slė̃gti, slẽgia, -ė Š, Rtr, NdŽ, DŽ1, slė́gti, -ia (slẽgia DŽ), -ė (-o) K, Š, NdŽ, LD341(Krš, Škn, Vlkv, Brž, Ds); L
1. tr. R, N spausti sunkumu iš viršaus: Sloginu, slegiu, prispaudžiu SD378. Akėčias slė́gia, kab anos nešokinėtų Ker. Jis vežė nuo žardo nukarštus linus, vertė į marką ir slėgė akmenimis J.Avyž. Kopūstų nereikia slėgti kalkiniais akmenimis ir geležiniais daiktais, nes gali sugesti rš. Sūrį slė́gė su akmenimis, kad išrūgos išbėgtų Kv. Sunkus tas [drėgnas] oras, rods, ka tavi kas slė́ga Krš. Oi slegia mane sunki žemelė, oi spaudžia mane šaltos lentelės! KrvD124. Pilka žemelė slegia širdelę – negaliu kvėpuoti LTR(Čb). Slegiant paviršiaus sluoksniams, tuštumos įgriūna, ir susidaro karstai sp.
| prk.: Sunkūs pilki debesys slėgė eglių viršūnes J.Balt. Tamsi naktis slėgia žemę rš. Kūrybos tikslas – kelti žmogų į aukštybes, bet ne prie žemės slėgti P.Vaičiūn.
^ Svetima bėda pečių neslegia LTR(Srd).
ǁ glaudžiai apstojus spausti: O kad ejo, minios jį slėgė Ch1Luk8,42.
ǁ jėga veikiant, spausti, tankinti, daryti mažesnio tūrio: Slegiamų dujų temperatūra kyla rš.
ǁ refl. netekti purumo, spaustis: Sniegas mernas slėgiasi žemyn J.
2. tr. Jz, Sd, Vkš spaudžiant gaminti, formuoti: Sušildysim varškės, šiandie sūrį slėgsim Skrb. Sklesčiai sūriuo slė́gti Grd. Sūrį slėgti N. Slėgtóji anglis NdŽ.
| refl.: Padėk sūrį, ir tegu slegias Ds.
ǁ dėti ilgesniam laikymui, iš viršaus prispaudžiant: Slydokai yr valgomys, rudenė[je] auga tiltais, i anus slė́ga Pln. Kamaroje laikė daržų vaisius, batvinius, kopūstus ir kitas žalesas, žiemai reikalingas, grybus slėgtus S.Dauk. Slėgtos kopūstų galvos atsto[ja] agurklus raugintus Šts.
3. tr. sloginti, spausti, sunkinti: Slėgutis slegiąs žmonis nakties laike par miegą Sln. Kai tiktai aukštynaikas atsigulęs pradedu snausti, tujau ima muni slėgis slė́gti Vkš. Šiąnakt mane slėgė N. Slė́ga muni toks oras, dvesu Pvn. Miegas slė́gia – turėtų ažlyt Ut. Miegas slẽgia in vargo (prieš vargą) Klt. Ta šiluma tokia sunki, ant daikto slẽgia Skr.
4. tr. prk. neduoti ramybės, kankinti: Daugel nuodėmių slegia mano sąžinę, daug pikto esu daręs žmonėms V.Krėv. Tos pačios raudos krūtinę slėgs, ir ašaros riedės B.Sruog. Širdy jaučiau skausmą ir sunkumą: tarsi didelė našta slėgė krūtinę J.Bil. Visus slėgė negera nuojauta A.Vencl. Ją ypač slėgė jo sekiojantis žvilgsnis, niūrus uždarumas J.Avyž. Domas matė, kad Račiūnas kenčia, kad jo tėvų ir draugų mirtis jį sunkiai tebeslegia J.Marc. Jaunas autorius veržiasi iš jį slegiančios aplinkos į kovą dėl laisvės, dėl šviesesnės ateities rš. Liūdnų minčių slegiamas, nulingavau namo rš. Sunkinanti a slegianti griekai LKGII315(WP45).
slegiamai̇̃ adv.: Popietės tyla mieste ją veikė slegiamai J.Dov.
5. tr. prk. engti, varginti: Darbo žmones slėgė nepakeliami mokesčiai (sov.) rš. Dideli vargai slėgė mus LzP. Ilgai slėgta liaudis pirmą kartą tvirtai pareiškė savo norą gyventi laisvai A.Vencl. Badas skaudžiai slėgė visą žemę Skv1Moz43,1. Nedaleidė, kad kas slėgtų juos Ch1Krn16,21.
