li̇̀kti, liẽka (liẽkti, liẽkta K, liẽksta Aps, Zt, Švnč, liẽkčia Brsl, liñka J.Jabl, liẽnka Rod, Rmš, liẽksna, liẽkma Žrm, Dv, liẽksma, liẽkna Šlčn), li̇̀ko (liẽko)
I. intr.
1. būti ir toliau toje pačioje vietoje, niekur neiti, nevykti: Vienai viena likaũ namie, visi išėjo J. Visos eina jaunimėlin, tik aš viena lienkù (d.) Vlk. Tu liẽk (lik) namie Ad. Liẽkdavau vienas Aps. Liekti mano brolelis – apgins tave mergužėlę KrvD49. Išleidė lig paskutinio vaiko, nė vieno nebli̇̀ko Klk. Vidurdienį mieste neliko ir gyvos dvasios sp. Senesni liẽnka namie Ndz. Neliẽnka (nesitraukia) niekur nog žmogaus šitas baronas Šč. Neliekta nė senių numie par darbėlaikį Šts.
| refl.: Brolytėl, meldžiamas li̇̀kis namie – pražūsi Jrk89. Nežinia, ar jie kelsis, ar li̇̀ksis Vlkv.
ǁ atėjus, atvykus būti, apsistoti vietoje, nebeiti kitur: Veronika liko nakvoti pas draugę J.Dov. Tamsta dabar turi likti pietų J.Jabl. Egle, jūs nuo šiolei liksite pas mus S.Nėr. Čia liẽksta svečiai Švnč.
liktinai̇̃ visam laikui, nebegrįžtant atgal: Ėjo … a nesugrįžtinai, net liktinai BPI256. Aš vis daugiaus geidžiu, kad prie jo liktinai būčiau Ns1844,1.
| refl.: Teta vis sakė: „li̇̀kis, li̇̀kis“, bet aš nesilikau Skr. Teikis su manimi liktis VoK53.
ǁ būti priverstam neišeiti iš kur, būti užlaikytam kur: Liko (paklydo, pasimetė) raiste – raganos ir suėdė (ps.) Trgn. Jis tankiai liẽnka po pamokų Pc.
| Jau li̇̀ksiu tam pačiam skyriuj (nebūsiu perkeltas į aukštesnį skyrių) Klvr. Vienas sūnus liko pirmojoj karėj (negrįžo iš karo, žuvo) Jž.
2. būti likučiui, daliai, laisvam, nereikalingam, nesuvartotam kiekiui ko nors: Nebli̇̀ko nė aigaros (nė biškio), sukirpau visą audeklą J. A tau dar liekta koks biškis bulbių nu sėklos? Pkl. Man nieko neliẽnka šieno Mrp. Tus raudoniukus obuolius pjaustykim, kol spėjam, o kas li̇̀ks, teliẽktie Erž. Kiek liẽkna pieno, tai veliai šuniui atduodu Arm. Mažai sau liẽkti Drsk. Kulia javus, veža javus – [vis] meta an žemės, tę jau liẽkti tik keliolika grūdų pėde Mtl. Geros audėjos liko skieto, liko nyčių ir drikos (juok. apie prastą audėją) Šts. Priėjęs prie gulinčio be sąmonės raganos mylimo, jis išsitraukė kardą, atėmė jam likusį gyvybės ženklą J.Balč. Tegu pakentėsiu, o jo neprašysiu – kiek beliẽkta gyventi… Rs. Neturiu liekamo laiko Plng. Turi liekamą kapeiką ir dėk į kasą rš. Vis tų liektamų̃ (laisvų pinigų) nėra, tai ir neįsitaisiau geresnių padargų Brs. Net po maksimalaus iškvėpimo plaučiuose lieka apie 1000–1500 ml oro. Tas oro tūris vadinamas liekamuoju oru rš.
^ Visi gavote savo dalį, o kas liko – tai Miko Jnš.
liekamai̇̃ adv., liekiamai̇̃ su likučiu, daugiau, negu reikia: Ne kiek reikia, dar liekamai̇̃ yra žirnių J. Grūdų turim liektamai Dr.
liktinai̇̃ adv. tiek, kad dar liktų dalis: Aš noriu, kad būtum liktinai̇̃ duonos J. Užteks šieno šiai dienai trūktinai, ne liktinai̇̃ J. Liktinai̇̃ ans tura medžių Als. Nedavė liktinai, bet trūktinai Šts.
| refl.: Surinko tad ir pripylė dvylika regzčių lustų nuog penketo duonos miežienės, kurie likos valgiusiemus DP123. Ant galo kas liektis SD166.
3. išsilaikyti, išsisaugoti gyvam, nenukentėjusiam, nežūti, nedingti, būti, egzistuoti, gyvuoti toliau: Dabar jai vienas sūnus beliko J.Jabl. Seniau vienas sūnus liẽnka ir praturi (išlaiko) tėvą Rdš. Dar du trys draugai krito, ir likusieji pasiekė viršūnę J.Bil. Parejo iš karo likęs, bet be rankų Šts. Jei liksiù šito karo, tai tapsiu daktaru Lp. Kas beliks, tims gerai paliks po karo Šts. Teip susirgo, jog tarės nebliksiąs S.Dauk. Pamatysim, kas li̇̀ksim Brš. Negersiu tų vaistų – vis tiek nebliektu, mirsiu Lnk. Vienam li̇̀kt, kitam mirt Lp. Pasogas nuplinka, o žmona linka Vrn. Liksiu – neliksiu, bet kibsiu VP27. Visa prapuolę, tik ant lauko pliko kelios pušelės apykreivės liko A.Baran. Visų turtų išnykta, ė tiktai bandelės, kurią buvo davęs ubagui, telikta BM40. Šitose sutrikusiose užguitos moters akyse nebuvo likę ir ženklo ano skaidrumo rš. Nė kojoms auto nebliko po gaisro Lnk. Kuokštas plaukų ant galvos beliko J. Vagis vagia, tai nors sienos lieka, o kai ugnis pereina – nieko Trgn. Nuog ugnies maža kas liẽksta Vrnv. Rodės kryžokams, pilė neliksianti nu jų nago S.Dauk.
| refl.: Keturi buvom, keturi užaugom, visi išmirė – viena likausi Skr. Žmogus žyd kaip žolelė ir nukrinta, gaišta kaip šešėlis ir nesiliek brš. Jei grūdas kviečio, impuolęs žemėn, nenumirs, jis patis liektis DP486. Tada likęsis pabėgs BB1Moz32,8.
4. būti nepaimtam, neišneštam, nepašalintam iš kur: Daug grūdų lienka in lauko – sausi rugiai Vrnv. Tep norėjau atnešt obuolių! Pasidėjau ant spintos – imta ir li̇̀kta (pamiršau paimti) Mrj. Pirškit pirškit, jūs seselės, mane neužmirškit, kurs jums peršams nebetiko, koks bernelis bene liko – eičiau ir už pliko JV247. Šaukštas viens liks (nenuimtas nuo stalo pavalgius), tai svečias bus Prn. Kad vilnose neliktų muilo, plaunama per kelis drungnus vandenis rš. Pirmutiniai miltai menkesni: juosna liẽnka lukštas ir dulkė Rdš. Blogas artojas, jei pervogės liẽksma Rod. Kai yra liekamųjų reiškinių sąnariuose (keli mėnesiai po persirgto reumato), labai efektyvios sieros vandenilio vonios rš.
| refl.: Buvo li̇̀kęsi devyniasdešimt šovinių Vlkv.
5. su neiginiu, impers. nebebūti, dingti, išnykti: Atrodė, kad Mikės visai nebeliko mokykloje P.Cvir. Rugiuos neliko piktžolių šaknų rš. Džiaugės visi, sodžiuje neblikus arielkos nei raugo Sz. Abejonių jokių neliko rš. Nebliko nė girdėti aplei karnolio (kanalo) kasimą Dr. Valiunė vieną dieną pasirodė ir nebli̇̀ko Gršl. Dvi dieni pabuvo, ir vėl anos nebli̇̀ko Mžk. Čia buvau pasidėjęs kepurę, ir nebliko Tl. Mokėjau pasakų, bet nebliko Šts.
6. būti laisvam, neužimtam, nereikalingam: Neliekta nė vaikų nu darbo šieno laiko dienoms (visi dirba, užsiėmę) Šts. Tujaus pri durių, kur buvo vieta liekanti, parodė, idant tą užimčiau rš.
7. būti ir toliau tokiam pačiam, toje pačioje būklėje: Mėšlai vakar liko nekapstyti J.Jabl(Žem). Škač! juk tu neli̇̀ksi nekorusys! J. Moteriškė lyg be žado liko bestovinti aslos viduryje P.Cvir. Broliai niekaip neįkalbėjo, ir jis liko nėjęs MPs. Svarbiausia liko dar nepasakyta rš. Kam šis mūras buvo reikalingas, kas ant jo buvo laikoma, lieka neaišku rš. Pareikalaukit ir jūs kopūstų, nes taip ir liksit iki vakaro nevalgę rš. Tik pavadinimai liẽks lietuviški Žrm. Jonai, tėvas nukrito nu stogo. – Ar sveikas liko? – Sveikas tai sveikas, ale nebgyvas Klp. Įgėręs nė koks žmogus nebliekta Plng. Kai imsiu abiem duot (mušti), neli̇̀ksi [nemuštas] nė tu Skr.
^ Tą puodynę paplauk, paskui li̇̀ks pasiliks Jrb. Ką ji beatiduos! Li̇̀ko paliko Skr.
| refl.: Koksai jisai šiandie, tokiu ir li̇̀ksis Vlkv. Ans meldė, kad karalius liktuos dar karalium MPs. Patys yra ir liektis visados piktąja kaimene DP88. Sakė: „Kentėk, kap bus – tep“, tai tep ir li̇̀kos (nedarė operacijos) Pkn.
8. patekti į kokią būklę: Ir liko luošas visą gyvenimą rš. Sūnus liko našlaitis MPs. Kai aš našlė likaũ, daugiau ėjau į jaunimus Skr. Nagi tylėjau, tai dabar durnium likaũ Skdt. Nuog tėvo likaũ pusantrų metų Šlčn. Kai paukštelis (pirštelis, lapelis) viens likau B. Viena likaũ kap kelmas Dv. Likau kap kluonas be rugių Kb. Lietuvos darbo žmonės neliko nuošalyje nuo šios kovos (sov.) sp. Sužinojęs tai, Ali Baba nenorėjo likti skolingas pirkliui už jo gerumą J.Balč. Maža likau nuo močiutės, nėr kam pamokytie LB100. Likau pati septinta (pati našlė ir 6 vaikai) Plv.
| Jis liko be skatiko J.Balč. Petras liẽka kiaurą metą be duonos Sr. Ir liẽnka be vyro, be nieko Ktv. Ma[no] žmogus vis liẽksma be darbo Rod. Jau jis liẽkti visai be sylos Lp. Vaikas li̇̀ko ant svetimų rankų Alk.
| prk. Juzis niekam neliks skolingas (atsikirs): tu jam žodį, jis tau tris Jnš.
| refl.: Aš turėjau liktis visiškoje tamsoje rš.
9. pasidaryti, tapti kuo, kokiam: Ir liko šitie kalnai pliki ir kelmuoti, aplaistyti ašarom, giesme apdainuoti A.Baran. Daugiau žinok, mažiau kalbėk, nes greitai senas liksi KrvP. Šunes prėdė (priėdė) tų miltų ir girti li̇̀ko (ps.) Lz. Kailis li̇̀ko panašus į veršelį Al. Vienu metu jis liko baisiai turtingas J.Balč. Kur dabar eisiu? – tarė sau, laisvas likęs LzP. Karaliui atsigulus, iltė toj įlindo į ausį, ir karalius liko negyvas MPs. Sukūdau, kaip silkė likaũ Trgn. In piemenį pristok – pats liksi̇̀ piemuo Ds. Nuo to laiko liko Zosei Jonas tėvu, broliu, globėju Žem. Neprausk veido jaučiui geriant, – melagiu liksi Sn. Dabar Advikė jau Adve liko I.Simon. Vyteniui mirus, didžiuoju kunigaikščiu liko jo brolis Gediminas rš. Daug nemislyk – liks galva kaip arklio (didelė) Ds. Laukai geri dirvonais liẽnka Ppr. Iš tų bulbienojų tik košė būt li̇̀kus (būtų supuvę) Gg.
| refl.: Kieno priešininku likties LL98.
