tekė́jimas sm. (1) K → tekėti:
1. SD29, I, N, TS1901,2-3, Š, Rtr, KŽ, PolŽ83, Slk Pagal tekėjimo vietą srovės skirstomos į paviršines, gilumines ir priedugnines LTEV151. Skysčių arba dujų judėjimas vadinamas tekėjimu rš. Upės tekė́jimas NdŽ. Kanalas tas netura tekė́jimo Grg. Slėginis tekė́jimas PolŽ155. Tekė́jimo energija FzŽ78. Tekėjimo kryptis GTŽ. Tų upių tekėjimas lygus ir lėtas Vr. Ši laimė buvo paprasta, kaip paprastas vandens tekėjimas Nemune A.Vencl.
| prk.: Jis klausėsi jos ramaus balso tekėjimo, vis labiau stebėdamasis, jausdamas širdyje tirpstant panieką, kurią iki šiol jautė Aldonai J.Avyž. Jiems labai patikdavo toks lygus lygus žodžių tekėjimas rš. Jisai, už augimą ir tekėjimą Dievo žodžio mūsų mieloje Lietuvoje širdingai pasiprociavodamas, mane paklausė, bau aš dabar jau ir prie senojo testamento iš tikro dirbti pradėjęs Kel1866,24.
ǁ MedŽ479 Širdis tvarko kraujo tekėjimą S.Mast. [Kosulys] sunkina kraujo tekėjimą venomis į širdį LTEVI122. Trukdosi tekėjimas kraujo plaučiuose V.Kudir. Apšalus vaismedžių medienai, pablogėja maisto medžiagų tekėjimas iš šaknų į vaismedžio viršūnę rš.
ǁ Srovės tekėjimą dujomis dažnai lydi šviesos reiškiniai rš. Leidžiant nuolatinę srovę pro juntamąjį nervą, pajuntamas skausmas ne tik srovės įjungimo arba išjungimo metu, bet ir srovės tekėjimo metu V.Laš.
2. Sulaikė kraujo tekė́jimą DŽ. Ilgas iš ausių tekėjimas yra baisiausi liga TS1900,9. Pūlių tekėjimas ŽŪŽ44. Kraujavimas, hemoragija, kraujo tekėjimas iš traumos ar patologinio proceso pažeistų kraujagyslių LTEVI149. Nei to tekėjimo, bet, va, alma alma alus iš bačkos J.Jabl(Kp). Genys anksčiau už visus pajunta sulos tekėjimo metą sp. Sakoplūdis, sakų tekėjimas iš sužalotų spygliuočių medžių LTEIX611. Pirma aptepa tas sakų tekėjimo vietas tešla rš. Sraveniai gydo kraujo tekėjimą, kilusį dėl silpnumo rš. Nuog balto tekėjimo imk mėtų saują IM1862,34. Moteriškė… turėjo tekėjimą kraujo per dvyliką metų Ch1Mt9,20.
