gyvénti (-ę́ti), -ẽna, -ẽno
1. intr., tr. gyvam būti, egzistuoti: Mums kasdien prasmingiau vis gyventi rš. Kolūkiečiai pradėjo gvventi geriau ir kultūringiau (sov.) sp. Gyventi taip malonu! P.Cvir. Kaip ten gyvena motutė, mylimas draugas, sesuo? S.Nėr. Gyventi šimtą metų A.Baran. Rasi da šiandien begyvena, jei nenumirė BsPI80. Kol gyvas gyvensiu, mažų vyžų nepinsiu Ds. Jaunas mėnuo ant dangaus su žvaigždėm, aš ant žemės su žmonėm, jam pasent, man gyvént! Pc. Kad žmogus ir numiršta, darbai gyvena J.Jabl. Gyvendami vis kada pasimatysim Grž. Taip gyvénkit, kaip mes, tėvai jūsų, gyvẽnom K.Donel. Reikia gyvénti darbščiai, teisingai, padoriai A.Baran. Buržuazinė visuomenė pasmerkia darbo moterį gyventi siaurame, uždarame šeimos ir virtuvės pasauly (sov.) sp. Gyvẽnant (gyvendamas) vis kada nueisiu Grž. Kam gyvéntina, tas gyvẽna Ėr. Jei gyventina, prisigyvens, jei vargtina, prisivargs CII1117. Teip da gyvena namas, bet kaip pajudinsi, subirs Švnč. Gyvenù kaip žalias nedegantis (prastai) Dbk. Gyvenu kaip žirnis prie kelio (visi skriaudžia) Švnč. Gyvena kaip pelė po šluota (tyliai) Kp. Gyvena kai meškos ausy (šiltai) J.Jabl. Gyvena kaip inkstas taukuose (gerai) Ds. Gyvena kaip antis ant ežero Dkš. Gyvena gerai, tik paukštės pieno nėra Švnč. Ne gyvẽna, ale kū̃tura Als. Jo ir gyvenama, ir norima gyventi J.Jabl. Stropus žmogus visad gyvena su pailsiu Sim. Jau žiemą gyvẽna (leidžia) Dglš. Piktai gyvẽna, bet gerai mokia DP210. O štai yra Abrahamo gyvenimas, kurį jis gyvena BB1Moz25,7.
| prk.: Gyventi keliasi senasis Vilnius mirgėjime pavasario šviesų A.Vencl. Baltijos aš vėjas, jūroj gyvenu S.Nėr.
^ Ne saulės amžių gyvensi VP33. Su saule negyvensi Vvr. Kad šykštuolis miršta, pradeda gyventi jo turtai Sim. Gražiai gyvenam – tvoras kūrenam (tinginius pajuokia) Sim. Sunku gyventi terp kūjo ir priekalo Sim. Gyventi – tai ne šuolis nušokti Šll. Su žmonėm gyvénsi, o ne su pinigais (nėr ko pinigų gailėtis) Trgn. Nežiūrėk, kaip pradėjo gyvénti, bet kaip pabaigė Auk.
| refl.: Reikia gyvent, kaip gyvenasi Dv. Kaip gyvẽnasi (einasi) ? Als. Laimino poilsio laiką džiaugdamos, kad gerai gyvenasi LzP.
2. tr., intr. patirti, išgyventi: Nesunku buvo suprasti, kad tai dažnai susitinką žmonės, gyveną vienais reikalais ir rūpesčiais J.Balt. Klausytojas arba skaitytojas gauna gyventi įvairių įvairiausius jausmus J.Jabl. Aš čia gyvenau gamtos padavimų įspūdžiais Vaižg. Aš, vaikeli, jau daug gyvẽnus (daug mačiusi, patyrusi) Ad. Tos tautos gyvena dabar visai atskirus gyvenimus J.Jabl.
^ Savo galva gyvénk (laikykis savo nuomonės) Ds. Frankas gyveno savo protu P.Cvir.