ǁ impers. apie būseną: Linksmiau širdžiai liko Db. Man li̇̀ko be skaros šalta Ds. O kai, dienai besibaigiant, prabilo patrankos, visiems liko aišku, kad tai sukilimas rš.
ǁ virsti kuo: Jaunikaitis puolė ant žemės ir liko vilku MPs.
| refl.: Stokit, sūneliai, stipriais medeliais, aš, jūs mamelė, liksiuos eglele MitII147.
10. (su bendratimi) tekti, reikėti, būti priverstam aplinkybių ką daryti, atlikti, veikti: Tau, žinoma, ropės beliks graužti J.Jabl. Keleivi, tau žemėj klajoti teliekti S.Nėr. Visa išnešė, išgnobė, ir man kas belieka daryt? Ds. Karaliui nieko nebeliko daugiau daryti, tik grįžti namo J.Balč. Čia nedaug kas beliekti mums pažymėti J.Jabl. Bulbos liẽnka kast Mrp. Kiaulę beli̇̀ko ant turgaus gyvą pirkti (nebebuvo kitos išeities) Rs.
| refl.: Vyručiai, mums viena liektisi – pasiduoti Romanui V.Piet.
11. neįvykti (norui, ketinimui ką daryti, kur vykti): Mano vakarėlis teip ir liks: koją sopa, tai ko aš te eisiu Trgn. Gal mūs turgus liks, kai šit' lyja Trgn.
12. nesuskubti eiti lygiai su kitais, atsidurti užpakalyje kitų: Visada jis liẽksna paskiausia Nč. Vaikas pavargo eidamas su dideliais, ėmė li̇̀kt Ėr.
| refl.: Atsiskyrėlis veikiau pavargo kaip lokys, ir ėmė nuo jo liktis J.Jabl. Veizėk, Onikė nu mūsų liẽktas liẽktas – nora viena būti Krš. Žingsniavo jis greitai, ir karvė nesiliko, ir netrukus jis prisivijo žmogų su avim rš.
13. nespėti dirbti su kitais, atsilikti: Aš niekur nelikaũ su darbu Str. Aš nuo nė vieno vyro neliekù Str.
| refl.: Abidi auga, viena nuo kitos nesiliẽka Jrb.
14. vėluoti (apie laikrodį): Ar skuba, ar liẽka? Plš.
15. refl. įvykti, tiktis: Likos, jog Milciadžio, ne jo sandraugų, tarimas daugesniai valijo S.Dauk.
16. pasieiti, apsivaisinti (apie kumeles): Tavo bėroji turbūt neli̇̀kusi, kad vis dar tokia plona Brt. Šiemet abidvi vedžiau – blesę ir juodąją, o nė viena neli̇̀ko Jrb. Tik vieną kartą leidau kumelę eržilu, ir li̇̀ko Brt.
II. tr.
1. vykstant kur, neimti su savimi: Jokit, brolužėliai, vienu kelužėliu, nelikit nė jauniausio JV260. Lieku palieku savo sesutę [pas anytą] Prng. Oi žirgeli juodbėrėli, kur palikai brolelį? – Aš jo nelikau, jis pats pasliko TŽI146. Piemenimus liepė, kad ieškotų viešpatį, bandas likę SGI53. Eina vargšas, garbavodamas savo pripuolimą, samdyt arklį, likdamas vietoj stovintį vežimą rš.
ǁ neleisti išvykti, priversti būti vietoje: Ar leisime jį į mokslą, ar liksime namie? V.Piet.
2. atsiskirti nuo ko, mesti ką: Pati da jauna – ana li̇̀ks tą vyrą Prk.
ǁ mesti savo buvimo vietą: Liekmi svietą KN228. Jį vertė didė meilė jo likt dangų ir šen nusileisti brš.
3. daryti, kad kas atsirastų ar būtų, pačiam pasišalinus: Tokie žmonės nemėgsta likti pėdų paskui save J.Balč. Mirė 1825 metūse, nelikdamas po savo pėdų nė gailesio, nė minavonės M.Valanč. Nusiaubę plačiai platesniai, tolie tolesniai jų kraštų sritis, belikdamys po savęs akminį ir [v]andenį S.Dauk.
4. Mž419 atsiskiriant, vykstant kur, duoti, dovanoti, skirti kam ką: Jei būtų mumus … rašto nelikę, ar nereiktų sakiot tradicijos? DP588. Gyvastį savo liekmi už avis NTJn10,15. Lieku tau savo kelius, Dieve padėk! Žem.
5. neimti, neliesti, laikyti ką kur, leisti būti vietoje: Mergos, rinkit geriau rugius, nelikit tiek daug draikų! Šmk. Didžius rinko, mažus liko LTR(Srd). Aš grybų nepažįstu, bet jei baravykų rasčiau, nelikčiau Skr.
6. laikyti, atidėti, skirti, duoti kam ko dalį, kokį kiekį: Išgerki stiklelį visą į dugną, neliki sveteliams savo lašelio JD1066. Juliui sriubos nelikaũ – pavalgys pieno Skr. Reik paršeliams [bulbių] duoti, reik parduoti likti Slnt. Daug davė, bet daugesniai dar sau liko S.Dauk.
7. laikyti gyvą, auginti: Visus kačiukus liksmà Kp. Šiemet sausa vasara, šienų maža – avių neli̇̀ksiu Skr. Kas metai veislei liekù po du teliu Sv. Jeigu graži telyčiukė, reikia li̇̀kti Rm. Iškapok rūteles, iškapok mėteles, tik lik vienas baltas lelijėles JD1255.
ǁ nenaikinti: O kam centrus (dvarų) li̇̀ko?! Reikėjo žmonėms išdalyt Skr.
8. refl. tr. pasidėti laikymui, tolesniam laikui: Kažin, ar jau galima riešutus li̇̀ktis? Skr.
9. leisti kam būti kokioje būklėje: Šalin dėk kardą, lik mus gyvus! brš. Vaikai, duris neli̇̀kit atdaras Šl. Pasakysiu, kad tų kelmų neli̇̀ktų tokių ilgų Skr.
10. užeiti į priekį, aplenkti ką lėčiau darantį: Aš tave likaũ ir palikau už šimto mylelių Lp.
11. vykdyti, daryti: Eina prievolių likt Srd. Kas prieita li̇̀kti, reik li̇̀kti Krt. Munasis sūnus talkas liekta, nestova numie Bržr. Aš savo darbą linkù, o tu ar atlikai savo pavynastį? J. Už stubutę mano žmogus li̇̀kdavo ponui dienas Skr. Ka būt nuotrauka, būt šiądie viskas li̇̀kę (kalbama apie paso gavimą) Brb.
12. refl. ruoštis: Lai eit li̇̀kties numien Krg.
13. (plg. la. likt) dėti ką kur: O kur tu liksi tas adatėles? Kam tu duosi tas adatėles? RD92.
III. tr.
1. BPI97 iš anksto nustatyti, numatyti, skirti, lemti: Likta yra žmogui vieną kartą mirti ST201. Taip jau likta ir taip turi būti LzP. Toks mano tikslas, taip man likta I.Simon. Tai Dievo leista, liktà, lemta KII152. Mudum likta poroje būti Vaižg. Nedūsauk, tebėr liktasis Sln. Jeigu būsi Dievo likta, rasi mano būsi JV184.
2. įsteigti, įvesti; įsakyti: Vis, ką … likęs yra, tatai ne juokas yra BPI130. Nesang tas stonas yra paties … liktas SE30. Pririša [jį] liktumpiump daiktump MT46.
◊ ant rugiẽnių šiaudų̃ li̇̀kti neištekėti: Jau ji liko ant rugienių šiaudų Ds.
be galvõs li̇̀kti DŽ netekti proto.
be kélnių li̇̀kti nusigyventi: Daugiau išleisdamas, nekai paimdamas, liksi̇̀ be kélnių Sb.
be rañkų li̇̀kti Erž jausti didelį rankų nuovargį: Mintuvai sunkūs, tai likau suvis be rankų po mynimui Ml.
bóba li̇̀kti javus kertant, paskutiniam baigti: Jis liko boba, tai jam vienas šnapsas daugiau! Gs.
bùvę ir nebli̇̀kę! sakoma kam užsispyrus padaryti ką negalima: Buvę ir neblikę! – bene tu ką padarysi anam Brs.
čia šnẽkant, čia liẽkant Ds. sakoma, kai norima, kad apie kalbamą dalyką niekas nežinotų.
gývas li̇̀kęs; gývu garù li̇̀kęs Tl labai, žūtbūt norintis ką padaryti, turintis didelį palinkimą į ką: Gývas li̇̀kęs, gyvà li̇̀kusi nori ką padaryti Kv. Gyva li̇̀kusi į gaspadines norio eiti J. Ant kamedijų, ant visokių štukų – gyvas likęs Plt.
li̇̀k svei̇̃kas sakoma atsisveikinant: Liki sveika, uošvužėle, laikykies sau dukružėlę JV296. Na, vyručiai, likite sveiki! V.Krėv. Liksi sveika, uošvužė, daugiaus nesugrįšiu JV304. Liki sau sveika, jaunoji mergelė JD576.
nė̃ li̇̀ko, nė̃ rei̇̃k apie niekų šneką: Nušnekėjo nė li̇̀ko, nė rei̇̃k Vl.
per niẽką li̇̀kti nueiti niekais: Visi prašymai, visi maldavimai, visi prižadai par nieką liko Blv.
pasãkė [ir] nebli̇̀ko Als; S.Dauk niekų kalba!: Nu tatai, pasakė – nebliko! – šis sakąs: – nepakelsi katilo su vandeniu! Plt.
šlapiài vietài li̇̀kti (iš ko) būti visiškai sunaikintam: Kai rytoj visi suvažiuos, tai kad duos – tai iš tų žandarų tik šlapia vieta liks rš.
vi̇̀lnoms ver̃pt li̇̀kti neištekėti: Kurio merga neina už berno, tai, atgalio važiuojant, reikia vartai ažkelt ir kuoleliu ažkišt – to merga liks vilnom verpt Klt.
apli̇̀kti
1. intr. apsibūti vietoje, nebeiti kitur: Jis jau apliko J.Jabl.
| refl.: Jau buvau pasnašinus ir vėl apsilikaũ Lp. Ar apsiliksi ir kitiem metam toj pačioj vietoj dirbt? Rm. Čia apsili̇̀ko ir dabar gyvena Brt. Patogesnės vietos niekur aplinkui matyti nebuvo, ir vabalas apsiliko, kur buvo įlindęs J.Balč.
2. intr. išsilaikyti tokiam pačiam, tokioje pat būklėje: Šiemet apliko pieva nešienauta Grv. Nuvažiavo in inspektorių, ir vėl apliko mokykla (neuždarė mokyklos) Smn.
| Mano skola tep ir apli̇̀ko (tebėra negrąžinta) Grv.
| refl.: Apsili̇̀ko mūs kampelis čystas, be jokių kraujų Ss.
3. tr. nekliudyti, neliesti, neimti: Vaitas apli̇̀ko mane nevaręs važiuoti su padvada, t. y. paliko, ištarpavo J.
| Jonas padususią mergą paėmė, visų àpliktą (niekieno nepaimtą) Skr.
