1 skélbti, -ia, -ė K, DŽ, skel̃bti; H161, MŽ, R, I, Sut, N, M, LL210
1. tr. viešai pranešti: Teismas skelbia sprendimą rš. Skélbti karą NdŽ. Trūbai kareivių vainą skelbia S.Dauk. Diktorius skelbia paskutines dienos žinias rš. Skélbti naujieną visai apylinkei NdŽ. Niekas neskelbė tostų rš. Tėvai, motin, sako, ateinantį sekmadienį skelbiu jūsų dukters Katrės ir Petro Balsio užsakus V.Myk-Put.
ǁ tr., intr. duoti žinią, informuoti: Ne ten niekas buvęs skelbą̃s, ne ten niekas būtų tyrinėjęs Krtn. Senovės raštai skelb, jog lietuvių kalnėnų ir žemaičių giminė̃s yra buvusi lopišiu Indų žemė S.Dauk. Garsas šunų lojančių, sklydurdamas par medes, skelbė jam ir kitus susiedus tenai giriose teip pat gyvenant S.Dauk. Gaisro pavojus skelbiamas garsiniais signalais rš. Angelas švents piemenimus, pekų ganantiemus,… skelb karalių gimus Mž193.
ǁ tr., intr. viešai sakyti ar rašyti, kalbėti: Tarybinis teismas aiškiai ir atvirai skelbia ginąs darbininkų ir valstiečių valstybės reikalus (sov.) sp. Kalbu apie visus darbus tavo ir skelbiu apie darbus rankų tavo Mž479.
| refl.: Butkų Juzė … skelbėsi rašąs pirmiausia kaimui rš.
ǁ tr., intr. LKKXV300 pranešti ką spausdintu tekstu, skelbimu: Jie skel̃bė parduot savo vietą Jrb.
| refl.: Žinai, parduoda savo ūkį. Jau kelintam numery skelbiasi P.Vaičiūn. Varžytinės skélbėsi daug metų Nm. Kas į laikraščius skel̃biase (nori susipažinti per laikraščių skelbimus), žinok, atlikus nuo visų Jrb.
2. tr., intr. skleisti kokią žinią, plačiai pasakoti: Kam tu skélbi nereikalingam, t. y. platini kalbą, apsakai J. Armijos vadovybė skélbė vieną laimėjimą po kito Plšk. Ne visa, kas kieno tariama, yra tuoj skelbtina J.Jabl. Ir tokį savo neišmanymą patsai visam svietui skélbia APhVII128(A.Baran). Skélbia ji visiems apie savo nelaimę NdŽ.
| refl. DŽ1: Kad būtų pritrūkęs duonos, skélbtųsi NdŽ.
3. tr. publikuoti, spausdinti: Skelbdamas tautosaką, Daukantas siekė parodyti ją kaip grynai nacionalinį meną rš.
| refl.: Tie garbingi ponai, smarkūs užtarėjai, ką per „Aušrą“ skelbias, duodas jums pažyti A1885,3.
4. tr. Plšk skleisti kokias idėjas, pažiūras, propaguoti: Juk esą Galilėjus teisingai skelbęs, jog žemė sukas, o ne saulė Blv. Atvykusys iš prūsų netikėlių kunegai skelbė po visas puses naujį Kalvino ir Liuterio mokslą M.Valanč. Aš neatvykau čion iš Flandrijos krašto meilės skelbti V.Krėv.
5. tr. pareikšti ką kuo esant, kuo skiriamą, kuo pripažįstamą: Skélbti karalium NdŽ.
| refl. NdŽ.
6. tr., intr. reikšti kokią nuomonę apie ką, vienaip ar kitaip atsiliepti: Jis gerai skélbiamas KII137. Apie mane negerai, negražiai skélbiama KII82. Jį žmonės peikia, jis piktai skélbiamas KI525. Jušką dideliai jau ten skélbė, ka ans išsiperinęs tą kauką jau Krtn. Jog jus visi pagonys palaimingus skelbs BBMal3,12.
ǁ tr. prastai atsiliepti, apkalbėti: Ta mergė buvo skelbamà, negero buvo garsmo Lnk. Sunku man buvo klausyti skelbiant jauną vaikiną V.Piet.
