gniáužti, -ia, -ė tr., intr.; B
1. imti delnu, spausti į saują, čiupti, globoti: Tėvai! – rėkia senutė, gniauždama kumštis P.Cvir. Gniauždamas kietą plieninę rankeną, jis sekė, kaip pro šoninį langelį praslinko stoties trobesiai rš. Netrukus mes vėl bėgome tarp dundesio, dūmų, ugnies ir švino, iki skausmo gniauždami savo šautuvus J.Balt. Gniauždamas liepsną saujoje, pakreipęs akį, Galinis aiškiau įsižiūrėjo nepažįstamo veidą A.Vencl. Ranką gniáužti K. Su gniaužta savo aš gniáužiu varškę, o jis molį J. Marti gniáužia gniužulą sniego, molio, tešlos J. Gniáužk į saują, kad nepamestum Dkš. Mano šita ranka negniáužia (nesusigniaužia) – nieko negaliu daryt Brt. Gniáužia kumštį Ds.
| refl.: Su juo kalbant, kumštis pats gniáužias ir nagai ima niežtėti Š.
2. prk. veržti, spausti, smaugti; slopinti: Ir senelio krūtinę ėmė gniaužti mėšlungis J.Avyž. Motinos širdį kas kartas didžiau skausmas gniaužė Žem. Veržia, gniáužia po krūtine Ėr. Man gniaužia vidurius ir šalta daros Alv. Raudojimas gniaužė gerklę rš. Šaldavo, kad net einant kvapą gniáuždavo Skdt.
| Nusiminimas gniaužia mano širdį V.Kudir. Žemaitis nenusigando, noris tokiomis nelaimomis gniaužamas S.Dauk. Reakcininkai pradėjo sistemingai gniaužti liaudies judėjimą sp.
| refl.: Ir anas tę gniáužias (spaudžiasi, braunasi), kur žmonių daug Arm. Iš apmaudo jo širdis gniaužėsi rš.
3. tr. pusiau perveržti; įsmaugti (drabužius): Apsivilko terediulką, per liemenį gniáužtą, iš visų keturių pusių būtinai suspaustą (d.) Vkš.
4. intr. prk. greitai eiti, skusti, spausti: Tai gniauži kai pamazgytas Vrn. Kap pašienavo per visą rytą alkani, tai gniáužia namo kap iš strielbos Arm.
antgniáužti (ž.) tr. gniaužimu uždėti, užspausti: Antgniáužk popieriaus ant apvijo, kad didesnis būtų kamuolys Šts.
apgniáužti tr.
1. rankomis, pirštais apimti: Iki aš dar dešimčiasvario kotą apgniaužiu, valsčiui nereikės manęs penėt rš. O kai mėšlas vežt prisieina arba plūgo turėklai apgniaužt, tai jau nebegerai rš. Su gniaužtu apgniáužiau botkotį J. Su rankomis apgniáužę lašinius ėdė K.Donel. Anskio pirštai apgniaužia Anės ranką I.Simon.
| prk.: Kapitalistai laiko viską apgniaužę (sov.) sp.
| refl. tr.: Kumštėj peilį apsigniaužęs šaukia prš.
2. prk. nustelbti (augalus): Daigus žolė apgniáužia Šd. Nekokie linai – žolė apgniáužė Šd.
3. prk. aptildyti, apslopinti: Žvilgterėjusi į duoną ir nurijusi alkaną seilę, apgniauždavo skausmą rš. Jisai su savo apgniaužta širdžia negreitai ėjo rš.
| refl.: Apsigniáužė (apsivėlė, užsikirto) ir neina niekur Ds.
atgniáužti tr.
1. sulenktą (sugniaužtą) delną, kumštį ištiesti: Atgniaužė delną ir pakišo Kruglodurovui 25-rublinę V.Kudir. Negaliu atgniáužti rankų Pl. Atgniáužk kumštį ir parodyk, ką turi Ds.
| refl. tr.: Atsigniauš rankos Vaižg.