4. tr. padėti, pastatyti, patalpinti ką kur: Aplikęs pilėje pakaktiną pulką vyrų, Erdivila su stiprum būriu vyrų išsekė pėdomis plėšikų V.Piet.
atli̇̀kti
I. intr.
1. būti toje pačioje vietoje, neišeiti, neišvykti kitur: Visi išvažiavo, tik atliko dukterys BM110. Lietus pradėjo lyti, atlikom namie (nebevažiavome į miestą) Ėr. Atli̇̀ko až gaspadinę namie Ktk. Pasiturintiejie tėvai siuntė vaikus į gimnaziją, o kiti atliko prie naminių darbų A1884,145. Anas vienas namie atli̇̀ko (kiti išėjo) Ad. Vienas nueis …, kitas atliks lizdiep savo MP69. Vienas be kito neatliñka (nesiskiria, visur būna drauge) Ėr.
| refl.: Atsili̇̀kęs namie turėjau svečių J. Atsili̇̀kus motinelė labiau dūsavo Ign. Visi paukščiai ir žvėrys išėjo ant darbo, tiktai kurmis su pesliu atsili̇̀ko ps. Tie … kūnu eiti, dūšios jų atsiliekti namuose SE148.
ǁ atėjus susilaikyti vietoje; apsibūti; pabūti: Sesuo grįžo, o jis tai ir atli̇̀ko Kp. Kurmonas atli̇̀ko par arklius BM13. Totliekt (teatlieka) mūsimp mergelė keletą dienų Ch1Moz24,55. Atlik rugių pjautų J.Jabl. Atlieku prieg kam SD458. Aš šiandien turiu namuose tavo atlikt (atėjęs pabūti) BtLuk19,5.
| refl.: Paskui tie karaliai išvažinėjo, išsiskirstė, vienas tik atsiliko ir dar ilgiaus pabuvo BsPII127. Per visas dienas gyvenimo mūsų iki pabaigai amžies atsilik su mumis MKr9. Notsiliko ant noprosnų daiktų, notsiliko su vaikais žaist, tiktai atsiliko daryt tatai, kas buvo valia tėvo jo MP3. Atsiliekmi SD458.
2. būti nepaimtam su savimi išvykstančio, pasitraukiančio: Bet mato, kad jis neturi prie savęs savo kardo aštriausio – atliko jis ant baltų skobnių didžiajam bajoro dvare V.Krėv. Autobusas pilnas, i kiti [keleiviai] atliẽkta (nepatenka) Btg. Numirė meška, atliko dūdos rš. Tik seni batai ma[n] atli̇̀ko, ka mama numirė Jnš. Atliks mūsų dvareliai i širmi žirgeliai (d.) Dkšt.
ǁ būti nepaimtam, neišrinktam, nepagautam: Da yr kieme viens atlikęs (nevedęs jaunuolis), o nė vienai nepatikęs – pirškit nors tą patį JV247. Ans buvo našlaitis, atli̇̀ko nu karūmenės (liko nepaimtas į kariuomenę) Klk. Pagavom gavom visą pulkelį, atliko liko vienas vanagėlis (d.) Kp.
ǁ atitrūkus, atsiskyrus nuo ko atsidurti, būti kur: Paukštė ištrūko, o plunksnos atliko LMD. Katram tik už ausies nustvers – ir atlieka ausis saujoj LMD.
| refl.: Čevarykas gi, prilipęs pri smalės, atsiliko ant vietos BM203.
3. būti likučiui, daliai, nesuvartotam, nereikalingam, laisvam kiekiui ko nors: Kas jiems atliko, įmetė ing dovanas BtLuk21,4. Atlikusias bulves sėklai pasiliko rš. Jiem pusė lauko atlieka J.Jabl(Jnšk). Iš užkaistos sriubos turi atlikti tik pusė rš. [Išrėši] šešetą vardų jų ant vieno akmenio, o šešetą atliekančių vardų ant kito akmenies pagal jų giminių Ch2Moz28,10.
| refl.: Jam skolą atiduočiau ir dar man šimtas atsiliktų Lnkl. Jei tūkstantis atsiliẽka, tai gali da gyvent Mrj.
4. refl. užimti kieno vietą, būti kieno vietoje: Kurie ant jų vietos atlikos DP233. Kol tėvas gyvas, tai [sūnus] „Matuliauskiukas“, paskui, kai atsiliẽka gaspadoriaut, jau „Matuliauskas“ Dglš.
5. išsilaikyti, nedingti, neišnykti, egzistuoti toliau: Ant rudens kumelė taip sublogo, kad vieni kaulai ir skūra atliko LMD(Šlv). Kad po pečiumi nuodėgulis atlinka, tai svečias bus Pn. Visus daiktelius, atlikusius nu gaisro, sunešė jaujon Sz. Bei anys turės suvalgyti, kas jumus atliko ir išgelbėta yra nuog krušos BB2Moz10,5. Atliekti žmogup paprotys senas SPII64. Nei žymės notliks anos puikės jo MP188. Šešuolis viens jos atliko Mž265.
| refl.: Duonos ir vyno … gardumas ir kvapas … atliektis DP265.
6. Ign nežūti, nemirti, būti toliau gyvam: Ineita jo galinin kieman ir tenai rasta atlikęs [žalčio nesuėstas] senelis BM5. Ariogalos knygnešių aš tik vienas atlikau Ar.
| refl.: Atsili̇̀ko duktė, ašenai ir motka Gg. Jei grūdas ing žemę nebus įmestas ir ten nesupus, tad patis savimp atliektis ir nė vieno vaisiaus notneš DP486.
7. nenustoti būti tokiam pačiam, būti ir toliau tokioje pat būklėje: Vadinasi, jis atliko gyvas Pn. Žmonės neklausė jų ir atliko nenužudyti LMD(Pl). Teip žmogus ir atliko teisus Skr. Eik valgyti – atliksi̇̀ nevalgęs Ėr. Atliks rūtelės nenuravėtos LTR(Rm). Dabar atli̇̀ko šienas nenešta Zr. Tu atliksi loskoj mano MP81. Kodėl atlikai besėdįs tarp dviejų kaniukščių? Ch189.
| refl.: Langai sveiki atsili̇̀ko [nuo bombardavimo] Ut. Šįkart duona atsili̇̀ko žalia Skr. Jame (sudužusiame veidrodyje) tačiau paveikslas žmogaus ne sulaužos, bet ižtisas atliektis kiekviename lustelyje DP134. Liepia …, idant motė nopleistų vyro, o jei jį apleis, tad be vyro totliektis DP70. Erškėčiai yra ir atliektis ant amžių DP100. Saugok pats savęs ir mokslo, atsilik (nesiliauk būti, laikykis) šiuose daiktuose Bt1PvTm4,16.
8. patekti į kokią būklę, atsidurti kokioje būklėje: Verkė mūsų seselė, kad atliko našlelė JD797. Sesutė Elena ir broliukas, atlikę našlaičiais, kur pasidės? BM225. Nieko nė vienam kaltas notliks MP72. Tu priverksi rytoj dieną, kaip atliksi̇̀ viena (d.) Tj. Per tave aš atliksiu už melagį Ėr. Atlikom, kaip stovim: supleškėjo gyvuliai, ir rūbai, ir grūdai Skdt. Gėdoj te notlieku KN32.
| Be marškinių atlikáu [besibylinėdamas], ale muno viršus Krš. Žinoma, kad tokie atliko be vietos A1884,266. Jei ant dangų kopėčios būtų, velniai be darbo peklo[je] atliktų LTR.
| refl.: Atsilikaũ našlė Vvs. Atsiliko siratelė baltame svietely be tėvelio, motutės Lkm. Liūdna panaitėlė, atsili̇̀kus viena Msn. Atsiliktų vargšas be pastogės rš. Mažiausias geras darbas neatsiliks be užmokesnio rš. Ant vieno peilio atsili̇̀kom Skr.
9. pasidaryti, tapti kuo, kokiam: Po tėvo mirties teisingasai brolis karalium atli̇̀ko Rk. Kaip tik anos (gulbės) nusleisdavo pakraštin, tuoj padėdavo savo plūksnas ir atlikdavo labai gražios mergytės BsPII240. Dabar gi tada totliekt, meldžiu, tarnas tavo vergu Ch1Moz44,33. Kotrušė atliko nei varna, nei povas (nei mužikė, nei bajorė) Blv. Visiem nebemielas atli̇̀ko BM446. Ežeras tada atliẽka dykas BM44. Da vis vargulis norėjo, kad [nelaimė] liktų mažesnė, ir atliko tik sulig riešučiu BsPII263. An rudenį da pigiau atliks An. Jai gi taip iškada atliko to bernioko LTR(Vb).
| refl.: Kai jūs seni atsiliksit, in kur tada pritiksit? LTR(Žl). Nemielaširdžiai … atliksis prakeikti DP533. Nu ir atsiliẽnka laimingas ir patenkintas už tėvo dovanos Msn. Jis, žmogum … būdamas, broliu … atsiliekti SE90.
10. impers. (su bendratimi) tekti, reikėti, būti priverstam aplinkybių ką daryti:
^ Tau atli̇̀ko tik poterius kalbėti (pasenai, niekam nebetinki) Krš.
11. pasidaryti laisvam, neužimtam, nereikalingam: Šitą maišą galit neštis – atliko Alk. Atliko šaukštas – gali valgyti Šts. Gali kaisti – jau atliẽka puodas Pc. Ugnis atliko – kaisk savo katilą Šts. Kai atli̇̀ks arkliai, nuvažiuosim Gs. Arklys nebatliekta, reik eiti pėstam Šts. Šis kambariukas atliẽka, jame niekas nemiega Skr. Vyrai neatliekta talkai, vyrai rugius sė[ja] Šts. Martynienė atlikusi parėjo prie vaikų Žem. Taip norėčiau atlikti nuo tų mėšlų… Kad ir pavargsime šiandieną, ką padarysi Žem. Šiandie atlikaũ nuo darbo, tai atėjau Kdl. Vaikeliai, atlikusys nu kokio noris darbo, tujau kibo į ritinį S.Dauk. Aš jau sena, nu visų atli̇̀kusi (niekam nebereikalinga) Vkš. Tas nenaudas nuo visur atli̇̀ko (iš visur jį pašalino), tai čia parkėlė Skr. Į tę patenka atli̇̀kę nuo visų (blogiausi, paskutiniai) žmonės Alk. Jei sergąs y[ra], anam viskas atliẽkta (nieko nebereikia, viskas nebeįdomu) KlvrŽ. Sugrįžau po tam prie plausto ir par atlinkančiąją dieną užsiėmiau iškrovimu jo I. Yra mergų atliẽkamų – tegu eina dirbt Žal. Atliekamų̃ [grikių] liko, tai davė grikiais [už darbą] Vlk. Nebebuvo troboje duonos trupinėlio nei atliekamo drabužėlio rš. Su tais spiečiais išlėkė ir visi atliekamieji bitinai J.Jabl. Turiu atliekamo laiko rš.
^ Nuo visų atliko, niekam nepatiko LTR(Jnš).
| refl.: Atsilikaũ nuo visų darbų: nuploviau, nučystijau visus indus J.
12. R411 turėti laisvo, atspėjamo laiko: Likte neatliekù, t. y. laiko neturiu J. Ar nematai, kad aš n'atliektu? MitI67. Ana greičiau atli̇̀ks, pataisys tau pietus Akm. Palauk, kai kurią dieną atliksiu truputį, tai ir pas juos nueisim Mrj. Atlikdamà vis mokinase, mokinase Prn.
13. baigti apyvokos darbus, apsiruošti, apsiliuobti, susitvarkyti: Atlikau su šviesa B.
| refl.: Ar jau atsilikai̇̃? Ar jau apsiliuobei? KII304. Būsime linus išmynę, javus iškūlę, būsime atsilikę I.Simon. Aš skubu darbuoties, noriu greičiau atsili̇̀kti Krtn. Skubu atsilikti su gyvoliais, kad nesutemtų bežygiuojant Kal.
14. išvengti, išsisukti, išsisaugoti: Kur jis nesidžiaugs, smerties atli̇̀kęs Skr. Tai dabar džiaugėsi, kad ta pana atli̇̀ko nuo smako LB263. Duok tiktai tau nu amžinų ašarų atliktie Sz.
| refl.: Pasiklojo jam už savo piktus darbus nuo koronės atsilikti rš.
