1 derė́ti, dẽra (dẽri, dẽria), -ė́jo
1. tr., intr. tartis, sutartį daryti, lygti: Aš derė́jau arklį J. Kiek derė́jai, tiek užmokėk J. Ar jūs dẽrit, ar nèderit, pigiaus aš neparduosiu Sch191. Kupčius arklio dẽria KBI40. Dẽri kiaušinius Ėr. Taip, dėde, griovių kast nebuvo derėta A.Vien.
^ Katės maiše nederėk Trgn. Ilgai derėsi – brangiai mokėsi PPr186. Dera žąsį – perka vištą KrvP(Mrk). Jau tavo kumelę varnos dẽra (greit dvės) Plv.
| refl.: Martynas užmokėjo prašytą kainą, nė kiek nesiderėdamas I.Simon. Reikė da derė́tis – būt išleidę Kt. Jis pirkdamas visada daug dẽrasi Gs. Apžiūrėjus jo ir mano malkas, moteris ėmė derėtis rš.
ǁ tarti vestuves, kalbinti tuoktis, žadėtis: Pradėjo derė́ti su kita pana Lc. Aš jau derėjau (dėl vedybų), o tu dar žąsis ganei Šts. Atjojo bernužėlis per lygiuosius laukelius manęs derėti – jaunos mergelės ir žaliosios rūtelės LTR(Prl). Anie derė́jo derė́jo, buvo jau ir žiedus nusipirkę, bet suskydo Brs.
2. intr. lažybų eiti, kirsti, lažintis: Dẽram iš pusbutelio! Ds.
| refl.: Galiu derė́tis, kad ryt bus gražus oras Škn. Einam derė́tis Grž.
3. intr. gerai sugyventi, sutikti, sutarti: Geras žmogus su visais dẽra Prng. Ji su marčia labai derė́jo Užp.
4. intr. tikti, pritikti, būti tinkamam, priimtinam; reikėti: Kiekvienas padargas padėtas, kur jam dera, net šienvirvei kablys, ir tai savo vietoje J.Dov. Argi dẽra tau su tuo piemeniu ažsidėt? Ktk. Paršelis gal jau į bekonus derėti Šts. Šašuots pavasario sniegas žiemos jau nedera keliui K.Donel. Niekad nèdera juoktis iš kito nelaimės Škn. Per nedera tokiam suodinam švariu rūbu vilktis Ds. Senam žmogui nèdera jau taip blevyzgot Klt. Ištekėjai – ir nebèderi mergų kumpanijon Užp. Bau dera sabatoje gydyti? BPII417.
| Kas ėda su mėsa, kai pasninkas, tas neturi paskui ir deramoms (ne pasninko) dienoms Vdk. Par ištisą gavėnią virė dẽramus valgius Up.
^ Senam dẽra patarti, jaunam – paklausyti TŽIII375.
deramai̇̃ adv.: Jis pasijuto tarsi patekęs pas seniai pažįstamus žmones, kurie džiaugėsi galį deramai priimti laukiamą svečią J.Avyž. Toji reikšminga sukaktis buvo deramai mūsų atšvęsta rš.
dẽrančiai adv.: Nauda derančiai imama SD78.
5. intr. R, K būti naudingam, tikti: Kad jau ne tam dẽra žmogus, tai ką ten jį siunti Slm. Geri paukščiai dera veislei palikti rš. Bederam šunims lakinti mes seniejai Šts. Kam derės mano sveikata, jei nedarbuosiuos? M.Valanč. Nedera (mumus) teipo daryti BB2Moz8,26. Daiktas nederąs SD176. Esi niekam nederąs purvas po akimis jo MP75. Jis jau niekam nedera, nors ant šuns mesk Lkš.
^ Kas tau gera, tai ir kitam dera TŽIII378. Dera nei yla vienam darbui B.
6. intr. tikti, būti gražu: Tai tau dẽra šitas rūbas, kaip kita atrodai Trgn. Labai dẽra šita kepurė Rk. Jai skepeta dẽra Vs.
