mainýti, mai̇̃no, mai̇̃nė K; SD148, R
1. tr., intr. atiduoti ką savo ir gauti į tą vietą kitą daiktą, daryti mainus: Šiokį metą žmonys braidė taškė po miestelį parduodami, pirkdami ar mainydami kumelėmis Žem. Gyvolį mainaũ, o knygą keičiu J. Lygiomis mainyti N. Rugius maini̇̀s an bulvių Klvr. Mai̇̃no stintas lygiu saiku an rugių Jrk126. Mainyk kiaušais Lnkl. Škiuš, brekš, muno avineli, į pyragą mainýtasis PP78. Susiedali, mainýkiav gaidžiais – mun baltas gaidys nevedas Rt. Mudu mainysva: aš tau duosiu tuos tris šunis, o tu man duosi tuos tris veršius BsPI6. Ilgai nepalaiko, mai̇̃no kaip čigonas arklius Jnš. Kad mainái, reik ir pasižiūrėti, į ką Tv.
^ Sudėsiva rankeles, mainysiva žiedeliais (vienas antram pasižadėsiva) JV147. Anys sėdėjo, meiliai kalbėjo, ant rankų žiedelius mainyti pradėjo (d.) Ds. Kas arklius maino, tas pėsčias eina LTR(Msn). Jau tu arklį mainai ant šuns (nelygūs mainai) LTR(Lbv). Galvos ant uodegos nemainyk LTR(Rm). An dešimties kvailų ir vieno razumno nemai̇̃no Lp. Mainýk su kale žandais, gausi uodigą prydais (sakoma plūstančiam, keikiančiam) Šts. Gana, Jurgi, mainyti, reik kumelius auginti VP15.
| refl.: Mainýkiavos peiliais! Skd.
2. tr. keisti vieną kitu: Atsisėsi an kelmo ir sėdėsi par trejus metus – nei plaukų kirpsi, nei barzdos skusi, nei nagų pjaustysi, nei marškinių mainysi (persivilksi) BsPII183. Akinius reikia mainýti Krm. Jau buvo pradėję mainýt pavardes Gs. Stonas mainyt reikia NS648. Vieni paveikslai mainė kitus V.Piet. Gryčioje visados turi būti grynas, mainomas oras rš.
^ Maino stoną į sijoną, o vainiką į kepurę (tuokiasi) Sim.
| refl.: Maináus ir maináus (keičiu rankas) nešdama – toki sunki višta Lkv. Pas mus mainosi šeimynos BsPIV29. Mainomės: vieną dieną vienos verdam, kitą dieną kitos Jnšk.
| Vidus nesmai̇̃no (viduriai užkietėję) Tvr.
3. tr. atsisakyti nuo duoto paliepimo, pažado, žodžio ir pan., pakeisti kitokiu: Bet jis nemainė savo paliepimo J.Balč. Jis savo žodžio nemainys ir nieko neišsigąs V.Myk-Put. Prižadėjau, tai jau žodžio nenoriu mainyt Klvr. Niekada to jau nemaino, ką artimam kartą žadėjo PK48.
4. tr. daryti kitonišką, perdirbti: Paskui tris kartus ar keturis sužvengė, bet kažkaip nepaprastai mainydamas savo balsą J.Balč. Balsą mainau SD159. Baltas nuometas veidelį maino LTR(Mrj). Gaidys gieda – jau, matyt, orą mainỹs Jnšk.
^ Parėjęs iš karčemos, pačiai skūrą maino (muša) Žsl. Gavai vyrą pijokėlį – iš karčmelės neina, kožną dieną ir adyną tavo veidą maino (muša per veidą) LTR(Lš). Nuog sūnų reikia eit in poterių duoną mainyt (elgetauti) Arm.
| refl.: Kaip bangos ant marių, kaip mintys žmogaus, taip mainos pasaulio darbai! Mair. Laikai jau mainos Mair. Mai̇̃nos žmonės ir jų papročiai Vrb. Gal jau pradės mainytis oras? Jnšk. Tiktai sėdi už stalelio, jai veideliai mainos LTR. Mainosi žmogus kap mėnulis Mrs. Kaip gyvenam, teip mirsma – kalba mūsų nesmai̇̃no Vdn. Mainos kap barsukas per pusiaužiemį LTR(Alvt). Nemainos Viešpatis … kaip žmogus DP477.
