2 gū̃žti, -ia, -ė
1. tr. aptūpti, sparnais dengti, laikyti šiltai, glausti: Višta gū̃žia vištelius J.Jabl.
2. tr. šiltai laikyti, šiltai supti: Aš gūžiù vištytį, t. y. dedu į pūkus, kad sušiltų J.
| refl.: Aš gūžiúos, t. y. lendu į kailinius J.
3. intr. pritūpti (apie vištas), lenktis: Mūs vištos beveik visos gū̃žia (tupiasi, kai nori kas pagauti) Mrs. Šita višta gū̃žia, pagausi Vlk.
4. refl. trauktis į krūvą, į kamuolį, riestis: Stačias gū̃žkis, kaip višta, sparnus išskėtusi, gū̃žiasi ant žemės, kad ją paimtumei J. Jis gūžėsi iš šalčio ir baimės rš. Senelė vis labiau gūžėsi, lyg norėdama visai išnykti rš.
5. tr. gaudyti: Gūžiaũ gūžiaũ vištą, bet nepagūžiaũ Ds.
6. refl. žr. gūžtauti 1 (refl.): Višta gūžias, gal lietaus bus Prng. Vištos tuoj pradės dėti – jau gū̃žiasi Mrj.
7. refl. glaustis, šlietis: Naminės vištos gūžėsi į pastoges Žem.
| Viena prie kitos gūžėsi mažos valstiečio bakūžės sp.
8. tr. glausti, globoti, saugoti: Idant mumis toliau gūžtumi S.Dauk. Stiprink mane ir gūžk S.Dauk.
9. refl. siausti galvas (apie kopūstus): Kopūstų lapai gū̃žiasi jau į galvas, t. y. siaučia (galvas) J.
2 apgū̃žti, -ia (àpgūžia), -ė (àpgūžė) tr.
1. apdengti sparnais: Kita višta visų kiaušinių neapgū̃žia (perėdama) J.Jabl. Kiek apgū̃žia žąsis, tiek ir leidžia perėti Ds. Višta jau visų vištukų nebàpgūža – taip užaugo Užv. Kampe višta viščiukus àpgūžė Ktk.
| refl. tr.: Ant skiedryno [višta] apsigū̃žusi vištukus, o keturių jau nebesą Užv.
2. apdengti; apkamšyti: Kojas apgū̃žti yra apkamšyti, kad būtų šilta J.
| Bobos laiko apgūžusios senus daiktus, nėkam neduoda Šts.
3. nuleisti šakas: Buvom sulindę po ta apgūžusia egle Mrs.
2 atgū̃žti intr. tyliai ateiti: Mes žiūrim, kas čia daba atgū̃žia temstant Bsg.
2 įgū̃žti tr. įtraukti, įlįsti: Jie kaklą apykaklėn ingūžia rš.
| refl.: Miega įsigūžęs (įlindęs į patalus) J.Jabl. Įsigūžęs į skrandą, sėdėjo tėvas A.Vencl. Įsigū̃žęs į kalnierių ėjo, bala jį ten pažinti galėjo Rs.
2 išgū̃žti, -ia (i̇̀šgūžia), -ė (i̇̀šgūžė) tr.
1. šiltai išlaikyti, išsaugoti: Kaip žąsytį i̇̀šgūžiau šiltai po patalais J.
2. išperėti: [Perkūnas], išgūžęs savo šilima perą, paleido jį į pasaulę (mit.) S.Dauk.
2 pagū̃žti, -ia (pàgūžia), -ė (pàgūžė)
1. intr. aptūpti; palįsti po sparnu (apie paukščius): Višta pagūža, o kalakutė nesumano Šts.
| refl. prk.: Kiti, pasigūžę po svetimu sparnu, šaiposi rš.
2. refl. tr. prk. pasirinkti mylimąją: Turėjo panelę pagū̃žęs[is] Šts.
3. intr. pritūpti, tūptelėti (apie paukščius): Gera višta gaudoma pàgūžia Lš. Gaudžiau gaudžiau vištą, bet galop ir man pagūžė Kb.
| refl.: Višta gaudoma pasigū̃žia J.Jabl.
4. tr. patupdyti (apie paukščius): Pagū̃žk vištą Lp. Pàgūžiau vakar gaidį Ut.
| refl. tr.: Pasigūžiau vištytę Ktk.
5. refl. pasilenkti: Pagal tvorą ji eina pasigūžus Ps. Pasigūždamas nudulkėjo per krūmus Ėr.
2 prigū̃žti, -ia (pri̇̀gūžia), -ė (pri̇̀gūžė) intr.
1. pritūpti; prigulti: Jau ir jauniklukės vištaitės prigūžia, jau tuoj dės Rdm. Vilkas prigūžė ir šliaužia in avis Rod. Žiūrėk, kap katinas prigūžęs žvirblį tykoja Lš. Arklys bėga net prigū̃žęs Arm.
| refl.: Mano višta, kai gaudau, prisigū̃žia Rk. Kogi prisigūžei kaip višta, gaidį pamačiusi? Ob. Šuva prisi̇̀gūžė, lyg matydamas kiškį Ktk. Jis peršėrė arkliui botagu, tai širmis net prisi̇̀gūžė Trgn.
2. tyliai daugeliui prieiti, prisirinkti: Visi prigūžė prie stalo rš. Ir prigūžė pilna trobelė baisiausių baidyklių (ps.) Pč.
3. refl. prisišlieti, prisiglausti: Linkutienė prisigūžė arčiau prie Viliaus I.Simon.
| Stovėjo jos (trobos), prisigūžusios prie kalnelio, aukštais medžiais apaugusios V.Myk-Put.
2 sugū̃žti, -ia (sùgūžia), -ė (sùgūžė)
1. tr. surinkti paukščiukus po sparnais: Višta sugū̃žia vištelius savus po sparnais savais DP408.
2. refl. pritūpti, atsitūpti: Vištos gaudomos susigūžia Ldk. Šmukštelėjo pro atviras duris ir susigūžė prie sienos rš. Susigūžiam po medžiu rš.
3. intr. susitraukti, susilenkti; susiglausti: Medžiai sugūžia – susieina šakos su šakoms Skdv.
| refl.: Matė, kaip juodu susigūžusiu parėjo iš laukų I.Simon. Ne lovoj atsigulė, bet kampe susi̇̀gūžė Skr. Tada mes susigūžėm ir kentėm P.Cvir. Vaikelis susigūžęs kupso, gunkso J.Jabl. Jis, susigū̃žęs į kuprą, į kailinius, ringso ant vežimo, kad šalta J. Žąsinas stovi susigū̃žęs, kaklą sutraukęs J. Aš pasitūpsiu vežimo gale, susigūšiu, nebus nė šalta I.Simon. Ji susigūžė nuo šitų žodžių sp.
4. intr. būriu greit kur sueiti, susispiesti: Sùgūžė būrys varnų, tai nurinks visus grūdus Mrs. Visi vaikai sugūžė prie lango rš.
| refl.: Neprieteliai vienoje vietoje susigūžė S.Dauk. Spietlius vienoje kupetoje susigūžia kaip kamūlys pailguotinas Nz.