ruõšti, -ia, -ė, rúošti Kl, Lk; SD349
1. tr. DŽ atlikinėti namų apyvokos darbus: Aš pati ruõšdavau galvijus: girdydavau, šerdavau Ob. Aš ruõšiamo darbo (vaikščiodama) negaliu dirbti – sėdėdama da daug pajėgiu dirbti Mrj. Ana ruošia savo ruoštą, t. y. žino savo liuobą, apyvoką J.
| refl. M: Mama ruõšiasi, valgyt verda, o mes tak tak tak su rateliais duodam i duodam (verpiame) Dt. Nugi, daba tam kartu[i] tokia sveikata: gi žinai, kad va po namus ruõštis tai da sveikata LKT251(Sml). I darbai pirma buvo, i ruõštis vė reikėdavai (reikėdavo) Mšk. Sesuo kad ruošiasi, kad ruošiasi po gryčią! Ėr. Ruõštis nekoks darbas, ale kad įskausta kojas per dieną! Pc. Katra (samdinė) ruõšias – teruõšias, o katra audžia – teaudžia (abi keisdavosi kas savaitę) Žml. Eik, vaikeli, ruoštis: pašerk kiaules, pasiliuobk, išvirk Lnkv. Bepiga važinėt, kai namai gerai ruõšias Skr. Gãli ruõšties – ne visai maža Ad. Tam vakare ruošiúos – girdau galvijus, peniu kiaules; daboju – privažiavo kas prie namų Trgn. Antroji vėl kelintą vakarą ruošdamasys pažiūrės, a negaus matyt, koks ans y[ra] LKKXI197(Žg). Moters tiktai apie namus tesiruošia A1885,24. Apsidirbę ant laukų, ruõšias po namus, apie daržus BM153(Jnšk). Ana ruošias apie ūkį savo J. Nuo senobės didžiausia moterų pagarba buvo sugebėjimas apie namus ruošties prš. Šunims nereikia rūpintis šunyčiais – kalių tai darbas su jais ruoštis M.Valanč.
| Pradėjo taip gyvent ir taip ruoštis (kaip tėvas sakė – anksti keltis, daug dirbti), ir viskas buvo gerai Žsl. Jau reikia ruõštis (dirbti, tvarkytis) dabar laukuos, nelaukt bobų vasaros Prnv.
ǁ valyti (javus): Jau pas mus vasarojų ruošia, ė pas jus da rugių nenupjovė Tvr. Nebuvo kas ruošt Msn.
2. tr. Imb, Dglš gaminti (valgį, ėdalą): O aš labai čėso neturiu tavo pasakų klausyti, va reikia baigt abiedas talkai ruošt LTR(Slk). Ruošiù vis [v]andeniu šaltu kiauliui Klt. Agotai įkyrėjo senoviškai ėdalą ruošti rš.
3. DŽ1 refl. taisytis kelionei (ką nors specialiai tam darant ar tik galvojant, ketinant): Malūnan ruõšias važiuot LKKVI280(Dj). Ruoškis važiuoti, jau tavę laukia kiti J. Ruošiaũs ruošiaũs i neprisiruošiau važiuot Dglš. Starkai jau pradėjo sukties, pradėjo kelionėn ruõšties Ob. Anas vis ruošė̃s ligoninėn Str. Vieną kartą pati, kažin kur besiruošdama, užgaišo LTR(Žg). Ruoštė́tės eit! Dglš. Ruõšiasi visi eit namo Vdš. Ruõštumbės, kad žinotum – važiuos miestan kaimynas Dglš. Niekas ir nesruõšia važiuot Dv. Ruõškis, ruõškis, jaunuolyte, reiks tau išvažiuot (d.) Šmn. Reikia į kelionę ruoštis Lnkv. Žmonys, jau seniai sukilę, ruošėsi prie darbo Žem. Ruoškies, broleli, ryt su dalgele lankon šieno šienautie (d.) Tvr. Ruošies važiuot – pagalvok iš vakaro LTR(Km). Nei rugiai krinta, nei kviečiai byra – neruoškis TŽV615. Ruošiasi kaip meška riešutaut LTR(Vdšk). Ruošiasi ruošiasi kaip varna į užmarį lėkti Žgn. Ruošiasi it gervė į dausas PPr412. Ruõšias ruõšias kaip į dilgynes šikt Šd. Ruõšias kaip rugienon šikt Ukm.