5. refl. pereiti į įvairius atspalvius (apie spalvas): Aksomo ir šilko spalvos mainėsi, tviskėjo ir mirguliavo pro medžių lapus įspindusios saulės šviesoj V.Myk-Put. Visa eglė nuo galybės mažų žvakelių spindėjo ir kaip orarykštė mainėsi nuo sidabrinių siūlų LzP. Tavo silkvilninis sijonas toks puikus, kad mylu malonu veizėti: čia žalsvas, čia rausvas – taip priš saulę ir mai̇̃nos Vkš.
ǁ raibti, marguliuoti: Prie lempos šviesos jau negaliu skaityti – mai̇̃nos akysa Lš.
6. tr. keisti stambius pinigus smulkesniais arba vieną valiutą kita: Pinigų mainomoji kasa rš. Markių nemainė į rublius Prn.
◊ nėrà pirštù pir̃što mai̇̃nęs nieko nėra dirbęs: Nėr pirštu piršto mainęs, o noria algą imti Šts.
rañką mainýti nebe iš to paties asmens, o iš kito pirkti, imti: Reikia mainýt rañką – iš Stasiūnioko, kad ir darmai duot paršus, neimč Ktk.
rankàs (kójas) mainýti dirbti už kitą, pavaduoti: Kad aš i sugrįšiu, darbelio nedirbsiu, savo mielai motynelei rankelių nemainysiu LTR(Ad). Visgi tavo, motinele, kojų nemainysiu LTR(Str). Kai tau kójas mai̇̃nė, ir be skatiko tai gera buvo Prng. Niaugi aš tau, tatuti, rankẽlių nemainiaũ, kojẽlių nemainiaũ? (iš raudos) Tvr.
širdi̇̀s mai̇̃nos baimė, neramumas ima: Širdi̇̀s mai̇̃nos, nežinau, ką bedaryti Šts.
antsimainýti (ž.) tr. mainymu ką laimėti, užsidirbti: Nemainyk arkliais, neantsimainysi nėko gero Šts.
apmainýti tr.
1. K paimti vieną daiktą ir duoti kitą, padaryti mainus: Botagais su kuo apmai̇̃nėt? Mlt.
^ Čigonas i arklį an kūlio apmaino Plv. Seniai mano da iškalbėta ir žiedeliai da apmainyta (vieno antram pasižadėta) TŽI165.
| refl.: Dabar mudu turiva apsimainyt drapanom BsMtI70.
| prk.: Dalininkai pirma viską smulkiai perkrato, apsvarsto ir apsimaino nuomonėmis Blv.
2. vieną kitu pakeisti: Man kažkas kepurę apmai̇̃nė – vietoj naujos paliko seną Rm. Jau mums apmainė žemę Žem. Drapaną paskutinę apmai̇̃nė Brt. Jam tą avelę apmai̇̃nė LTR(Slk). Apmainykiat drapanas jūsų BB1Moz35,2. Jau ans visa apmainė, tiktai vardą paliko PK133.
^ Negražus, kap laumės apmainýtas Kb.
| refl. tr., intr.: Apsimainyk žirgą ir vėl jok BsMtII54. Pirminykas apsimainė (pasikeitė) Rdm. Apsimainant ką daryti N. Apsimainýti rankomis (keisti rankas pavargus) K.
3. padaryti kitokį: Tarytum kas apmainė jį kitu žmogum J.Balt.
| Bet jau apmainýtas (iš proto išėjęs)! Lp.
| refl.: Buvo buini, dabar apsimai̇̃nė (sudžiūvo) Gs. Svietas apsimai̇̃nė, ir oras apsimai̇̃nė Pls.
4. pakeisti stambius pinigus smulkesniais arba vieną valiutą kita: Pinigus apmainýk, t. y. atkeisk J.
5. refl. virsti, tapti kuo: Kad primanyčiau, aš apsimainyčiau ing raibąją antelę BsO75.
◊ ant bónkos apmainýti pragerti: Jeigu an bonkùtės viską apmainai̇̃, tai kitas nekaltas Vv.
atmainýti tr.