ǁ tikti, derintis: Ir ežeras, ir kalnai, ir smėlynai taip gražiai tarp savęs derėjo, jog malonu buvo iš tolo žiūrėti A.Vien. Dera kaip vyža batui LTR.
| Bulbelė su sviestu dẽra (skanu) Brsl.
^ Kol lubos nedera su bolkėm? Mlt.
7. tr. erzinti: Kregždės dẽra vanagą Brt.
ǁ išjuokti: Vyrai vis dẽra kvailesnę mergą Brt.
1 apderė́ti, àpdera, -ė́jo tr., intr. K derantis apsiklausinėti: Apderė́k gerai, gal gausi pigų arklį pirkt Ėr. Aš jau apderė́jau čia kumelį Jž.
| refl. tr.: Turiu apsiderė́jęs gerą karvę, žadu pirkt Rm.
ǁ tr. sutarti vestuves: Apderėjau pačią Lk.
1 įderė́ti, į̇̃dera, -ė́jo
1. tr., intr. derantis susitarti, sulygti: Nieko negali žmogus įderė́ti, tokios šiandien viso ko brangios kainos Š. Man nepatogu buvo iš svetimų rankų išplėšt – moteris daiktą buvo jau įderė́jusi Plv.
ǁ derantis įlygti, tam tikromis sąlygomis sulygti: Kai išnuomoja ežerą, reikia įderė́ti, kad žuvį prižiūrėtų Rm.
2. refl. derantis įsiprašyti: Įsiderė́jo butan, o paskui šeimininkas nebegali išvaryti Š.
3. intr. SD62 įtikti: Atvesk čia ir aniolą iš dangaus, tai ir anas neinderė̃s tokiam žmogui Arm.
ǁ būti tinkamam, naudingam: Anie medžiai indera ing pečių ir ant budavojimo, šie ant nieko neindera DP558.
1 išderė́ti, i̇̀šdera, -ė́jo
1. tr., intr. R sutarti, sulygti, derantis išprašyti: Užmokėjo išderėtą algą A1883,43. Išderė́jau sau dienas J. Pusbernį pernai kai vadino, išderė́jo ir karves melžti Srv. Piršlys visada išdera didesnį pasogą Rm.
| refl. tr.: Ir šiap, ir tep kalbėjau, bet nieko neišsiderė́jau Kt. Išimtinę išsiderė́ti K. Jis jautvedą išsiderėjo pasilikti sau BsMtII81.
ǁ derantis pasiekti nuolaidos:
^ Ką išderė́si, to nemokėsi Bsg.
2. intr. pasidaryti nebetinkamam: Jau mano kaulai yra seni ir išderėję prš.
1 nuderė́ti, nùdera, -ė́jo tr., intr. K derantis gauti nuolaidos, nulygti: Jeigu nuderė́si, t. y. nulygsi, mažiau temokėsi J. Užsiprašė daug, bet nuderė́jau Gs. Atsisveikindama ji ištraukė iš kišenės puslitį, nuderėtą nuo pirkinio, ir pastūmė sūnui J.Avyž. Krautuvėj tai nei tu nuderė́si, nei tu pridėsi – mokėk, kiek reikia Rm. Dera, dera, kol nudera, nenuderėjęs nieko neperka Šts.
^ Ką nuderė́si, tą neužmokėsi Skr.
| refl. tr.: Visą pusrublį nusiderė́jau Ėr.
1 paderė́ti, pàdera, -ė́jo
1. tr., intr. kurį laiką derėti, palygti: Paderė́jo vienas [arklį], paderė́jo kitas, bet nepirko Rdm.
^ Pirksi ar nepirksi – paderėti gali PPr405.
| refl.: Pasiderė́k, gal nuleis Grž.
2. intr. SD62 tikti, būti priimtinam: Ar pàdera tau teip sakyti? Rm.
3. intr. būti naudingam: Matai, kaip ans paderė́jo: atnešė vienas visus rykus (indus) Dov.