3. intr. būti tam tikroje vietoje; turėti pastogę, prieglaudą: Jis gyvẽna penki varstai iš čia BŽ144. Gyvenau arti upės J.Jabl. Ar jis Vilniuje tebegyvena? J.Jabl. Kur gyveni̇̀? Rmš. Aptvaruose brolis gyvẽna, t. y. apsitvėręs J. Ne visur, kur gyvensi, bus gerai Grž. Bitės šiaudinė[je] aulė[je] gyvena nei per šiltai, nei per šaltai S.Dauk. Čia mano giminių gyvenama Grž. Šitas kambarys buvo jo gyvenamas J.Jabl. Gyvenamasis [trobos] galas visados buvo į rytus ar pietus atsuktas J.Jabl. Respublikos įmonės vis labiau plečia gyvenamųjų namų darbininkams statybą sp. Grąžinti į gyventąją vietą BŽ58. Gyvenamųjų vietų vardai K.Būg. Azija yra gyvenamiausia pasaulio dalis Vr. Nuėję ieškoti geresnės, gyvenamesnės vietos I.Simon. Parkvietė tėvas prieš mirtį mane gyvénti [savo namuose] KzR. Valstiečiai gyvena pavieniui sp. Bepigu negyvénti (gera gyventi), kur yra upė Als. Nebegyvenęs (nebegyvensiu) čia – kad tik šiuo kartu gerai pasibaigtų! Sdk. Miestas … bus gyvenamas žmonių BPII425. Gyvenkite manimp, o aš jūspi Ev. Idant … visados mūsimp gyvéntų DP6. Ilgai gyventumbei ant žemės PK5.
| prk.: Tavo paveikslas mano širdy gyveno J.Bil. Tavo širdyje gyvẽna kerštas KI265. Aš nė nežinau, kur tos samanos gyvẽna (kur jų galima rasti) Prn.
gyvéntinai adv.: Rimkus norėjo Žemaičiuose gyventinai įsitaisyti rš.
| refl.: Kaip kartu gyvẽnasi, sunku išsisaugoti [nuo vagies] Ėr.
4. intr., tr. verstis, laikytis, misti kuo: Dirbk, vaike, ir gyvénsi Vdžg. Gyventi manęs nemokykite! P.Cvir. Sako, dar jo brolis gerai gyvẽnantis Vs. Zigmas kai namie atlieka, tai sausa duona gyvẽna Pc. Miesto žmonės iš pinigo gyvena (viską perkasi, savo neužsiaugina) Grš. Iš rankų reikia gyventi Rm. Iš rankų darbo gyvename Vrb. Iš penkių pirštų gyvenu (iš darbo, amato) Rm. Ta tik iš liežuvio ir gyvẽna (didelė šnekėtoja) Gs. Paskutinius pinigus gyvẽname Š. Pradėjo gyventi žemėn (smukti), greit ir nugyvens suvisu Štk. Jei nori gyvént, nemiegok Dkš. Gyvenk, kaip išgali, valgyk, kaip ištenki M.Valanč.
| refl.: Ko jam nesgyveñs, kai kas mėnuo po keletą šimtų sulupa Ds.
5. intr. sutikti, sutarti: Martele, martele, mes gyvénsim kaip paukšteliai Gs. Gyvénkim kaip broliai Pnd. Lietuviai su medžiais vis zgadoj gyvenę, jaunystėj pasižinę ir draugėj pasenę A.Baran.
^ Našlei tep gerumo gyvént su vaiku geriausiu, kap su vyru blogiausiu Gs. Gyvẽna kaip kirvis su akmeniu (nesutinka) J.Jabl.
6. tr. dirbti (žemę): Gyvenu lauką B. Jis miestelio daržus gyvẽna Skr. Jau žemę gyvẽna rugiams Krtn. Reik bulvėms žemę gyventi Šts. Čia dirva gyventa J.Jabl. Gyvẽnamas (dirbamas) jautis MŽ561. Tą žemę pro sniegą reikia gyvę́t Skr. Saulelė gyvena žemę Tl. Tada išeit žmogus savo darbop ir aria (gyvena) savo lauką ik vakaro BBPs104,23.
7. intr. būti poroje: Gyvens šiąkart su manim vyras mano Ch1Moz30,20. Nū mano vyras vėl su manimi gyvens, nesa eš jam šešis sūnus pagimdžiau BB1Moz30,20. Jo sesuoj su vyru negyvẽnanti Vs.
8. intr. Krkl, Brs, Als rūgti, fermentuotis: Alus gyvena Kos57. Misą par daug atšaldžiau – alus nebenori gyvénti Vkš. Parlėkė miltinos bitys, miltai su medum pradėjo gyventi, ir surūgo medus Šts. Mėšlas per didžiausius šalčius turi šilimos – jis nuolat gyvena, pūsta J.Jabl.
apgyvénti tr.