1. grąžinti, atiduoti vienas antram atgal ką sumainytą: Aš paimsiu šitą stiklą, bet, jei netiks, tai atmainýsit Mrj. Bent atmainyki aukso žiedelį, o aš tavo nebūsiu JV333. Oi ataduokie, bernužėli, atmainykie žiedelį KrvD103.
| refl. tr., intr.: Atsimainė jie vaikais Ps. Kame tu rasi provą [tiesą, teisę] po kelių dešimtų metų atsimainyti žeme? J.Jabl. Atsimainýkim aukso žiedeliais; jau aš tavęs nenoriu Š. Mainykim: nepatiks – galėsi atsimainyt Ds. Padavus rankeles, galėsi atsimainyt, sumainius žiedelius, neatsimainysi LTR(Aln).
2. grąžinti į pirmykštę vietą, būklę: Bėgčiau jūružėms ir pamaružėms, ben atmainyčiau jaunas dienužes JD1062. Atmainyk, Dieve, jaunas dieneles – aš daugiaus išmanysiu, piršlelio nebklausysiu D45.
3. pakeisti vieną kitu: Atmainýti yra atkeisti, išgriežti J. Kaip tik žuvėjas atsigulęs ažmigo, tuoj paėmė nuo jo šitą avelę, ė jos vietoj jam atmainė kitą BsPII256. Ponas skaročelę (staltiesę) atmai̇̃nė, ir žmuoj neturi ko valgyt (ps.) Lz. Adomukas atmainė savo pravardę, praminė save ponu Birbantaucku Tat. Atmainė Simonui vardą, pramindamas jį Petru brš.
| refl. tr., intr.: Piemuo greit su aukso tarba nubėgo ant poną pasigirtų ir pasiūlė atsimainyt ant sulopytos [tarbos] BM53. Marškinius atsimainýt Dv.
4. atsisakyti nuo duoto paliepimo, žodžio ir pan., pakeisti kitokiu: Viešpatie, baisiai privargino mane kelionės, bet, jei neatmainysi savo paliepimo, aš negaliu priešintis tavo valiai J.Balč. Ką prižadėjęs, neatmainąs S.Dauk. Jei kuris vyriškis apžadą padarys …, teneatmainai žodžio savo DP564.
5. padaryti kitokį: Nors nelaimė žmogų atmaino, betgi veido neatmainys V.Kudir. Rodės, jog ir varpai atmainė savo balsą Sz. Jei rūgštis, ing tašlą įmišyta, notmainys ir neįraugys tašlos visos, ar bus tatai tikrąja rūgštimi arba raugu? DP558. Bjauriai buvo atmainytas veidas jo MP81.
| Atmainytas, netikras (padirbtas, suklastotas) SD52.
| refl.: Dabar viskas kitaip virtę: atsimainę ne tiktai žmonės, bet ir žmonių kalba K.Būg. Pamatę save ir kitus taip atsimainiusius, atspėjo žmonės ir tos atmainos priežastį J.Bil. Juozas išsigando, prie motinos lovos priėjęs: taip ji baisiai atsimainiusi buvo LzP. Anas labai atsimai̇̃nęs ant veido BM41. Visas buvo išblyškęs, akys atsimainę, plaukai išsidraikę J.Balč. Klauso Simonas, ir tuojaus jo širdis atsimainė Tat. Pagedęs šuo loja atsimainiusiu balsu rš. Vardai senovės vietų, kaimų, pilių ir t.t. iki mūsų laikui dideliai … atsimainė A1884,48. Mėnulis, jau atsimainęs į delčią, vėlai patekėjęs, bet pakilęs jau gana aukštai, rodė, kad galėjo būti po vidurnakčio V.Myk-Put. Kaip atsimainė laikas senybės! rš. Atsimainė, kaip atsimaino gražus jurginas, rudens šalnos nukąstas J.Bil. Teatsimainai, idant nebūtų pažudytas DP199. Tenai jis atsimainė jų akivaizdoje SkvMt17,2. Atsimainė lyg šuo po metų PPr313. Atsimainė kaip po ligos KrvP(Jnš). Į pavakarį oras atsimai̇̃nė, ėmė šalti Rm. Kai gaidys tris kartus gieda, oras atsimaino Pnd.
