tęsi̇̀mas sm. (2) K, I, Rtr, DŽ; SD28, Sut, L, tęsi̇̀masis (1), tęsi̇̀mos ind.
1. N, NdŽ, KŽ → tęsti 1.
| refl. NdŽ.
2. → tęsti 5.
ǁ paslapčiomis nešimas, grobstymas: Visko nešimas, tęsi̇̀mas – vagia kap velniai! DrskŽ.
3. → tęsti 6: Kap tep pritęsia, tęsi̇̀mas vadinas Dv.
4. KŽ → tęsti 11.
| refl. NdŽ, KŽ: Kiek ilgai galia trukti toks tęsi̇̀mos? Štk. Muni zlastis jema už tokį tęsi̇̀mos KlvrŽ. Toks tęsi̇̀mos su žanatvia – paliks senvaikis Rdn. Kas par tęsi̇̀mos su skola – nėkaip nesukrapšto tų kelių dešimtelių Krš. Duok mums griešinykams be tęsimos iš grieko atsikelti brš.
5. LL64, NdŽ, KŽ → tęsti 12: Veiksmo tęsimas ar netęsimas daugiausia būdavo reiškiamas veiksmažodžių kamienais, o laikai – galūnėmis rš.
| refl. LL64: Šie veiksmažodžiai akcentuoja tik patį veiksmo tęsimąsi LKGII15.
6. refl. NdŽ, KŽ → tęsti 13 (refl.).
7. NdŽ → tęsti 14.
8. refl. NdŽ, GTŽ → tęsti 15 (refl.).
įtęsi̇̀mas sm. (2) NdŽ, KŽ → įtęsti 2.
ištęsi̇̀mas sm. (2) NdŽ → ištęsti:
1. PolŽ61, KŽ.
| refl. Sut.
2. Kiek ten, atrodo, nereikalingų ištęsimų ir nukrypimų į šalį! A.Vencl.
3. SD166,171.
nutęsi̇̀mas sm. (2) DŽ1
1. NdŽ → nutęsti 2.
2. KŽ → nutęsti 7: Kartais ir mažas nutęsimas nuostolingas rš.
| refl.: Kur aš tau betęsiuos! – tarė Vanagas. – Rytoj pat išeinu, paskui gal daugiau pridėti už nusitęsimą Žem.
3. NdŽ → nutęsti 9: Nutęsi̇̀mas žodžio KŽ.
patęsi̇̀mas sm. (2) DŽ1
1. NdŽ → patęsti 3.
2. NdŽ → patęsti 9.
3. P → patęsti 10: Bylos patęsi̇̀mas NdŽ.
4. NdŽ → patęsti 11.
5. NdŽ → patęsti 12.
6. → patęsti 15: Visi pučia po tris „tū“, tik penkeriopa akcentuacija ar patęsimu Vaižg.
pértęsimas sm. (1) laiko tarpas, trukmė: Visame devynių metų pártęsime palūkas turėsi apmokėti J.
pratęsi̇̀mas sm. (2); SD1141,142, Sut → pratęsti:
1. KŽ.
2. NdŽ.
3. NdŽ → pratęsti 5: Dabar tuojaus be pratęsimo sugrįžkime Viešpatiesp Dievop mūsų DP481.
| refl.: Kunigai be jokio prasitęsimo puolė pri darbo I.
4. I, LKXI12 → pratęsti 6: Jėzus Kristus norėjo įkurti gyvą valdžią pratęsimui savo darbo Blv.
5. NdŽ → pratęsti 7: Pratęsi̇̀mas laiko I. Išras mokslininkai amžiaus pratęsi̇̀mą Šv. Rungtynių baigtis paaiškėjo tik po pratęsi̇̀mo DŽ1.
6. NdŽ → pratęsti 8: Termino pratęsimas ETŽ. Paso pratęsi̇̀mas KŽ.
7. → pratęsti 9: Laiko pratęsi̇̀muo liuobam „adatą verti“, „ožį milžti“, „bružą daužti“ Rt.
8. ko nors egzistavimo pailginimas: Ateina laikas pagalvoti apie giminės pratęsimą rš.
9. → pratęsti 11: [Uo] ištariamas yra veliuoniškių lietuvių kalbo[je] su didesniu pratęsimu savibalsio o JV(XXIpsl.).
pritęsi̇̀mas sm. (2); Sut → pritęsti 2.
susitęsi̇̀mas sm. (2); Sut → sutęsti 1 (refl.).
užtęsi̇̀mas sm. (2)
1. KŽ → užtęsti 1.
2. SkŽ70 → užtęsti 3.
3. DŽ1 → užtęsti 6.
| refl.: Dėl šilumos stokos ar dėl ramybės periodo užsitęsimo rudenį piktžolės kartais beveik nedygsta rš.
4. NdŽ, KŽ → užtęsti 7: Sezoniniai darbai atlikti be užtęsimo rš. Jei užtęsi ligą, būs blogai, užtęsi̇̀mas tas negerai Krš.
| refl.: Liga nu užsitęsi̇̀mo priklauso Rdn. Tas užsitęsi̇̀mas su skola – blogiausis daiktas Krš.