1. įleisti į namus gyventojus; įsikurti tam tikroje vietoje: Apgyvénkime šituos namus Š. Apgyvenus kone dvigubą žemės plotą A1883,3.
| Mūsų katinelį turbūt jau kas nors apgyvẽno – kelinta diena kaip nebsirodo Grg.
| refl.: Atvažiavęs apsigyvenáu pas gimines Als. Jis apsigyveno mažoje pirkelėje V.Mont.
2. apkeliauti kurią nors vietą po kiek pagyvenant: Jau tu visą Kauną apgyvenai̇̃ Lp.
3. apdirbti (žemę): Apgyvenaũ laukus, t. y. apariau J. Apgyvento[je] žemė[je], bet nepasėto[je], usnys tik žela Dr.
4. refl. susinaikinti, susidėvėti; apirti: Apsigyvẽno toros, apšvažo, reik naujų Šts.
5. įgyventi, praturtinti: Labai į apgyvéntą namą nuėjo (į turtingus namus nutekėjo) Gs.
atgyvénti
1. tr., intr. gyventi kurį laiką; baigti gyventi: Atgyvenome amžių, savo įnešėm dalį, laikas vietą užleisti vaikams Mair. Atgyvenaũ aš, t. y. jau aš ten nebgyvensiu J. Neateik, mudu jau atgyvẽnova (baigėme bendrai gyventi) Skr.
| refl.: Jau su jais atsigyvẽno (nustojo ėjus, draugavus) Gs.
2. tr. laikytis ilgiau už kitą: Šitoj kraitelė atgyveno tėvą ir mañ atgyvens Skdt.
3. intr. prk. pasenti, būti nebetinkamam dabarčiai, nebeaktualiam: Mokslas nebijo rankos pakelti prieš tai, kas atgyventa (sov.) sp.
4. refl. atsigaivinti, atgyti, atsigauti: Jis buvo negyvas, manėme, kad nebeatsigyveñs Lš.
5. žr. gyventi 3 (refl.).

×dagyvénti (hibr.) intr. gyventi iki kurio laiko, prigyventi: Dagyvénsma lig mirties visi Užp.
įgyvénti
1. refl. įsijausti, įsigilinti: Tik Muzikus, negalėdamas įsigyvent į visų bendrą savijautą, kaip visada kėlė ginčą rš. Taučius sodžių visa siela mėgo, savaime įsigyvendamas į visas jo smulkmenas Vaižg. Kas į kokį paprotį yra įsigyvenęs, tas iš to negali ūmai išeiti Vd. Artistas, vaidindamas linksmą rolę, pats į ją įsigyvena ir kitus linksmai nuteikia rš.
2. tr. ilgai gyventi: Gabentis iš įgyventos vietos yra nemaža vargo rš. Ilgai įgyventos ir pamėgtos tarnybos neteko rš. Įgyvenaũ aš ten valandą, t. y. gerai ilgai J.
| refl.: Kur insigyveni̇̀, te gerai Trgn. Gal seniai tos bitės čia įsigyvenę – bus medaus Lnkv. Meilė, sutikimai ir džiaugsmai įsigyveno I.
| prk.: Šitai parodo įsigyvenusieji mūsų raštijoje žodžiai rš.
3. tr. padaryti turtingą, praturtinti: Gera gaspadinė namus įgyvena Slm.
| refl.: Insigyvent reikė[jo]: kai apsiženijom, nieko neturėjom Grl. Greit įsigyveno broliai Puodžiūnai buvusioje ponų Siesickių dvaravietėje A.Vien. Įsigyveno ir gyvena kaip inkstas taukuose J.Jabl. Palaukit, kai aš čia įsigyvénsiu, tai pokylį iškelsiu Š. Atiduosim ir skolas, kai insigyvensim Alv.
4. refl. tr. įgyti: Reiks įsigyvent pakinklas geresnis Jnšk. Kęskit šaltį ir laukit, kada amžiną kosulį įsigyvensit rš.