4. intr. taisytis ką daryti: Nebekurk, jau ruošia virt Sdk. Ruõšia užvirt puodas Ut.
| refl.: Ruõšieste (ruoškitės) valgyt Ad. Tai ruõškis pamergiuos – sesuo ženijas Ktk. Ar dar aust nesruõšiat? Trgn. Brolis labai perpyko ant raganos ir pradėjo ruoštis jai atkeršyti LTR. Ruõšiasi kap alkanas prie vakarienės Vrn. Ruošias muštis kaip ožys, kuprą pastatęs LTR(Srd). Jos jau džiaugias, tuojaus jos ruõšės taisyti viską Pgg.
| Saulė da tik ruošės tekėt, o jis jau buvo atjojęs atgal LTR(Dkk). Rodos, kad lytaus ruõšiasi LKT202(Kbr). Jau ruõšias beržai, jau lapoja Jnš. Tavo puodelis jau ruõšias virt, daba niekur neik Jnš.
ǁ refl. ketinti, manyti ką daryti: Paurukas buvo linksmas. Sėdėjo, mataravo rankomis, matyt, nė nesiruošdamas miegoti J.Balt.
5. tr. daryti tinkamą kuriam tikslui (kitam darbų, veiklos etapui): Pūdymus jau ruošia rugiam sėt Vlkv. Tegu jokis kirmis vagoj toj nelieka, kur ruošia artojas sėją V.Myk-Put. Pirtį ruõšėm kurt Dglš. Mergel, mergel, ruõšk pečių kurt Švnč. Netoli muzikanto dvi merginos ruošė stalą P.Cvir.
| prk.: O veiklesnieji, nenustygdami vietoje, leidosi į savo gimtines ruošti dirvos sukilimui V.Myk-Put.
ǁ tvarkyti, taisyti darbui (padargą, įrankį): Anas ruošia vežimą: tepa, šieno maišėn deda, valo ratus Lkm. Ruošiant kiekvieną sėjamąją darbui, reikia lygioje aikštelėje iš anksto sureguliuoti noragėlius ir ženklintuvus rš. Pirma sesulė juostelę juosia, antra sesulė kardelį ruošia KrvD62.
6. tr. daryti tinkamos kokybės, šalinant netikslumus, redaguoti: Šimkus dažniausiai pirmasis skaitydavo naujų kūrinių rankraščius, padėdavo rašytojams juos ruošti spaudai rš. Dabar jau ruošiu spaudai antrąjį sąsiuvinį K.Būg.
7. tr. DŽ rengtis vykdyti, organizuoti: Mes puolimui šią naktį nesiruošėm, nejautėm, kad tokį puolimą ruoštų ir priešas rš.
| refl.: Kaimas ruošėsi sėjai rš.
8. tr. rengti, taisyti, kelti (ppr. puotą): Karalius iš to džiaugsmo pradėjo veseilią ruõšt Žln. Ė tan dvare ruõšė balių Ad.
| refl.: Nu, tai jau kad sutinka [tekėti], tai butelį išgeria, pasku jau te ruõšiasis LKT181(Prnv). Ciela savaitė rúošas: gimines prašo, teligramus duoda Lc. Dabar visaką perkamės, ruõšiamės tam baliui Krs. Visą nedėlmetį ruošiamės apie veseliją, t. y. rengiam J.
9. tr. NdŽ teikiamomis žiniomis daryti tinkamą kam: Aukštoji mokykla ruošia kadrus valstybei sp. Tėvas savo sūnų ruõšė į žmones Lnkv. Nebepurkšdavo, kad kaime jau ir plepėjo, jog savanoris pačią į ministerius ruošia P.Cvir.
| refl.: Amalis ruošėsi pasitarimui Vilniuje J.Dov.
10. tr. mokyti tikrinamojo dalyko: Vasaromis [Maironis] ruošdavo į gimnaziją ir kaimynų vaikus rš.
| refl.: Laikas ruoštis egzaminams rš.
11. tr. atlikti mokymosi užduotis, mokytis: Pamokas ruõšti DŽ.
