pleškė́ti, plẽška, -ė́jo šnek.
1. intr. K, Žr, Vl, Dkš, Krok, Lzd, Pc, Ds smarkiai, su garsu degti: Ugnis pleška pazare, t. y. tvaska liepsnos J. Sausos malkos teip gerai plẽška Ut. Matom – visur tik dega dega, tik plẽška Kp. Pleška malkos kap šiaudai Švnč. Kažno te kieno trobos plẽška? Vžns. Jau gal kas pleška, kad tokia didelė pašvaistė Slk. Paliko plẽškančią ugnį ir išėjo sau Jrb. Liepsnojo pleškėdama visa karčema K.Bor. Po ąžuolu ugnis ten tuomet pleškėjo A.Baran. Tu būtumbei vis pekloje degt ir pleškėt turėjęs PG. Jau visai diena, o elektra visuose kambariuose pleška! Lnkv.
| prk.: Laisvės liepsna jo krūtinėj pleška V.Krėv. Nors didi meilė mums širdy pleškė́jo, nejutau šyšo, ir kankliai tylėjo A.Baran.
2. intr. Kel1881,121 pokšėti: Naktimis pleškėjo zenitinės, vydamos nuo miesto fašistinius maitvanagius A.Vencl.
3. intr. teškenti, plekšėti: Irklai pleškėjo Lp. Žuvelių pulkas vandenėly pleška, o mano mergytė ašarėles braukia LB78.
4. intr. MŽ pliupėti, kunkuliuoti (smarkiai verdant): Virulys pleška ple ple ple, kad tirštai įdeda mėsos J. Statyk košę šonan, ir tegu plẽška Drsk. Žiūrėk, puodai jau plẽška, reik rapukus nusunkti Slv. Pradeda bulbos pleškė́ti Rtn.
5. intr. garsiai skambėti, skardenti, aidėti: Net pirkia plẽška, kap gieda Vlk. Tik pleška miškas, kap dainuoja Lp. Paukščiai čiulba taip gražiai, net alksnynai pleška rš. Ragas skamba, jog net girios pleška V.Krėv. O šoka, o duoda, kad net pleška BsMtI36.
6. intr. garsiai šaukti, rėkauti, triukšmauti: Mergos gano telius, tai plẽška ir plẽška Vlk. Rėkia, staugia, kaukia, pleška, mat pagausią jie (žvėrys) sau mešką A1884,124.
ǁ smarkiai čiulbėti: Lakštingalėlė maželėlė ant daubos skardžio pleškėjo Žem.
7. tr., intr. Q391, CII906, MŽ374, I daug ir garsiai šnekėti, plepėti, taukšti: Jijė pleška nesuomanias J. Ana pleškėjo kaip šalta košė, t. y. daug kalbėjo J. Ką tu čia pleški vėjus? M.Valanč. Ką veiks daugiau susirinkusios bobos? Bèpleška niekus Slv. Boba plẽška kaip kalavartas Vžns. Kodėl pleškė́t tau nėkas neskauda? Kal. Teška, plẽška, net nusibosta Dkš. Ir plẽška, kaip darbo neturėdamos Jrb. Nepleškė́k ant visos grinčios! Rmš.
^ Geriau pleškė́t, ką tylėt Ut.
8. intr. Kz, Slk, Vlkv, Pc, Skr smarkiai, triukšmingai eiti, važiuoti: Vieni kalbėjo, kad kam nors kunigą veža su paskutiniais sakramentais, kiti, kad gubernatoriaus pleška pasitikti P.Cvir. Dulka, pleška keleliu su knygelių mazgeliu į apylinkės miestelį T.Tilv. Susidėję po arklį, plẽška į miestą Dkš. Plẽška visi kap akis išdegę! Alk. Vieškeliu pleškė́si, kad ir kažin koks kelias būtų Srv. Jau Juozienė plẽška su naujienom į kaimą Lkč.