3. Tekėjimas akių N. Ausių (Ausų NdŽ) tekė́jimas KII101.
4. Š, Rtr, BŽ67, L, Ser, KŽ, Sdb → tekėti 6: Saulės tekėjimas N. Pirm tekėjimo N. Mėnesio, saulės tekė́jimas NdŽ. Nuog saulės tekė́jimo ik vakari dirbo DrskŽ. Jau lig saulės tekė́jimo buvom porą vežimų šieno partraškinę Vvr. Nu ryto, saulės tekėjimo lig saulės leidimos dirbsi Tl. Būdavo, atsikelsma da pryš saulės tekė́jimą, duosma duosma (dirbsime) Gr. Nu saulės tekė́jimo vyrai i darbuojas iki leidimos Skd. Nuo saulės tekė́jimo lig sėdimui reikia dirbt Pnm. Prieš saulės tekė́jimą keliu, bėgu raut linelių Pc. Krutėdavom nuo saulės tekė́jimo lig nusleidimo Dglš. Prieš saulės tekė́jimą keldavom, ka da kojom šalta Škt. Mes prieš saulės tekė́jimą pradėjom dainuoti Krs. Reikdavo prieš saulės tekė́jimą keltis i karves pamelžt PnmŽ. Kada karštos dienos būdavai, tai da priš saulės tekė́jimą išgydavai Mšk. Išgint eidavo prieš saulės tekė́jimą Sk. Skerdžius su dūdele dūduoja prieš saulės tekė́jimą Pc. Nuo saulės tekė́jimo atvažiavau iš Obelių Imb. Uodai prieš tekė́jimą saulės [puola] Jsv. I su meškere karosai ema, tik lig saulės tekė́jimo daugiausia Štk. Prieš tekė́jimą einu, žiūriu: nuo klojimo liepsna tokia, ir nuėjo per laukus Kp. Paskelk anksti prieš saulės tekėjimą ir rasų prisbraukyk su baltu abrūsu Pv. Dar prieš saulės tekėjimą atėjo pamotė ir ėmė kelti vaikus J.Balč. Aš dar prieš saulės tekėjimą joms (kiaulėms) visą glėbį žolės priroviau P.Vaičiūn. Ateik rytoj rytą anksti, saulės tekėjime, šiton vieton, tai aš tau mokestį atnešiu LTR(Kur). Kruvinas saulės tekėjimas – ženklas didelių vėjų ant ryto dieną DS119(Šmk).
5. Sut, Š, Ser, NdŽ, FrnW, KŽ → tekėti 7: Tekėjimas už vyro R203, MŽ270, N. Tinkasi gana tų tekė́jimų, ale nesiženija [mergos] Kdl. Kas nauda iš ankstų tekė́jimų Lkš. To tekė́jimo ji nenorėjo, o ištekėjo Vlkj. Kaži tas tekė́jimas ar skirtas, ar tei ką? Kdn. Dukra jau ant tekė́jimo gatava Btg. Atsistok tu su tuo tekė́jimu! Vlk. Ji buvo sukakusi dvidešimt penktus; pats geriausis laikas tekėjimui Blv. Vedimai ir tekėjimai ne pakampėmis ir ne slapta, bet aiškiai ir šviesiai su valia gimdytojų prieg daugio liudytojų DP71. Jėzus ne tiektai žodžiais stoną šventą vedimo ir tekė́jimo pagerbti teikės, bet ir buvimu savuoju DP68.
6. → tekėti 10: Tokie vienodi ir ramūs buvo vakarai, kad nejautei laiko tekėjimo rš. Įvykis sujaukė ramų miško gyventojų dienų tekėjimą ir išmušė iš tvarkos rš. Pavydas, įnirtimas nekankino jaunos širdies tekėjime dienų A.Vencl. Ir žemė, visa apgaubta vėjų, plaukianti savo keliu, o tai ir esąs laiko tekėjimas rš.
7. SD12,443 → tekėti 9.
◊ sáulės tekė́jimas rytai: Čėpunė eima nuog saulė̃s tekė́jimo LzŽ.
aptekė́jimas sm. (1) FzŽ18; SD196, Sut
1. N → aptekėti 1.
2. → aptekėti 3: Aptekėjimas akių N.
atitekė́jimas sm. (1)
1. KŽ, DŽ1 → atitekėti 1: Attekėjimas N. Vandens (iš jūrių) nusekimas ir užtvinimas, nutekėjimas ir attekėjimas R108, MŽ141.
2. → atitekėti 4: Nuo pat atitekėjimo į svetimą šeimą marti suima į savo rankas visą namų tvarką Vaižg. Ar gali sūnus išieškoti, išsibylinėti dalį mirusios savo motinos, kuri pasimirė, neišgyvenusi (neišmartavusi) nė metų po atitekėjimo į savo vyro (į to sūnaus tėvo) ūkį? J.Jabl.