6. intr. smogti, suduoti: Tep slėgė į tuštimą, kad negalėjau iki kažin kol atsikvapstyt Rdm.
ǁ daužti: Pranuli, slẽgiam pautais! Mtl.
7. stengtis užgniaužti, slopinti: Visi širdies sopuliai, lig šiol slepiami ir slegiami, veržės dabar viršun J.Bil.
◊ sū́rį slė̃gti Erž, Krš toks vaikų žaidimas (virsdami gulasi vienas ant kito): Na, vaikai, sū́rį slė́giam! Alk.
antslė́gti (ž.) tr.
1. užversti, užspausti: Medžius papjaustė teip, jog visu mažiausiu užgavimu Lietuvos karius, keliu eitančius, antslėgtum S.Dauk.
2. padėti ilgesniam laikymui, iš viršaus prispaudžiant: Sausas grybàs su bulbėms ančslė́ga, ka negestų Užv.
apslė̃gti, àpslegia, àpslėgė tr., apslė́gti Š, NdŽ
1. R, N, M, L ištisai prispausti iš viršaus: Linus markoj akmenimis apslė́gti K. Neapi̇̀slėgiau gerai linų, ir išnešiojo vilnys Ds. Su sluogais àpslėgiau kopūstus kubile J. O kad jį diegliai: neapslė́giau kopūstų, ir visi apgliaumėjo! Rdš. Api̇̀slėgiau sūrį ir išbėgau laukan Ds. Apslėgiu varškę R, MŽ27. Grius šitas mūras i apslė̃gs visus Klt. [Akėčias] apslė́gia akmenais, kad dantes susgulėt, netabaluot Grv. Suklosčius tabokus į popužus arba pluokštus, reik dėti į spaustuvus ir apslėgti S.Dauk. Žalias vainikelis žaliųjų rūtelių apslėgė galvelę ant vargių dienelių (d.) Dglš.
| refl. K: Sūris jau apsislė́gė Rs.
ǁ apkrauti: Kraštą nuteriojęs, grįžo numie gėrybėmis apslėgtas S.Dauk.
2. suimti kokiam sunkumui, slogučiui: Tep apslė́gė mane miegas, i nepajutau, kap ažmigau Ad. Apslėgtà, atsidust negaliu Klt.
apslė́gta
3. prk. apsunkinti kuo kankinančiu, neduodančiu ramybės: Dievuli mano, kam mane šituo vargeliu apslė́gei? Slk. Širdys … sylvartu sunkiu esti apslėgtos Mž76.
atslė̃gti, àtslegia, àtslėgė tr., atslė́gti Rtr
1. nuimti svorį: Atslė́k apvynius, t. y. slėgtuvus, sluogus nudenk J.
2. neutralizuoti, panaikinti spaudimą: Tokia pat jėga atslė́gia kūną iš vidaus Š.
3. RtŽ įvarginti spaudžiant: Šilta, kailiniai pečius atslė́gė Vrnv.
4. pagaminti slegiant, paslėgti: Pas bobą karoj[o] sūris sūrmaišin àtslėgtas Azr.
5. refl. išbūti reikiamą laiką paslėgtam: Atsislė̃gus jakninė [dešra] Klt.
6. atsverti: Galėtumėm, inkišę tvoron kartį, pasisūpaut, tik kad tu manę neatslėgsi Ds.
7. refl. atsiremti: Atsislė̃k, o tai tau sunku sėdėt Arm. Duokiam (duok man) nutverti stulpų, ant kurių namai stov, idant jumpi atsislėgčiau BBTeis16,26. Ir šitai Saulas atsislėgo ant savo ragotinės BB2Sam1,6.
ǁ atsisėsti: Ir jis prisakė žmonims, idant ant žemės atsislėgtų (pasisėstų) BBMr8,6.
įslė̃gti, į̇̃slegia, į̇̃slėgė tr., įslė́gti Rtr
1. Ser įspausti, įmygti į vidų.
| refl. Ser.
2. refl. slapčia įeiti: Į[si]slėgė nes nekurios žmonės, kurios nuog seno užrašytos yra pirm to top sūdop Ch1Jd4,25.