12. intr., tr. RtŽ mokėti, suprasti, sugebėti (ką daryti): Laiškas buvo rašytas lietuviškai, matyti, ne pačiai Volterienei, nes ji lietuviškai „menkai ruošė“ J.Balč. Jis gerai ruõšia vokiškai Lnkv. Nelabai aš ruõšdavau tų pasakų Kvt. Nekokia jo galvelė: nė uždavinių neruõšia Brž. Ji tą darbą ruošia ir netingi Klov. An skaitliukų ji neruõšia Slm. Ans jau ruošia skaityti ant knygos, t. y. moka J. Stasys nelabai moka šokt, o Vilis jau gerai ruõšia Mžš. Pradėjo prašyt vieno strielčiaus, kuris gerai ruõšė šaudyt, … kad ir jį išmokytų teip pat BM165(Pšl). Kas yra gera ir pikta pažinti, skyriaus padaryti nemoka, neruošia SE130. Marškinius nuo svetimos tvoros nudžiauti – o, tą tai jis ruõšia! Sml. Aš tai nelabai bematau skaityt, o tei da neblogai ruošiù Rm.
13. tr., intr. šnek. godžiai valgyti: Mes abudu ruõškim Pnd. Nu, ir ruošia, net ažuspringdamas! Sv. Kad ruõšė, tai ruõšė: bliūdą kaip už ausių išmetė! Užp.
14. refl. vilktis puošniais drabužiais, puoštis: Ruõšias kai svočios Trgn. Velkasi naujais drabužiais, ruõšiasi kaip į balių Jnš.
15. vogti, plėšti: Ruõšė ruõšė pernakt Ds.
| refl.: Apstatė abu galus ūlyčios ir ruõšias Aps.
◊ namõ (gul̃ti) ruõštis taisytis mirti: Reikia namõ ruõštis Dglš. Septyniasdešim išgyvenai – ir ruõškis gul̃t Mžš.
pir̃tį ruõšti NdŽ, DŽ1 ketinti, žadėti mušti: Ruošia jam pirtį Kbr.
apruõšti, -ia (àpruošia), àpruošė tr.
1. LL166, DŽ apeiti namų apyvoką, aptvarkyti, sutvarkyti: Anas te neapruõšia gerai, vis vyras Alks. Mala ir mala liežiuviu, geriau sa[vo] pirkią apruõšt LKKXIII129(Grv). Apruošk kiaules Žml. Motina viena pati visus namus apruošia K.Kors. Kambarys buvo visai gerai apruoštas, bet senutės nebebuvo J.Balč. Visur visa apruošta ir gryna Mt.
| refl. tr., intr. G77, Š, DŽ: Apšėriau gyvulius, apsi̇̀ruošiau visa Pb. Apsi̇̀ruošiau arklį Ds. Iš vieno galo kol apsi̇̀ruošei, tuoj iš kito [galo] ruoškis Ėr. Rytą reikia jai vienai apsruõšt: ir sau valgyt pramanyt, ir galvijai apeit Trgn. Palauk, tuoj apsruošiù, ir eisma Sdk. Visa ką apsruošus, atsiminė, kad jos vaikas lauke LTR(Slk). Ryte reikia apsruõšt, sunku kur išvažiuot Antr. Kai apsiruõšęs, gal sėdėt LKT242(Lnkv). Aš apsruošiù viską, o anas vis tebežiaumerėja (vaikštinėja be darbo) Skdt. Geras šeimininkas pirmiau apsiruošia savo ūkyje, o tik po to sėda vakarieniauti J.Avyž. Ši apsiruõšus, knygas skaitydavo BM90(Brž). Baigusi apsiruošti, tarnaitė turėjo eiti viena į pirtį SI127.
2. aptvarkyti, parengti kam: Pirminis nudegimo paviršius apruošiamas šiltoje operacinėje rš.
3. refl. apsirengti: I apsiruõšt[ų], i duonos tekt[ų], ale drena burna (prageria) Str. Greičiau apsiruošk: antai marškiniai Ar. Buvo taip apsiruošęs, kaip mūs kampe nešioja rš.
4. Š, Ds šnek. apvogti, apiplėšti: Vagys àpruošė namą BŽ345. Jei nežiūrėsi, tuoj apruõš Ėr. Ateję čystai àpruošė Aps. Api̇̀ruošė kavalierius: atejo ir be kepurių, ir be pirštinių Mlt. Šiąnakt mūsų dėdę vagys api̇̀ruošė Tršk.
| refl.: Niekas nė nematė, kaip ji apsi̇̀ruošė Antš. Ot, apsi̇̀ruošė žmonelė! Ppl. Vienus namus palikom, vagys atėjo ir apsi̇̀ruošė Jnšk. Teip apsiruošė, kad nė lapė nelojo Lnkv.
