naiki̇̀nti, -i̇̀na, -i̇̀no tr. K, náikinti, -ina, -ino Ėr, Grv
1. daryti, kad žūtų, išnyktų, nebebūtų: Tą turtą, kurio negalėjo pasiimti su savimi, degino ir naikino A.Vien. Ugnis naikino viso paežerio namus M.Valanč. Musių jagu nenaikintum, tai ir akis išdraskytų Sb. Náikina briedžius Mrc. Šarkos kiaušius gera – reik naiki̇̀nti Štk. Organizavos naikinamieji batalionai, liaudies apsigynimo pulkai rš. Lietaus palyja, gal baigs sniegą naiki̇̀nti (nuleisti) Jnšk. Mirtis tą jo geidimą prislėgė savo viską naikinančia ranka LTI88.
| Jis naikina (verčia niekais) puiką, o paaukština pakarną MP89.
^ Amžius piktą naiki̇̀na, gerą tobulina Pln.
| refl.; Sut: Didieji miškai pradeda náikintis (nykti) Mlt. Dar̃ jau naiki̇̀nas peludės Rdš.
2. daryti nebegaliojantį, atšaukti: Įstatymus, potvarkius naiki̇̀nti DŽ. Naikinti ir mažinti mokesčius sp.
3. M siaubti, niokoti: Kraštą naiki̇̀nti NdŽ.
ǁ skurdinti: O gaspadorių naikina vaikai, pati ir šeimyna (d.) Nm.
4. valgyti, ėsti, gerti, kol nebelieka: Viena ranka renka uogas, o antra naiki̇̀na: ėda, imlió[ja] J. Bėriui sekėsi naikinti šieną sp. Tai čėsai virto – ir seni, ir jauni degtinę naiki̇̀na Mrj. Aves náikina žolę Pb.
apnaiki̇̀nti tr.
1. dalį išnaikinti, kiek sunaikinti: Kenkėjai gerokai apnaikino vaismedžių derlių rš.
2. apgadinti, apardyti: Piliakalnis karo metais buvo smarkiai apnaikintas, iškasinėtas apkasais ir duobėmis sp. Beržynėlis dabar jau gerokai apnaikintas Grž. Trobos jau apnáikinta, krūmais ažaugo Pb.
išnaiki̇̀nti tr. K
1. SD401,412 padaryti, kad išnyktų, žūtų, nebebūtų: Buvo bepradedą įsiveist blakių – šiaip teip išnaikinaũ Sb. Musis išnaiki̇̀nk J. Baltos [bulvės] raudonas išnaiki̇̀na (užstelbia) Msn. Išnáikino sodą Dkšt. Daug miškų išnáikino Dv. Sesute mano, mieloji mano, neišnaikinki rūtų darželio, galgi sugrįšiu iš to vargelio (d.) Kp. Kiti, nuejusys į Prūsus ir į Kuršą, suokė artojus, kad, lygia dalia išnaikinusys savo vyresnybę, liuosai gyventum M.Valanč. Pas mus išnáikino, kur duoną kepė (išardė kepyklą) Dbč.
| Išnaiki̇̀no patis save (pasivertė nieku, tapo menku), priėmęs formą tarno DP74.
| refl. K: Tų didesnių vištukų tai daug išsinaiki̇̀no – net septyni Rdm.
ǁ padaryti, kad dingtų, nebesireikštų: Gal žinai, kaip pleiskanas iš galvos išnaiki̇̀nti? Jnšk. Išnaiki̇̀nus bijojimą mirimo, paduost mumus džiaugsmą DP47. Kieno atmintį išnaikýti KI114.
2. nusiaubti, nuniokoti: Gimbutas su žemaičiais didžiai Latigolę išnaikino rš.
3. išsekinti, suliesinti: Ižnaikina veidus savo, idant būtų regėti nuog žmonių, jog pasnykauja Ev.
nunaiki̇̀nti tr.
1. sunaikinti, pražudyti: Kirmėlės visus kopūstus nunáikino Mt. Čia buvo miškas, o dabar viskas nunaiki̇̀nta Mrj. Ugnis daug triobų nunáikino Grž. Kai įsisukė maras, daugybę žmonių nunáikino Grž. Medega yra nenunaikinama prš.
2. nusiaubti, nuniokoti: Nunaikýta buvo viskas karo audrų Brt. Visą apygardą nunaikinusys plačiai platesniai S.Dauk. Labiau už skėrius kraštą nunaikinsi rš.
3. sužaloti, pakenkti: Kojas nunaikináu po tas ražienas Šts.
4. nudėti kur, prapuldyti: Nešiojos nešiojos katė kačiukus ir pati kažkur nunaiki̇̀no Skr.
panaiki̇̀nti tr.
1. Vlkš padaryti, kad nebebūtų, nebeveiktų, nebesireikštų: Valstiečiai reikalavo panaikinti baudžiavą rš. Spalio revoliucija ėmėsi uždavinio panaikinti žmogaus išnaudojimą kito žmogaus (sov.) sp. Aš norėtau panaikinti visa, kas yra pikta, ir nežinau kaip V.Krėv. Žemaičiūse, nors keletą mokslinyčių vyresnybė panaikino, vienok į tų vietą Kėdainiūse, Panevėžė[je] ir Šiauliūse naujas padarė M.Valanč.
2. atsisakyti nuo ko, nustoti laikyti: Žmogus tą kiaulę ir panaiki̇̀nęs Kal.
pranaiki̇̀nti tr.
1. kiek išnaikinti, apnaikinti: Buvo atsiradę vilkų, juos kiek pranáikino Ėr.
2. pašalinti: Kaip jis gali pranáikinti guzą! Ėr.
3. išleisti, išeikvoti: Noroms nenoroms prigundė prie girtuokliavimo, pranaikino visą menką pelną rš.
prinaiki̇̀nti tr.; LL98 daug sunaikinti.
sunaiki̇̀nti tr.
1. padaryti, kad nebebūtų, žūtų, išnyktų; pražudyti: Mes žūstame, bet lieka tie, kurie sunaikins kryžiuočius, nors šimtmečius reiktų laukti S.Nėr. Priešą reikia ne parblokšti, bet sunaikinti rš. Jei kas netinkama, galėjo ir sunaikýt Vv. Žolynai … orą taiso, … visokias ligas pravaro, atatolina arba geriau sunáikina BM63. Pavydas sunáikina viską kaip kirminas Rs. Ugnis sunaikino visą dagą prš.
| Gal aš tik bereikal tavo jaunystę sunaikinsiu Ašb.
| refl. Sut.: Da nėra susinaiki̇̀nę Šmk.
2. nusiaubti: Ir sunaikino tuos miestus ir visą aplink šalį brš.
3. nuskurdinti, suvarginti: Skursta jis suspaustas, sunaikintas rš.
| refl.: Kol sveikas žmogus, ir bagotas; kad tik liga užeina, ir susinaiki̇̀na Lnkv. Neturtingi žmonės susináikina pirkdami grūdus par brangiai A.Baran.
užnaiki̇̀nti tr. užkankinti, užkamuoti: Arklių nebedaug, ir tuos pačius užnáikins Ėr. Buvo du kačiukeliai, tai vaikai ažnáikino Str.