ǁ daryti kintamą, atmainingą, nepastovų: Nebuvo kaip nendrė atmainąs (nepastovus) moksle DP20. Neatmainomą teisybę pasakiau M.Valanč. Ir valia jo notmainoma yra DP214. Palaima neatmainoma VoK54.
atmainytinai nepastoviai.
neatmainomai adv.: Savo tėviškus turtus duodu, dovanoju, suteiku ir užrašau neatmainomai ir amžinai M.Valanč.
| refl.: Ir nebūkime atsimainančiais (nepastoviais, netvirtais) kaip nendrė DP21. Žodžiai ir žadėjimai Dievo yra patenką, stiprūs, notmainąsi, neparinkąsi DP462.
6. paversti kuo: Aniolus į velnius atmainė P. Vandenį kartų atmainė saldų DP264.
| refl.: Balos, kur vis vanduo surūgęs smirdėjo, atsimainė į gražias lankas ir dirvas Tat. Dabokitės, kad jūsų juokas neatsimainytų į verksmą Tat. Rykštė, kuri ing žaltį atsimainė ir vėl iž žalčio ing rykštę SPI182. Krikščionys ing pagonis musija atmainytis DP572. Nedori apsileidimai tavo atsimainys tau į paprotį brš. Ing vaiką atsimainęs SD447.
7. pakeisti, išmainyti (pinigus): Atmainau pinigus SD212. Atmainýk dešimtį rublių Sdk.
8. pavaduoti ką, padirbėti kieno vietoje: Man reikėjo atmainýti piemuo Kkl. Niekas jo (piemenėlio) neatmai̇̃no: stovi visas šlapias – nei rumbelės sausos nėra Asv. Aš ariau ligpiet, ė popiet man brolis atmai̇̃nė Grv.
| refl.: Atsimainydami ką daro N.
įmainýti tr.
1. mainais įduoti: Aš jam įmainiaũ supuvusį balnelį Ėr. Aš savo dviračio neįminu, tai, galiuką pavažiavus, įmainiaũ jam Skr.
2. mainais iškeisti, gauti: Įmai̇̃no grūdų anie iš kitų vietų Pvn.
| refl. tr.: Arklį už jautį įsimainýti KI360. Jie tenai įsimainę gintaro prš. Džiaugės merga, šokinėjo – įsimainė poną už žalią uzboną (d.) Drsk.
3. įkeisti, pavaduoti: Eik įmainýk piemenį (tu paganyk, o jį parleisk namo) Š.
| refl.: Sesuo su broliu dirba, gano įsimainýdami Š. Abudu įsimainydami geria Vaižg.
išmainýti tr.
1. R ką savo atiduoti ir gauti į tą vietą kitą daiktą, mainais iškeisti: Aš karvę į arklį išmainiaũ KBI24. Ir išmainiáu seną vištą į jauną viščiuką Krtn. Aš išmainiau bėrą žirgą mozūrams į duoną JD1540. Kulkelę … į aukso žiedelį išmainiau KlpD95.
^ Išmainė velnią ant gegutės LTR(Lbv). Išmainė protą į šnapšės burną Šts.
| refl. tr.: Išsimai̇̃nė geresnį arklį, kaip turėjo Ėr. Išsimainiaũ bernelį už aukso žiedelį Švn.
2. refl. mainantis apsigauti: Dažnai bemainydamas taip išsimaino, jog pėsčias vaikščioja Rp.
3. J pakeisti kitu: Jau tą girinyką išmai̇̃nė, nebėr Ds. Tu auką, širdžiai vakar mielą, šiandieną žaislu išmainei Mair. Nusprendė tuos drabužius išmainyti su prastesniais J.Balč.
4. refl. pasidaryti kitokiam, pasikeisti: Iš veido išsimai̇̃nė Prng. Matos, ka serga, išsimai̇̃nė jau Jnšk. Jo veidas išsimainęs, dėmėtas, lyg sudaužytas J.Paukš.
5. iškeisti pinigus: Išmainýkit man dešimt rublių po penkis Mrj. Aš tą šimtinę išmainiau, paėmiau tris auksinus BsMtI120.
6. pavaduoti: Ateik išmainýti mane Pš. Ejom vortos (sargybos) išmainýt Lp.
| refl.: Kaip tu išsimainysi iš sargybos, tai tu ateik pas manę BsPIV183.
| Anas jau dvidešimtuką išmai̇̃nė (persirito per 20 metų) Arm.