15. būti atskirtam, pašalintam; atstoti nuo ko, netekti ko, prarasti ką: Tai teip atli̇̀kom nuo bičių Antr. Atlikusys nu savo vaikų ir pačių S.Dauk. Atliko, atstojo nu proto Šts. Senis atliko nuo visų sąjungų ir draugijų Sr.
| refl. Mtl.
16. numirti, žūti; nugaišti, galą gauti: Pačių lietuvių tą dieną trys tūkstantės atlikusios S.Dauk. Srovė kraujų ištekėjo, ir pati ūmai atliko BsPI62. Kai duosiu, tai ant vietos atli̇̀ksi! Alk. Mūsų karvė atli̇̀ko Šv. Kap šuniui uždavė grybelio, tas tuoj ir atli̇̀ko Brt.
| refl.: Dar vienas atsidvėsimas – ir jis buvo atsilikęs prš.
17. išnykti, dingti: Senovė atlikus, bet viskas akỹs matos Antš. Kad ligos ateina, visos mandrystės atliekta Šts.
18. nusilpti, sumenkti; netekti jėgų, sveikatos: Jau tas žmogelis gatavai atli̇̀kęs (nusibaigęs, nusisirgęs), matyti, nebilgai bepasitęs (begyvens) Vvr. Taip atlikáu, nėko nebįgaliu, nėko dirbti negaliu Užv. Atlikęs, lyg dvi savaiti nevalgęs Kltn. Veršiai atli̇̀kę, ką tik paeina Vdžg. Mūsų šuo jau su visam atli̇̀ko (niekam nebedera) Up. Sartis neatli̇̀ko per visą sėją, kad ir blogai šeriamas Vdžg. Kojoms esu atlikusi (nebepaeinu) Trš.
19. pagesti, pasidaryti nebetinkamam, nebegeram, prastam: Liga susimetė į kelią, atliko koja – nebepaeinu Lnk. Paskui savo linus kol išmyniau, vis po dulkes… akys visiškai atliko Žem.
| Jau visai atlikęs jūs peilis (nebeaštrus, netikęs) Gs. Tas tavo kirvis visai atli̇̀kęs Šv. Atlikęs jau muno švarkas, reiks naują taisyties Šauk. Atlikęs čia ir maišas (prastas, netikęs) – vienos skylės Skd. Ar aš tiek besu atlikusi (verta), kad aš tau merge būsu! Šts. Atli̇̀kęs čia ir darbas (menkas, prastas) – tik žaislas Skd.
20. būti paveldėtam, atitekti: Kam atli̇̀ko namai? Ėr. Mums atliks karalystė Mž396.
| refl.: Urėdas ir vyresnybė Petro … atlikos ant potamkų jo DP468.
21. neįvykti (norui, ketinimui ką daryti): Šiandie bitės atli̇̀ks (nebus galima bičių žiūrėti) Ėr. Tavo turgus (ėjimas į turgų) šiandiej atli̇̀ko: kurgi – jau pusdieniai, vėlu eit Trgn.
22. nesuskubti eiti, vykti lygiai su kitais, atsidurti užpakalyje kitų: Jeigu rovėja atlieka, ją visiap pajuokia LTR(Dglš). Draugai traukė pakraščiu, dairydamies vandens, o aš pasukau į kitą pusę ir per mylią nuo jų atlikau J.Balč. Toli atliekti nuog jo MP125.
| refl.: Plentu važiavo taip, kad neatsiliktų vieni nuo kitų A.Vien. Aš jau atsilinkù Pgg. Ka greičiau eini, ans atsiliẽkta Lkv. Turguj mergelė atsili̇̀ko nū motynos Pgr.
23. nesuspėti dirbti lygiai su kitais, vėluoti: Šiemet atlikom labai su ūkės darbais Krk.
| refl.: Ūkis pradėjo smukti. Visi darbai atsilikdavo rš. Pavasarį atsiliksi dieną – rudenį būsi atsilikęs savaitę LTR. Ačiū Dievui, mano tėvas anksti kėlės, vėlai gulė, ir aš neatsiliksiu KrvP(Ašm).
24. refl. prk. nesuspėti, nesugebėti pasiekti reikiamą lygį, būti prastesniam už kitus: Negalima atsilikti nuo judėjimo, nes atsilikti – reiškia atitrūkti nuo masių rš. Žmonių sąmonė savo raidoje atsilieka nuo jų ekonominės padėties rš. Dabar mūsų šalyje nebėra atsilikusių tautų sp. Sena, atsilikusi technika trukdė judėti į priekį rš.
25. vėluoti (apie laikrodį): Jei atli̇̀kęs laikrodis, reikia pavaryti Ėr.
| refl.: Ar daug tas laikrodis per dieną atsiliñka? Rm.
26. refl. įvykti: Apgulimas Jerozolimos atsiliko dienoj pačių Velykų brš. Dideliuose miestuose apie pusiaunaktį atsilieka (laikomos) mišios brš.
II. tr.
1. Mž502 padaryti, nuveikti, įvykdyti kokį darbą; pabaigti, apsidirbti, susidoroti, susitvarkyti su kokiu darbu, reikalu: Kažin kas čia dabar reik atlikti J.Jabl. Ar jis tą darbą atliks, ar ne per sunkus bus? Alk. Kas ankstie pradeda, tas ankstie atliekta S.Dauk. Darbus atlikus, smagu švęsti R31. Karaliaus namuose visi žygiai atliekami su saule I.Simon. Atlikom apyliuobę apytamsa B. Dabar visi sunkesni darbai atliekami mašinomis sp. Atliktà – nebrūpės Lkv. Viskas buvo atliktà Kin. Atlikau vis, ko nu manęs norėjai M.Valanč. Viena minute jie viską atliko J.Jabl. Jau jis veik bus atli̇̀kęs KII40. Kiekvienas iš jų tegu pasiuva drabužius, ir tada matysim, katras atliks gražiau J.Balč. Kaip ir kiekvienas darbas, taip ir literatūros kūrinys vertinamas pagal tai, kaip jis atliktas T.Tilv. Nuodingos dirbtuvės dulkės atliko savo darbą – džiova artinosi prie galo J.Bil. Mergaitė atliko savo: paėmė kaulus ir supylė palangėje Ps. Arklius mažus tetur, kurius matydamas niekados netarsi galiančius butos darbus nuveikti ir karės žygius atlikti S.Dauk. Prisiegą atliekmi (prisiekiu) R10. Deveika, atlikęs didelį kelią karklynais, grįžta iš miestelio pusės P.Cvir. Rimto veido senyvas vyras smarkiai jį barė neatlikus kelionės į Meką J.Balč. Jis savo amžio kelią atli̇̀kęs KII10. Iškilminę auką atliekant, dūmai degančių gyvolių į padebesius kildamys rūko S.Dauk. Išgirdo ant kalnu naujai Jonines atlikus (atšventus) M.Valanč. Atlikau visus reikalus mieste Ėr. Atli̇̀k už mane tą reikalą Alk. Atlikta (baigta) byla B. Ta liga atlikta (persirgta), kap geležinė pupa perkąsta Ml. Tą patį šeštadienio vakarą padarė jaunieji sutartuves ir atliko pintuves M.Valanč. Tuojau buvo pakviestas teisėjas ir atliktos visos sutuokimo ceremonijos J.Balč. Mokyklą atlikęs (baigęs darbą mokykloje, vaikus paleidęs), mokytojas galia daryti, ką noria Lnk. Vyras toks čiopa, pati ir gyvolius atliekta (apeina, prižiūri) Šts.
^ Atiduok, kas mano, ir àtlikta (ir baigta, ir viskas)! Alk. Mamike, nekalbėk, Anė man patinka, ir atlikta! I.Simon. Neik, ir àtlikta! Alk. Viena subine dvijų turgų neatliksi LTR(Kv).
| refl. tr.: Atsilikusi žygius, įėjo Urtė į vidų, atsisėdo prie lango ir giliai susimąstė I.Simon. Pirmiau apyvoką atsilik, paskui gali ir į miestelį eiti Trg. Aš savo darbus atsilikaũ K. Malūną atsili̇̀kti, turgų atsili̇̀kti į Jurbarką važiuodavom Smln. Aš atsilieku, kas reikia, miestely ir važiuoju namo Ds. Atsili̇̀ksma staldą (padirbsime darbus stalde), i būs visi darbai baigti Lkv.
2. vykdyti, daryti, eiti priedermę: Jis atliẽka savo pareigas labai tiksliai ir tinkamai Sr. Atlikmi, pilnavoju slūžbą savo R46. Reik visokius įstatymus su didesne atidžia atlikti M.Valanč. Kas metą atlikom dienas ir ganėm Žem. Jau tik galėsiu lauką dirbtie ir baudžiavą kiek tiek atliktie BsPIV52.
3. atsilyginti, atsiteisti: Aš jam vislab atlikaũ KI8. Skolą atlikti B. Aš turiu daug mokesnių atli̇̀kti KII365. Visos mokestys neatliktos, šeimynai alga nemokėta Tat. Atliekmi algą B. Pasisėjo jis ant to kampučio lauko grikių, o už tatai turėjo ponui darbu atlikti BsMtI134.
| refl. tr.: Atsilik sviestą (įvykdyk sviesto pristatymo prievolę) Ggr. Aš jam savo skolą atsilikaũ KI8.
4. atbūti kur nustatytą laiką, ką darant: Atli̇̀kti (išeiti, praeiti) praktiką DŽ. Aš dar nesijaučiu bausmę atlikęs rš.
5. GK1939,89 turėti (vaidmenį); perduoti, perteikti žiūrovui, klausytojui (meno kūrinį): Filme Stoliarovas atlieka Martinovo vaidmenį sp. Visi [vaikai] greit sutiko žaisti teismą ir pasiskirstė, ką kuris turės atlikti (kas bus teisėjas, kas kaltinamasis, kas liudytojai…) J.Balč.
| Šios moterys didelį vaidmenį atlieka (turi didelę reikšmę) gamyboje sp.
6. vykstant kur, neimti drauge; atsitraukti, pasišalinti nuo liekančio vietoje, palikti: Mergos …, atlikusios namie jauną marčią …, išeidavo pasitekėtų prieš jaunikį su lempomis DP568.
ǁ leisti, liepti būti vietoje: Norėjo prieg bažnyčiai vaiką savo atlikt MP88. Dvi (teipag moteriški) mals melnyčioj, viena bus atimta, o kita atlikta Ch1Mt24,41.
7. pamesti ką, atsiskirti nuo ko: Davė perkūnas, ir atli̇̀ko žmogus gyvenimą (paliko gyvenimą, mirė) Lzd.
^ Atliko kablys kotą (apie žuvusį, nusigyvenusį žmogų) ST615.
ǁ mesti savo buvimo vietą: Tai Jonukas Kintus atli̇̀ko? Kin.
8. laikyti, palikti neliestą vietoje: Geriausis būdas mėšlą gerai užlaikyti – tai atlikti jį kūtėse drauge su galvijais iki ant lauko išvežant rš.
9. pasilaikyti neatidavus, turėti ką sau: Marija … sau nieko notliekta DP474.
10. nenaikinti, leisti būti, egzistuoti: Kam … rečius kūne savame atliko? DP195.
11. įpareigoti būti kur (kieno vietoje): Ant jo vietos atlikti yra DP470.
12. atsiskiriant, pasišalinant duoti, skirti kam ką: Didžiai įsimylėjo to pasaulio ir teip didį liudijimą neišbylomos meilės savos jop atliko DP508. Ir kokį prakeikimą atliko jai MP68. Dėl to mumus atliko tus regimus ženklus MP132.
13. priversti ką atsidurti, būti kokioje būklėje: Tuos … jų pasmerkime atliekt, kurie ing jį tikėt nenor DP243.
14. eikvoti, vartoti, skirti ką kokiam tikslui: Kam teip daug pikto ant ateisiančio meto sau zopostijame, dalį gyvatos ant nuodžių, ant veikalų ir trukimų, o dalį ant gailėjimo atlikdami? DP581.
15. turėti, gauti laisvo, neužimto (laiko): Atlikęs laiko nuo savo tiesioginio darbo, jis skaito knygas Al.
