kláusti, -ia, -ė
1. tr., intr. SD312, R, J, K, M kreiptis į ką su klausimu: Klausiau ir jį, bet nieko neatsakė J.Jabl. Visiems gult einant, klausė jį motyna Jrk13. Įėjęs į stubą, klausė pačios, ar bene davė tą meitėlį įnešt J.Jabl. Ėmė klaust savo motiną, kodėl mum nėr tėvo MPs. Klausia, kiek kainuoja karvė Klvr. Neklausia, ar tu duosi, ar ne Ds. Karalius klausia: „Paaiškyk, kol' į vandenį meti skatiką“ (ps.) Rmš. Nuėjo buton, rado jo seserį sėdint ir klausė to žmogaus: „Iš kur esi?“ BsMtI66. Ka (kad) nuvažiuosu, rankelę spausu, žodelio kláusu End. Klausė savo draugų, ar jie neapsimtų jam prie to darbo pagelbėt Jrk30. Kelio kláuskie! OG391. Dar jis mane klausia priėjęs, kaip atrodo Lnkv. Vai berneliai, vai raiteliai, ko mes pas jus (jūsų) klausium: ar neradot mūs skustelių, šilkeliais išsiūtų? TŽI221. Klausiančiom akim sekiojo jo judesius rš. Pažiūrėk in akis ir klausk sveikatos (iš pamatymo suprasi žmogų) Km. Gali tamsta stebėties ir klausti savęs Jn. Klausčia tave, dukruže, kur tu vaikštinėjai R175. Klauskit tiktai senuosius, kaip lietuvninkai stengėsi prieš kartupelių įvaisinimą K.Donel1. Pagrindinius sakinius, kuriais ko klausiame, vadiname ir klausiamaisiais sakiniais, arba tiesioginiais klausimais J.Jabl. Klausiamasai lapas rš. Klausiamieji įvardžiai (pronomina interrogativa): kas? kuris? katras? koks? J.Jabl. Klausčiau tavęs, bernužėli, oi, koks tavo žirgužėlis? Niem6. Klausė merga žirgo: kokio būdo bernas, kokio būdo bernužis? JV126. Eičiau klausčiau tėtužio, katruo keliu brolytis nujojo LB26. Ir jie klausė jį kalbėdami BtMt12,10. Kurs Dievui Tėvui esti lygus, klausiegu, kurs est tatai PK61. Herodui klausiančiam atsakę est DP629. Nusiuntė … levitus Jonop, idant jį klaustų: „Tu kas esi?“ DP21. Ko mane klausi? Klausk tuos, kurie girdėjo, ką aš bylojau DP158. O jūs manęs neklausiate, kana turiu eit DP216. Ėgi kukutis klausia savo pačią, sūnų A.Baran. Genys kiškį klausiąs: kodėl jis esąs toks nuliūdęs? J.Jabl. Klausė saulelė šios dienos darbelio Vlk. Klausė žvirblis čiulbuonėlis tą pilkąjį karvelėlį (d.) Dkš. Klausė putinas šermukšnėlio: o kada mudu užaugsiva? BsO91.
^ Nekláusi – nežinosi Ds. Ar kelio klausi, ar priekabių ieškai? LTR. Kaip klausia, taip ir atsako Ds. Kas klausia, tai neblūdina LTR. Kláusk durnių proto Dbk. Aš tavęs klausiu pinigų, o tu man pasakoji, kad turi vaikų KrvP(Ut). Aš tave klausiu apie antis, o tu man nuo žąsų atsakymą duodi B. Čia – ko nekláusi, to negausi (čia nieko nėra) Krok.
kláusiamai adv.: Vos tik įėjo į trobą ir pamatė nepažįstamą žmogų, klausiamai pažvelgė į vyrą A.Vencl. Abudu klausiamai sužiuro E.Miež.
| refl. SD4: Kas klausias, tas neklysta Sim. Neklauskies to, kuris tau yra ant apgavimo SPII186–187. Ko čia turi klausties – ar to pasiutkailio, arba to maišytgalvio gaspadoriaus? J.Jabl(Žem). Jis kiekvieną nedėlią sukinėjas po alinę ir, kas tik jo klausiasi ko, tuojau duoda patarimą J.Jabl(Žem). Išsigandę, išplėtę akis žiūrime, tarsi klausdamies, kas dabar reikia daryti J.Bil. Gosudarius kláusias jį, ar tavip nėra vaikų (ps.) Lz. Klausiuos tavęs, kur buvai vakar? J. Davė jiemus … už pralydėtoją šitą žvaizdę, idant jau daugesn apie Bernelį neklaustųs DP62. Pradėjo [apaštalai] tarp savęs klaustis, kursai būtų tatai, kuris tai turėtų padaryt DP496.
| Bet žmogus ne visados proto klausias (galvoja, kaip pasielgti) Blv.