7. tr. garsinti, šlovinti: Skelbamas daktaras Lnk. Nasrais savo skelbsi Jėzų VlnE144. Visi gerieji … žmones ją gerbia ir skelbia DP506. Galybė ir gėrybė Dievo tur būt skelbtà ir garbinta DP320. Tie, kurie ant žemės nor būt skélbiamais, ne teip pigai tuos įrašo ing knygas gyvatos amžinos DP270.
| refl.:
^ Skélbas (didžiuojasi) terba pryš maišą, nors abu tušti Šv.
ǁ intr. garsėti: [Bažnyčia] senų amžių Rymo … visados ir visur skelbė krikščionystėj DP460. Tarp pahonių turėjo skélbt tikėjimas apie Christų DP466.
| refl.: Stebėjos tad …, jog tai, ką tikėjos, idant tiektai patys vieni žinotų, teip platinos ir skelbės tarp žmonių DP50.
8. tr. reikšti, rodyti, liudyti: Junt jo širdis linksmybę, jo balsas teip pat skelb linksmybę S.Dauk.
ǁ refl. būti juntamam, ryškėti, aiškėti: Tautos pobūdis skelbiasi iš kalbos Vd. Pasalas sutarimas su neprieteliais ūkės kas diena aiškesniai rodės ir skelbės S.Dauk. Skélbas (iš lojimo aišku), ka šuo y[ra] Yl.
9. refl. duoti save pajusti, rodytis, reikštis: Vos tik atskridusi, volungė plačiai skelbiasi savo maloniu garsiu švilpimu T.Ivan. Klausykias, titis (apie perkūną) skelbas S.Dauk. Vadino tokias dūšias vėlėmis nu to, jog vėlai naktį teskelbės ir baldės S.Dauk.
ǁ išsiduoti kur esant: I tas vaikinas išsigandęs negalia beskelbties Jdr.
ǁ stotis kieno akivaizdoje, prisistatyti: Jokūbo sūnai, antrą atvejį į Egiptą atvykę, skelbės pri Jūzupo M.Valanč.
1 apskélbti tr. K, Š, NdŽ, apskel̃bti, -ia, àpskelbė; R, Sut, N, M, LL311
1. Ch1II423, DŽ paskleisti žinią, apsakyti, apgarsinti: Àpskelbiau jau aš tą naujyną daugybei J. Maž anas ankišė [ginklą], o dabar api̇̀skelbė Ad. Visos gazetos tą naujyną jau apskelbė M.Valanč. Tie prityrimai yra apskelbti nu gaspadorių, kurie yra sėję pašaro žoles S.Dauk.
| refl. Š: Apsiskélbė mokąs pečius mūryti Pvn. Kaimuose menkiausi mažmožiai greit apsiskelbia V.Kudir. Apsiskélbė laikraščiuose DŽ. Apsiskelbs priš visą svietą tavo griekai Pron. Idand tai nopsiskelbtų daugiaus terp žmonių Ch1ApD4,17.
2. viešai pranešti ką vykstant: Jei budeliai išsiųs prieš mus kareivius ir ginkluota jėga norės mus išvaikyt, apskelbkim visuotinį streiką rš. Trimito balsu teismo pasiuntinys apskelbė teismą grįžtant į posėdžiaujamąją salę rš. Nekurie apskelb ir apsako ant kozelnyčios per dvi alba per tris nedėlias pirm to Vln45. Turėjo šaukt ir apskélbt girioj atejimą Mesijošiaus tikrojo DP23.
| refl.: Viešpatis apskelbėsi, jogi yra sūdą darąsis Mž522.
ǁ pareikšti, pasakyti, išdėstyti: Viską apkalbėjau, apskélbiau Kin. Turiu apskelbti dar vieną savo norą J.Jabl. Pasikvietė būrelį kaimynų ir tą liūdną žinią šiais žodžiais apskelbė LzP. Tuojau šis apskelbė priešininkui, kad dar laikysiąsis MPs. Kunigas àpskelbė gaspadoriuo … Mykolo žodžius BM358(Tl). Vadovas apskelbė visai miniai, tarydamas: – Po trijų dienų eisma par Jordaną M.Valanč.
| refl.: Aš kaimynams apsiskélbiau, kad ryt važiuoju į miestą Dkš.
3. išspausdinti, išleisti: Širvydas apskelbė trikalbį žodyną prš. Zetegastas apskelbė savo raštą apie bitis Karaliaučiuje metūse 1820 S.Dauk. Dainos Neselmono ir kitų apskélbtos Jn.