◊ ant kumeliùko atli̇̀kti atsilikti raunant linus: Skubėk, dukrele, kad ant kumeliuko neatliktum Sdk.
ant rugiẽnių atli̇̀kti neištekėti iki Užgavėnių: Visos mergos šiemet atli̇̀ks ant rugiẽnių Rgv. Jei šiemet atlikai ant rugienių, tai jau ir nebeapsiženysi Rgv.
àtliktas kriùkis baigta, viskas: Tėškiau šimtinę, ir àtliktas kriùkis Plv.
atsili̇̀k svei̇̃kas sakoma atsisveikinant: Atsilikit sveiki visi tie slenksteliai, kur mano vaikščiojo baltosios kojelės LMD(Ml).
su kumeliukù atli̇̀kti atsilikti raunant linus: Tu atsilikai su kumeliuku An.

×dali̇̀kti (hibr.) tr. LVI435 pridėti.
įsili̇̀kti tr. pasilikti, pasilaikyti, nenaikinti: Perniai įsili̇̀kom dvi šiurpes žąsis, tai dabar turėsim nebe vienos veislės Š.
išli̇̀kti
I. intr.
1. išsilaikyti gyvam, sveikam, nenukentėjusiam; nežūti, nedingti, egzistuoti toliau: Jau neišliksiu, tavo nebūsiu, reiks man jaunai keliauti į aukštąjį kalnelį (d.) Pns. Praeity juk visko būva: kas išlieka, kas supūva rš. Katras stiprus esąs, išliẽnka Msn. Atsimink, mano mylimas broli, tu, kurs karo audroj išlikai: šičia, priešą atakoje puolę, krito narsūs tėvynės vaikai E.Miež. Išlikęs, nėkam nevilantis (nesiviliant) S.Dauk. Bėk iš čia, jei nori sveikas išlikti J.Jabl. Turim valgyt, kad gyvi išliktumbim, o ne turim gyvent, kad tiktai valgytumbim B. Jau nebuvo tikėjus da gyva išli̇̀ksianti Jrk10. Nesitikiu gyvas išliksiąs R375. Jis papyko ant … Arono sūnų, kurie beišsilaikę (išlikę) buvo BB3Moz10,16. Kursai nuog krušos buvo išlikęs BB2Moz10,15.
| Tautos dainele, tu išlikai viena, kad žuvo didžiavyriai Mair. Išliko dar mano atsarga J. Lyrinėse dainose istoriniai įvykiai palyginti mažai teatsispindi, vardai ilgai neišlieka ir lengvai pakeičiami kitais rš. Ir ne vien kalnas, bet ir daugelis kitų vietų išlikę kaip gyvi P.Cvir.
| refl.: Visi išgaišo, tik vienas kažin kaip išsiliko gyvas Š. Vienatijis džiaugsmas buvo mudviejų dar išlikęsis sūnus prš. Niekada nemanėm, kad jau jy išsiliks Lp. Nuo šios ligos jis jau neišsiliks Lš.
| Tokios tradicijos iš seno išsilikusios rš.
2. išsilaikyti, būti toliau tokiam pačiam, tokioje pat būklėje: Balon pateksi – sausas neišliksi KrvP(Mrk). Tamsta, rodos, išlikai neužkrėstas Blv. Nežanotas neišli̇̀ksi Krš. Bet yra aukštai galybė! Net Čičinską ji pasieks, nes prieš amžiną teisybę neišliks nebaustas nieks Mair. Daug kalbėjęs neišliksi be melo KrvP(Pln).
ǁ refl. išbūti toje pačioje vietoje: Sunku bebus tau be vyro pas mane [dvare] išsilikti, turbūt kontraktą atiduosi? LzP.
3. išsisaugoti, išsigelbėti, išsisukti, išvengti: Per vieną sekundą išlikau nuo smerties Jnšk. Dar tą kartą paspyriau giltinę, dar tą kartą išlikau smerties Kos161. Kad jau iš kitų bėdų išlikai, tai ir iš tos išliksi LTR. Jis i nuvažiavo spakainiai, kad nuo tos bėdos išli̇̀ko Ps. [Senis] kruta kap musia, žiemos išlikus (žiemą nežuvusi) Lp. Neišliksi, broleli, neišliksi, jaunasis, nuo mergytės baltų rankų, nuo meilių žodelių JD1462. Ar negaliu aš vilties kuometu noris iš tos rūstos būsenos išlikti? S.Dauk.
| refl.: Da išsili̇̀ko, išsigelbėjo Ėr.
4. pasidaryti laisvam, neužimtam, ištrūkti: Metūse 1560 išlikęs iš Vilniaus, su džiaugsmu parvažiavo pri savo avelių M.Valanč. Įsakė, kad, iš numų išlikdamas, lankytumias Jurbarke M.Valanč.
5. turėti laisvo, atliekamo laiko: Jei išli̇̀ksiu, ateisiu J. Nevažiuosiu – neišlieku (turiu daug darbo) Pš.
6. būti, atsirasti likučiui, nesuvartotam, neišeikvotam ko nors kiekiui: Čia vis išliekami̇̀ siūlai Lnkv. Jam nieko neišliekt iš viso lobio BB5Moz28,55. Nieko neturit išliekamo palaikyti ik ryto meto BB3Moz22,30. Neišliko sviesto svaras, tujau neš parduoti, o seniau liuobam suvalgysma Plng. Išli̇̀ko to čėso, tai i padirbo Vkš.
| refl.: O jei kas išsiliks mėsos papildymo ir iš duonos… BB2Moz29,34.
II. tr.
1. atidėti dalį ko: Nieko netur išlikta būti iki ryto meto BB3Moz7,15.
2. išlaikyti nežuvusį, nedingusį, nenukentėjusį: Tas senis tokius senoviškus žodžius išli̇̀ko! Šil.
3. padaryti, įvykdyti, išdirbti: Kiekvienam [kolchozo nariui] reikia per šimtą darbadienių išli̇̀kt Skr.
4. atsiteisti, atlyginti: Turėjau išli̇̀kti skolas, t. y. užmokėti J.
5. išleisti, išeikvoti: Argi tu nežinai, kad aš visus pinigus išlikau? Dkš. Į keturis šimtus išli̇̀ko suv.
nuli̇̀kti
I. intr.
1. užsibūti, užsilikti: Pas mus toj strėla kap nuli̇̀ko, tai ir nuli̇̀ko Arm.
2. išsilaikyti nesunaikintam, nedingti, nežūti: Kap ažusdegė pirkia, tai nieko nenuli̇̀ko – vi̇̀sa sudegė Arm.
3. būti likučiui, nesuvartotam, neišeikvotam, atliekamam ko nors kiekiui: Kad ir koks pūrelis kada nulieka, tai neparduodam Ds. Jei nuliks pinigų, duok man J. Nuliko nuo manęs sėklos, t. y. užteko man ir liko J. Palauk, gal nuliks kiek nuo sėjos Krž. Kiek čia to pieno: kiek nulieka nuo vaikų, tai užsibaldom Srv. Gal nuli̇̀ks kiek medaus Vl. Sviesto pasvėriau du kilogramu, i da biškis nūli̇̀ko (buvo viršaus) Lkv. Nuli̇̀ko laiko – tuoj prie knygų Brb. Jau nebėra kitoniškų mislių, kaip tik iškulti [javus], iškūlus nuliẽkamus parduoti BM24. Ar neturi atliekamų, nuliekamų pinigų? J.Jabl. Taupesnis susikrapšto nuliekamą centą rš. Gali nuliekamomis nuo darbo valandomis skaityti knygas rš.
4. pasidaryti laisvam, neužimtam darbu; turėti šiek tiek laisvo, atspėjamo laiko: Ažutrukintas esmi, nenuliekmi SD425. Kaip nuliksi, ateik J. Kol pajėgė, skaptavo, čyrino, visus namus apreikalavo, o nulikęs ir kitiems dirbo P.Cvir. Kurpes pasidariau, nulikdamas vakarais Skr. Ir jis, nuo savo darbo kai nuliẽka, padeda šieną grėbti Kair. Nenuli̇̀ko nuo darbo i nenuėjo į miestą Jrb. Tiedu išmintingu, kada tiktai nulieka, vyžas pina ir kabina ing svirniukus BsPII117. Tėtis, kur nuli̇̀kdamas, vis pas mus ateina Skr. Kur nulikęs, malkas kirsk Lkš. Šitais čėsais nelabai nuliẽkami žmonės Vl.
5. būti nereikalingam, atliekamam: Rapolienė jautė nėsanti nuliekamas čia žmogus Vaižg. Jei aš jum nuliekamà – išvažiuoju nuo jūsų Rk. Senas galvijas nuliẽkamas Sv. Ksaveras rodės nuliekamas kalbos dalyvis, o jis visa ko klausės, viską dėjosi dėmėn Vaižg.
6. išsilaikyti kokioje būklėje, nepakliūti į kokią būklę: Po gaisro degėsų sargybai panaktinius beskiriant, aš nulikau jų skaitliun neįtrauktas Sr.
7. reikėti, būti priverstam aplinkybių ką daryti: O daugiau nėr iš kur paimti grašį, kaip tik tie gyvolėliai nulieka parduoti Žem.
II. tr.
1. padaryti laisvą, duoti poilsio; palengvinti: Nuliekiu SD379.
2. turėti, gauti laisvo, neužimto (laiko): Kad laiko nulikčia, nusivyčia pančių Pc. Nulikęs laiko, nueik ten Šl.
3. padaryti, atlikti: Pinigais mes nelabai skaičiuojamės, tik tei[p] a kokį darbą padaręs, a tei[p] ką nuli̇̀kęs Šmk.
pali̇̀kti
I. intr.
1. būti toje pačioje vietoje, neišeiti, neišvykti: Kad jau tokia tvarka, aš palinku namuose Rm. Moteres su vaikais tegul palieksta Gmž. Oi, tik man gaila seno tėvelio, tėvulio paliekančio (d.) Lp. Vos visų mažasis Benjaminas prie tėvo bepaliko rš.
| refl.: Išvažiuojantieji ir pasilikę žvilgino ašaras P.Cvir. Jis su savo pačia buvo šalin išvažiavę ant kelių dienų, ir duktė viena buvo pasilikusi BsPI10. Turi šešias dešimtis ir šešias dienas namie pasilikti BB3Moz12,5.
ǁ kur atvykus, apsistoti, užsibūti, susilaikyti kurį laiką: Ne, Madlike, mes paliksime per naktį. Kodėl tu nori namo? I.Simon. An pietų paliẽkam Klvr. Jonas da negrįžo iš karuomenės, sako, da ligoninėj pali̇̀ko Pš. Ans pri vienos raganos nuej[o] ir ten pali̇̀ko slūžyt VoL287. Šišia nėr paliekama vieta (šioje vietoje nepasiliksime visa laiką) Rsn.
| refl.: Palikis su mumis, nes jau pagrįžo vakarop DP189. Čia karpytės pasilieka iki rudens rš. Tepasiliekti vienas iš jūsų pas munęs S.Stan.
| Pasiliekmi pri to, pri tų žodžių N.
pasiliktinai̇̃ ilgam, visam laikui: Pasiliktinai įsigyvenęs MitI62.
ǁ būti užlaikytam vietoje, būti priverstam likti kur, negalėti pereiti į kitą vietą; nebūti perneštam kitur: Sunkvežimis paliko už puskilometrio, neprivažiavo kaimo rš. Janė paliko antrus metus [toje pačioje klasėje] Rm.
^ Čia kalbam, čia tepaliektie (apie paslaptį) Sln.
| refl.: Kai aš ketvirtoje klasėje pasilikau antrus metus, tėvai pranešė apie tai į Seinus vyskupui A.Vien.
^ Tai tepasiliekta tarp mūsų (tegu daugiau niekas, be mūsų, to nesužino) KBI43. Kur ant pasiliktinõs įsigauti KI480.
2. būti likučiui, daliai ko: Mėšlo vežt paliko dar trim dienom J.Jabl.
| refl.: Da pasiliẽnka aštuoni tūkstančiai Gg. Pasiliko dar du vežimai parsivežti Grž.
| Gyvi kaulai pasiliko (labai liesas) – nežinia nei kuo laikosi žmogus KrvP(Plv).