2. intr., tr. teirautis, ieškoti: Ar Jono klausiate (ar klausiate, kur yra Jonas)? J.Jabl. Vakar čia buvo kažin kas atėjęs – tavęs klausė J.Jabl. Ar klaũs bilietus [= bilietų] [teatran atėjus]? Ob.
| refl.: Vis kelio kláusias J.Jabl. Klausės manęs kelio P. Į namus nieko nebereikėjo kelio klaustis, nes tiesus plentas ėjo stačiai pro Petkūnus A.Vien. Ar jie kelužį klausias, ar nakvynužės prašo? JV958. Aklas aklą kelio klausias NžR.
| Kogi dabar tyrėjai po kalbas kláusias? A.Baran.
3. intr. teirautis pirkti, įsigyti: Mieste kažin kodėl kláusė vis avižų J.Jabl. Šiemet linų niekas nė nekláusia Ds. Pačios jos moka gražiai austi, jom nereik nei krome klausti Krkn.
4. tr. tikrinti mokinių žinias: Nujaučia, jog ją mokytojas gali klausti J.Paukš.
5. refl. prašyti leidimo, sutikimo: Vaikas, norėdamas kur eiti, kláusias tėvų Sr. Svetimą daiktą emant, reikia klausties savininko, ar jis leidžia imti Sr.
◊ ir nekláusk labai: Ir nekláusk, kaip jam patinka Skdv.
kõ bekláusti tuo labiau: Man pačiam bruko bedieviškas, jums – ko beklausti Žem.
nė̃r kláusta būtinai: Turi̇̀ ateiti, nė̃r kláusta Skr. Čia nė̃r kláusta: nori nenori, turi padaryti Skr. Nė̃r kláusta: kad reik, tai ir imk Skr. Kad reik, tai reik, čia nė̃r kláusta – eik nors į ugnį Skr.
tù nekláusk sakoma kuo giriantis ar guodžiantis: Mano bandelės kad gražiai kepa, tai tu neklausk Krok. Kaip man sunkiai šie metai praėjo, tai tù nekláusk Lkč.
antsikláusti (dial.)
1. tr. surasti klausinėjant: K. Miūlenbachas glysio, visur ieškodamas ir klausinėdamas, niekur negalėjo antsiklausti K.Būg.
2. persilaužti, persiveikti: Negal beantsikláusti širdies J.
apkláusti tr.
1. kai ko paklausti, iškvosti: Daktaras tik apklausė ir nedavė nei vaistų, nei nieko dėl kito karto sakė Ds.
| Viršininkas mane apklausė ir paleido rš. Liudytojus tardytojas ir teismas paprastai klausia, apkláusia GK1939,28. Apkláusiau to[je] sodo[je], nėr avių J.
2. klausinėjant susiieškoti, susirasti: Kap negavo maniežiaus naujo, tai apkláusė seną Rdm. Gal apkláusei kur šieno? Knv. Važiuok, gal apkláusi, kur karvę parduoda Knv. Ir išjojau sa[vo] bėruoju mergelės apklausti Rod. Mes kaip ir apkláusėm [piemenį] Pl.
| refl. tr.: Buvau apsikláusęs arklį, bet atsimečiau, nepirkau Ds. Pirma reikia mergą apsikláust, paskui tik ženytis Rod. Kad apsiklausč kur neblogą mergą, tai galima būt ir man jau vestis Ds. O gerą karvę apsiklausiau Dusetõs, ale posenė Ds. Pilys seniai išgriautos … ir negalima jau buvę jų vietas atrasti arba apsiklausti A1884,48.
atkláusti
1. intr. į klausimą atsakyti klausimu: Jau grįžo, o ko norėjai? – atklausė savo keliu mergaitė rš. O kodė niekas tokį bjaurų smaką neužmuša? – šis vėl atklausė Jrk8. O panaitė graži, a? – Kokia panaitė? – atklausė ukrainietis rš.