ǁ apgauti, priveikti: Tris diedus api̇̀ruošė boba Dglš.
5. šnek. suvalgyti (viską): Toks ėdrūnas per nemierą: ką paliksi, tą apruoš Srv. Sėdo ir api̇̀ruošė stalą Ob.
atruõšti, -ia (àtruošia), àtruošė
1. intr. ateiti, atvykti, atskubėti: Atruõš da ir ji kada Ds. Kad atàruošė bent keliuos! Ds.
| refl.: Mes iš vakaro atsi̇̀ruošėm į vestuves Kair. Jie vis anksti atsiruošia Kair. Ir vėl atsi̇̀ruošei! (barasi ant katės) Pc. Su didele iškilme mistras kardininkų ir vyskupai atsiruošė į Lietuvą rš.
2. tr. žinoti, atsekti: Ar tu jau nė dienų nebeàtruoši?! Jnš.
įruõšti, -ia (į̇̃ruošia), į̇̃ruošė
1. tr. atlikti vidaus apdailos darbus, padaryti tinkamą naudotis: Pirkios neiñruošta buvo Kli. Iñruošė namą Vdš. Ponas Tiškus į̇̃ruošė bažnyčią Raudondvary J. Kambarys bent kiek švariau ir puošniau įruoštas, nekaip kiti P.Cvir.
2. tr. įtaisyti, padaryti: Daigams išauginti kasmet kovo mėnesį buvo įruošiami seklieji mėšlu apšildomi inspektai rš. Yra dar vienas praktiškas būdas kultūrinę ganyklą įruošti – tai jos žolyno suformavimas iš dobilienų rš. Kai sukirsdavo (suręsdavo gryčią), pečių inruõšdavo Dglš. Prieš gyvenamąjį namą įruoštas gražus gėlių darželis rš. Žmogus sodina sodus, įruošia tvenkinius rš. Įruošk paplavų duobę rš. Išvalėme [fabriko teritoriją], užsodinome medeliais, įruošėme sporto aikštyną V.Bub.
| refl. tr.: Įsiruošė savo knygynėlį sp.
3. refl. išsipuošti, gražiai apsirengti: Insiruõšę gi labiausiai visi Kli.
4. refl. įlįsti, įsibrauti: Šeimininkei pirkioj besiruošiant, kiaulė buvo įsiruõšusi palikton atviron maltuvėn Š.
ǁ refl. įsitaisyti: Už pečiaus čirškė šiltai įsiruošęs svirplys P.Cvir.
5. intr. sugebėti, mokėti: Ar jau moka vaikas skaityt? – O, jau gerai įruõšia Š.
išruõšti, -ia (i̇̀šruošia), i̇̀šruošė
1. tr. Š, DŽ sutaisyti kelionei, išleisti kur išvykti, išrengti: A į Vilnių tavi i̇̀šruošė? Ar. Kad vėjulis paskeltų, kad smėlelį nupūstų, man' tėvelis paskeltų, man' vainelėn išruoštų (d.) Prng.
| refl. Š: Brolis išsi̇̀ruošė važiuoti į turgų J. Išsirúošė į kelionę Všv. Tuojau išsiruošim į tėviškę tavo V.Kudir. Greita greita i išsi̇̀ruošė eit Dglš. Lig išsiruošė eit, lig atejo – mano visa gatava Km. Mes da negreit išsiruõšme, da kiaulės nepaliuobtos Jnš. Rytą išsiruošia prie darbo Žem.
^ Anksti ruošės, vėlai išsiruošė KrvP(Ds). Tas į didelę kelionę išsiruošęs (sakoma apie einantį viduriu kelio) LTR(Grš).
2. refl. praleisti kurį laiką ruošiantis: Vakar visą dieną išsi̇̀ruošiau Š.
3. intr. išvykti: Rytą, prieš dieną, ir i̇̀šruošė visi Rm.
4. tr. pataisyti, iškelti: Veselei išruõšt reikia pinigų turėt Trgn. Gaspadoriai pjovėjams turi išruošti gerą balių LTR(Prng). Vilkas sako: – Reikia išruõšt abiedas Kli.