5. tr. įdirbti (žemę): Įgyvenu dirvą B. Gražiai įgyvéntas laukas KI54. Jo gerai įgyventa žemė, naši Skr. Gerai įgyvenus laukus, būtų daugiau naudos, tiesa I.Simon.
išgyvénti
1. intr. gyventi, praleisti kurį laiką: Išgyveno Agnieška su juo trisdešimt metų P.Cvir. Taip jie išgyveno visą mėnesį P.Cvir. Ne visi medeliai iššalo, kiti išgyvẽno [per žiemą] Ėr. Mudu su motina ištisus metus išgyvenome visiškai vieni rš. Žmogus laimingai išgyveno visą savo amželį rš. Jau mes savo išgyvenom, tegul dabar kiti gyvena Sz. Kelis metus sūnus ten išgyvẽno? J. Toje vietoje jis dvejus metus išgyveno J.Jabl.
2. tr. gyventi ilgiau už kitą: Visus jau išgyvenaũ, viena likau: ilgesnį man amželį davė Prng.
3. išsiversti, išsilaikyti: Su tiek pinigų nė mėnesio neišgyvensi Slm. Visi iš žemės darbo neišgyvens (ne visi turi žemę dirbti) rš.
| refl.: Iš algų jie išsigyvẽna Lp.
4. tr. pašalinti, išnaikinti: Visur šiuos trūkumus mes privalom greičiau išgyventi sp.
| Marti greit visas seseris iš namų išgyvẽno (išėdė, išujo) Ds.
| Tos staklės išgyventos šalin (jau nebetikusios), reik dirbinties kitas Šts.
5. refl. nusmukti, blogai gyventi: Kada Brinkiai išsigyveno, mano tėvas neturėjo tiek pinigų, kad būtų galėjęs jų ūkį nusipirkti I.Simon. Kas išsigyvena, tas visada pradeda nuo tvorų I.Simon.
| prk.: Šiandien griūva pasenusi ir išsigyvenusi civilizacija rš.
6. išdirbti (žemę): Batviniams žemę reik išgyventi kaip puokus (pūkus) Slnt. Kas čia augs, kad žemė visai neišgyventa Varn. Rugiams reik gerai dirvą išgyvénti Grg. Kas su manim pakalbės, kas laukelius išgyvens (rd.) Grk. Tą sklypelį buvo gerai išgyvenęs Slv. Dirva n'išgyvenama usnimis prižel CII737. Laukai neišgyventi, darbai paskiaus visų velkasi Tat. Jaučiai ir kumeliai, kurie lauką išgyvena, kratinius ės CII903. O jis papratęs vargužį vargti …, laukelius išgyvénti JD805.
^ Kojomis žemės neišgyvensi S.Dauk.
| refl. tr.: Išsigyvenusio[je] rovinė[je] žemė[je] dera kviečiai, žirniai Trk. Jis išsidirbo, išsigyvẽno tą žemę Rg.
7. išrūgti: Alus išgyveno Šv.
8. patirti gyvenant: Hitlerinės okupacijos metais Kaunas išgyveno šiurpias dienas sp. Išgyventoji baimė pripildė jį nesuvaldomo pykčio rš. Sunki kova, jūs išgyventa, nežuvo, šviečia nemari rš.
nugyvénti
1. tr., intr. gyvenant išbūti: Ne tokio gyvenimo linkėjo jiems (vaikams), kokį nugyveno pats J.Avyž. Pačius sunkiuosius čėsus jau nugyvẽnom Lš. Nežinau tos vietelės, kur viekelį nugyvensiu NS101. Atriedėdavo savo amžių nugyvenęs garvežys arba sudužęs vagonas P.Cvir.
| Ir tu pats nugyvénsi, kaip mes nugyvẽnom Slnt.
| refl.: Jis pas tą brolį ir nusigyveno (amžių pabaigė) Lnkv.
2. tr. ilgiau gyventi už kitą: Vyras nugyveno dvi žmonas Kair.
3. = išgyventi 6: Laukai mano priprasti, nudarbuoti, nugyventi – nepaklysiu Šts.
4. intr. B nuskursti, suvargti, sunykti: Nugyvenaũ aš ten begyvendamas, t. y. sunykau, nevyko gyventi J. Nuo koto nugyvẽno jis, kad mieto nebliko J.
^ Ožka pragyventi, ožka nugyvénti Plt.
| refl.: Valstietis laikosi įkibęs į žemę, kol visai nusigyvena sp. Jis visai nusigyveno J. Gyveno gyveno ir nusigyvẽno nuo koto (visiškai suvargo) Srj. Teismo apskelbtas nusigyvenusiu skolininku rš.
