×kalãtyti, -ija, -ijo (brus. кaлaцiц)
1. tr. M mušti, daužyti: Su vėzdu kalãtyk šonus jam, tai jis nemandravos J.
2. tr. tinti, plakti: Vyrai, einam dalgių kalãtyti Kal.
3. tr., intr. verpti, klebetuoti, triukšmą daryti: Užteks, nebekalãtyk! Krkn.
4. intr. [K] bartis, ginčytis.

×dasikalãtyti; Sut prisibelsti.

×įkalãtyti intr. įsakyti, įkalti, kad įsidėmėtų: Juk tiek įkalãtijau, vis tiek užmiršo Ms.

×iškalãtyti tr. išpliekti, išperti: Šeimininkas iškalatijo kumelei kailį Rdn. Sūnus iškalãtijo vagį, t. y. išmušė J.

×nusikalãtyti nuvargti, nusivaryti, nuilsti: Ir gyvuliai, ir žmonės par dieną nusikalãtija Skr.

×prikalãtyti tr. J primušti.

×sukalãtyti
1. intr. supliekti, suduoti: Priejęs su lazda sukalatyk ir pabėk Tv. Sukalatysu gerai į kuprą, ir apsistosi bliovusi Vvr.
2. tr. sumindyti, sutrypti: Gyvuoliai dirvą taip sukalãtijo, kad ir įarti nebgalės Varn. Vaičkus savo arkliais visus dobilus sukalatijęs Ub.
3. tr. suvaikščioti: Pamislyk, tokį kelią sukalãtijau Vdk.
4. tr. suplakti, suteliuskuoti, sumaišyti: Sakiau, kad jau sukalãtyti kiaušiniai, ale kur jis tau vierys Mrs. Motina išėmė iš po vištos tris sukalãtytus kiaušinius Kč.
5. tr. sujaukti, suversti: Tik įleisk į kamarą, viską sukalãtija aukštyn kojom Rs. Trobo[je] viskas buvo taip gerai sutvarkyta, ale įejo tas latras ir viską sukalãtijo Vdk.
6. refl. R409, MŽ551, [K] susibarti, susiginčyti.

×užkalãtyti
1. intr. Dr užkirsti, užduoti.
2. tr. uždaryti miltais sriubą: Reikia jau prėskas užkalãtyt Drsk.