9. intr. smarkiai šalti: Plẽška paržiem be nustojimo Trgn. Šalčiai pleška, ė anas eina per ūlyčią vienuos marškiniuos Švnč.
^ Dieną teška, naktį plẽška Upn.
10. intr. vešliai augti: Šiemet vasarojus plẽška, mat šilta, palyja Dbk.
11. intr. žydėti, tviskėti: Mergų darželis tiktai plẽška Al. Linukai daržely tik plẽška Smn. Pilni laukai tų ugnelių – net plẽška! Lp.
12. tr., intr. labai skaudėti: Pati nežinau nuo ko, ale tep plẽška galvą, kad negaliu niekur nusdėt Ml. Sopa mana galvelė, pleška mana širdelė Str.
13. intr. pykti, niršti: Jurgis in manęs plẽška Dglš. Ažu šitą žodį pleškė́[jo], širdijos Rš.
atpleškė́ti, àtpleška, -ė́jo intr.
1. K smarkiai, triukšmingai ateiti, atvažiuoti: Jau atpleška [jaunikis], – atnešė naujieną Endrius I.Simon. Vieškeliu atpleška raiteliai rš. Klausau – kažin kas àtpleška takeliu. Ogi žiūriu – Vanagų piemenukas Jrb. Tik au au – atàpleška didžiausias šuva Dbk.
2. refl. iki valios atsiplepėti: Pleška ir neatsi̇̀pleška Jrb.
įpleškė́ti, į̇̃pleška, -ė́jo
1. refl. įsidegti, įsiliepsnoti: Raudonavo dangus nuo įsipleškėjusių trobesių J.Balt.
2. intr. Š smarkiai, triukšmingai įeiti, įbėgti, įvažiuoti: Įpleškėjo į vidų keturi vyrai rš.
išpleškė́ti, i̇̀špleška, -ė́jo
1. intr. su garsu sudegti, išdegti: Visas miestas į padanges išpleškė̃s Sch143. Visa lauko nauda su dūmais išpleškėjo rš. Vienu akies mirksniu kilo liepsna, ir visi lydimai išpleškėjo J.Bil.
ǁ išsikūrenti: Pridė[ja]u malkų, i kapmat išpleškė́jo Rš. Paki pavalgysma, tai ir pečius išpleškės Trgn.
2. intr. išvirti, iškunkuliuoti: Gerai išpleškėjo kruopos Lp.
3. intr. K, Ukm smarkiai, triukšmingai išeiti, išbėgti: Visi išpleškė́jo in miestą Mrj. Ateinantį sekmadienį, suvarę popietei kiaules, išpleškėjome į mišką visas būrys P.Cvir.
4. tr. P išplepėti, išpasakoti: Kaip jis toks pleškatainis, tai paslapčių neturi – viską išpleška Žvr.
5. refl. išsikalbėti: Čia mes nuo visko išsipleškėjom Ss.
nupleškė́ti, nùpleška, -ė́jo intr.
1. Erž, Vvr, Vyž smarkiai nudegti, sudegti: Teip nupleškė́jo ugnia, kad ir šaukšto neliko Trgn. Iš pirties prasidėjo gaisras, i pusė kaimo nupleškė́jo Sdb. Per tą ugnelę (gaisrą) galėjo pusė sodžiaus nupleškėti Ėr. Ugnis tada persimetė ant skūnės, kuri taipojau nupleškėjo prš.
ǁ Všn nuo saulės nudegti: Mergiotė saule nudegus, nupleškė́jus Km.
2. Jrb smarkiai nueiti, nubėgti, nuvažiuoti: Arklys geras, tai tuoj nupleškė́sma Vžns. Nupleškė́jo karvės ir nupleškė́jo par krūmus Ut. Kažkoks vyras nupleškė́jo nupleškė́jo raitas per kaimą Srv. Nupleškė́jo kaip žaibas Sv. Velnias pailso, pasiliko, o zuikys kaip nupleškėjo, teip nupleškėjo BsMtII75. Šuva, gavęs lazdų, kaukdamas nupleškė́jo Vlkv.