3. išsilaikyti gyvam, nenukentėjusiam; nenustoti būti, egzistuoti toliau, neišnykti, nedingti: Ir draugų, kai pažiūriu, man nedaug bepaliko: šaltas kapas užbėrė akis! Mair. Muno brolis par plauką pali̇̀ko nu banditų Štk. Tos istoriškos birželio dienos visų geros valios Lietuvos žmonių atminty paliks amžinai P.Cvir.
| refl.: Motina su vaikais pasiliko, tėvas pirmas mirė Srd. Su mirtim kantraktas nepadarytas: jauni išmiršta, seni pasilieka Skr. Tu … pasilieksi (išsilaikai) amžinai BBPs102,12. Sniegas ilgiaus pasiliekt ant uolų AruP36. Ta skunda stimpančio žvėruko pasilieka visados šaulio širdyje Blv.
4. būti neliestam, nepaimtam, nesuvartotam, neužimtam: Varpas nuvalgė pirma, vieni ražai bepaliko J. Aš jums nedovanosiu, kas tėvo paliko Žem.
| refl.: Žolė, pasilikusi nuo pjovimo tarpe pradalgių, vadinas karčiai J. Kad nėr pasiliekančios (tuščios, laisvos) vietos, tai neauginam daugiau tų šlajerkrautų Vlkš. Afiera … neturi nakvina pasilikti ik ryto meto BB2Moz34,25.
5. būti toliau tokiam pačiam, išsilaikyti, tverti toje pačioje būklėje: Užsidarėm sklepe ir palikom gyvi MPs. Aš žvejys esu gimęs ir žvejys pali̇̀ksu Krg. Kažin, ar pažadai nepaliks pažadais? rš. Pasakos lai paliekta pasakomis, netikėk joms, bet ko tos moko tave – užlaikyk M.Valanč. Darbas nedirbtas nepaliks NžR. O tai tau, o tai tau, mano sūnužėli, paliekti nevedęs šį rudenėlį JV232. Nejot ir palikot nežiną Mžk. Daug kalbėdamas, ir nevalgęs paliksi KrvP(Jnš). Ans pali̇̀ko begulįs Krg. Ir pali̇̀kom bevargstą Akm. Palikov neejusiu į šunbalį, kad be batų buvov Šts. Jis palieka lyg į žemę įaugęs stovėti I.Simon. Tai padaręs, jis žengė atgal į angą, siena užsidarė, ir vėl viskas paliko, kaip buvo pirmiau J.Balč. Šį metą visi laukai pri žemės paliko (javai labai maži tepaaugo) Vvr.
^ Kumele buvusi, pavalkais nemauta nepaliksi Yl. Pri jaučio priėjus, nebepaliksi be veršio J.
| refl.: Pats aš ir toliau pasiliksiu koks buvęs J.Jabl. Tu palydėk mane prie viešo kelio ir pasilik, kokia buvai lig šiolei E.Miež. Šiteipo pasiliko jo rankos ištisos iki nusileidžiant saulei BB2Moz17,12. Niekas, kas greitai turtus įgyja, nepasilieka turtingas rš. Kai padas šaltas, žalia duona pasilieka Skr. Padėk an mašynos, kad šiltai pasili̇̀ks (pasiliktų) Pgg. Žmogus užšalęs su pamėgimu tame stone pasiliekta prš. Gerai padarė, ale pasiliẽka durniai̇̃ (iš to neišėjo nieko gera) Prn. Pasiliekmi visados su tikra pagarba LTI276.
^ Giria būsi, giria ir pasiliksi B. Bėda vedus, bėda nevedus, bėda ir tep pasilikus KrvP(Vlkv). Gal snigs, gal lis, gal tep pasiliks LTR(Mrj).
6. atsidurti kokioje būklėje, patekti į kokią būklę: Palikau visai basas (nebeturiu avalynės) Rs. Palikaũ kaltuom [nekaltas būdamas] Aps. Palikau rankoms virpančioms iš ilginių krėtimo Ggr. Kumelė vien puto[je] paliko tokiu keliu Jnš. Vilkas paliko bevampsąs, kaip grobą pūtęs ArchXL94. Gal jie jaučia, gal supranta, kad paliks našlaitėliais Sn. Jis paliko našlys Lnkv. Sūnau, aš skiriuos su šiuo pasauliu, o tu paliekti vienas S.Dauk. Kas valgė tas žoles, netrukus paliko be nuovokos, lyg pakvaišę J.Balč. Kratė dideliai – be dantų galėjai pali̇̀kti Krg. Palikaũ be niekur nieko, tiktai kaip užsivilkęs (visko netekau) Srv.
^ Ir paliko kai Pampikas be užkulo NžR. Tiek juokų pripasakojo, kuo be pilvų nepali̇̀kom Bt. Neik su biesu obulauti: paliksi ir be obulų, ir be maišelio Žr. Visų bekriokdamas, i be akių pali̇̀ksi Štk.
| refl.: Aštuonioliktus metus eidama aš jau našlė pasilikaũ Skr. Pasilikti našlaičiu rš. Mažutė mergaitė pasiliko be motinos P.Cvir. Pasili̇̀kom mes didžioj nelaimėj – sudegė mūsų visos trobos Š. Po gaisro pasili̇̀ko su vienais marškiniais Jnš. Daba pasilikaũ kai lapas ant vandenio (viena) Jrb. Kai neišlaikė egzaminų, pasili̇̀ko kaip grobą pūtęs (nusiminęs) Skr.
7. pasidaryti, tapti kuo, kokiam: Didelė stiprininkė pali̇̀kusi Klk. Per tiek metų paliko nebe tas žmogus (pasikeitė) Grž. Apsirėdžiusi tais drabužiais, iš tikro paliko lyg ne to pasaulio moteriškė MPs. Jei žabą nukerti iš kito miško, tai vagis palieki Lnkv. Ans paliks (pataps) vaikiu J. Aš … noriu pali̇̀kt muzikantu BM80. Kas gi galėjo tikėties, jog Katrelė paliks mano marčia! Žem. Kurs rasto daikto neataduoda, vagimi paliekta P. Kokie paliks batai, per tokius purvynus bridus? Žem. Martynienei nuo vyro mirties liūdnos ir vargingos paliko dienos Žem. Pūrų juodi grūdai paliko J. Jonis įsidūrė į akį ir pali̇̀ks aklas Sr. Pusės nesugėrėm – jau girtūs palikom NS472. Kaip tiktai tą padarė, pali̇̀ko jisen labai gražus ir meilus BM82. Jo pilnos akys ašarų pali̇̀ko Lnkv. Tik dabar pali̇̀ko gražus oras, pirma negi buvo Vb. Taip pali̇̀ko tinginės kojos, kaip pryš lytų Vgr. Duona jau iškepusi, tik kieta palikusi Gršl. Rudenį paliks tamsios naktys Šts. Vaikeliai prasidžiaugė ir meilesniais paliko Sz.
^ Ir mes nuplikom, o bajorais nepalikom VP18. Su kuomi sutiksi, pats tokiuo paliksi Sim. Su velniu prasidėk – ir pats velniu paliksi Varn. Kad nori geras palikti – numirk (gyvo niekas geru nelaikys) LTR(Brž). Greičiau šventu paliksi, nekaip visiem įtiksi Brž.
| refl.: Tepasiliekta jis ženklu pakajaus visosa žemėsa TP1880,43.
ǁ impers. apie būseną: Man nuo tų vaistų paliko geriau Rd. O kad tau šalta paliktų! (toks keiksmas) NžR. Milžiau karvę – šilta man pali̇̀ko Šd. Teip silpnai pali̇̀ko Skd. Ir jam gailu paliko pilvo Vb. Po lytaus paliko atšalusi Šts. Paliko tamsu tamsu lyg po žemių J.Balč. Jam ten palikę ilgu LTR(Sln).
| Dabar jai paliko penkioleka metų, o buvo aštuonios dešimtys (ps.) RdN.
ǁ pavirsti į ką: Gulbė išėjo iš marių laukan ir paliko moteriška MPs. [Ežys] atguldamas numaunąs ežio kailį ir paliektąs žmogus dailus S.Dauk. Patepė krauju, ir vėl paliko žmogus Pš. Negerk iš jaučio pėdos – paliksi jaučium Brž.
8. refl. tekti, reikėti ką padaryti, atlikti: Šiaudai į mėšlą mest pasili̇̀ko K.Donel. Daugiau jiems nieko nepasiliktų, kaip grįžti prie savo tėvų kalbos rš.
9. neįvykti (norui, ketinimui), nebūti įvykdytam: Pali̇̀ko ir Panevėžys (kelionė į Panevėžį) dėl tokio kelio Jnšk. Jum jau šiandie paliẽka Joniškiai: vis tiek per tokį lietų nebenuvažiuosit Jnšk. Nu, gal šiandie lei paliẽka kapai (nebeisiu į kapines) Pbr.
| refl.: Aš negaliu ateiti – darbas pasiliktųsi CII100.
10. atsidurti užpakalyje einančio, važiuojančio: Pakeltos burės, gero vėjo! Paliko tolumoj krantai rš.
| refl.: Jau toli pasiliko vaišingoji Islandija A.Vencl. Vežimai pasiliko toli užpakalyje J.Dov.
11. refl. nesuskubti eiti drauge, atsilikti nuo ko: Ką gi aš nuo draugų pasiliksiu! Brž. Kad ir tavo užpakaly galą gausiu, bet nuo tavęs nepasili̇̀ksiu Skr.
12. refl. nesuspėti ką daryti kartu su kitais, vėluoti: Pasiliksime su pievomis kaip ir su kiekvienu darbu Žem. Pavasarį pasiliksi dieną – rudenį būsi pasilikęs nedėlią LTR(Pp).
| Vieną sykį Jonas, pasilikęs paskutinis su pietumis, baigdamas valgyti, rūsčiai tarė Zosei Žem.
13. prisiartinti, ateiti (apie laiką, metų laikus): Galų gale paliko žiema Pn. Taisyk bandytes – pali̇̀ks gi naktis Brž.
14. atsirasti, kilti kam kieno buvimo vietoje: Kad paleja arba lyna, paliekta klanas J.
| refl.: Iš užpakalio po jo (arklio) kojų tiktai vanduo pasiliekta MPs.
15. praeiti, sukakti (apie laiką): Metai paliko, kaip mirė vyras Plng.
16. pradingti, išnykti: Tai kur jos pali̇̀ko, tos bulbės? Rd. Dievas žino, kur pradingo, kur mano mielas paliko JD36.
^ Bet kur mūsų nepalieka (neprapuola)?! Tegu šį mėnesį bus taip rš.
17. Pgg apsivaisinti (apie karvę, kumelę): Builis nėkam nedera: karvės nepaliekta Prk.
| refl. Krok: Jau juodukė pasili̇̀ko Gdl.
II. tr.
1. padėti kur ką: Grįžusi į valgomąjį, Kristina rado ant stalo paliktą vyno butelį J.Dov. Prie tvorai palikai̇̃, vaikel, viedrą – bėk ir įnešk Pnd.
^ Kur šiko, ten paliko (ką dirbęs, nesutvarko, nepadeda į vietą) Brs, Jnš. Čia kalbant, čia paliekant (apie ką buvo kalbėta, turi būti laikoma paslaptyje, nesakoma kitiems) Ut, Kp. Čia kalbam, čia paliekam Trgn.
ǁ nepaimti (ką savo) pasišalinant: Grįždamas pàliktąjį kardą paims Jrk16. Vaikas pali̇̀ko klumpius ganyklose Sr. O jis paliko sermėgą jos rankoje ir pabėgo BB1Moz39,12.
^ Eita jautis į upę gert, o pilvą namie paliekta (nešami skalbti užvalkalai) ST447.
ǁ palaikyti kur (pasišalinant): Oi joja joja, jodami dūmoja: oi kur mes pali̇̀ksim savo mergužėles? (d.) Plm. Vai, mergužėlė jaunoji mano, tai aš tave jauną paliksiu, kur aukštiejie, aukšti kalneliai, kur margiejie, margi dvareliai JD557.
