, KŽ, Rg, Ps, Dkk, Ds, Dsn: Kūdikis apsitélžęs, t. y. apsimyžęs, apsičiuižęs J. Gulė[jo] gulė[jo] i apsi̇̀telžė – va tau bernas Švnč. Ką nedaryk, vis tiek [vaikas] apsitel̃žia kiekvieną naktį, ir tiek Srv. Mižniau tu, mižniau! I vėlek apsitélžei! Rm. Močekos duktė atsikelia visa apstel̃žus (ps.) Tvr.
2. apmesti, aptepti: Su muilu aptélžiau pagraužtas [obels] vietas Rdn.
1 atsitel̃žti, -ia, atsi̇̀telžė šnek. atsigulti, atsidrėbti: Kam atsitélžei į lovą su batais ir nenusidaręs?! Trg.
1 įtel̃žti, -ia, į̇̃telžė tr. Š, įtélžti, -ia, -ė J šnek.
1. J, Š, KŽ įdėti į skystį, įmerkti: Aš labai barštinykas, lepšę įtélži [į barščius], tuoj skonis kitas Gdž.
2. J, Š, KŽ daug įpilti.
3. įmesti: Pradarė kaži kas langą, tą šunį ir įtélžė į trobą, aną teip apjuokdami Rg.
1 ištel̃žti, -ia, i̇̀štelžė Š, ištélžti, -ia, -ė Š, KŽ šnek.
1. intr. kurį laiką lyti: Telža nu ryto jau, kiek taip ištélš?! Krš.
2. nusišlapinti.
3. intr. per ilgai mirkstant, šuntant pasidaryti, būti prasto skonio, permirkti: Nukelk katilą nu ugnies, jug ropės ištélš Sg.
4. tr. J išpilti, išlieti (skystį).
5. tr. JI648, LVI816 godžiai išvalgyti, išsrėbti.
6. tr. daug privirti: Marti ištélžė viralo tokį šmotą, t. y. par daug išvirė J.
7. tr. išklampoti, išmindžioti: Ištélžei purvynus, o dabar į kambarį maknoji Vdk. Kai pradeda rudenį karves ganyti, tai visas dobilienas ištélžia Up.
8. tr. ištampyti, išklaipyti: Paskolinau kitam savo pusbačius ir ištélžė kaip arklys Up.
9. tr. išprašyti: Priseis kur važiuot, tai niekap nemožna arklio ištel̃žt Ml.
10. refl. gulint išsitiesti, išsidrėbti: Vakar kai išsi̇̀telžiau, tai tik šiandie tepabudau Vl.
11. tr. Š, KŽ, Gdž išmesti: Ištélžė jį iš ratų J. Ištélžiau lauko tus maurus DūnŽ.
1 nutel̃žti, -ia, nùtelžė tr. šnek.
1. smarkiai lyjant, telžiant ar pilant kuo nuplauti: Kad ir kokia liūtis nutelžtų akmenį, akmuo ir pasiliks akmeniu rš. Milžtuvę dar nešvariai nutelžia LTR(Srv).
2. nusišlapinti: Na, gėrėm gėrėm, einam dabar nusitel̃žt Sml. Kai nusi̇̀telžiau, net lengviau pasdarė Dkk.
3. Vl, Tl ne į vietą padėti, numesti: Vakar supykęs nutélžė, o šiandien ieško ir negali rasti Šl. Nutélža dviratuką į grovį i pats nuleka DūnŽ. Motina, įėjusi iš lauko, nutelžė kailinukus rš.
4. refl. nevykusiai nukristi: Juokdamosi pasakojo motynai, kaip marti nusitelžė nuo vežimo Žem.
1 patel̃žti, -ia, pàtelžė šnek.
1. prišlapinti: Mūso vaikiai cielus latakus pas duris patélža Kal.
2. intr. pavandenyti: Kai tik išvirs bulvės, tuoj ir nusunk, kad nebūt paskui patelžusios Srv.