5. tr. šnek. išvalgyti: Vaikai smetoną iš puodynės [neleidžiami] i̇̀šruošė Kp. Kaip matai bliūdą parpelių i̇̀šruošė Užp.
6. išvogti, išplėšti: Turguj jam kišenę i̇̀šruošė Dgl. Ìšruošė viską, nieko nepaliko Ds.
◊ į ámžiną gyvẽnimą išsiruõšti Grž mirti.
nuruõšti, -ia (nùruošia), nùruošė
1. tr. BŽ486,552 nutvarkyti, nuvalyti: Nuruõšk stalą, ir vėl tuoj eisium ant lauko Skrb.
| Papjaunam žąsį, nuruõšiam aną Dglš.
ǁ prk. nuplėšti: Baigi čeverykus nuruõšt Ėr.
2. refl. nusirengti, nusivilkti: Be reikos nusi̇̀ruošei, būtum da malkų atnešęs Rš. Žulikas sako: – Nusruõšk vienamarškinis, grynas vykis bacioną Str.
3. tr. šnek. apvogti, apgauti: Nùruošė ir juos Ds. Kad nùruošė, tai nùruošė Ds.
4. tr., intr. mokėti, suvokti: Jis geriau apie viską nuruošia (turi nuovoką, nusimano) Trs. Eik tu vežimą mint, tu geriau nuruoši Bsg.
paruõšti, -ia (pàruošia), pàruošė
1. refl. kiek eiti ruošą, atlikti namų apyvokos darbus: Aš kai padirbu, pasiruošiù, tai kaip kriste valgymas krenta Pc. Morta padeda ir pasiruõšti Pc.
2. tr. pagaminti, pataisyti (valgyti): Jiem paruošta skaniausia, patalai gražiausi, tik mokykitės, vaikai Dgč. Reikia paruõštie, tada bus gardu Smal. Ji turi vaikučiui paruošti valgyti ir pati kiek pasnausti I.Simon. Kai susitvarkęs išėjau iš savo kampo, vakarienė buvo paruošta P.Cvir.
| refl. tr.: Mes viską pasi̇̀ruošėm ir jau valgysim Krm. Pasruošiù [lauktuvių] – pasdarysiu porą sūrelių Klt.
3. refl. pasitaisyti vykti: Esu jau visai pasiruošęs į kelionę J.Jabl.
ǁ refl. pasirengti ką daryti: Negalima genėt pasiruošusių žydėti krūmelių rš.
4. tr. padaryti tinkamą kuriam tikslui (kitam darbų, veiklos etapui): Reikia paruošt žemelę iš anksto Klvr. Reikia kviečiam paruošti žemę Kt. Bulbėm sodyt reikia paruõšt laukas Vrn. Jie pàruošė kuparą ir pripylė suodžių (ps.) Žln. Viskas namuose buvo paruošta Naujųjų metų sutikimui rš. Paruõšti stalą BŽ267. O kaip dailiai jos buvęs paruoštas stalas A.Vien.
| prk.: Buvę valdžioje liaudininkai ir socialdemokratai paruošė dirvą fašistiniam perversmui sp.
| refl. intr., tr.: Gerai pasiruošdavo an žiemos Vlkv. Žiemai pasi̇̀ruošėm malkas (nusipirkome, suskaldėme ir sudėjome) Rs. Matarijolą buvau pasiruõšęs tiems tvartukams Erž.
ǁ galutinai sutvarkyti, pataisyti darbui (padargą, įrankį): Javapjūvės turi būti gerai paruoštos, kad darbo metu nesustotų J.Krišč. Vyrai geriau pasislėpė, paruošė ginklus ir laukė tik sutarto ženklo rš. [Motina] rankoj laikė mano drabužius, seniai jau išdžiovintus, išeiti paruoštus J.Balt. Rišamoms vienu metu knygoms reikalingas rišimui detales galima iš karto paruošti rš.
5. tr. DŽ atlikti išankstinius darbus: Užsimojęs parašyti stambesnį poezijos kūrinį, Baranauskas atliko didelį paruošiamąjį darbą rš. Paruošiu savo karžygių būrį, kuriam vadovausiu V.Krėv. Prieš kėlimąsi iš lovos naudinga paruošti ligonį lengva gydomąja fizine mankšta rš. Kiekvienas apsisvarsto, iki trunka paruošiamosios komandos pauzė rš.
| refl. tr., intr.: Reikėjo sutvarkyti mantą, tinkamoj vietoj pastatyti vežimus, pasiruošti nakvynę V.Myk-Put. Šitokiai šventei reikėjo gerai pasiruošti rš. Rengti kelionę į Šiaurės polių yra sudėtingas darbas. Jam reikia nemaža ir pasiruošti FT.
