lėki̇̀mas sm. (2) → lėkti:
1. R144 Garniai pulkuojasi prieš lėki̇̀mą Gs. Nojaus balandžiuo iš smarkio lėkimo parsprogo tulžė Šts. Šitoks žąsų lėki̇̀mas! Kp. O aš paimčiau gegutės lėkimėlį, oi ir nuskrisčiau pas motinėlę LTR. Kelionė (lėki̇̀mas) per orą KII38.
| prk.: Mano vaidintuvė turi ne erelio, bet vištos lėkimą rš.
^ Varna varną nu lėkimo pažįst VP48.
2. Debesių lėki̇̀mas KII214.
3. SD239 Ale tavo lėki̇̀mas – kaip arklio! Dbk. Nepaganysiav nė dvijau sukibusiu – kas y[ra] lėki̇̀mas! KlvrŽ. Arklys kad pradėjo bėgt, tai to lėki̇̀mo Vb. Ot lėki̇̀mai arklio! Slm. O lėkimas tų žmonių, kaip ant kokio dyvo! Kv.
ǁ bėgsena: Arklys lengvo lėki̇̀mo Ėr.
4. Tų autabusų lėki̇̀mas – apsaugok pone! KlvrŽ. Kaip tas nuskribs, o aš čia poni …, tuomet bus vaikiams lėkimo [pirštis] Žem. Va ka yr lėki̇̀mas – iš viso svieto! KlvrŽ.
5. NdŽ karta, kartu augimas: Jos abi to paties lėki̇̀mo (amžininkės) Slm. Mūsų Povilas ir jų Antanas to paties lėki̇̀mo – ko jie nedraugaus Sb. Vieno lėki̇̀mo karvės Kp.
aplėki̇̀mas sm. (2) apskridimas apie ką: Laikraščiūse rašė aplei žemės aplėki̇̀mą Vvr.
atlėki̇̀mas sm. (2); Sut, LL195 atskridimas: Rudeninis atlėkimas – paukščių pasirodymo data jų žiemojimo vietoje rš.
įlėki̇̀mas sm. (2)
1. Sut įskridimas.
2. Rm įbėgimas (pvz., į vidų).
3. refl. įsibėgėjimas: Žilionis per jį perlėktų iš to įsilėkimo rš.
išlėki̇̀mas sm. (2)
1. išskridimas: Vėl savo aulius gerai uždarykiat ir bitims vieną tiktai ar antrą skylelę išlėkimui atdarą palikiat S.Dauk. Vasaros metu tarp pietų ir vakarienės dar buvo valgomi pavakariai, kurie prasidėdavo gandrams atskridus ir pasibaigdavo su jų išlėkimu rš.
2. geras bėgimas: Kad turi išlėki̇̀mą [arklys], tai kogi nepralenksi Kp.
3. išėjimas iš namų (pasisvečiuoti, pasižmonėti): Ant išlėkimo vaikis kaip padrožtas į tus šunbalius Šts.
4. anga, (avilio) laka: Stipriems spiečiams atidarinėk apatinius išlėkimus rš. Labiausiai bitėms patinka toks išlėkimas, kuris eina tarsi per iškirmijusią šaką rš.
5. iškritimas: Pieninių dantų išlėkimas rš.
6. paskatinimas, paakinimas: Ir ėjo [Marija] ne sava valia, bet ižg išlėkimo ir įkvėpimo dvasios DP473. Buvo labai tinginčiu ir notbojančiu ant priėmimo ir išpildymo vidurijęjo įkvėpimo ir išlėkimo dvasios DK123.
parlėki̇̀mas sm. (2)
1. parskridimas: [Gervės] parlėkimo artojas nepastebi J.Jabl. Varpelis sargui karvelio parlėkimą apsako LC1885,37.
2. Rm parbėgimas.
pérlėkimas sm. (1)
1. perskridimas: Perlėkimas be nusileidimo rš.
2. refl. pervargimas lekiant: Arklys iš parsilėkimo krito ant žemės, ir negyvas LMD(Šlv).
pralėki̇̀mas sm. (2)
1. LL187 praskridimas pro šalį.
2. Rm prabėgimas pro šalį.
◊ akių̃ pralėki̇̀mas pakenkimas nužiūrint: Atkalbėjimas nuo akių pralėkimo ir nuo vėjo užpūtimo Ml.
prilėki̇̀mas sm. (2)
1. Sut priskridimas.
2. pribėgimas: Ir prilėki̇̀mas tų vaikų – pilnas kiemas Ėr.
sulėki̇̀mas sm. (2)
1. suskridimas: Jei į paukščių sulėki̇̀mą žmogus gimsta, tai didelis nenuorama Gs.
| refl. Q648.
2. rš suvažiavimas.
užlėki̇̀mas sm. (2)
1. rš užskridimas.
2. rš užbėgimas.