2. atlaužti (į saują paėmus): Duonos atgniáužė šiek tiek ir daugiau nieko nedavė Žvr.
| refl. tr.: Atsigniáužiau gniūžtį pyrago, tokio gniaužeklio – nepasiduoda nė atriekamas Šts.
įgniáužti tr.
1. įspausti, įsprausti: Vienos bulbės sukritę, o kitos kietos, nemožna įgniáužt Bsg.
| Pamokyta Juro, motina įgniaužė dūdelę ligoniui į ranką P.Cvir. Įgniáužiau šimtą markių, ir paleido Šts.
| refl. tr.: Nešiojasi įsigniáužęs saujon pinigus Š.
2. per pusiau (per pusiaują) įsmaugti: Skruzdėlę paglostė, glostydamas paspaudė per vidurį ir įgniaužė SI98.
ǁ per pusiau įsiūti (susiaurinti): Įgniáužtas burnosas Šts.
išgniáužti tr. išspausti: Ižgniaužiu SD423. Sėlenas kisielės išgniáužk, t. y. išspausk J.
nugniáužti tr.
1. atgniaužti, nulenkti (pirštus): Ji nugniaužia pirštus nuo savęs P.Cvir. Kostia nugniaužė kumščius: – Na ką gi, ar mušti jį? rš.
2. nuspausti, kad pasausėtų; sauja nusmaukti, nubraukti: Nugniáužk apyšlapius [autus] Pc.
| Dėdė sušalęs nugniaužė nuo ūsų ledynus Mrk.
3. nulaužti: Vėtra nugniauš medį, reik pririšti pri mieto Dr.
ǁ nusmaugti, nužudyti: Levas visus [žvėris] sugroba ir nugniáuža PP45.
| prk.: Tą banką nugniaužė (nukonkuravo, nugalavo) kiti bankai įsigalėję, verčiąsi dideliais kapitalais rš.
4. per daug įsmaugti (drabužius): Jupka – trumpa žakietėlė, nugniaužta Grz.
5. euf. svetimą gerą savintis, vogti, sukti: Nugniáužė dar dešros galą tas skūklys Šts.
pagniáužti
1. tr. prislėgti: Jau iš lėto, jau pagniaužtas (nesmagus) tolinosi senis Rimša nuo dvaro rš.
2. tr. kiek įsmaugti, įimti, įsiūti (drabužius): Par pečius platus, tik par juosmenį pagniáužtas Ll.
3. intr. J, Jrb, Gl pabėgti.
pérgniaužti tr.
1. perspausti: Išsirenka bulvę, pergniaužia ją rš.
2. pertempti: Dobilus beduodamas dideliais plekais kėliau, skubinau ir ranką pérgniaužiau Rs.
3. pusiau per liemenį persmaugti (drabužį): Vienmulis – kurs nepérgniaužtas, be liemens, lygus J.
| refl.: Persigniaužė diržu, vos kvėpuoja vargšelis rš.
pragniáužti tr. praspausti: Pragniáužti pro sietą BŽ445.
prigniáužti tr.
1. prispausti, stipriai priglausti: Prigniáužk pirštus prie delnos J. Nustūmė jį nuo sėdynės ant vežimo dugno ir prigniaužė su keliais rš. Nemokant pasirašyti, reik bent pirštą prigniáužti Pls.
| Rankos prigniaužtos (priimtos) purvų Trk.
2. prk. prislėgti, suspausti: Bėdos jį prigniáužė Rm. Šaltis kap prigniáužė, tai ir kiškiam medy (girioje) nėra daikto (nebėra kur dėtis) Pls.
sugniáužti tr.
1. delnu, ranka suspausti: Motina paimdavo vaiko ranką, sugniauždavo pirštelius P.Cvir. Sugniáužiau aš aną į savo gniaužtą J. Sugniauš jumis į saują, nuves jumis į jaują JV540. Sugniauš kumštelį kaip akmenėlį, tarys žodelį kaip erškėtėlį (d.) Skp. Sugniaužė kumštį ir kirto į pašonę Mrs. Ką ten turi sugniaužęs saujoj? Ds. Parejau (gimiau) rankas sugniáužęs ir išeisu (mirsiu) sugniaužęs Nt.
| refl.: Rankos susigniaužė į kumščius rš.
