Detali paieška
Išorinės paslaugos
Raštija.lt
priskálsinti
Apibrėžtis
skálsinti (-yti K), -ina, -ino Š, Rtr, DŽ, Erž, skal̃sinti Ėr
1. tr. po truputį, taupiai vartoti, kad ilgai užtektų: Jijė skálsina mėsą, taukus, kad užtektum ant Užgavėnių [= Užgavėnėms], t. y. po biškį teduoda šeimynai J. Kai daug pieno yra, tai i neskálsinu Ll. Skalsinom, pjaustėm bulbas, dėl to ir menkos užderėjo Pnm. Kiek tos varškės buvo – pusė sūrio! Ir tai jau skálsinom skálsinom Vdžg. Grebėstus skálsina, plačios lentos Slm.
| Seniau dalgis sunkiau buvo gauti negu dabar, dėl to labiau jį skalsino (tausojo) M.Katk.
^ Duoną skálsink rytojui, ne darbą J.Jabl.
2. tr. palikti ilgesniam laikui, sutaupyti: Ai, kaip daug jie (žirniai) mums per metą skálsina duonos! K.Donel. Daug duonos kepalų ir ketvirčių rugių jums skalsina [bulvės] K.Donel1.
3. tr., intr. trukinti, vilkinti: Neturėjimas sūdynės skalsino visus mano darbus I. Sekančiai dienai reikalą skálsinti NdŽ.
| Skálsina (delsia) kaži ko, vieną vaiką tetura Krš.
| refl.: Skálsinas (nespartu) menkos pakulos verpti Šts.
4. tr. SD197, N, MKr229, KN183, Rtr didinti, dauginti, gausinti: Aitvaras rinko ir skalsino naudą to ūkininko I. Ir šildydama didžiaus širdis, o neg kūnus, skálsina gamtas, o nuodėmes ižsvilina DP400.
| refl. Bt1PvK1,9, SE34: O jog skálsinsis neteisumas, tad užges meilė tūlų žmonių DP373. Tvirtais būkite, skalsindamies darbe Viešpaties SPI44.
5. tr. teikti skalsą, apsčiai duoti: Pūstelnykas padavė jam abudu bliūdu ir sako: „Valgyk, mums ponas Dievas skálsys“ BM265(Rd). Skalsins pondzies ir besočius Vkš.
◊ skálsink Diẽve taip sveikinami valgantys: Jei nuejęs rasi jau visus už stalo, tai sakyk: skálsyk Diẽve! Nm. Skálsyk Diẽve! Rdš, Mrs, Ar, Lnkv. Skálsyk Diẽve, kas valgo Šn. Skalsink Dieve, skalsos! M. Skálsink Diẽve! – Dėku už skalsą Grž. Skálsink Diẽve! – Prašom pro šalį Krs. Skalsink Dieve! – Prašom, kas savo atsineša Šl.
atskálsinti tr. atlyginti, kompensuoti: Sugaištį Dievas atskálsina – nesigailėsi, eik! Pg.
išskálsinti tr. Krš po truputį vartojant, sutaupyti: Ką čia beišskálsinsi, duok, kad priėstų Up.
| refl. tr.: Išsiskálsinom geruosius rūbus, tai ligpavasar ir išteks Ds.
paskálsinti
1. tr. K po truputį vartoti, kad ilgai užtektų, pataupyti: Paskálsink obalių, t. y. neduok daug, kad skelstum kitam kartui J. Paskálsinkiam miltus, kol bulbių dar yr Užv. Paskálsink pašarą, kad ilgiau užtektų Up.
| refl.: Pasiskálsina mesa beposnykaujant Šts.
2. tr. palikti ilgesniam laikui, padaryti skalsesnį: Bulvės paskálsina duoną DŽ1.
3. tr. DP126, KN60, N, Sut, M, LL170, Ser padauginti, pagausinti: Nešiojo numon kaulus sudegintųjų gyvolių, vildamos, jog tie kaulai paskalsys javų brandą M.Valanč.
