sãvinti (-yti), -ina, -ino
1. tr. B, Sut, N, M imti į savo nuosavybę, laikyti savo nuosavybe, savu daiktu: Kaipgi tu savini, kad tavo te nėra! Zr. Kiekvienas sãvina tą gryčią Rm. Ėmė viską sãvinti Šts.
| refl. tr., intr. R, Sut, K, M, DŽ: Svetimą kepurę sãvinas ans J. Sãvinos numais – ano, senučio Rdn. Ana jau sãvinas tą laikrodį Trk. Sãvinas toms obelikėms DūnŽ. Jeigu leisite kapitalistams ir toliau savintis jūsų darbo vaisius, nebus laimės žemėje (sov.) rš. Ponas keliuku savinas Žem. Kodrin tą urėdą sav imi ir sãvinies juo? DP23.
2. refl. tr., intr. pripažinti savu, saviškiu; pažinti: I giminė, i pažįstamas, i burna ta pati, ale nebsãvinuos, i gana Žr. Ne ką besãvinas žmogų, nė vaikų nebpažįsta – toki pasenusi! Lk. Tėvas jo nesisavino už sūnų Brt. Nesãvinas ta šatonas (pereklė) vaikais DūnŽ. Tas avinelis ne (nė) savo motinos nesãvinas Eig. Naktį [šuo] nebsãvinas, nebepažįsta Pvn. Kaži kas atsiliepė, ale aš nesãvinaus balso Ll.
^ Toks su tokiu sãvinas (greit suartėja, ima bendrauti) KI550.
3. refl. tr. pratintis prie savęs, laikyti savu: Žiūrėk, koks šuva be žmogaus: sãvinkis (šauk kaip savą), gal seks Kn.
4. refl. tvirtinti, įrodinėti: Toj[i] moteriškis prisiekdinėjosi, sãvinosi, kad ana regėjo, kab ėmė LKKII208(Zt).
apsãvinti
1. žr. pasavinti 1: Tarp tų bičių vienos yra medinės, kurios po gires, kitos naminės, apsavintos, kurios po pievas ir po dirvas išgyventas ir užsėtas medų renka Nz.
| refl. tr., intr. B, N, M, Stl, Lk, Brs: Žmogus norėjo bites apsisãvinti Lkv. Jis jau norėjo apsisãvyt tą malūną Rud. Apsisãvino muno numais Šts. Velinas melagis apsisavina svetimu daiktu BPI274.
2. refl. BŽ406 apsiprasti: Apsisãvinti su vandenimi, su šalčiu yra apdringti J. Pamažu su ta baime apsisavinau rš. Apsisavinęs su visum, ieško vėl ko nauja rš.
3. refl. tr., intr. palaikyti savu, pažįstamu: Aiškiai supratęs, kad ta mergiška jį netyčiom apsisavino SI444. Apsisãvino vaikas, i nebėra rodos Drsk.
4. refl. tr. pasinaudoti, prisitaikyti sau: Ką Ponas savo kentėjimu ir smertimi nupelnė …, tatai žmogus tiktai … ištikėjimu priimti, gauti ir apsisavinti gal BPI427.
atsãvinti
1. tr. LL298, Š atimti nuosavybę.
2. refl. tr. Jž atsiimti savo nuosavybę.
įsãvinti tr.
1. kng. padaryti tinkamą, naudingą: Jie gerokai padirbėjo įsavindami naujas, anksčiau nenaudotas žemes sp.
| refl. tr.: Įsisavinti plėšinius ŽŪŽ167.
2. kng. sunaudoti: Įvairūs baltymai įsavinami toli gražu nevienodai sp.
| refl. tr.: Įvairios maisto medžiagos įsisavinamos skirtingai rš.
3. išmokti naudotis, taikyti: Kiekvienas tarybinis žmogus turi būti raštingas, turi įsisavinti minimumą reikalingų žinių (sov.) sp. Norėdamas auklėti skaitytojus, rašytojas turėjo pats persiauklėti, įsisavinti marksistinę pasaulėžiūrą (sov.) rš. Mechanizuojant žemės ūkį, įsisavinami nauji žemės dirbimo būdai sp.
4. refl. tr. įsūnyti ar įdukrinti: Ivanausko duktė įsisãvinta, ne jo Pls.
nusãvinti tr.
1. FT, DŽ1 atimti ir perduoti valstybės ar visuomenės nuosavybėn: Jiem nusãvino visas triobas Krs. Jau buvo nusãvintas tas ūkis Kdn. Nusavinsim visų dvarų žemes ir padalysim vargšam ir bežemiam! B.Sruog.
2. refl. tr. Rs pasiimti sau kieno nuosavybę, pasisavinti: Nusisãvino vaikai nu pamotės trobą Krš. Nuo žmogaus laimę nusisãvyt šlektai Vlkš.
pasãvinti tr.
