spreñgti, -ia, -ė
1. tr. N, J.Jabl, Rtr, Š, DŽ, NdŽ, Slnt, Ms, Als, Pkl, Žd brukti, kišti, sprausti į tarpą: Žabarą į tvorą sprengiu, kad paršelis nelįstų J. Ans pirštus sprengia kryžmais J.
2. intr. M įstrigti: Mun kakle spreñga kažkas Slnt.
| refl. NdŽ: Sausa duona gerklė[je] spreñgias Erž.
3. tr. BŽ463, Ser tempti, kėsti: Spreñgti burę NdŽ.
4. tr. NdŽ sandariai daryti (duris), užtaisyti (plyšį).
5. kinkyti.
6. refl. veržtis, brautis: Spreñgės, kibos šulinės rentiniu su karte ir išlipo Ggr. Spreñgtis į vidų NdŽ.
7. tr. sviesti, spriegti: Kol skylė [maiše] ankšta buvo, tol toli sprengė [vabalus iš maišo] SI24(Kl).
8. refl. NdŽ ginčytis, priešintis: Pradėjo spreñgties kareiviai savo tarpe, aš ir pabėgau Šts. Aš sprengiáus, vis nepasideviau Šts.
◊ óžkenas spreñgti vemti: Gėrė gėrė, o daba už durų išejęs spreñga óžkenas Trk.
atsispreñgti, -ia, atsi̇̀sprengė Šts atsikosėti.
įspreñgti, -ia (į̇̃sprengia), į̇̃sprengė tr.
1. BŽ70, Š, KlvrŽ, Klp įsprausti, įbrukti, įkišti: Sprenglius įspreñk audžiant, kad dunkšlės nemestųs J. Įspreñk sprąstį, kad ištemptų kailį kailmautys Šts. Įspreñgsi į ožį tus linus i šukuosi Gršl. Į praskilą medžio liuob įspreñgs tą kirminą (gyvatę) Kl. Įspreñk tarp durių, ir katinas tau nieko nepadarys Dov. Įspreñk į snukį išžiodęs J.Jabl.
^ Menks nieko neįspreñgs Šts.
2. refl. BŽ168,401, Sr, Š, NdŽ įkliūti, įstrigti: Žuvies ašaka įsi̇̀sprengė į gerklę, ir negaliu atkosėti J. Viena [žiurkė] aukštai veiza įsispreñgusi, kita žemai Žr. Siauri vartai, nepravažiuosi – ratai įsispreñgs Vkš. [Žmogus] įsi̇̀sprengė į duris J.Jabl. Nuejęs į susiedus, nestovėk durių tarpe įsispreñgęs Krt.
3. Q479, BŽ272,481, NdŽ iškėsti, ištempti, užtempti.
| refl. NdŽ.
4. refl. tr., intr. S.Dauk įsiremti rankomis į šonus: Rankas įsispreñgus stovi J.Jabl. Įsi̇̀sprengiau rankoms Kv.
5. Slnt, Skd prk. pakinkyti: Ar į̇̃sprengei arklį į ratus? Šts.
išspreñgti, -ia, i̇̀šsprengė tr. BŽ84; Ser išversti, išsproginti (akis).
nuspreñgti, -ia, nùsprengė
1. tr. nusviesti, nuspriegti: Lig Tauragės, lig Švėkšnos – visur nusprengė [davatkų iš praplyšusio maišo] SI24(Kl).
2. intr. prk. pasklisti, nuaidėti: Per miestą nusprengė riksmas K.Bor.
3. tr. prk. iškinkyti: Nusprenk arklį iš kinklankčio J.
paspreñgti, -ia (pàsprengia), pàsprengė
1. tr. paremti: Kaip nulūžo viena [lovos] koja, pàsprengėm su šakaliu, taip ir stova pasprengtà Skd.
2. intr. M įstrigti: Pasprengė paršas į tvorą, t. y. įlindo J.
3. tr. NdŽ paspęsti: Slastus paspreñgti Šts.
4. tr. ištempti, išskleisti: Burę pasprengti MitI131.
5. tr. prk. pakinkyti: Arklį paspreñgsu ir nulakinsu į Šates Šts.
| refl. tr.: Pasispreñgęs arklį, išvažiavau zuikinėti Šts.
6. refl. NdŽ pasiginčyti.
◊ į kam̃pą paspreñgti Šts nugalėti ginčijantis.
praspreñgti, -ia, pràsprengė tr.; Ser pratempti.
prispreñgti, -ia, pri̇̀sprengė tr. prikaišioti į tarpus: Tvoro[je] skylės, prispreñk medžių, kad paršai nelįstų J.
suspreñgti, -ia (sùsprengia), sùsprengė tr.
1. NdŽ sugrūsti, subrukti.
| refl. NdŽ: Susisprengė ledinės už tvoros J. Upėse prie tiltų ledams susisprengus, buvo jie paraku išplaišinami LC1888,15.
2. suręsti.
| prk.: Veizėk, da kokį vaiką suspreñgs i pabėgs End.
| refl. tr.: Susi̇̀sprengiau tokią trobalę ir gyvenu Vvr.
3. refl. NdŽ, Vvr susiginčyti, susibarti: Vaikiai susisprengė, t. y. susirėmė, katras diktesnis J. Abidvi susispreñgs iš apdaro J. Ir juodu dėl panos buvo smarkiai susispreñgusiu Brs.
užspreñgti, -ia (ùžsprengia), ùžsprengė tr.
1. S.Dauk, NdŽ uždaryti, užtaisyti, užkišti: Kiaurymę sieno[je] ùžsprengiau Vkš.
2. refl. užstrigti: Iš baimės visi puolėm pro duris, durys užsi̇̀sprengė, i nebgalėjom išbėgti Vkš.
3. užgriozdoti: Ùžsprengė stakles, nėr nė kur beapsisukti Plng.
| refl.: Nespringsosi užsisprengęs su staklėmis J.
4. refl. užsispirti: Užsi̇̀sprengė vienas gaspadorius sodo[je], i paliko soda neišskaldyta Šts.
5. refl. tr. užsispeisti: Užsispreñgsi avį Grdm.