◊ rankàs išmainýti pakeisti, pavaduoti dirbantį: Nėr kam išmainýt baltų rankẽlių, nėr kam užtarti tikro žodelio (d.) Ppr.
numainýti tr.
1. žr. išmainyti 1: Kam ką numainýti KI32.
| refl. tr.: Aš arklį už karvę nusimainiaũ KBI24. Ate[jo] pavasaris, nėr kuom aria, tai karvelę turė[ja]u nusmainýt an arklyno Ml.
2. J mainant apgauti: Numai̇̃nė muni prakeiktas vabalas ir dar prydų prašo dėti Šts.
| refl.: Jau tu visai nusimainei̇̃ (bemainikaudamas) Skr. Senelis nusimainė ir dabar beparvežąs jai tik pintinę obuolių LTR(Tt). Valdytojas šito rūmo mainė mainęs, pakol galop visiškai nusimainė Blv.
3. pakeisti kitu, sukeisti: Numai̇̃nė muno klumpius Šts. Numai̇̃nė mintuvus Šts. Vis toja (vis tiek) neauga – reikia numainýt žemė Aps. Visus rūbus numai̇̃nęs Arm.
| refl. tr.: Reiks tau marškiniai nusmainýt Lz.
4. refl. pasidaryti kitokiam: Nusimai̇̃no oras Vvs. Kap išeisi už jaunikio, tu nusmainýsi nuo veido Lz. Visa in veido nusmai̇̃no, dreba visa stovėdama Str. Net nuo burnos nusmai̇̃nė LTR(Grv). Deguželės (gegutės) balsas nusmai̇̃no – sako, miežine varpa insidovijo (užspringo) Lz.
pamainýti
1. tr., intr. visai ar tik laikinai pakeisti vieną daiktą į kitą, padaryti mainus: Pamai̇̃nom (mainykime) arkliais Ds. Pamainýkim, piemenaite, veršelį ant bandaitės Pls. Vedu pamainýkiav tabokais Pln. Ryt josiu turgun arklį in geresnį pamainýtie Ut. Aš duonos turiu, tai maž ir pamainysma ant žuvų LTR(Ob). Sese, pamainýkim skarelėm Ds.
^ Tavo jauna skaisti mergužėlė nū su kitu žodelius tai kalba, nū su kitu žiedelį pamainė KrvD34. Čigonas arklį ir ant šiaudų kūlio pamaino, kai bėda ateina KrvP(Vlkv).
| refl.: Pasmainę [kiaušiniais] mušė OG290. Grapas norėjo pasimainýti žemėms, o kas nesutiko, tą su kazokais išmetė Plng.
2. tr. pakeisti vieną kitu: Sugrįžę nerasdavo nei ką valgyti, nei drabužių pamainyti, nei kur atsigulti Pt. Reikia jai skalbinius pamainyti LzP. Sniegena spalvą pamai̇̃no, žiemą nuo šalčio geltona jos papilvė, pakaklė Rk. Laumė žmonėms pamaino vaikus rš. Pritinka sena pamainyt rš.
| refl. tr., intr.: Pasimainė abudu drabužiais (vienas kito drabužius apsivilko) LTR. Kai pasmai̇̃no valgymas, tai sveikiau Všn. Anys kailiniais klojas pasmainýdami (vienas vieną dieną, kitas kitą) Rod. Neškit, pasmainýdami rankas, ir nunešte Ds.
3. tr. pavaduoti: Pamainýk piemenį, tegu pareis pietų Sn.
| Nepamainomi vaikų drabužėliai (už juos nėra geresnių), kur kas pranašesni už siūtus iš įvairių audinių, yra megzti drabužėliai rš.
| refl.: Dabar tėvas ir Alaušas stovėjo pasimainydami kiauras naktis su balana rankoje J.Balt. Darbujam pasimainydami Lp.
4. tr. padaryti kitokį, pakeisti: Vieni kalbėjo, kad užkerėjo kunigaikštį ten lenkų šaly, kiti – kad širdį jam pamainė V.Krėv.
| refl.: Žmonių įpročiai, norai pasimaino rš. Dideliai pasimai̇̃nė ant veido Skdv.
5. tr. pakeisti, pasmulkinti stambius pinigus: Pamainýti pinigus J. Pamainýk man šimtą rublių Vžns.