3. Skp, Ldk prk. įduoti kyšį, dovaną: Ką tu dabar darysi, įslė́gęs jam tokią daugybę pinigų Š. Būdavo, inslė́gei žandarui penkiarublinę, tai anas tavę nė nemato Ds.
išslė̃gti, i̇̀šslegia, i̇̀šslėgė tr., išslė́gti Rtr.
1. Q59, N išspausti, išstumti savo svoriu, įduobti: Prikroviau daug akmenų ratuos, net dugną išslėgė Ds. Kitokio pavidalo ežerai telkšo daubose, išslėgtose ledyno liežuvių rš.
2. spaudžiant išgauti:
^ Iš akmenio sunkos neišslėgsi Ds.
3. spaudžiant pagaminti: Išslė́gti (sūrį) Š.
4. išimti ką paslėgtą: Sūrius visus išslė́giau, t. y. iš slagų… išėmiau J.
nuslė̃gti, nùslegia, nùslėgė tr. NdŽ, DŽ1, nuslė́gti K, Š, NdŽ, DŽ1
1. J, Pš nuspausti svoriu, prispausti: Pirma šiaudus ant tų linų užkrato, pasku deda lentas, nùslegia, ka būt apsemti vandeniu Ps. Kad skrynalė yra pilna, gal ją nuslėgti, idant [tabokų] popužai didesniai susiglaustų S.Dauk. Sūrį nuslėgiau ir palikau Rm.
| refl.: Jis ilgai besėdėdamas nusi̇̀slėgė (nuvargo, nusisėdėjo) Lg. An vieno šono nusi̇̀slėgė! Lp.
ǁ DŽ1 apkrauti kuo sunkiu: Grįžo numon Keistutas kaip liūtas su pulkais, gėrybėmis nuslėgtas S.Dauk.
2. DŽ1 negyvai nuspausti: Vakar vieną žmogų nùslėgė griuvusi siena NdŽ. Kaipgi tavęs tas akminas nenuslė́gė? BM260(Grz). Žvėris virsdamas užgulė jį patį ir nuslėgė S.Stan.
| Gal tavi krau[ja]s nuslėgti P.
3. nuvarginti kuo sunkiu: Šitas paltynas nuslė́gė pečius Klt.
4. refl. išbūti reikiamą laiką paslėgtam: Jau sūris nusislė́gė Pd.
5. prk. apsunkinti, nuvarginti: Tokia iš sykio mokiniams uždedama našta nuslegia jų protą, dvasią ir sveikatą rš. Nusigandusiosios širdys nusiminimu nuslėgtos būtų MT87.
6. prk. nuslopinti, numalšinti: Maištą nuslė́gti nutildyti KII275. Ievutė vis nesirodė, ir Petras nebežinojo, kaip nuslėgti ilgesį rš. Mūsij tu rūpesčius nuslėk ir geidulius marinki PG. Kuo gi nuslėgs žemuosius savo geidulius? TS1901,11-12.
7. prk. apkaltinti: Įvesti esme, kad mus nuslėgtų ir užpultų and mūsų Ch1Moz43,18.
paslė̃gti, pàslegia, pàslėgė tr. DŽ1, NdŽ, paslė́gti Š, NdŽ, DŽ1
1. Q584 svoriu prispausti: Teslėgi sūris, paslė́gtas po sluogu J. Įsisūrėjusi mėsa išverdama ir paslegiama rš. Reikia paslė́gt žagarais, o paskui gi akmenų in žagarų padeda LKT332(Gdr). Gaspadinė … paslėgia po akmeniu dagilį NS1453.
2. negyvai nuspausti: Tą vieną dukterį turėjo ir tą akmeniu paslėgė NS1457. Vanduo įsigraužęs nuvertė uolą, kuri, griūdama pakalnėn, paslėgė visą slėnio apgyventą kaimą rš.
3. Dgp, Užp, Ssk, Vdžg, Skr, Lp įdėti į slėgtuvus (daromą sūrį): Kada tik ateinu, vis jos paslėgtas sūris Ėr.
4. sudėti ilgesniam laikymui, iš viršaus prispaudžiant: Paslė́gti (kubile susūdyti) paršiukai, pasiimkiat Vdk. Grybus reikia išvirt, pasūdyt ir paslė̃gt Aln.
| refl. tr.: Ar pasislė́gei šiemet grybų? Šv. Štai, pasislėgiau paliepių. Jos nieko, kai išrūgsta Vaižg.
5. prk. apsunkinti, nuvarginti: Mane vargas pàslėgė, negaliu keltis, o jus turtas pakėlė Lp.