4. tr., intr. padaryti, kad būtų pakankamai, gausiai suteikti: Paskalsink mums vieros MKr30. Jus Viešpats tedaugina ir tepaskalsina meile vieno prieš kitą Bt1PvT3,12.
^ Dieve, paskalsyk man, paskalsyk ir jam! KrvP(Ldk). Dieve, paskalsyk duonelę, kad nebadautų maži vaikeliai KrvP(Rtn). Paskalsys ponas Dievas B. Kad Dievas paskalsintų! B594.
5. tr. DŽ, Lp pasakyti „skalsu“: Radęs juos valgant, neužmiršk paskal̃sint Ėr.
◊ paskálsink Diẽve taip sveikinami valgantys: Paskalsink Dieve! TDrI31(Rz), Švn. Dieve paskalsyk B594. Skalsu tamstoms, svoteliai, Dievuli paskalsink NS805.
praskálsinti tr. padaryti, kad ilgai užtektų: Ponas Dievas mums duoną praskalsys Prk.
priskálsinti tr.
1. po truputį vartojant, pritaupyti: Nebepriskálsinsi, kai savam aruode nebėr Ds.
| refl.:
^ Savo duonos neturėjęs, svetima neprisiskal̃sinsi Eiš.
2. Sut padauginti, padidinti, pagausinti: Tada tavi visa šimteriopai priskalsinta bus MP104. Mumus tuo čėsu žadi priskalsint visa, ko tiktai reikalauja žmogystė mūsų MP328.
1. tr. po truputį, taupiai vartoti, kad ilgai užtektų: Jijė skálsina mėsą, taukus, kad užtektum ant Užgavėnių [= Užgavėnėms], t. y. po biškį teduoda šeimynai J. Kai daug pieno yra, tai i neskálsinu Ll. Skalsinom, pjaustėm bulbas, dėl to ir menkos užderėjo Pnm. Kiek tos varškės buvo – pusė sūrio! Ir tai jau skálsinom skálsinom Vdžg. Grebėstus skálsina, plačios lentos Slm.
| Seniau dalgis sunkiau buvo gauti negu dabar, dėl to labiau jį skalsino (tausojo) M.Katk.
^ Duoną skálsink rytojui, ne darbą J.Jabl.
2. tr. palikti ilgesniam laikui, sutaupyti: Ai, kaip daug jie (žirniai) mums per metą skálsina duonos! K.Donel. Daug duonos kepalų ir ketvirčių rugių jums skalsina [bulvės] K.Donel1.
3. tr., intr. trukinti, vilkinti: Neturėjimas sūdynės skalsino visus mano darbus I. Sekančiai dienai reikalą skálsinti NdŽ.
| Skálsina (delsia) kaži ko, vieną vaiką tetura Krš.
| refl.: Skálsinas (nespartu) menkos pakulos verpti Šts.
4. tr. SD197, N, MKr229, KN183, Rtr didinti, dauginti, gausinti: Aitvaras rinko ir skalsino naudą to ūkininko I. Ir šildydama didžiaus širdis, o neg kūnus, skálsina gamtas, o nuodėmes ižsvilina DP400.
| refl. Bt1PvK1,9, SE34: O jog skálsinsis neteisumas, tad užges meilė tūlų žmonių DP373. Tvirtais būkite, skalsindamies darbe Viešpaties SPI44.
5. tr. teikti skalsą, apsčiai duoti: Pūstelnykas padavė jam abudu bliūdu ir sako: „Valgyk, mums ponas Dievas skálsys“ BM265(Rd). Skalsins pondzies ir besočius Vkš.