ǁ refl. iš anksto pasirengti, tinkamai nusiteikti kam numatomam: Visą laiką teko budėti ir plaukti visam kam pasiruošus K.Bor. Per ilgas nemigos naktis aš laukiu, mylėt pasiruošus B.Sruog.
6. tr. teikiamomis žiniomis padaryti tinkamą, išmokyti: Marijampolės gimnazija ligi pirmojo pasaulinio karo paruošė daug žymių lietuvių kultūriniame gyvenime žmonių V.Myk-Put.
| refl.: Marš, marš pro duris! Man reikia pasiruošti pamokai K.Saj. Mūsų atstovui reikia būti labai pasiruošusiam žmogui rš.
7. tr. sudaryti, sukurti, suformuluoti: Socialdemokratų rateliai siekė paruošti savo programą rš. Prieš pusmetį buvo paruoštas naujos gyvenvietės planas rš.
8. tr. iškelti (pokylį): Gražiai gi paruošė balių Ktk.
| refl.: Labai gražiai pasiruõšę buvo, didelį balių pakėlė Krs.
9. refl. pasiryžti: Supyko žmogus an pono ir pasiruošė jam kaip nors atkeršyt BsPII261.
10. tr., intr. šnek. pavalgyti: Čia da anys pàruošė gerai Ds.
11. refl. pasijudinti: Iš vietos nepasiruoša Prk.
parsiruõšti, -ia (parsi̇̀ruošia), parsi̇̀ruošė parvykti, parvažiuoti: Ale ir mūsų gi neparsiruõšia iš miesto Srv.
praruõšti, -ia (pràruošia), pràruošė intr.
1. praleisti laiką ruošiantis, tvarkantis: Nedaug turim lauko, bet visi praruošiam prie darbo Rm.
| refl.: Netenka radijos ni pasiklausyt: aš prasiruošiù Mžš. Mes su mama taip ir prasiruõšiam po namus Jnšk. Jie vieni prasiruõšia su gyvuliais Jnšk.
ǁ veltui praleisti laiką, pragaišti: Ant to rūkymo praruõšia Ėr.
2. praversti, tikti: Tokiam ore ir pirštinės praruoštų Ėr. Praruoš šiandie i kailiniai Šd. Praruõšia dabar (rudenį) šilima Krkn. Prie ūkės vaikai labai praruõšia Pš. Turi paršą, porą vaikų, motina labai praruõšia namuose Rm. Kai nori valgyti, ir bulbienė praruõšia Srv. Man tos kapeikos išbirs, o jums praruõšia, kai reikia tiek grąžos duoti Pn. Praruõš tas daiktas Šl.
| Miegas visada praruõšia, kaip nuvargsti Rm. Pasilsėk, tau pailsis praruošia Srv.
| refl.: Pasiimk duonos, vaikeli, prasiruõš lig pietų Lg. Da biškį ka būtų lietaus, da prasiruõštų Lnkv.
priruõšti, -ia (pri̇̀ruošia), pri̇̀ruošė
1. DŽ1 tr. daug patiekti, prigaminti: Kiek pyrago prikeptų, visokio pavilgo priruoštų, kiek svečių priprašytų! J.Paukš. Oi, kaip mylėjo, teip jau viso priruošta, kaip didžiausiam boliui Dbk. Kaladnyko su cibuliu, su agurku priruõšia, tai su duona kad privalgom! Kli.
| Primerkta, pri̇̀ruošta kiaulėm Klt.
2. tr. pagaminti (valgį): Ana man priruõšia valgyt Pb. Pri̇̀ruošiau (sutaisiau virti) pietus, tik kurkit [krosnį] Ds. Sugrįžę iš miesto, priruošė vestuvėms pietus ir išsiuntė kvailį svečių kviestų LTsIV301.
3. tr. LL98, Blv atlikti išankstinius darbus: Ta (mergelė) pri̇̀ruošė [krosnį kurti], pakūrė Švnč. O jau pečius buvo priruoštas, iškūrentas (ps.) Žž.