6. refl. pasiremti, atsišlieti: Ir jisai ant mano rankų pasislėgs BB2Kar5,18.
ǁ atsigulti: Ir jis liepė žmones pasislėgti (gulti) prieg žemėsp BBMt15,35.
praslė̃gti, pràslegia, pràslėgė tr., praslė́gti NdŽ kiek paslėgti, slegiant pagaminti.
prislė̃gti, pri̇̀slegia, pri̇̀slėgė tr., DŽ1, prislė́gti K, Š, Rtr, DŽ1, Vvr
1. SD1148, Sut, I, N, M, LL321, Vv, Mlt, Krd apdėti svoriu, prispausti: Kuo čia prislėgei puodą? J.Jabl. Sūrį prislė́k su akmenimi J. Sūris ant suolo prislėgtas guli Lp. Akėji prislėgęs, akmenį uždėjęs, vienu ir dviem arkliais LKT306(An). Sudarau aš juos (agurkus) gražiai, prislė́giu Klt. Linus linmarko[je] teip pri̇̀slegia, ka jie visi būt vandenio apsemti Skrb. Jam koją prislėgė J.Jabl. Kaip lokys atsigulė, tai žmogus jį prislėgė medžiu LTR(Užp). Krito ant manęs viršūnė medžio, prislėgė teip, jogei ir pasijudint negaliu BsMtII13. Atradau jį (žaltį) kelmo prislėgtą ir paleidau S.Dauk. Pryslė́gtas KlbIX68(Klm).
| Vainikėlį tą dėvėsiu, lig šalti kapai prislėgs S.Nėr. Prislėgė mane juoda žemelė LTR(Švnč). Žemele sieroji, neprislė̃k mano tėvulio, mano tėvulio menka sveikatėlė (rd.) Mrc.
^ Tyli, lyg liežuvį plyta prislėgęs P.Cvir. Meška, gile užgauta, baubia, šaka prislėgta – tyl B805.
prislėgtai̇̃ adv.: Prislėgtai̇̃ knarkti LKGII523.
| refl. Sut, NdŽ.
2. privarginti, sužaloti kuo uždėtu sunkiu: Ligi kraujo prislėgti̇̀ pečiai NdŽ.
3. pridėti ilgesniam laikymui spaudžiant: Kopūstų net dvi statines pri̇̀slėgėm Pbr. Rudmęsių dideliausį puodą prislė́giau Žr. Prislė́gė grybų ir šutys (valgys) par visą žiemą Jnš. Iš dobilų ir pievų prislėgta 400 tonų siloso sp.
| Merga jau an tekynių, kad pilną kubilą rietimų pri̇̀slėgė Rod.
| refl. tr. NdŽ, Štk, PnmR: Grybių prisi̇̀slėgiau pilną rėčkelę Pnd. Kalneliai slyvais apaugę, ten slyvų bačkas prisislė́ga Kal.
| prk.: Dabar žmonys turi pinigų prisislė̃gę Mžš.
ǁ refl. tr. spaudžiant prisigaminti: Užtektinai prisislėgiau sūrių rš.
4. prk. apsunkinti, nuvarginti, nuliūdinti: Sielvarto, rūpesčių prislė́gtas NdŽ. Su prislė́gta širdimi NdŽ. Skolų prislė́gtas NdŽ. Pri̇̀slėgė vargšą nelaimės Gl. Jis, žmogus, vargo pri̇̀slėgtas buvo Dkš. Kai žiema pri̇̀slegia, tai ir vėl nieko negaliu Rdm. Nusiminimas ir liūdnumas prislėgė pasaulį Žem. Motina visiškai buvo gailesio prislėgta J.Balč. Jis sakėsi esąs senatvės prislėgtas rš. Tas klausimas kaip akmuo prislėgė tėvo krūtinę LzP. Ir badas buvo prislėgęs žemę Skv1Moz47,13.
5. prk. laikyti priespaudoje: Tiktai mūsų šalyje engiamosioms ir prislėgtosioms darbo žmonių masėms pavyko nusimesti nuo pečių dvarininkų bei kapitalistų viešpatavimą (sov.) rš. Vis dar buvo nieko, kol neužėjo vokiečiai ir neprislėgė visų savo geležine tvarka A.Vien.
ǁ užguiti: Prislė́gtas vyrelis, prasižioti negalia – boba velnias Krš.