ǁ patižti: Daubose gulėjo patelžęs sniegas rš. Karklų apstotame įkalnyje staiga atsirado kūdra, visa patelžusi dumblu ir maurais J.Balt.
3. tr. pamesti, padrėbti: Auginau ir vieną, ir kitą [vaiką], patelždavau ant žemės, nė jiem reikėjo stovynės, nė ką Srv. Lašinių patélža – ėskiat, tinga virti Krš. Keli len[t]galiai patelžti̇̀ – i visi medžiai Rdn. Ir patélžei čia tus savo batus ne vieto[je] Krkl.
| prk.: Šatrija kaip blynas patelžtà pry Luokės Pvn.
| refl. tr.: Kur vakar pasitélžei nagines, iš čia ir pasiimk neklausinėjęs Šl.
4. refl. parvirsti, parkristi: Pasitélžė dvi bobikės ir nebatsikela DūnŽ.
1 partel̃žti, -ia, par̃telžė tr. šnek. pargriauti, partrenkti: Smagi banga visu svoriu užgulė Vladą, partelžė ant denio, ėmė vilkti rš. Kiaulė partélžta darže išsibarstė negyvais paršais, t. y. išsimetė JI624.
1 pértelžti tr. šnek.
1. perlyti, permerkti: Lytus telža, muni pártelžė Als.
2. KŽ, Pgr peršerti: Jis pártelžė su vėzdu arklį, kad tas rąžydamos nuejo J.
1 pratel̃žti, -ia, pràtelžė tr. Vvr šnek. įmerkti, praskiesti lietui: Kelias pràtelžtas nuo lietaus, t. y. pralytas, visur klanai, maivos, versmės, purvynai atsivėrė J.
1 pritel̃žti, -ia, pri̇̀telžė šnek.
1. intr., tr. NdŽ, Slnt daug prilyti: Pritelžtà, negal išbristi Krš. Gi kad nebūt taip pritel̃žę, būt možnėję jau viską pabaigt sėt Sml.
2. prišlapinti: Jau nebemažas, o pritel̃žia lovą Slm. Pri̇̀telžei kaip karvė Ukm.
| refl.: Ko trinys kaip prisitélžęs?! Rdn.
3. tr. NdŽ, KŽ, Slnt, Als daug pripilti: Pri̇̀telžei viralą, kad negali užbaltinti, uždaryti, t. y. vandens daug pripylei J.
| refl. NdŽ.
4. tr. KŽ įmerkti.
5. tr. primušti: Girdėjau, kad ant vieškelio plėšikai žydą pritélžė Up.
1 sutel̃žti, -ia, sùtelžė šnek.
1. tr. euf. sušlapinti, sučiurenti: Dar dažnai sutel̃žia anas rūbus Trgn.
| refl. Ck, Skrd, Slm, Kp: Vaikas susi̇̀telžė, t. y. susimyžo begulėdamas J. Žliugas susitelžė lovoj Šmn. Gėrė gėrė, lig susi̇̀telžė Ds. Ko vaikštai kai susitelžęs?! LTR(Dkk). Susitelžęs kaip jautis LTR(Srv). Susitelžė kaip karvė Tr.
2. tr. KŽ sumerkti: Kam čia sùtelžei kopūstus į barščius, t. y. supylei J.
3. tr. J daug supilti.
| refl. J.
4. intr. pasidaryti liebiam, nutukusiam: Ans telžte sutel̃žęs, t. y. riebus J.
1 užtel̃žti, -ia, ùžtelžė šnek.
1. intr. užlyti: Ka užtel̃š vėl! KlvrŽ.
2. intr. Skr suduoti, įkirsti: Su plaštaka užtélžk vaikui par šlaunį J.
3. tr. užmušti: Stasys rado pelę ir tuo su grėblakočiu užtélžė Up.
4. tr. prk. paskirti: Paėmė ir užtélžė jį tuo direktoriu Šd.