5. tr. nuskurdinti; suvarginti; daryti sunykusį, nuskriausti: Kad čia nugyventas gyvenimas – stogai kiauri, pamatai išpuvę Šts. Jiedu begyvendamu nugyveno savo namus BsPIII197. Nugyvẽno (nuvarė) arklį Šts. Nugyvẽno mergaitę ir pametė Šts. Kai šitą (laikrodį) nugyvénsiu (kai jis pages), tai kitą vėl pirksiu to pačio darbo Plv.
| Turtas nugyvenamas ir pragyvenamas Ut.
6. tr. nualinti, laisinti, nuplėšti (žemę): Nugyventos žemės linai yr šiurkšti, spalio nemeta Skdv. Rodos, ir mėšlo negailim, o žemė dar vis nugyvę́ta (nedera) Skr.
pagyvénti
1. kurį laiką gyventi: Pagyveno jiedu metus, sulaukė sūnų BsPIV138. Pagyvensim – pamatysim Žg. Pagyvenaũ valandą gerai J.
| Tai buvo jau pagyvenusi (senyva) moteris rš. Netrukus pasirodė ir atvažiavėliai – du apkūnūs, jau gerokai pagyvenę vyriškiai rš.
2. intr. linksmam pabūti, gerai gyventi: Da ir aš pagyvę́siu Jrb.
| refl.: Dabar darbininkai pasigyvens daug geriau rš. Palauk, kai nuvažiuosma Kaunan, tai jau pasgyvénsma Sv.
3. kurį laiką gyventi tam tikroje vietoje: Jis niekur ilgiau nepagyvẽna BŽ142. Par vieną kunigą niekaip negalėdavo pagyventie vargamistras BsPII280.
| Tvartai nauji, stuba ir pagyvenama (galima dar joje gyventi) Gl.
4. žr. gyventi 5: Toks piktas, toks nedoras – nepagyvénsi, dukrel, tu su juo (sutarimo nebus)! Sml.
5. tr. galėti dirbti (žemę): Arklys pagyvenamas, dar žagre gali arti R83.
pargyvénti tr.; R, N dirbant, vartojant nebetinkamą padaryti: Arklius pargyvenu B.
| Pargyventas daiktas B.
pérgyventi, pergyvénti
1. žr. išgyventi 8: Mūsų tauta ne kartą pergyveno karo nešamus gaisrus, žmonių žudynes ir kitas nelaimes A.Vencl. Bet dar karščiau už tik ką pergyventą nesmagumą jį slėgė mintis, kad šitaip su juo atsitinka jau nebe pirmą kartą J.Balt. Morta pergyveno sunkų abejojimų ir tamsaus nežinojimo metą A.Vencl. Tokios baimės jam dar niekad neteko pergyventi! rš. Kiek aš savo amžiuj pérgyvenus (kiek visko mačius, patyrus)! Prn.
2. tr. iškentėti, išlaikyti: Pérgyvena žmogus bėdą Ds.
3. tr., intr. gyventi kurį laiką, išgyventi: Tiek gyvenimo pérgyvenau Lp. Pérgyvenau aš ten ilgai J. Gražiai pergyvénti visą gyvenimą Sdk. Kaip jis su jąja galės nesimušęs amžių pérgyventi! J.Jabl. Nubrazdėjęs į Valakų žemę ir pergyvenęs penkerius metus M.Valanč.
4. tr. gyventi ilgiau už kitą: Tėvai vaikus pergyveno Lš. Do ji ir dukterį pergyveñs Slm.
| prk.: Jeigu dorovinė masės sąmonė paskelbia tam tikrą ekonominį faktą neteisingu, tai tas yra įrodymas, kad šis faktas pats save pergyveno (sov.) rš.
^ Sveikatą pergyvena, o lokamstvos nepergyvena (sveikatos netenka, bet vis dar gobšus) Pc.
5. refl. pasidaryti nebetinkamam, suvartotam: Akėčkuoliai dar būt geri, ale balžienos persigyvenę Srv.
6. žr. išgyventi 6: Duok arklį pargyvent žemę Krtn. Nepárgyvena gerai žemės apačią, ir paliekta žemė bildanti Šts.
pragyvénti
1. tr., intr. išgyventi (kurį laiką), praleisti: Argi negalima žmogui amžių pragyventi neveidmainiavus! P.Cvir. Kas pragyvénta, rodos, i nebūta to Vrn. Keletą metų pragyvẽno jie visi keturi BM96. Tėvai visą amžių gerai pragyvẽno (jiems nieko nestigo) Lnkv. Gyvenimą pragyvenau be daktaro Kp. Nebeatverksi pragyventų dienelių K.Būg. Tu mums davei šaltą žiemą pragyventi ir praleisti KlM722. Tiek amžiaus pragyvẽnęs, ir numiręs turėsiu ką papasakot Skr.