◊ žõdį pasimainýti pasišnekėti: Noriu su anūkais žodį kitą pasimainyti rš.
parmainýti tr. išmainyti: Vai, kur dėsi vainikėlį – vai, ar duote parsiduosi, ar mainyte parmainýsi? (d.) Mrj. Kur dėjai savo žilį (arklį)? – Parmainiau an juodo Mrs.
pérmainyti tr.
1. išmainyti vieną daiktą į kitą: Ir pérmainė žiedus LB192.
2. R12 pakeisti vieną kitu: Pérmainyk man šitą pilkę (sviedinį) ant kitos – neapsižiūrėjau, kad yra skylė Mrj. Štai sudrengtas kaip šuo [piemuo], o nepasigailės jo niekas, kai pargins namo, gal ir marškinių niekas nepermainys V.Krėv. Imk butelį, tik žiūrėk, kad krautuvėj neparmainytų Upt. Seniau Valenčiūnų kaimas buvo, tik dabar vardą pérmainė Šk. Permainė savo pavardę LTII208. Mirkant silkes, reikia kelis kartus permainyti vandenį rš. Reik jau stoną parmainyti JV630. Daiktavardinė apysaka yra pérmainomos gymės (substantivum mobile) Jn.
^ Vilkas pavasarį permaino gaurus, o ne prigimimą LMD.
| refl. tr. R12: Tik marškinius tu jam duok švarius persimainyti A.Vencl. Pareidavo drapanų parsimainýt Upt. Jaučiais nevikru arti, tai jis persimainė ant arklius Kp.
3. atsisakyti nuo duoto žodžio, pažado ir pan., pakeisti kitokiu: Nenorėjau parmainyti žodį Kal.
4. R, SD296 padaryti kitokį, perdirbti, perkeisti: Barzda taip jį permainė, jog jis pats save vos pažino J.Balč. Jį kariuomenė visai pérmainė Lš. Širdį permainei (nebemyli) LzP. Žmonės permainė bernelio žodelius LTR(Al). Senovinės dainos visos pármainytos Brž. Reiks parmainyt dieneles ir padėti rūteles JV253.
permainytinai
| refl. K: Oras buvo gerokai jau persimainęs rš. Vienok jau šiandien laikai persimainė V.Kudir. Gal ir kalba pársimainė – tiek jau metų Brž. Kai užeina širdis muštis, visa parsimai̇̃no (išeina iš veido) Jnšk. Pérsimainęs visas, tuoj mirs Ds. Anie visi kaip gelumbė pasens: persimainys kaip rūbas Mž476. Ir užvedė juos ant kalno aukšto …, ir persimainė po akim jų BtMt9,2. Kaip viskas pasaulėj parsimaino, taip parsikies ilgainiuo ir žmonių papročiai M.Valanč. Jo širdužė persimaino: šiandien myli šią mergytę, rytoj kitą – mylimesnę N325.
| Pérsimainanti (nepastovi, kintama) palaima KI34.
5. perkelti į kitą vietą: Nueinu ant stotelę, niekur nėr – kiton vieton pérmainyta stotelė Skp.
ǁ refl. susikeisti: Pársimainykiam vietums: tu sėskis čia Up.
6. refl. pasivaduoti: Parsimai̇̃nę pieną vežam – vieni vieną, kiti kitą dieną Jnšk. Viens su kitu persimainydami N.
7. aversti į ką: Kupstynės permainytos liko į geriausias dirvas Tat. Buvau prasikaltęs, tai mane Dievas buvo parmainęs ing arklį BsPII146. Parmainei verksmą maną į linksmybę M.Valanč. Pikta į gerą parmainyti M.Valanč.
| refl.: Jis persimainė mažiučiukas Brž. Medis į žmogų persimainė Ds. Vienoj valandoj didžiausias nuliūdimas gali persimainyti į didžiausį džiaugsmą LzP. Persimainė jaunos dienos ant didžio vargelio (d.) Žž.
8. stambesnius pinigus pakeisti smulkesniais arba vieną valiutą kita: Parmainyk man penkis rublius Ėr.
| refl. tr.: Persimainė auksą ir namus pasistatė Kp.
◊ rañką pérmainyti nebe iš to paties asmens, o iš kito pirkti: Reikia ranką parmainyt – iš jo paršai nebeina Ėr.
pramainýti tr.