◊ skálsink Diẽve taip sveikinami valgantys: Jei nuejęs rasi jau visus už stalo, tai sakyk: skálsyk Diẽve! Nm. Skálsyk Diẽve! Rdš, Mrs, Ar, Lnkv. Skálsyk Diẽve, kas valgo Šn. Skalsink Dieve, skalsos! M. Skálsink Diẽve! – Dėku už skalsą Grž. Skálsink Diẽve! – Prašom pro šalį Krs. Skalsink Dieve! – Prašom, kas savo atsineša Šl.
atskálsinti tr. atlyginti, kompensuoti: Sugaištį Dievas atskálsina – nesigailėsi, eik! Pg.
išskálsinti tr. Krš po truputį vartojant, sutaupyti: Ką čia beišskálsinsi, duok, kad priėstų Up.
| refl. tr.: Išsiskálsinom geruosius rūbus, tai ligpavasar ir išteks Ds.
paskálsinti
1. tr. K po truputį vartoti, kad ilgai užtektų, pataupyti: Paskálsink obalių, t. y. neduok daug, kad skelstum kitam kartui J. Paskálsinkiam miltus, kol bulbių dar yr Užv. Paskálsink pašarą, kad ilgiau užtektų Up.
| refl.: Pasiskálsina mesa beposnykaujant Šts.
2. tr. palikti ilgesniam laikui, padaryti skalsesnį: Bulvės paskálsina duoną DŽ1.
3. tr. DP126, KN60, N, Sut, M, LL170, Ser padauginti, pagausinti: Nešiojo numon kaulus sudegintųjų gyvolių, vildamos, jog tie kaulai paskalsys javų brandą M.Valanč.
4. tr., intr. padaryti, kad būtų pakankamai, gausiai suteikti: Paskalsink mums vieros MKr30. Jus Viešpats tedaugina ir tepaskalsina meile vieno prieš kitą Bt1PvT3,12.
^ Dieve, paskalsyk man, paskalsyk ir jam! KrvP(Ldk). Dieve, paskalsyk duonelę, kad nebadautų maži vaikeliai KrvP(Rtn). Paskalsys ponas Dievas B. Kad Dievas paskalsintų! B594.
5. tr. DŽ, Lp pasakyti „skalsu“: Radęs juos valgant, neužmiršk paskal̃sint Ėr.
◊ paskálsink Diẽve taip sveikinami valgantys: Paskalsink Dieve! TDrI31(Rz), Švn. Dieve paskalsyk B594. Skalsu tamstoms, svoteliai, Dievuli paskalsink NS805.
praskálsinti tr. padaryti, kad ilgai užtektų: Ponas Dievas mums duoną praskalsys Prk.
priskálsinti tr.
1. po truputį vartojant, pritaupyti: Nebepriskálsinsi, kai savam aruode nebėr Ds.
| refl.:
^ Savo duonos neturėjęs, svetima neprisiskal̃sinsi Eiš.
2. Sut padauginti, padidinti, pagausinti: Tada tavi visa šimteriopai priskalsinta bus MP104. Mumus tuo čėsu žadi priskalsint visa, ko tiktai reikalauja žmogystė mūsų MP328.
Pastabos
Susijusi žodžio forma (-os): priskalsinti,atskalsinti,išskalsinti,paskalsinti,praskalsinti,skalsinti
Nuoroda į šaltinį
Lietuvių kalbos žodynas
Aprašymas
Kalba
Publikavimo informacija
Data
Leidėjas
Pavadinimas
Informacija iš kitų sistemų paslaugų
Atsisiųsti ištekliaus įrašo informaciją
Atsisiųsti žodžio informaciją:
RDF formatu LMF formatu TEI formatu TBX formatu SOAP formatu JSON formatu XLSX formatu DOCX formatu PDF formatu
Vertimas pagal vertimas.vu.lt
anglų kalba: divide
prancūzų kalba: rincés
vokiečių kalba: gespült
rusų kalba: приправлять
lenkų kalba: płukanie
Komentuoti
Komentuoti gali tik prisijungę nariai.
Komentarų nėra
Komentarai(0)