ǁ padaryti ką (prieš išeinant): Būdami Anykščiuose, mes palikome ir savo įrašą Baranausko klėtelės svečių knygoje A.Vencl.
2. neliesti, nekliudyti, nepaimti: Kiaulės grūdus išrenka, o šliukus palieka J. Bėgi bėgi [uogaudama], ė uogas ir palieki Ds. Pusę bulbų palinku – kaip ne savi nagai Mžš.
3. leisti pasilaikyti, turėti ką; nepaimti, neatimti: Sūnaus nepaėmė į kareivius: paliko tėvuo duoną duoti Plng. Palik tik man tą sapną gražų, kuriuo jaunystėj gyvenau! B.Sruog.
ǁ leisti paimti, atiduoti: O kas nor … atimt jupą tavą, palikig jam ir skreistę DP488.
4. išlaikyti, išsaugoti nesuvartotą, nesunaikintą, neužimtą, neatiduotą kam kitam; atidėti, rezervuoti, patausoti: Skilandį palik (laikyk) vasarai J.Jabl. Jis paprašė Tekliutę palikt jam vakarienei rūgusio pieno su duona A.Vien. Dar palikaũ ir teliukui pieno Kz. Pali̇̀kom tris paršus Krkn. To kiaurdančio [veršio] nepali̇̀ksme veislei Rs. Ne vienas nepalaikykiat (paraštėje nepalikiat) to iki rytoji BB2Moz16,19. Visi draugai, žodžiu, jau sėdi, ir svečiui palikta vieta E.Miež. I ma[n] kampą paliẽnka Vrn. Paprastai pasėtoje žolių dirvoje yra paliektamas barelis dėl sėklos S.Dauk. Stovėjo minkštos kanapos; tarp jų buvo paliktas takelis nueiti į salę J.Balč.
| refl. tr.: Pasilik ir vakarienei, visko nevalgyk J.Jabl. Taukus pardavė (ne visus, ir sau pali̇̀kos) PP15. Aš tik pasilikaũ dvi aveli ir vieną karvę Žml. Ant žiemos mes penkis puskiaulius pasili̇̀kom penėti Jnšk.
| Palikis (pasidėk) rytuo (rytojui) piktumą Plng.
^ Dievas daug duoda, bet dar daugiaus sau pasilieka Gdž.
5. SD217 paskirti, pavesti, perleisti, suteikti, atiduoti kam ką (pačiam išvykstant, mirštant): Mirdamas jis pali̇̀ko daug pinigų Gs. Aš tau palienku pinigų, nusipirk duonos Kš. Marčiai paliksiu bėrą žirgelį, o seselei – sukneles, o motynėlei gimdytojėlei – visą savo turtelį JD605. Aš jai buvau pusę [turto] paliẽkant (bepaliekanti) Plš. Gyvendami vienybėj, dievaičiams įtikę, kurie daugal' paminklų po miškus palikę A.Baran. J. Biliūnas yra palikęs reikšmingą publicistinį palikimą sp. Todėl už mus kentėt teikės, pavaizdą mumus palikdamas DP183.
paliktinai̇̃ adv. paveldimai: Ant vaikų vaikų, vaikams paliktinai R122.
6. nustoti būti, gyventi drauge su kuo; atsiskirti, pasitraukti, pasišalinti nuo ko, pamesti ką (kur vykstant, mirštant): Tėvai mirė ir paliko vieną dukteraitę BsPI70. Išein brolis į krygelę, paliekt sesę mažutėlę KlvD204. Paliekt mamužę labai graudžiai beverkiant KlvD353. Ar nesopa tau širdelė tavo, kad mañ' jauną palieki? Slk. Reikia išeit, o negalima – vaikų vienų nepali̇̀ksi Klvr. Slaugytojos ligonę paliko ir po valandos grįžo jos pažiūrėti J.Balč. Namus ir mažus vaikus niekad vienus nepalik Gs. Verkiau, dejavau, seną motynėlę palikdama JV770. Jokit, brolužiai, vienu kelužiu, nepalikit jauniausio Niem25. Ei tu, žirgeli, tu, juodbėrėli, kur palikai sūnelį? JD621. Mum (mus) pali̇̀ko pempės, ir vėl sugrįš Ėr. Kaip jis eis į dvarelį sunkių darbelių dirbti, paliks tave jau kėlus, prie girnelių pristojus JV401. O jūs, broliai seserelės, mane čia paliẽktat Krtn. Ko sėdi [nuliūdęs], kaip matušės paliktas? Žr. Čiučiuleli tu mažasis, nu mamužės paliktasis KlpD68. Jis, vislab pali̇̀kęs, atstojo KII299. Tai ne gaspadorius, kad viską paliẽksma ir tąsos po svetimas pakampes Rod.
| refl. tr.: Perkūnas be atlydos – vedu su broliu, karves pali̇̀kusiuos, bėgov numie Ggr.
7. išvykti, išeiti iš kur, nustoti būti, gyventi kur, mesti savo buvimo vietą: Palikau tėvų namelį, užmiršau savųjų širdis ir kaip vėjas klajūnėlis aš bastausi be pastogės S.Nėr. Matė, kad fabrikas bus sunku palikti, kad čia reikės ne tik dirbti, bet ir mirti J.Bil. Minuotojai davė ženklą skubiai palikti tiltą rš. Matydamas Jonas, kad jam tam krašte nesiveda, paliko tą kraštą BM197. Paliekmi tą pasaulį DP220.
8. išsiskirti, nutraukti santykius, atstoti nuo ko: Anas ją paliks (nebeves) Dglš. Kurie rymionų dievus palikote, vėl priimtumbit mūsų vierą brš.
| prk.: Kas tau, ar protas paliko (ar iš proto išėjai)?! Ktv.
^ Žmonėms patiksi – Dievą paliksi Tsk.
9. liepti, priversti, leisti būti kur, neleisti vykti kitur, sulaikyti vietoje: Mane paliko prie vežimo, o pats nuėjo pas komendantą rš. Mane prie saũ pali̇̀ko (neatidavė kitiems) Gg. Vieną paliẽnka i paliẽnka namie Krn. Išeidama į pievelę, palik muni pri pienelio Plt. Išeidama rugių kraut, palik mane sūrių graužt LTR(Rt). Nėr kas palieka prie to vaikelio J.Jabl. Ašiai nuvažiuočia, bet namuos nėra ko paliẽka Ob.
| Buvo palikti̇̀ antrą metą an tos pačios klesos (neperkelti į aukštesnę klasę) Als.
| refl. tr.: Mokytoja po pamokų pasiliko mažąsias mergaites ir vėl ėmė kartoti jau primirštus šokius rš.
10. išlaikyti, išsaugoti kokioje būklėje; leisti būti kokioje būklėje: (Motyna) meldė labai ją gyvą palikt J.Jabl. Mano kūdikelį gyvą palikiatav I. Pajudinęs ąsotį aš vėl užvožiau ir palikau taip, kaip jį ten pastatė Alis Kodža J.Balč. Rodos, mudu nepalikova nieko neaptarusiu Blv. Vyrai daugiau jo nekalbino, paliko jį ramybėje rš. Pali̇̀k duris atviras Pc. Sutarkuojamos kelios bulvės, tarkė užpilama drungnu vandeniu, išmaišoma ir paliekama nusistoti rš. Dirva kelerius metus iš eilės buvo paliekama dirvonu rš.
| Anas vis palieka i palieka (neuždaro) duris Dglš. Nepali̇̀k durų – pirkia išauš Dglš.
^ Kaip radom, teip ir pali̇̀ksim (kokią tvarką radome, tokią mirdami ir paliksime, nepakeisime) Ėr. Teip radom ir paliksma Nt.
11. priversti patekti į kokią būklę: Vaikus našlaičiais palikti rš. Prašiau Dievulėliaus, kad atgal sugrįžčiau, o aš savo mergužėlę varge nepalikčiau JD596. Paliekt ant džiūties MŽ288.
12. paskirti ką kuo: Nenor palikti savo įpėdiniu sūnų mužikės BM284. Visų vyresnįjį [sūnų] teip augino, kad paliktų savo vietoje ūkinyku M.Valanč.
13. aplenkti, pralenkti ką darant: Ją palikaũ su visa užuogana Rdš. Su savo arkliu visus palikom Ėr. Tas tą mūsų mažesnįjį prigins i pali̇̀ks Vgr.
14. netekti, nustoti, prarasti: Girtuoklis už degtinę palieka piniginę LTR(Smn).
| Akis palikau beverkdama Užp. Kur tik einu, ten verkiu, ir sveikatą paliksiu LTR(Jž). Nieks neturi didesnės meilės, kaip tas, kurs už kitą savo gyvastį paliekta rš. Apsiauk autais, aba paliksi̇̀ (nušalsi) kojas Vdš.
ǁ pamesti: Aš šiandie palikaũ turguj pinigus Dglš.
ǁ praleisti: Nežinau, gal i palikau kokį punktą [pasakos] Šln.
15. padaryti, kad kas kiltų, atsirastų (ankstesniam veiksmui pasibaigus): Slėsnesnėse vietose tekiniai nugrimzdavo iki pat ašių, palikdami gilias provėžas rš. Taip klostėsi įvykiai, palikdami savo pėdsakus Norkūno sieloje rš. Paliko ne žiedelį – ašarų upelį (išvykdamas pravirkdė) LTR(Dg). Prietelius prietelių aplanko, bet vėl veikumi išvažiavimu didesnį gailėjimą paliekt, neg jam atnešė džiaugsmą ižg atėjimo savo DP237.
^ Juodi jaučiai šoka, pėdų nepalieka (blusos) Pn. Par stiklą pareina, ale skylės nepaliekta (šviesa) LTR(Grk).
16. pavesti, atiduoti ką kieno valiai, nuožiūrai: Palikti laisvę pasirinkti straipsnius rš. Turim tatai ant jo valios palikti BPI193.
17. skirti ką kuriam reikalui: Ekėtes kala į ragotines, palikdamys dirvas girioms augti S.Dauk.
^ Jį velnias ant sėklos [= sėklai] paliko (sakoma apie nedorą žmogų) Skr.
18. nutraukti, nebetęsti toliau: Du darbu nedirbsi: jei vieną dirbsi, kitą pali̇̀ksi Kl. Prireikus pakeisti klaidingą dar neįvykdytą komandą arba pataisyti netinkamai vykdomą, bet dar nebaigtą veiksmą, komanduojama „palikt“ rš.
III. tr.
1. lemti, iš anksto nustatyti: Slinkiuo skurdą, darbininkuo turtą y[ra] Pondzies palikęs Šts. Tartum, kad kitaip būtų palikta, kad nigdi nesentum… O čia, žiūrėk, jau ir nesigali Pnd. Vyrui rūkyt prigimta, nuo pačio Dievo palikta Skr.
2. įsakyti, liepti, nurodyti: Juk ir Dievo palikta neturinčiam duoti MTtIV131.
3. įsteigti, įkurti: Tie baptistai išsigalvoję, nepalikti̇̀ (jų religija ne iš seno) Krš.
◊ ant Diẽvo vãlios pali̇̀kti atsisakyti globoti, prižiūrėti; atiduoti likimo valiai: Paliko vaiką an Dievo valios Skdt.
ant rañkų pali̇̀kti atiduoti kieno priežiūrai, globai: Viską išvažiuodamas pali̇̀ko ant jo rañkų Alk.
antrõpus kyšõs pali̇̀kti neįvykdyti kokio ketinimo: Lapynė paliko antropus kyšos (visko privalgius, lapienė liko nepradėta) Mžk.
ant rugiẽnių (rugi̇̀nių) šiaudų̃ pali̇̀kti nevesti, neimti; padaryti, kad liktų netekėjusi: Jo neklausysiu – bijau, kad nepali̇̀ktų ant rugiẽnių šiaudų̃ Ps. Jau ta paliko ant ruginių šiaudų Sim.
ant viẽtos pali̇̀kti žūti, mirti: Jis man dabar keta kąsti taip, jog aš ant vietos paliksiu S.Dauk.
be galvõs pali̇̀kti netekti proto, apkvaišti: Jaunikaičiai paliko be galvų iš nustebimo, be žado iš džiaugsmo ir dėkingumo J.Balč. Dėl tavo kalbos nepaliksu be galvos KrvP(Pln).
be kójų pali̇̀kti einant nuvargti: Ir be kojų paliksi, kol visus susiedus apeisi Als.
be rañkų pali̇̀kti dirbant nuvargti: Dirbk dirbk, ka pali̇̀ksi be rañkų, tada pamatysi Jnš.