2. intr., tr. paklausti: Kaži ką sakė, nebatkláusiau, ir palikau nebsupratęs Grg. Atkláuski, ar reikės, ar nereikės ateiti J. Nepapuolė atkláust, būt prižadėjęs ateit Ut. To aš nebatklausiau Pln. Nebatkláusiau, dėl ko šilsta arkliai, kūtėse uždaryti Gršl. O kiek reikalauji? – atklaus jo dūsaudamas A1885,98. Suvadino visus krikščionis ir kožną atklausė, kodėl jis krikščionis pastojęs Ns1853,2.
| refl.: Tai kurgi važiuosime? – atsiklausė tokiu pat balsu, kaip vasarą klausdavos, į kurį papievį šieno Vaižg. Neturiu nei vieno, kurio, abejodamas kalbos dalykais, visuomet galėčiau atsiklausti Vd.
| prk.: Gyvenk, kaip nori, bet galvos atsiklausdamas, į senus žmones atsižvelgdamas KrvP(Dr).
3. tr., intr. teirautis, prašyti leidimo, sutikimo: Nuvažiavo atkláusti, kažin ar sutiks [tekėti] Trgn. Eikite, atklauste diedą, a duos man tą ponią TDrIV208(Tvr).
| refl.: Reikia tėvų atsiklausti, ar galėsime išvykti rš. Juozalukas nuej[o] atsikláusdamas, ar eis mergina už sūnaus Lp. O kad atsiklausus jos artimųjų? Vaižg. O gal dar atsiklausčiau ir senosios Žaltienės! Vd. Reikia pirma atsikláust, ar ji eis už manęs, o paskui tik piršliais važiuot Lš. Pranas buvo pas Antanią atsikláust Drsk. Važiuosiu rytoj pas Oną atsikláust ir, jei ko, rengsiu veseilią Lp. Atvažiav[o] pas mergą atsiklaust [, ar važiuoti pas ją piršliais] Lp. Buvo pas ją atsikláust, bet nežinia, ar ji už jo eis Alv.
| prk.: Tai buvo ašaros, kurios liejosi neatsiklausdamos, pačios savaime rš.
4. refl. klausiantis kelio atvykti: Led led pas jum atsiklausiau, kažkur terp miškų gyvenat Ps. Klaidžioj čia tamstų vietoj gyvenama: vos atsikláusėm Š. Ką sutikdama, klausiau klausiau ir atsiklausiau, ir radau Šmn.
5. refl. sunkiai atkeliauti, atvykti; atsilankyti: Šiaip taip atsiklausėm į Panevėžį Upt. Atsikláuskit kada į mus Lp. Kaipgi tu čia dabar, vaikeli, šiandie atsikláusei – nei šventė, nei kas Paį.
◊ gývasties atsikláusiant prisiverčiant, sunkiai: Senis valgė, gyvasties atsiklausdamas I.Simon.

×dakláusti (hibr.)
1. intr. išklausti, klausiant sužinoti: Tai nedakláusė manas brolelis o pas mane (palygink baltarusių cпытaццa y кaгo) žodelio (rd.) Rod.
| refl. tr., intr. SD43: Nieko iš jo neišgausi, nedasiklausi rš. Vos ne vos dasikláusiau kelio, būčiau paklydęs Gž. Bet čia darbo nedasiklausęs, keliavau į Pasvalio miestelį M.Valanč.
2. refl. klausiant atvykti: Šiaip ne taip iki jų dasiklausiau Krkl.
įsikláusti
1. klausiantis atrasti: Įsikláusęs gatvėn, namus aš pats atsirasiu iš numerio Š.