6. refl. Vd prisiglausti, prisispausti.
suslė̃gti, sùslegia, sùslėgė tr. NdŽ, DŽ1, suslė́gti Š, Rtr, NdŽ, DŽ1; L
1. SD428, Sut, N suspausti, uždedant sunkų daiktą: Linus marko[je] suslė́giau su akmenimis J. Linus sukrovė, suklojo, rąstais užvertė, suslė́gė, jie ir mirksta Pg. Nuraus, į pelkes, į markas merks, suslė́gs [linus] Gd. Varškę supilia maišiukan, sùslegia ir užukasa žemėn LKT296(Kp). Klevo lapų rinksi, suslė́gsi tus lapus ant lentalės Nt.
ǁ jėga veikiant suspausti, sutankinti, padaryti mažesnio tūrio: Suslėgtas oras PolŽ51.
ǁ refl. susigulėti, susispausti: Žiemkenčiams reikalinga susislėgusi dirva sp. Žali dobilai, gulėdami ilgą laiką, susislėgę įkaista rš. Žaginy šienas pučias, džiūsta, nesusi̇̀slegia Klt. Maž anys (blynai) vėliau atpuls (suminkštės), kai susislė̃gs Ob.
ǁ DŽ1 iš visų pusių glaudžiai apstojus, suspausti: Tiek daug žmonių, kad visus suslė́gė Sd. Suslėgė kaip silkes bačko[je] LTR(Yl).
| refl.: Atsirado toki medeliai apie visą dvarą ir teip tankiai suaugo, teip susislėgė, kad per juos niekas negalėjo in tą dvarą ineit (ps.) Brt.
ǁ refl. daugeliui sueiti, susigrūsti, susikimšti: Susislėgėte [į karčemą] kaip silkės į bačką Žem.
2. DŽ1 spaudžiant pagaminti, suformuoti: Gerą sūrį suslėgti ne taip jau lengva rš. Sūrį suslė́gdavai, a ten kiaušinius, a ten ką [sudarydavai], tada parsiduodavai Mšk. Nesuslėgtas SD193.
| refl. tr., intr. Ser: Slėgtuvuose sūriai ilgai netrunka susislėgti rš. Sūris jau susi̇̀slėgė Ktk.
ǁ sudėti ilgesniam laikymui prislegiant: Sudėjau puodynelėn, suslė́giau [grybus] Klt.
| refl. tr.: Suslė́gsias [grybų], būs žiemai Krš.
| prk.: Melnykas buvęs – gal jis pinigo turi susislė̃gęs iš seniau Mžš.
užslė̃gti, ùžslegia, ùžslėgė tr. NdŽ, DŽ1, užslė́gti Rtr, NdŽ; L
1. Sut, N, M, DŽ prislėgti, prispausti sunkiu daiktu: Veža ant markas [nušukuotus linus] ir ùžslegia Ps. Užslė́giau linus J. Kai žemė kieta, ùžslegia akmeniu akėčias ir akėja Šmn. Prisūdo, ùžslegia seniau grybus Pv. Išverdi grybus, ùžslegi – nusispaudžia kaip sūris Jnšk. Užslė̃kit sūrį Ssk. Kopūstai užslė̃gt reikia kubile Skp. Juoda tėvynės žemelė jam krūtinę užslėgs Pt.
2. negyvai nuspausti: Girtas važiavo, pagulė traktorius ir užslė́go visai Erž.
3. prk. nuvarginti, apsunkinti: Širdį tarsi šaltu vandeniu kas apliejo ir užslėgė krūtinę J.Bil. Jo sąžinė užslėgta TS1899,6. Taip didžios malonės sumilimo ieško širdis, griekais didei užslėgta Mž76. Visos tos naktys ateit, idant ant mūsų užgriūtų ir mus užslėgtų DK169.
4. prk. užslopinti: Lietuviškos kalbos negalima buvo užslėgti LTI353. To idant mūsimp nė vienas daiktas neužuslėgtų PK213.
5. užgulti, užkimšti: Negal liuosai dūsauti, turėdamas ankštą gerklę arba užslėgtą nosį ir burną IM1878,36.
6. (plg. la. slēgt) tr. uždaryti, užrakinti: Trobą reik užslė́gti Plik. Užslė́gam duris raktu Krg. Liuob būti su medine skląste užslėgtà Krg.
7. refl. atsiremti: O kaip anys ant jos (nendrės) pasislėgo (paraštėje užsislėgo), tada palūžo BBEz29,7.