1. SD309, S.Stan, Sut, N, I paimti į savo nuosavybę: Plioterių pasavintas miškas pirmiau buvo žmonių Plt. Svetimą drabužį jis pasãvino J. Negalės jų apvergti nei nu jų žemės atimti ir pasavinti S.Dauk.
| refl. tr., intr. Q647, R, Sut, N, K, M, DŽ1 Nor ans pasisãvinti svetimais raiščiais J. Pasisãvino vandenius, pastatė sargybą Antr. Iš kitur imti sav, pasisavinti B. O ponas pamatei, kad gražūs miežiai, pasisavinai ir liepei nupjauti SI231. Įdrįso jisai ir Egipto karalystę pasisavintis, kad abi karalysti turėtų Bb1Mak1,17.
pasisãvintinai Broliai savo dvi dali prūsų apgalėtojams … pasisavintinai padevė MitI64(Klp).
ǁ paimti iš ko ir perduoti kito nuosavybėn: Dvariškas ganyklas valdžia pasavino žmonims Šts.
2. perimti, išmokti: Žodžiai yra grynai lietuviški, o ne pasavyti iš slaviškų kalbų J.Jabl. Ilgainiuo pasavino įprotį, priderantį persų rikių didybei S.Dauk.
| refl. tr.: Kam teip reikia pasisãvint, kas bloga Adm. Kiekvienos tautos menas klostėsi, ne tik įgydamas savitų tautinių bruožų, bet ir pasisavindamas kitų tautų meno savybių rš.
3. refl. tr. kng. sunaudoti: [Virškinimo organai] tinkamas dalis pasisavina, paverčia į kraują, mėsą, kaulus Blv. Gerai pasisavinamas ir turintis daug vitaminų maistas rš.
4. pataupyti: Pasavinant, su tolku užtekt, kolei pieno sulauksma Ut.
5. L9 padaryti savą, priimti kaip savą, įsūnyti ar įdukrinti: Neturėdama savo vaikų, ketu pasavinti Liudvelę ir būti jos antra motina M.Valanč. Kūdikį [faraono duktė] pasavino ir praminė Moižiešiumi S.Stan. Turite … melsti, idant … jam griekus atleistų ir už sątėvonį amžinojo dangaus lobio pasavintų MŽ100-101.
6. refl. tr. gauti, įsigyti: Kaipo yra pasisavinamos gėrybės Christaus? MT34.
7. PK228, Kos99 sužieduoti, pažadėti: Nusiųstas yra angelas Gabriolas mergosp pasavintosp DP439. Viešpats pasavino ir paėmė bažnyčią kaip sužieduotinę savo SPII125.
pérsavinti tr.; rš nusavinti.
| refl. tr.: Vokiečiai gintarą nori persisavinti rš.
prisãvinti tr.
1. M paimti į savo nuosavybę: Draudžiama prisavinti ne savo daiktą rš. Paskui Miškinis prisavino ganyklas TS1901,6-10.
| Ketėdamas prisavinti valdžią ant žydų žemės I.
| refl. tr. R25, N, Dglš: Par vainą prysisãvino mūso geriausią arklį Šll. Prisisãvino visa ką, prisisãvins i namus Klt. Kaimynas, norėdamas da daugiaus prisisãvint pinigų, rodijo teip daryt BM9(Sb).
ǁ pripažinti kieno nuosavybe: Kam ką prisãvinti KII376.
2. priskirti: Jis sau prisavina garbę brš.
| refl. tr.: Aš nužudžiau [smaką], tik tarnas prisisãvino (ps.) Ss. Jaunikaitis … pamislijo, kas tę toks atsirado, kad prisisavino išgelbėjimą karaliūčios BsPII304.
3. refl. tr. perimti, išmokti: Žemaičiai prisisavino … literatines formas LTI520.
4. padaryti savą, prijaukinti, pripratinti, privilioti: Stirna galima lengvai prisãvyti Rs.
| refl. tr., intr. Grš, Sdr: Prisisãvink jąją pirma, o paskuo mylėk J. Prisisãvino toks giminaitis i pasiliko pas juos gyvent Lnkv. Tėvas neprisisãvino savo vaiko Slk. O tą tėvą jis neprisisãvino pry savę Pgg. Visi būna gerūs, kol prisisãvina Ad. Nemušk gyvulėlio, paskui neprisisavinsi KzR. Kaip laukinio negali prisisãvint Dkš.
5. išversti į savo kalbą: Lenkiškai parašė Kundraitis, o lietuviams prisavino P. Trupinėlis A1883,266.
6. perduoti, teikti: Labai gerai būtų sėti ankštinius augalus, kurie prisavina žemei iš oro azotą rš.
susãvinti tr. duoti nuosavybę, padaryti savininku: Tėvai, neseniai tik susavinti, ne kartą apsakinėjo vaikams apie baudžiavos laikus rš.
užsisãvinti tr. laikyti savo nuosavybe, pasisavinti: Užsisãvino tas raplikes, i padaryk ką! Krš. Tokį daiktą greit bi kas užsisãvina Ll. Mūsų kaimo ganiavą ažsisavino dvaras Grv.