2. įsigauti, einant patekti: Kaip čia reikia įsiklaust į trotuarą [, kai gatvėj didelis purvas] Rm.
iškláusti tr., intr. su pastangomis klausiant ką išgauti, iškvosti, išsiteirauti: Led iškláusiau žodį nuo (iš) josios J. Parsigandau – neiškláus manęs (esu be žado) Ggr. Nagi pabandyk tu iš jo iškláust Alk. Gal išklausčiau tada, kur tos kanklės auksinės vaidelotų garsių Mair. Klausu klausu, negaliu išklausti. Ar nebilis ir esi?! Šts. Lauksiu, sako, pakol pabus, ir išklausiu, iš kur jis yra ir kas per vienas BsMtII87. Ar tu neišklausi jo, kur dūšia jo buvo LB196. Eisiu į švedus išklaust teisybės! V.Kudir. Vaiko, kada jis pradeda įgyti protą, visuomet išklausi ko nors Blv. Eik tu, Gabriukai, ar neišklausi, ar iš tolo Sz.
| refl. intr., tr. SD408: Toks svarbus reikalas, ir neišsiklausei A.Vien. Stipruolis išsiklausė, kokie reikalai jį taip skubina J.Balč. Išėjo in girią, išsiklausė …, kurioj vietoj prisilaiko toj žvėris BsPIII283. Išsiklausiau, ar tikrai teip yr Antš. Neišsikláusiau, nežinau, kelintų metų Šts. Išsiklausė kelio Tat. Gerai kelio neišsikláusiau, tai ir paklydau Pc. Šeimyna, gerai išsiklaususi, kurioj vietoj jis su baidykle grūmės, ejo ryto metą veizėti M.Valanč. Išsiklausė, kur gyvena ir pavardę, žadėjo atvažiuot kada Bsg. Reikia gerai išsiklausti, ką reikia nusinešti Rm. Piemuo nenorėjo sakyti, bet šeiminykas vis vien išsikláusė Srv. Tamsta teiktumeis išsiklausti ir dasižinoti LTI426(A.Baran).
nukláusti
1. tr., intr. išklausinėti, išsiteirauti, klausiant sužinoti: Čia visus nukláusė, kaip yr Trgn. Iš visų, sako, patinkelių išklausinėjo, labai smulkiai nukláusė Prng. Lietuviai tai sąvokai išreikšti pamilo būdą, galbūt ir iš žmonių nuklaustą LTII77. O ir nuklaus (paklausė) ten tas katalikų kuningas, ar jis dar norėtų gyvą atrasti savo neprietelių, ar mirusį BzF42.
| refl.: Pirma nusikláuskit, kur pigiau parduoda Kair. Dasigirdęs jisai apie tą žiniūną ir nusiklausęs, kur gyvena, nuvažiavo pas jį BsPIII292.
2. refl. tr. klausinėjant surasti, aptikti: Nusikláusiau, nusiklausinėjau per žmones jaunutę ožkelę, žadu pirkti Jnšk.
3. refl. klausiantis kur nukeliauti: Kol mes pas jį nusikláusėm, atsibodo beeinant Kair.
4. refl. su vargu ką pasiekti, kur nukeliauti: Kaipgi tu per tokį šlapumą aną dieną į Bernatonis nusikláusei, ar neįvirtai balon? Paį.
pakláusti
1. plg. klausti 1: Paklausk, kas ten buvo J. Paklausk tu velnio, kodėl anksčiau čia augo aukso obuoliai, o dabar niekas jau nebeauga J.Jabl. Stotyje, ko tik [ji] paklausė, kiekvienas pasakė ir parodė Žem. Paklausk tetulę, kur padėjo duonkepę rš. Jam buvo labai koktu, ir bijojo, kad kunigas nepaklaustų katekizmo V.Krėv. To pakláusęs, klausk kito Ds. Sakiau tau pakláustienai, ė tu ėmei ir ažmiršai Ds. Paklausiau rūtą ir lelijėlę, mažgi sutikot jaunas dieneles (d.) Slk. Aš tau pakláusiu, kai nueisiu su diržu Ds. Tad nusiuntė du ižg mokytinių savų …, idant jį pakláustų šitais žodžiais DP17.
^ Akių paklausk, pasakys Rk. Visų dantys balti – nepaklausi (nesužinosi, kas kaltas) Šlu.
| refl. tr., intr.: Geriau pasiklausti tris kartus, negu vieną kartą apsirikti Gd. Žadu tavęs pasiklausti, begu moki austi (d.) J.Jabl. Pyksta ir keikiasi [tėvulis], kai jį pasiklausia V.Krėv. Pasiklausdamas kelio, nuvažiuosi tenai J. Pūtė vėjelis pasiklausdamas: kieno pirktas žiedelis? BsO80. Pasiklauski matušėlės, kuriu keliu josma JV211. Tu pasiklauskie senų tėvelių, ar leis šį rudenėlį J.Jabl(FM). Eisiu ant tetušį pasiklaust tetušėlio NS903. Aš nueisiu pas matutę, pasiklausiu motynėlės NS124. Įėjęs pasiklaust kelio FrnS70.