2. tr. gyventi ilgiau už kitą: Dešimtmečiais jie žemę šią pureno, bet šiandien jie valdovą pragyveno T.Tilv. Jis visus savo amžiaus žmones pragyvẽno Gs. Pragyvent kitą SD302.
^ Vyža batus pragyvena S.Dauk.
3. žr. išgyventi 1: Pragyvenaũ pas dėdę visą mėnesį Pn.
4. refl. įsikurti: Ir prasigyvenk tenai, idant visuomet su tavim būtumėm srš.
5. intr. išsimaitinti, išsiversti: Lietuvių rašytojai negalėjo ir svajoti pragyventi iš literatūrinio darbo P.Cvir. Ir čionai gyvendamas pragyveni, dirbdamas uždirbi Ėr. Kad pašalpos neduočia, būtumėte nepragyvẽnę iš savęs J. Bus duonos, ir tamsta gerai prie vaiko pragyvensi Lnkv.
6. intr. prasikurti, geriau pradėti gyventi, praturtėti: Per daug greitai nori pragyventi Žem. Ir jie vis nepragyvẽna – teip vis galù galą, mazgù mazgą (vos galus suduria) Skr. Iš vogimo ne vienas pragyvẽna Šll.
| refl.: Pradedu prasigyvénti, iš bėdų, vargo bristi J.Jabl. Teip jie prasigyveno, kad galėjo puskartėj pinigus mieruotie BsPIV8. Nežinom, ar prasigyvénsim, ar nusigyvensim Vlkv. Kad tik gyvent, kad tik prasigyvént! Vlkv.
7. refl. tr. gyvenant įsitaisyti: Bičių jis negali prasigyvénti Pc.
8. tr. praleisti, išeikvoti, sunaikinti: Greit pragyvẽno tuos pinigus Pn.
^ Ką tėvas prakaitu ažgyveno, tai sūnus juoku pragyvẽno Tvr.
| refl.: Tie palociai mūriniai tokie buvo – ir tie prasigyvẽno Skr.
9. tr. pradėti dirbti (žemę): Anims kitos elgos tėvai nedavė kaip tiktai savo pragyventos žemės skiautelę S.Dauk.
10. refl. tr. vaikų susilaukti: Juodu prasigyveno porą vaikų Žr.
prigyvénti
1. intr. gyventi iš eilės paskui vienas kitą: Visokių čia prigyvẽno žmonių Upt.
2. intr., tr. gyventi užtektinai: Prigyvensi dar ir su pačia Ašb. Prigyvenaũ aš savo amžį, užteko man J.
| refl.: Aš jau prisigyvenaũ, man užteks Als.
3. tr. gyvenant pasiekti ką: Bjaurų gyvenimą fašistai prigyvẽno Plv. Nedaug ir ten prigyvenai garbės T.Tilv. Tėvas prigyveno didelio turto Vaižg. Senatuvę prigyvenau, tų dainuškų nedainavom NS1308.
4. tr. patirti: Visko prigyvenaũ, visko primačiau Gs.
5. tr. praturtėti, gyvenant įsigyti: Užlėkė, išvedžiojo arklius, karves, kas tik buvo prigyventa Ukm. Turtas – prigyvẽnamas daiktas Ėr. Prigyvento[je] vieto[je] (kur visko pilna) bepigu negyventi Šts. Su gimine suseit, ne prigyvent Sln.
| refl. tr.: Savo darbštumu prisigyveno didelių turtų rš.
6. refl. nusigyventi: Tai, kad prisigyvẽno – iš adatos išėjo! Pnd.
7. intr. verstis: Dabar žmonės visaip prigyvẽna Kt.
8. žr. sugyventi 7: Juodu prigyvẽno tris vaikus Brs. Jonas gi buvo vedęs jau antrą žmoną ir su ja turėjo prigyvenęs du sūnus ir vieną dukterį A.Vien.
sugyvénti
1. intr. kurį laiką išgyventi: Šimtą metų sugyvẽno Ėr. Lig šių metų sugyvenáu, bet neesu dar muštas buvęs Plng. Ir giedodami sugyvena amžių rš. Mažai kas sugyvẽna (drauge išgyvena) penkiasdešimt metų po vedybų Prng.
