1 kermė́ti, -ė́ja (kérma), -ė́jo intr.
1. gausiai augti: Čia tik žolę nuganai, ir vėl kermė́ja Km. Po lietaus javai geriau kermė́ja Km.
2. apsitraukti, aplipti: Šią vasarą labai kérma augalai amaru: visur juoduoja jie aplipę, apkermėję tuo gyviu Ukm.
1 apkermė́ti intr.
1. apaugti kuo: Lazdynas riešutais apkermė́jęs Ėr. Apkermėję šakos kirbinėm uogų Rm. Kalnelis apkermė́jo svėrėm Kp. Seni medžiai yra apkermė́ję samanom Pnd.
2. apsitraukti kuo: Langai nuo šalčio apkermėjo Ldk.
ǁ apskresti: Vaikas parėjo iš balos visas purvais apkermėjęs Ukm.
1 prikermė́ti intr.
1. priaugti, priželti: Kad prikermėjo šiemet pievose žolės, kaip reiks ir išpjauti?! Ds.
2. priskresti: Jo ausys purvo prikermė́jusios Žl.
1 užkermė́ti intr.
1. užaugti: Užkermė́jo krūmais visa pieva, nebegalima ir pjauti Ds. Ataugs visi pakraščiai užkermė́ję atžalynu rš. Ažkermė́ta daržo vijokliais Ds.
2. apsitraukti kuo: Nuo šalčio langai ažburbėję, ažkermė́ję Ds.
ǁ priskresti: Nepaspėju išsimazgot ausių, ir vėl užkermė́ja Ds. Užkermė́jo lempos stiklas Dbk. Kiaurymė buvo aklinai užkermėjusi ir uždaryta rš.