^ Akies pasiklausk (pasižiūrėk), atrasi Jnš. Akių pasiklausk, ir atrasi J.Jabl. Ausų pasiklausk (pasiklausyk), pasakys KrvP(Jnš). Akėti – nė pradėti, austi – nė pasiklausti, o vesti ir tekėti – nors šiandien KrvP(Srv). Laukuose vėjo nepasiklausi – nepasakys rš.
2. refl. prašyti sutikimo, leidimo: Nieko nedarys, nepasiklausęs kito P. Duot rykšte už tai, kad nepasikláusus ima Lzd.
^ Darbas tavęs nepasiklaus, kai nepadirbsi – palauks KrvP(Zp, Vs).
parsikláusti
1. klausinėjant kelio pareiti, parvykti: Šiaip taip parėjo, parsikláusė namo Rm.
2. su vargu iš toli parkeliauti: Kol parsiklausim namo, tai ir vakaras atspirs Lp. Kaip išvarė mane po abazais, vos trečion nedėlion parsikláusiau Lš. Kada tokia bekele parsikláusim namo Rod.
pérklausti
1. tr. N išklausinėti, ištyrinėti: Aš jį po jūsų akim perklausiau, o nieko tų daiktų nerandu BPI379. Teperklausia jisai ir tus kitus, kurie prieg to buvo, kokiuo būdu tas kūdikis apchrikštytas būtų Mž119.
2. tr. išklausinėti pakartotinai, iš naujo: Perklausti liudytoją TTŽ.
3. intr. nesupratus, kas pasakyta, prašyti pakartoti, pakartoti klausimą: Sesuo nesuprato ir perklausė, ką ji sako A.Vien. Jis ne tiek pats klauso, kiek perklausia, net pakartoti prašo kai kuriuos dalykus J.Balt. Niekam neparėjo į galvą perklausti: kas gi tasai tavo Juodžiaus kelmas Vaižg. Netikėdamas savo ausims, jis iš lėto perklausė rš. Iš naujo parklausk, kaip ten buvo J. Atsiprašau, pérklausiu (neišgirdus klausimo) Str.
| Tamstelė ar seniai čionai? – paklausė Riškus. – Ar seniai? – perklausė senis LzP.
prikláusti
1. tr. klausinėjant surasti, aptikti: Tai tu man prikláusk vištą Lp.
2. refl. LL23 klausiant ką pasiekti, nuvykti: Lig šiol mūsiškiai ant Krakuvą neprisiklausia Zr.

×razkláusti (hibr.) tr., intr. išklausti: Anas razklaũs ir tau atsiųs Lz.
sukláusti
1. intr. klausiant sužinoti, išsiklausti: Reiks nueit sukláust, kap tę kur kas yra Lp. Girdėjau kalbant, kad Pranas į žentus eina, tik nesukláusiau kur Srv.
2. tr. išklausinėti (visus): Kur tu čia juos visus sukláusi! Grž.
3. intr. paklausti: Sukláuskit: po dešinei a po kairei? Vrn.
4. refl. tr. klausiant, teiraujantis surasti: Susikláusti negal kelio, kad nemoka kalbos Šts. Pradėjau klausties, bet negal susikláusti Šts.
užkláusti
1. tr., intr. paklausti: Ar tu rimtai kalbi? – užklausė LzP. Nors aš užklausiau gan atsargiai, vienok Garbenis susijaudino Blv. Ažklaustas sūnaus, kas gi jam yra, iš pradžių jis gynės, sakė, kad nieko Dkk. Diedas pagaliaus užklausė, kokis pačėdas BsPIII271. Mes jį užkláusėm, kas jis tokis Alv. Velnias užklausė vagiliaus: „Kur dabar eini?“ SI217.
| refl.: Aš užsiklausiu, kap reik daryt Vrn.
2. refl. tr. klausiant susirasti, apsiklausti: Kad užsikláusiu, tai ir tau pasakysiu Trgn. Ar jau užsikláusei berną? Ds. Pas mus buvo mokytoja užsikláust kambario Gs.