įtekė́jimas sm. (1); SD392,403, Sut, N, PolŽ57 → įtekėti 1: Alka to yra… arti įtekė́jimo tos upės Lėvenin BM105(Sb). Tvenkinio vandens įtekėjimas ir nutekėjimas griežtai reguliuojamas sp.
ištekė́jimas sm. (1) DŽ1
1. SD409, Sut, N, Š, NdŽ → ištekėti 1: Ižtekėjimas SD1199. Ištekėjimas vandens į mares B. Požeminio vandens ištekėjimas į paviršių PolŽ58. Ištekėjimo griovelis ŽŪŽ90. Presuojant tiesioginiu būdu, metalo ištekėjimo kryptis sutampa su puansono judėjimo kryptimi LTEIX194.
| prk.: Iš trijų galų to kryžiaus ištek dieviškos šviesos ištekėjimai, tikrasis tikėjimas Ns1857,1.
2. → ištekėti 3: Ištekėjimo vietą rasti sunku, todėl teks ilgai palandžioti po meldus ir vandens lelijas rš.
3. N, LL308, Rtr, Ser, NdŽ, FrnW, KŽ → ištekėti 7: Jau ką toks ištekė́jimas, tai vėly būtų namie sėdėjus Š. Neskubinaus to ištekėjimo, nenorėjau vaikų skurdo matyti Grd. Žinai, ištekėjimas jaunų – koks gyvenimas baisus Pnd. Ne tau galvot apie ištekė́jimą! Pc. Man į kelintą metą po ištekė́jimo parveždavo nuo jų linkėjimų Ar. Ta daina yra pri ištekėjimo, kad mergelės vietoj vainiko pradeda nešioti kepuraitę StnDXV(pastaba).
4. → ištekėti 9: Ižėjimas, ižtekėjimas SD257.
5. SD408 → ištekėti 10.
nutekė́jimas sm. (1) DŽ1 → nutekėti:
1. Sut, N, Rtr, KŽ, GTŽ Vandens nutekėjimas, nubėgimas R7, MŽ9. Pasunkėjęs ašarų nutekėjimas… nuo ašarinio latako sąsmaugų EncVII966. Kalio trąšos pagreitina cukraus nutekėjimą iš lapų į požemines augalo dalis ir šaknis J.Krišč.
ǁ prakasas: Reikia padaryti nutekė́jimus į netoliese esantį griovį Rs.
2. R108, MŽ141 Nebuvo nė griovių, nė nieko, tik teip toks nutekė́jimas Ėr. Ir davė tai Jozuė giminėmus…, kas buvo and kalno ir žemume, ir lygiame lauke, ir nutekėjimuose vandenių ChJoz12,8.
3. Po tokio didelio kraujo nutekė́jimo sužeistasis visai nusilpo NdŽ. Kraujo nutekėjimas Ser. Kraujo nutekėjimas iš kepenų Db.
4. Sut, N, Ser, NdŽ, KŽ Nuo pat jos nutekė́jimo tokie žodžiai kasdien atsimuša jai pačiai ausys Km. Nuo pat Burokienės nutekėjimo, nuo pat pirmos dienos visoki vargai prasidėjo sp. Ir giria ją pirmiaus ižg luomo mergystės, kurį išlaikė cielą net ik nutekė́jimui savam už vyro DP52.
patekė́jimas sm. (1)
1. KŽ → patekėti 1: Kraujo patekė́jimas NdŽ.
2. Ser, NdŽ, KŽ → patekėti 7: Kėlėmės prieš saulės patekė́jimą DŽ1. Aš pats dirbau nu saulės patekėjimo lig nusileidimo Akm. Diena dienon, nuo saulės patekėjimo iki nusileidimo, pliekies, mušies žmogus ir vis dėl savo vaikų A.Vien. Dirbk nuo saulės patekėjimo iki pat nusileidimo ar net sambrėškos Vaižg. Drebulėlė vis ilgėjosi tai išauštančio ryto, tai mėnulio patekėjimo rš. Tik štai kaime pragydo gaidys, pranešdamas saulės patekėjimą LTR(Dg). Liuobėjusi jaunuomenė kiek subatos vakarą susirinkusi… nu saulės užsileidimo lig saulės patekėjimo dainiuoti daines DIX(pratarmė).
