×karbúoti, -úoja, -ãvo tr., intr. KI165 daryti įpjovas, rančius, rantyti, pjaustinėti, marginti: Staiga jo peilį, kuriuo jis karbuoja suolą, kažkas išmuša iš rankų P.Cvir. Mieruoja ir karbúoja su peiliu ant medžio J. Kinivarpos jau karbúo[ja] stalą Všk. Karbúok karbúok su peilio galiuku ir iškarbuosi skylelę Vl. Kai kurias naginių vietas pradėjo karbuoti rš.

×apkarbúoti tr. apmegzti, papuošti: Čerkasinės nažutkėlės, apkarbúoti kalnierėliai Kp.

×įkarbúoti tr. įrantyti: Kad žmonės katino uodegą įkarbuotų ir kaip šunelio aukštyn pariestų, tas katinėlis nė pelės negalėtų pavytie Tat.

×iškarbúoti tr. Vl išpjaustinėti, išmarginti: Iškarbúok ir man lazdutę Gs.

×nukarbúoti tr. nurantyti, nupjauti: Nukarbuok ma nuo ano pagaliuko trumpą galiuką Vl.

×pakarbúoti tr. papuošti mezginiais: Spalvoto milo pakraščiai būdavo pakarbuojami rš.

×prikarbúoti tr. prirantyti, pripjaustyti: Klojimo sąsparoje prikarbuota daug mažų randų P.Cvir.

×sukarbúoti tr. surantyti, suvalgyti: Žiūrėk, kiek mėsos sukarbavaũ Skr.

×užkarbúoti tr. J užrantyti, užpjauti.