2. intr. sutikti, sutarti: Su giminėmis nesugyvena A.Vien. Gražiai kaimynai sugyveno, nuo pat mažumės bičiuliavo P.Cvir. Anuodu su viens antru negali sugyventi J. Su juo niekas sugyvénti negali – toks bjaurus būdas Srv. Jie – sugyvẽnami žmonės (su jais galima sugyventi) Ig. Jie pasidaro sugyvenamesni, darbingesni rš.
^ Sugyvẽna kaip katė su šunim (nesugyvena) Ds.
| refl.:
^ Susigyvena kaip ugnis su vandeniu (nesugyvena) TŽII376.
3. refl. sueiti į artimesnius santykius, susidraugauti: Aš su draugais gerai susigyvenau sp. Vaikai veikiai gerai susigyveno Mš.
4. tr. begyvenant įsigyti, uždirbti: Sugyveni visokių raizgulių Trs. Darbininkas žmogus iš jo, nėra ko ir kalbėti – žiūrėk, kiek pinigo sugyvẽno Srv.
| refl.: Susigyvenęs žmogus (turtingas) Šts.
5. tr. sudėvėti, sudilinti: Reiks ratelius vežt pataisyt – tokie sugyventi (išklerę) Bsg.
| refl.: Jau tos akėčios suvis susigyvenę Upn. Ko norėt, susigyvẽnę daiktai – čia taiso, čia irsta (apie seną mašiną) Bsg.
6. žr. išgyventi 6: Kalną batviniams sugyveno (sutaisė) Grg. Žemė visuomet laiku sugyventa Plt.
| refl. tr.: Susigyvenau dirvą, sėti bereik Grg.
7. tr. susilaukti kūdikio: Sugyvẽno vieną sūnų Jnš. Mylėjosi, kol vaiką sugyvẽno Srv.
| refl. tr.: Mergaitė susigyvẽno kūdikį Lnkv.
8. refl. susidėti į porą; plg. gyventi 7: Našlys su našle susigyvẽno ir dabar gyvena sau Grž.
9. refl. išrūgti: Kai susigyveñs, bus geras alus Šl.
užgyvénti
1. intr. ilgiau pagyventi: Kad būtų užgyvenęs seneliukas – anas tai žinojo daug pasakų Grž.
2. refl. ilgai gyvenant užsilikti: Mama mano užsigyvẽno Dkšt.
3. tr. užvaldyti, šeimininku pasidaryti: Tas jau ano namus užgyvẽno Vkš. Rado velnių užgyventus namus (ps.) Šln. Anys mislija, kad jau čia tavo ažgyvénta Ut. Vištos gryčią užgyvẽno (prilindo, kai žmonių namie nebuvo) Trs. Jie spardėsi, sakydami, kad jie tą žemę užgyvens A1884,266.
| refl. tr., intr.: Medes mes užsigyvenom Žem. Ar tik ne toje mūsų senoje gryčiutėje vargas užsigyveno? BsMtII212.
4. žr. gyventi 4: Kai pinigų daugiau turėsim, tai puikiau užgyvensim rš.
5. tr. užsidirbti gyvenant: Dirbau buožių ūkiuose, kasiau griovius, kirtau mišką, ir nieko neužgyvenau sp. Aš užgyvenaũ, dabar viskas tur būt pusiau Jrb. Ar aš kokį turtą užgyvenù?! Skr. O ką užgyvens – grabą, daugiau nieko Vlkv. Užtat neužgyvẽno pinigų, kad nemokėjo kaip gyventi Srv. Vis noris ką nors geriau vaikams užgyvént Trgn. Ką tu ten ažgyvensi? OG381. Ne kiek užgyvę́site jūs tę gyvędami Skr.
| Avilių visai mažai užgyvẽnot per vasarą (bitės nespietė, nedaug kelmų padarė) Gs.
| Labai užgyvénta vieta – visko pilna Gs.
| refl.: Dėlto anas te ažsigyvẽno (prakuto) Slk. Kiek užsigyvenau, tiek jum ir paliksiu Btr.
6. žr. išgyventi 6: Ar jau užgyvenai̇̃ laukus (ar jau apsėjai)? Skr.
| refl.: Kai savo užsigyvę́sit, ateikit pas mus Skr.