1. mainais iškeisti, išmainyti: Paskui ir anas pramai̇̃nė tą arklį Dv. Kad pramanytau, tai tave an vilko uodegos pramainýtau Asv. Tą patį žirgelį dai pramainysiu TDrIV47(Dglš). Turėjau menką, pramainiaũ ant geresnio Vrn. An rūkymo pramai̇̃no kepalą duonos Brb.
| refl. tr.: Jis viską prasimainýdavo ir pragerdavo Skr. Prasimai̇̃no kokį ryzą į ką Ėr.
ǁ mainant išleisti, išeikvoti: Visus savo turtus an muilo pramai̇̃nė (d.) Dkšt.
2. refl. mainant prakišti, pralaimėti: Kas maino, prasimai̇̃no – gauna ne geresnį, o blogesnį Gdr.
3. paįvairinti, pakeisti: Bet pramainai̇̃ vieną kartą per mėnesį (naują valgį padarai) Ėr.
4. refl. pasikeisti, pasivaduoti dirbant: Kuliant keturios eidavom ant stalo: dvi po ranka, dvi prasimainýti Skr.
5. iškeisti pinigus smulkesniais arba kita valiuta: Pramainýsiu šimtinę Plv.
primainýti tr. Sn mainais daug įsigyti.
| refl. tr.: Paskui prisimainiau kiek galėjau to krašto prekių J.Balč.
◊ kójas primainýti daug dirbti už kitą, pavaduoti: Aš savo tėvelių nepriklausysiu, tėveliam kojelių neprimainysiu (d.) Prng.
sumainýti K
1. tr., intr. padaryti mainus, išmainyti: Sumai̇̃nė su juo drapanom ir arkliais BM168. Ar tai mano kviečius sumainėt į žvyrą? MPs.
^ Su jaunu berneliu sumainėm žiedelius LTR(Šd). Jau surištos baltos rankos, sumainyti žiedeliai (d.) Pn.
| refl.: Pypkėm susimai̇̃nėm su juo Ėr. Susimainė vienas su kitu diržais BsPIV106.
2. tr. pakeisti vieną kitu, sukeisti: Sugalvojo bernai sumainyti visų kiemų vartus J.Balt. Man vakarėly kaliošus sumai̇̃nė Ds. Lovas sumainyti (pakeisti paklojimą) rš.
3. refl. pasidaryti kitokiam, pasikeisti: Per itą dvidešimt metų daug susmai̇̃nė Bn. Čia daug kas susimainė mano amžiuj Krm. Kodėl tavo, mergužele, veidelis susmai̇̃nė? Švnč.
4. tr. sumaišyti, supainioti: Tą vardą (lūšies) lietuviai vis su meškos sumaino Bs.
◊ aki̇̀s sumainýti numigti, snustelėti: Reikia eit akys sumainyt, ba antra naktis nemiegojus Lp. Kam tu mane prakliudei, nedavei i akių̃ sumainýt Ml.
dal̃gėmis sumainýti būti pralenktam pjaunant pradalgę: Ir palangiškiuose sakoma, kad gali nebepjauti tas pjovėjas, kuris su visais „sumainė dalgėmis“ MTtVIII106.
kulokùs sumainýti vienas antram suduoti: Vedu sumainėva kulokus, t. y. jis man, aš jam daviau J.
žodẽlį (žodeliùs) sumainýti pasišnekėti: Liūdna jai, nuolat viena sėdi, neturi su kuo žodelį sumainyti rš.
užmainýti tr.
1. žr. sumainyti 2: Kas ažmai̇̃nė man kepurę? Sdk. Ažmainýta pirštinės Dbk. Tuoj šitą avelę pakavojo, ė durniui ažmainė kitą BsPII257.
2. mainais uždirbti: Užmai̇̃no šiek tiek, iš to ir gyvena, darbo nedirba Šts.
3. Antr užvaduoti: Kas ažmainỹs seną močiutę, kaip liks be dukterėlės?! Ut. Manęs nėr kam ažmainýt – reikia pačiai visur pribūt Ds.
| Buliavos (bulvės) užmai̇̃no (atstoja) duoną Jnšk.
◊ rankàs užmainýti pavaduoti dirbantį, padirbėti už kitą: Kas man ažmainỹs baltas rankelès? Ad.