ǁ refl. iš anksto pasirengti, tinkamai nusiteikti kam numatomam: Ir Grėtė Karalienė ruošiasi, po teisybei, jau lyg ir prisiruošusi vienam dalykui: kai tik paskelbs varžytines ir atvyks jos varyti, ji kelsis į savo kumetiškę I.Simon. Mūsų bus dalis būt prisiruošus savo pareigai Vd. Kad aš, tamsta, neprisiruošiau prie tos pasakos Jnšk.
4. tr. pataisyti kelionei: Tik eik, laikyk priruošęs mūsų žirgus! Vd. Atėjęs pas arklį, viskas priruošta, tik reik sėst ir jot MPs.
5. refl. prisibausti, prisiversti (ką padaryti): Neprisiruošiù nuvažiuot [į svečius] Strn. Paki prisiruošia paduot Mlt. Vis neprisiruošiu supinti cibulių Ėr. Gerai, apgausiu, ir ne bet kaip apgausiu, tik duok dieną prisiruošt LTsIV235.
^ Neprisiruõšia niekaip, kaip šikt nevalgius Skdt.
6. tr. teikiamomis žiniomis padaryti tinkamą kam: Trečią dieną davė jam anksčiau pietus pavalgyti ir priruošė prie mirties LTR(Mrj). Tos mokyklos priruošia žmones, baigusius vien liaudies mokyklas, prie kvotimų už ištisą gimnazijos kursą Pt.
7. intr. šnek. prieiti: Nežinau, ar priruõšiu Ūd.
suruõšti, -ia (sùruošia), sùruošė tr.
1. pagaminti, patiekti: Suruošė blynų ir išleido dukterį jiem valgyt nunešt LTsIII242(Ml). Liepė suruõšt visą antį Dglš. Cibulių jau suruošiù, ridikeliai da menki Klt. Suruoš' jam pautienę (ps.) Ad. Gaspadinė, suruošus talkai abiedą, išejo tvartan an gyvulius LTR(Slk).
| refl. tr., intr.: Negalim susruõštie valgyt Švnč. Ką susi̇̀ruošė, tą ir nešas krikštynosna Dglš. Karvėm susruošt po viedriukui reikia Klt.
2. atlikti išankstinius darbus: Nu tai jau bus veselija, jau sùruošė, o jy vis rauda Mžš. Vienam ryte atskėliau, suruošiù pečių – beruošdama pradėjau griūt (alpti) Skdt. Skubinkite, kad lig devintos valandos būtų visa suruošta rš.
| refl. tr.: Susiruošk viską gražiai, paskui jau eik Br.
3. DŽ sutaisyti, sutvarkyti (kelionei): Karusę jis tuoj suruošė į kelionę pas savo motiną rš.
| refl.: Rytą susiruošė ir išėjo Ps. Susi̇̀ruošė į tolimą kelionę Jnš. Anas paskinkė arklį ir liepė seseriai susruõšt važiuot Gdr. Iš vakaro kai susruoši, tai ir miegi spakainas KlbIV83(Mlk). Kai atėjo vakaras, ji vėl susiruošė eiti namo J.Balč. Spėriai susiruošė tėvas ir išėjo, kaušą šalto vandens išgėręs J.Balt. Pas Gliaudelius visi jau buvo susiruošę važiuoti A.Vien. Matydamas, kad kitoniško išėjimo nebėr, susiruošė ir išejo peklon BsPII220.
4. DŽ suorganizuoti: Tėvui suėjo penkiasdešimt metų, jo technikumo dėstytojai ta proga suruošė kavutę V.Bub. Tėvas sùruošė balių, suejo visi kaimynai, susėdo Vlk. Didelė gegužinė demonstracija 1902 m. suruošiama Vilniuje rš. Kuokinę suruõšdavo dažnai Prng.
| prk.: Suruõš lietų ant vakaro Vad.
5. refl. tr. juok. susigauti (kūdikį): Benkartą susi̇̀ruošė Varusiotė, ė bernas jos neėmė Dglš.
6. šnek. suvalgyti: Mėsą sùruošėm Pnd. Kad sėda tokie vyrai, tai kaip mat visa suruošia PnmR.
◊ pir̃tį suruõšti primušti, nubausti: Aš suruõšiu tau pir̃tį! Brt. Tėvas paėmė diržą ir suruošė vaikams pirtį Jnš.