4. Q79, H161, R22,27, MŽ29,36 prastai atsiliepti apie ką, apkalbėti, apjuodinti: Ana išniekinusi ją, išpeikusi bedieviškiausiais žodžiais ir apskelbusi, platindama bjauriausias melagystes I.Simon. Apskelbė muni sunkiais žodeliais LTR(Pp). Muni kalbomis apskelbė LTR(Plng). Apskelbę ir apšlovinę artimą, nenor jam šlovės sugrąžinti P. Jis turėjo vieną kalinį, labai apskelbtą, Barabošium vardu prš. Jisai mane, tavo tarną, piktai apskelbė RB2Sam19,27. Bet Jozefas, jos vyras, buvo geras ir nenorėjo jos apkalbėti (paraštėje apklepoti, apskelbti, apskųsti) BBMt1,19.
5. pareikšti ką kuo esant, kuo skiriamą, pripažįstamą: Buvo pakeltos puikios vestuvės, ir sosto salėje Šachrazada buvo apskelbta karaliene J.Balč. Inkvizicija Vesalį apskelbė eretiku J.Jabl. Pilnamečiu apskélbti NdŽ.
6. išgarsinti, iškelti: Kristų išganytoju išpažino ir apskelbė SE77. Giedokim bendrai …, galinčio darbus didžiai apskelbdami KN247. Vardas Jobas, po visą šį svietą apieskelbtas Mž431. Ir uždraudė jiems, idant neapskelbtų jo BtMt12,16. Anoji [dvasia] apskelbs mane, nes ižg mano ims ir apsakys jumus DP215.
7. refl. duoti žinią apie save, pasirodyti: Kad grįšiu, apsiskelbsiu jums S.Dauk.
ǁ prisistatyti: Kas apsiskelbsiąs rusų vyriausybei ir padėsiąs ginklus, tam būsią dovanota LTI361.
◊ panagėsè apsiskélbti; V.Kudir įgristi: Ką tu eisi uždarbiaut, visur patekęs, visiems panagėse apsiskelbęs Vdžg.
1 atskélbti
1. tr. Š, Rtr, Ser atšaukti ką pasakyta: Ką įskelbsi, tą neatskélbsi J.
2. refl. atsiliepti, atsišaukti: Bijau atsiskélbti, kad nenutvertų Šts. Išmesto žvejininko nelaido[ja] tujau, lauka, bene atsiskelbs giminės Plng.
| prk.: Širdis neatsiskelba, bene miręs jau M.Unt.
1 įskélbti tr.
1. Š, Rtr įkalbėti: Ką boba įskélbė, t. y. įkalbėjo, jau tu nebatskelbsi J.
2. Š, NdŽ apgarsinti, išreklamuoti.
| refl.: Naujai įsikūrus krautuvė, reikia gerai įsiskélbti, tai ims žmonės pirkti Š.
1 išskélbti tr., išskel̃bti, -ia, i̇̀šskelbė; Q62, R239, MŽ319, N
1. K, Ser plačiai paskleisti, išnešioti žinią, išpasakoti: Aš išskélbiau, t. y. išreiškiau J. Ką į svietą išskélbti KII26. Ką tarp žmonių piktai išskélbti KII59.
| refl. K: Griekai, kunigui išpažinti, neišsiskelbs niekados brš.
2. Š išgarsinti: Juos išskelbė sančius tėvonimis amžinosios gyvatos MT165. Turim Ch[rist]ų Jėzų išskelbti, išpažinti a išsakyti drąsiai visur po visų akimis WP141. Tavo mūką atminti ir šlovingai išskelbti priesakęs esi Mž380.
| refl.: Išsiskélbė (išsireklamavo) visuose laikraščiuose Š.
3. išaiškinti, parodyti esantį: Dabar jau jį reikia išskélbt Mrj.
4. išspausdinus pateikti: Trečią dieną i̇̀šskelbė skelbimus Ūd.
5. refl. išsipildyti kam skelbtam: Nusidavė tada, kad išsiskelbė žodis karaliaus ir prova jo ChEst2,8.
1 nuskélbti tr. paskleisti žinią, apgarsinti: Nuskélbėm, kad pavogė raištį (skepetą), o paskiau ir atsirado Šts.