Diẽvo vãliai pali̇̀kti neprižiūrėti: Visus kitus, ypač senius, palikdavo Dievo valiai kartu su sergančiais ir mirštančiais A.Vien.
pa(si)li̇̀k svei̇̃kas sakoma atsisveikinant: Palik sveika, mylimoji (d.) Nm. Pali̇̀kit sveiki̇̀! Dv. Pasilik, sesute, sveika! Nuramink širdelę: aš pagrįšiu nepražuvęs į tėvų šalelę Mair. Pasilik sveika, jauna mergyte, jau aš daugiau negrįšiu RD66. Tai pasili̇̀kite sveikùčiai! Sn. Pasli̇̀kte sveiki̇̀! Lz.
nãgines pali̇̀kti mirti: Tas jau pali̇̀ko nãgines Šll.
raži̇́enoms (rugi̇́enų) grė́bstyti pali̇̀kti neištekėti: Tokios smarkios teip i paliẽkta raži̇́enoms grė́bstyti Dov. Tos tai jau pasiliko rugienų grėbstyt LTR(Grz).
šáukštą pali̇̀kti mirti: Aš pirmas, Tomai, paliksiu šaukštą. Aš vyresnis rš.
šiàpus kyšõs pali̇̀kti neįvykdyti kokio ketinimo: Muno turgus pali̇̀ko šiàpus kyšõs Grg.
papali̇̀kti (dial.) intr. visiems neišvykti, būti toje pat vietoje: Svodba išvažiavo, ir papali̇̀ko jaunojo giminė ir jaunoji Dv.
pérlikti tr. praleisti, prabūti: Blogus čėsus párlikau (parbuvau) J.
prali̇̀kti intr.
1. praeiti pro šalį neliestam, atlikti: Tu tep greit ūturi, kad aš tavo ūturkos visos nesugaudau, daug pralieka Prng.
2. turėti laisvo, atliekamo laiko: Pralikdamas piemenukas ar pusbernis šepečiu „nudailina“, „nučystija“, „nušarpuoja“ kūlio galą rš.
prili̇̀kti
I. intr.
1. likti daliai, kiekiui ko nors: Tu aprėdykie, berneli, mane, ką mano skrynioj rasi, ir dar kitoms priliks KlvD65.
2. pritapti, prisigerinti; pritikti: Mergytė su pasitikėjimu prie jo priliko LzP. Argi bepriliksi prie seseraičių? Sln.
3. refl. laikytis ko, nesitraukti nuo ko: Pri tų žodžių prisiliekmi R96.
4. atsidurti užpakalyje, atsilikti: Ėjau ėjau ir prilikau nuog visų, kad koją sopa macnai Vrnv. Jaunasai vejasi, bent kiek prilikęs Vr. Rėkteli an katro (jaučio), katris priliẽkti, tai tas pastaiso Azr.
| Priliko nuog jaunesnio brolio augimu Vrnv.
5. turėti atliekamo laiko: Lyna i lyna. Gal kada prili̇̀ks kokia dienikė – nuravėsu Kž. Dabar mes nepriliẽktam J.Jabl.
II. tr.
1. palikti laikymui, veislei, sėklai ar kitam kuriam nors tikslui: Šiemet prili̇̀kom dvi telyčiuki Rm. Sviežį gyvuolį prie senų prilikaũ dėl veislės J. Senąją kiaulę pjaus liuob, o jaunąją priliks Šts. Ir prili̇̀kę gi visi dobilų ant sėklos! Srv.
| refl. tr.: Neturėjau tam sykiui miltų saujos, staiga turiu žemę – prisikulsiu grūdų, prisiliksiu gyvolių Žem. Du teliukus prisili̇̀ko Trs. Prisilikom tokias galybes kiaulių, o nėr kuo šert Žal. Šiemet nedaug prisilikau verpačiai linų Ds.
2. atidėti, patausoti kam ką: Nesuvalgyk pats vienas pieno, prilik ir mažiesims Šts.
3. refl. tr. pasilaikyti sau ką kieno paliktą: Visi visų galų prisili̇̀ko (prisinešė visokių daiktų) Lp.
4. Užv surasti, turėti (laisvo laiko): Gal pati prili̇̀ktum laiko i ateitum ma[n] padėt Jnš.
5. palikti daug ko: Jis čia mum prili̇̀ko visokių atsišaukimų Lnkv. Visokių ginklų priliko Ėr.
6. liepti kam būti kur, paskirti ką kur: Kuris mokslui netikęs, reikia prilikti savo vieton rš.
7. priskirti, užleisti, palikti dalį ko kitam: Mes tau iš vienos pusės pievą perpjovėm, bet iš kitos prili̇̀kom Ėr. Anie vis priliẽkta [kaimynui] pievos Žr. Būt kokią vagelę dar prilikęs, o čia perarė svetimos, ne tik nepriliko Lp. Savo dalies prilikaũ jam puspūrę pūrų̃ Sr. Dar dirvos pakraštį papievy prili̇̀kom (neišarėme), kad tik daugiau būtų pievos Užv. Čia jau nūpjauk visą, nebepryli̇̀k lašinių pry meisos Lkv. Gronyčia abiejų: tavo prilikta ir mano Pl.
III. tr.
1. iš anksto numatyti, paskirti, nulemti: Jau jei mums šio[je] girio[je] mirt pri̇̀likta, tai mes niekaip n'išbėgsim Sch172. Teip man priliktà; teip man lemta KI528. Likimas priliko jam pralošti savo turtus rš.
2. turėti įgimtą, įgimti: Žmogus savo prilikta tobulumą pametė brš. Apsirijimas, girtavimas, neviežlybumas vadinamas pavelyta ir prilikta linksmybe brš.
3. įkurti, įsteigti, leisti: Davė [moteriškę] už draugininkę Adomui, ir taip priliko moterystę S.Stan.
4. nustatyti, įsakyti, liepti: Sengaspadoriams buvo prilikta po 3 desetinas žemės iš dvarų laukų duoti srš.
5. paskirti ką kokiam tikslui: Mūro griovimui prilikti įtaisai rš.
suli̇̀kti
1. intr. išlikti: Suliko pusnis, tarp tvorų sunešta J.
2. refl. susilaikyti neišvykus, pasilikti: Žadėjau važiuot, ale paskum susilikau Grk.
3. tr. palikti ką kvailiu, lošiant kortomis: Tu visai kvailas: trečią kartą iš eilės suli̇̀kom! Prn.
užli̇̀kti
I. intr.
1. atvykus palikti, susilaikyti, apsistoti vietoje: Nuo karo Jonas čia užli̇̀ko Ds. Kur ta mūs Stalgienė užli̇̀ko (užtruko)? Gž.
| refl.: Eik pas jį ir gražumu paprašyk, idant dar truputį užsiliktų, dar truputį V.Kudir. Kai spaustuvė turėdavo didesnių užsakymų, darbininkai užsilikdavo dirbtuvėj ilgiau rš. O pilėje ar negalėjo jisai užsilikti? V.Piet.
2. išsilaikyti gyvam, sveikam, neliestam; nežūti, nedingti, egzistuoti toliau: Vienas ažli̇̀ks, bus gerai Brsl. Šita pasaka, man rodosi, nėra žmonių burnoje užlikusi A1884,63. Žemaičių tarmėse beužliko tiktai vienaskaitlio vardinis ir šauktinis, padarytas iš -u-kamienio Jn. Tuoj išraukim iš mūs tarpo dar užlikusius dygius rš.
| refl.: Iš septynių brolių vienas tiktai užsiliko jauniausiasis S.Stan. Norint man vardas vokiškas duota, bet lietuvio dvasia užsiliko V.Kudir.
3. būti ilgesnį laiką nebeliečiamam, nebejudinamam, nepaimtam: Anas kap žuliko (užliko) nuo vaisko, tai ir neėmė jo daugias vaiskan Rod. Užli̇̀ko užli̇̀ko skola, ir negrąžina Ds.
| refl.: Neatidaviau miežių, taip liko liko ir užsili̇̀ko Skr.
4. būti, likti nesuvartotam, neišleistam, sutaupytam kiekiui, daliai ko nors: Po truputį užliẽkta jovalo lovė[je] ir prišala Užv. Da pusė maišiuko buvo pernykščio zuperio užli̇̀kę Bsg. Šiaip teip prasistumiam, dar užlieka ir drabužėliui pinigų Srv. Dvi dieni atdėjau ir dar an trečios užli̇̀ko [verpti] Lp.
| refl.: Dar ir dar̃ (dabar) gal kokis užsili̇̀kęs yr litvys Šč.
5. būti neatimtam, išsaugotam, neatiduotam: Vos vienas jūros pašalys tarp Liepojos ir Klaipėdos Žemaičiams beužliko S.Dauk.
6. nenustoti būti, išsilaikyti kokiam, kokioje būklėje: Iš kelių kambarių, kurie apysveiki buvo užlikę, galėjai spręsti apie senovinį tų namų puikumą J.Balč. Tas vaikas pagal kūną rods mažas užliko, ale pagal protą šauniai auga Jrk23.
| refl.: Užlikos tamejag užvėsime (užšalime) ir nodbojime, kurį turėjo iž pradžios VoK39.
7. refl. ir toliau būti kaip buvus: Atej[o] diedas, pasdairė – bobos nėra. Ir ažsili̇̀ko be bobos diedas (ps.) Lz.
8. refl. išsisaugoti, išsigelbėti, išvengti ko: Tada jau niekas broliams nesudrums ramybės, ir užsiliks tėvynė nuo naminio vaido V.Kudir.
9. vėluoti, atsilikti (apie laikrodį): Ar skubina, ar užliẽka? Plš.
II. tr.
1. palikti auginti: Užlikaũ du veršius Rs. An kitų metų reiks užli̇̀kt telyčiotė Dbk. Kitimet tai ažliksiù kumelioką veislei Sdk. Perniai buvom jauniklę (avelę) užlikę Rmš. Užlikaũ veislei kiaulę Jrb. Kai pulką [vištų] ažlieki̇̀, tai ir nebededa Užp.
| refl. tr.: Trejetą paršelių sau ažsili̇̀ksma, kitus parduosma Trgn. Šiemet daug žiemmičių užsili̇̀kom Ll. Reiktų užsilikt šiųmetis kumeliokas, ale kad grūdų nėr Ds.
2. atidėti dalį ko nors, patausoti, sutaupyti: Buvau užli̇̀kusi pirmiau mielių, dabar nebreiks pirkti Užv. Vėl dienelę prastūmėm, pavilgo kitam kartui užlikom J.Balt.
| refl. tr.: Turiu dvejetą bonkučių [spirito] užsilikęs LzP.
3. neleisti žūti, mirti, nukentėti, išnykti; padaryti, kad nežūtų, neišnyktų: Tik vieną vaiką Dievas užliko, tep visi numirė Rš. Visas devynias [šakas] vėtrelė laužė, o užlik, Dieve, viršūnėlę TDrV38. Atliktas vienas gana svarbus darbas: dalis mūsų dainų užlikta V.Piet.
4. perduoti, suteikti (pačiam išvykstant, išnykstant): Apie mūsų praeitę mūsų seniai proseniai beveik jokių žinių neužliko V.Piet.
5. laikyti ką ilgesnį laiką nesusigrąžintą, neatimtą: Da mano par jį yra užulikta keli zlotai (jis man seniai skolingas kelis zlotus) Ml.
6. leisti apsistoti atvykusiam, priimti: Užliks ir mane, – pamislijo Erdivilas V.Piet.