3. smarkiai, su triukšmu nukristi, nugriūti: Jeigu mato, kad rogės gali kur į bedugnę nupleškėti, tada jisai giliai įsmeigia savo lazdą, ir rogės su šienu apsistoja rš. Sūris lapei nupleškėjo LTR(Nm).
4. daug ir tuščiai prikalbėti: Jau toj Onelė kai ims pleškėti, tai ir visiškai nùpleška Skp.
papleškė́ti, pàpleška, -ė́jo tr. pasakyti: Pleška, pleška ir pàpleška teisybę Skr.
parpleškė́ti, par̃pleška, -ė́jo intr. smarkiai, triukšmingai pareiti, parbėgti, parvažiuoti: Na, iš kurgi tu čia par̃pleški pridusus? Lkč. Pamatę debesį, su pilnu vežimu tik parpleškė́jom Ldvn. Vežėjas …, išleidęs paną iš karietos, parpleškėjo atgal namo BsMtII52.
pérpleškėti intr. sustoti smarkiai virus: Motule, ar jau pérpleškėjo grucė? Kb.
prapleškė́ti, pràpleška, -ė́jo intr. smarkiai, triukšmingai prajoti, pravažiuoti: Pro sargybą pilies vartuose zovada prapleška raitininkas ir kiemo viduryje nušoka ant žemės rš.
pripleškė́ti, pri̇̀pleška, -ė́jo
1. tr. tuščiai prikalbėti, priplepėti: Daug nėkų pripleškėti I.
2. refl. prisigerti: Visi gerai prisipleškėję, pradėjo namon ruoštisi A1884,191.
supleškė́ti, sùpleška, -ė́jo
1. intr. K, Vl, Mrj, Pns, Rk, Slk, Brs greitai, su garsu sudegti: Paki atbėgom, tai ir sienos supleškė́jo Trgn. Visakas supleškė́jo – nė šiaudo dančiui pakrapštyt neliko Ut. Iš nakties jauja su javais supleškė́jo Up. O jei pateksim senam našleliui – ugnelėj supleškėsim TDrIV27.
| Sudegė, supleškėjo – nei anglių, nei pelenų (žvakė) LTI300.
^ Kad tu supleškė́tum, toks blogas žmogus! Vžns. Kad tu supleškėtumbei! B. Suplešky (supleškėk) tu su savo ragutelėm! Dglš.
ǁ Q585 žūti, išgaišti, suteškėti.
2. intr. suvirti: Viralas supleškė́jo, t. y. suvirė į tirštumą J.
3. tr. sudeginti, supleškinti: Neprietelius sugautus ant ugnies uždėjo ir juos … į dievų garbę supleškėjo RD207.
4. intr. triukšmingai sueiti, suvažiuoti: O šitie jau gryčion supleškė́jo Ut. Kareiviai Tauragnuos supleškė́jo Trgn.
5. intr. sušalti: Tokiam šalty visakas gali supleškė́t Sld.
6. intr. supliaukšėti: Kas ten supleškė́jo, lyg žuvis Antvardėj? Skr.
ǁ sušlamėti: Supleškėjo nuo vėjo sodo medeliai LTR(Zp).
7. intr. sužydėti, suplieksti: Žiūrėk, kap mano darželis supleškė́jo! Lp.
užpleškė́ti, ùžpleška, -ė́jo intr.
1. smarkiai užsidegti: Kad užpleškėjo dvarai, tai nė akmens ant akmens nebeliko! rš. Tuoj ugnis užpleškėjo plytoje J.Balt.
2. smarkiai užšalti: Ot šąla: ryt visi langai ažpleškė̃s Mlt. Vieni langai – greit ažùpleška Trgn.
3. vešliai užaugti: Šiemet rugiai gerai užpleškė́jo Vžns.