1 paskélbti tr., paskel̃bti, -ia, pàskelbė; N, Sut
1. viešai pranešti: Paskélbė tą žemės ruožą draudžiamu K.Būg. Čia buvo paskélbę, ka griauties reikės Skd. Pàskelbta, kad šitoj dienoj ims [gyvulius] Mlt. Jau valnastę tuokart paskélbė, ka nebreiks jau lažo beiti Nv. Paskélbti karą DŽ. Paskélbti įsakymą DŽ. O kada tos vestuvės? – Užsakus jau rytoj paskelbs K.Saj. Fabriko sirena paskelbė pamainos darbą pasibaigus rš. Tuo kartu karalius paskelbė, kad ieško geros virėjos LTR(Ds). Tapė paskélbta, kad visi vyrai tur registruoties Plšk.
| refl. tr.: Geriau pasiimkitav po tris zalnierius ir pasiskelbkitav karą TDrVII77.
ǁ pasakyti, pareikšti: Tas tėvas paskélbė atiduodąs žemelę Nv. Paskélbė gerą dalį [dukteriai] – buvo kliaudinga Krš.
ǁ pranešti spausdintu tekstu: A negalėtų paskélbti ar į laikraštį, a kur Lc.
| refl. DŽ1: Pasiskélbiau laikraštyje ir gavau pasiūlymą NdŽ.
2. paskleisti žinią, plačiai apsakyti, apgarsinti: Paskélbti yra paplatinti kalbą J. Paskel̃bs plačiai, greit visi sužinos Jrb. Žmonės paskelb Ugėnūse maliavonę apsireiškus M.Valanč. Po jaujus daugiaus yr paskélbta, kad ten baido BM384(Plt). Gerą gyvenimą turėjo, ta (tai) paskelbti̇̀, ka bagotai gyvena Gd. Jis ant visos Šilinės buvo paskélbtas (pagarsėjęs) peštukas Skr. Barbė ne tiktai mūsų sodos, bet ir visos parapijos paskelbta graži esanti Vkš. Tepaskelb tave pagilbusį ir sveiką kūną turintį BPI194.
| refl.: Viena mergička pasiskélbė, kad ji gerai moka aust Pkn.
3. pateikti išspausdintą, publikuoti: Mūsų liaudis turi nuostabiai daug pasakų, kurių dauguma iki šiol tebėra nepaskelbta rš. Periodikoje jis tuo metu paskelbė kelis apsakymus rš. Paskelbė jį (metraštį) dalimis lotyniška transkripcija rš.
4. pareikšti ką kuo esant, kuo skiriamą, kuo pripažįstamą: Rezervatu paskelbtas garsusis Čepkelių raistas sp. Kęstutis didžiuoju kunigaikščiu Vilniuje paskelbęs jo sūnų Jogailą rš. Tur jį plebonas čystu paskelbti BB3Moz13,34.
| refl.: Vaišvila pasiskelbė valstiečių vadu nuo Plungės iki Baltijos jūros V.Myk-Put.
5. paskleisti kokias idėjas, pažiūras ir pan.: Kursai mumus … tiesos tikėjimą … ir garbę Dievo paskelbė ir nuplatino po visą pasaulį DP395.
6. refl. leisti save pajusti, pasirodyti, pasiskardenti: Pasiskelbk parejęs, jei nori gauti valgyti Šts. Kad kas brazdin, pasiskélbk, ar esi viduj ar ne J. Šiandien dar žemaitė, nešiodama ant rankų kūdikelį, perkūnijai pasiskelbus, sako jam: – Klausykias, bočius graud S.Dauk.
| Iš už tamsios miškų juostos su aušra [dienelė] pasiskelbė S.Čiurl.
1 praskélbti tr.
1. paskleisti žinią: Aš ištikau į didelį šauksmą (pradėjau smarkiai šaukti) ir praskélbiau J. Tarp žmonių (po žmones) praskélbti KBI44.
2. refl. prasitarti: Vaikis buvo prasiskelbęs, kad išeiti žadąs Šts. Mat i prasiskélbei gerąs! Rdn. Kam čia prasiskélbei?! Būtumi tylėjęs, i būtų gerai Pvn.
3. refl. pasakyti, ištarti: Taip, lietuvis prasiskelba ne sykį su tokia kalba Jn. Ginklanešis prasiskelbia piktu balsu I.
4. viešai pranešti, paskelbti: Girininkijo[je] praskélbs varžytines Všv.
1 priskélbti tr. NdŽ
1. refl. prisipasakoti, išsireklamuoti: Visiems prisiskelbė, kad žolininkė esanti Rs.
2. daug išspausdinti, paskelbti: Gana to, ką mūsų periodika pernai ir šiemet tirštai visokių kelionių priskelbė Vaižg.