2. suveržti, suspausti, suimti: Jei aš tave sugniáušiu, tai nė nekvėptelsi Ilg. Aldonai kažkas lyg sugniaužė gerklę rš.
| prk.: Skausmas širdį sugniaužė rš. Aš našlė varguolė, vargų sugniaužta Tvr. Nėra tokios jėgos, kuri galėtų sugniaužt revoliucinį darbininkų judėjimą (sov.) sp.
| refl.: Protinio darbo žmonėms tiesus sėdėjimas reikalingas, kad nesusigniaužtų plaučiai sp. Vaikas verkė susigniáužęs, susispaudęs – matyt, pilvas skausta Trk. Prieš krautuvę žmonės susigniáužę Vlk.
3. susmaugti, įimti (drabužius): Sugniaužti žaketai buvo išeję iš mados, dabar vėl antplūdo Šts.
| refl.: Miesto mergos susgniáužusios garsietais Kš.
4. refl. imti taupyti, pasidaryti taupiam: Susigniáužk kiek su pinigais Rod. Visos karalystės susigniáužė – nebenori, kad pinigą išvežtų Pl.
užgniáužti tr.
1. sulenkti pirštus; delnu, ranka ką užspausti, uždengti, paslėpti: Ranką užgniáužti KII376.
| Užgniaužk burną, kad, kas nereikia, neiškristų Slk.
^ Bėdos saujon neužgniauši Kb.
| refl. tr.: Užsigniaužusi veidą rankomis, garsiai pravirko rš.
2. užspausti: Kad būtų neužgniáužus, tai visas kuodelis pakulų būtų sudegęs Lš. Ir nenurijo – gerklę jam užgniaužė, pritrūko kvapo rš. Senelis, užgniaužęs kvapą, tik tupėjo, dairėsi sode J.Avyž. Baisi smardvė – net kvapą užgniáužia [, kai įeini] Dgl. Stiprus arklys – itokį vežimą kaip ažugniaužia, tai ir ištęsia Arm.
^ Tėvą vaikai užpečky užgniaužė (paniekino, nustūmė) Šd.
| refl.: Ažsigniaužė (užsikirto), nebeina Ds.
ǁ spaudžiant nužudyti: Gal meška ją užgniaužė? rš. Suėmęs vilką ir užgniaužęs Šts. Ar trunka žmogų užgniáužti liga? Pl.
| prk.: Carizmas užgniauždavo bet kurią vietinių gyventojų geriausiųjų žmonių iniciatyvą rš. Alkoholis užgniaužia darbo jausmą rš. Ruduo mūsų žemę užgniaužia ir smaugia rš. Kam tu balaną ažgniaužei (užgesinai), dagi tamsu? Ml. Argi užturės, ar užgniaũš [smertį]? Lp. Teisme bylą užgniáužė Šd. Net atsiduso skulptorius, užgniaužęs niežėjusią šypseną rš. Įsitikino, kad tų kalbų jau negalima užgniaužti rš. Reikia griežtai kovoti su bet kokiu bandymu tą savikritiką užgniaužti (sov.) sp.
3. pataupyti, pasilaikyti: Užgniáužk dėl savęs biškį riešutų, t. y. neduok visų J. Tą gražį nosinuką turėjau užgniáužusi – tau laikiau Lkv. Tùri kiek užgniáužęs [pinigų] OG411. Duonos … nudalyk ir kitiems, ne pats vienas užgniaužęs turėk SE169.
| refl. tr. intr.: Jis užsigniáužęs naudą turi J. Da amžiais jie tokių išlaidų neturėjo, užsigniáužę (taupiai, susispaudę) gyveno Bsg.
4. užgrobti: Jis nabašnyko visą turtą užgniáužė Vv.