3. Mrj → patekėti 10: Kas tų panagių greitas patekė́jimas! Grg.
4. refl. DP230 → patekėti 14 (refl.): Jisai patis bus pasitekė́jimas mūsų, ižganymas mūsų DP300. Kaip raupsuoti anie tuojau kaip už raupsuotus buvo apsūdyti, ne vienamp kitamp žmogup paduksionei patekė́jimos turėt galėjo DP327. Malda pasitekėjimas reikale DP148.
pértekėjimas sm. (1), pertekė́jimas (1) Rtr; SD292, Sut → pertekėti:
1. N, Rtr, NdŽ, KŽ.
2. NdŽ, KŽ.
3. NdŽ.
pratekė́jimas sm. (1)
1. → pratekėti 5: Pratekėjimas kūno, kad kūns kur teka R144, MŽ191.
ǁ kiaurymė, skylė: Stoge yra pratekė́jimų Dkš.
2. N → pratekėti 8.
pritekė́jimas sm. (1) PolŽ1200
1. I → pritekėti 1: Gruntinio vandens pritekėjimą ir nutekėjimą tiesiogiai galima tik apytiksliai išmatuoti sp.
| Kraujo pritekėjimas į seilines liaukas yra labai reikšmingas, nes su krauju liaukos gauna reikalingų medžiagų V.Laš.
2. Q648 → pritekėti 8.
| refl. N: Po pavėsiu tavo sparnų turu prisitekėjimą CII1066. Tu esi man apgintoju ir prisitekėjimu mano bėdoj brš.
sutekė́jimas sm. (1); SD443
1. SD1163, N, Rtr, Ser, KŽ → sutekėti 1: Upių sutekėjimas GTŽ.
2. KI75 → sutekėti 4.
| refl. Sut: Visas miestas sujudo, ir buvo susitekėjimas žmonių CII1078.
užtekė́jimas sm. (1) Š, DŽ1, LKKXI152(Zt)
1. I, Rtr, NdŽ, KŽ → užtekėti 1.
2. upės užuolanka, vingis: Kitam gale ant užtekėjimo trečio rš.
3. Q45, H156, R, MŽ, N, M, Rtr, Š → užtekėti 5: Užtekėjimas saulės, saulėtekis SD405. Nuog užtekėjimo saulės SD1197. Diena, šviesioji paros dalis nuo viršutinio Saulės krašto užtekėjimo iki jo nusileidimo LTEIII74. Rytą nuo saulės užtekė́jimo ligi nusileidimui dirbdavom PnmŽ. Mudu galiava miegot nuo saulės nusileidimo ligi užtekė́jimo Jrb. Mėnuo švietė nuo saulės laidos iki užtekėjimo J.Balč. Raudona debesis prieš užtekėjimą – žada būti vėjų DS119(Šmk). Žaibas išeit nuog salulės užtekė́jimo ir parodžias net užleidime DP372. Nuog užtekėjimo saulės… ik nuolaidai garbus yra vardas Jo (Viešpaties) DP487. Saulės užtekėjimas toli est nuog nuleidimo PK84. Ir regėjau kitą angelą, užžengiantį nuog užtekėjimo saulės VlnE178. Savo pečius priš bažnyčią Pono ir savo veidą ing rytus pagręžę buvo ir meldėsi priš užtekėjimą saulės BBEz8,16. Nes kaip užtekėjimas saulės pagatavytas ir išėjimas Jo: o išeis prieš mus kaip lietus ant pahados išrėdytas MP166.
×4. (sl.) rytai: Ir kada keliu skubiai tekėti apniko, tris nuog užtekėjimo karalius sutiko SGI54. Užtekėjimo vėjas atgabeno žėgrus (skėrius) Ch2Moz10,13.
5. Sut, N → užtekėti 8: Ažutekėjimas SD425.
◊ ×sáulės užtekė́jimas KŽ rytai: Įžvelkit Afriką, prie saulės užtekėjimo gulinčią! Ns1856,3. Nesa regėjome žvaizdę Jo užtekė́jimuose sáulės DP57. Žvaizdė, kurią regėjo and užtekėjimo saulės, ėjo pirm jų Ch1Mt2,9. Regėjome žvaizdę Jo užtekėjime saulės ir atejome garbinti Jį MP53.