4. intr. tikti, būti gražu: Šitó suknia tau kaip ir pàdera Ds.
5. intr. sugebėti, įstengti, turėti įpratimą: Kaip jūs i pàderat rašyti, – eikit į pailsį Dov. Tu paderi niekus kalbėti I. Ir kad pradeda temt, ar naktį pàderi šūkaut? (apie lakštingalą) K.Donel. Visus tuos daiktelius ans pader gerai pavartot MitI69.
1 priderė́ti, pri̇̀dera, -ė́jo
1. tr. derantis papildomai sutarti, sulygti: Tėvas priderė́jo dar ir grūdų truputį Ut. Ar priderė́jai jam akmenis išversti? Grž. Priderė́jo karvę prieg skerdžiu[i] ganyt Lp. Davė dar sermėgą, nors ir nebuvo priderėta Brs.
| refl. tr.: Dar prisiderė́jau paviržį Brs.
2. tr. prikalbėti derantis: Kap ilgai reikia derėti, iki jį pri̇̀deri, kad eitų Vrb. Kas tau, kad šiandie toks nepri̇̀deramas? Alk.
3. refl. praleisti laiką besiderant: Kėlėjas buvo arabas, tai su juo teko gerokai prisiderėti Šlč.
4. intr. SD308, R349 pritikti, būti tinkamam, reikėti: Klausyk vyresnių ir daryk kaip pri̇̀dera Ut. Ne taip elgės, kaip jam priderėjo S.Dauk. Kad atneš, atvaduos [vainikėlį], nebeužsidėsi, mergelių pulkelin nebepriderėsi LTR(Pnd). Tau nepri̇̀dera taip daryti Slnt. Vesis, tekėsis ne taip, kaip pridera DP13. Gailėjimas jo nebuvo priderą̃s DP165.
prideramai̇̃ adv., pri̇̀deramai Vlkv: Svarbu ne tik rašyti, bet ir prideramai žodžiai tarti J.Jabl.
pri̇̀derančiai priderančiai̇̃ DP29,77: Veskis pri̇̀derančiai, tai ir svietas neapkalbės Vj. Pridera pri̇̀derančiai barti už blogą darbą J. Kas priderančiai žemaičius pažino, tas tur juos mylėti M.Valanč. Kaip nepriderančiai daro krikščionis, kuris elgia daiktų sau daug gadinančių, aba žalingų SPI378. Jų niekada priderančiai nebaudė S.Stan. Tepalą gali užlaikyti kokiame nors inde, o priderantesniai skardinėlėje su viršeliu IM1878,42.
priderė́tinai adv.: Idant … priderėtinai pazopostytumbimės dviejų daiktų, mumus didžiausiai privalų DP6.
5. intr. būti naudingam, pritikti: Tie klijai dėl jų (bičių) visam pridera S.Dauk. Ugnis mums didei pridera, bet ir daug iškadų galia padaryti S.Dauk. Pušis pridera rąstams prš. Prider tai mums R.
6. intr. pritikti, būti gražu: Jam labai pri̇̀dera juoda skrybėlė Krok. Tau barzda pri̇̀deri Lp. Ot kap pri̇̀dera tau aukštyn plaukai Pls. Buvo graži dukterytė, priderėjo jai skarytė LTR.
7. intr. priklausyti: Airija tuo laiku buvęs atsilikęs ir nuskurdęs kraštas, visai priderantis nuo Anglijos J.Balč. Viso Žemaičių krašto priderėta kuršių tautai K.Būg. Bet ugnis žmones, galvijus ir žmonėms priderančius daiktus gal sudeginti S.Dauk. Nenuplėšti nė vienam prideramos garbos jo DP20. Mumus nepridera toj karalystė iž prigimimo SPII30.
8. intr. pareiti (nuo ko): Jam rodės, jog visa pridera dabar nuo tų žodžių, kuriais jis prakalbės į dvaro poną LzP.
1 suderė́ti, sùdera, -ė́jo
1. tr., intr. SD104, R55 sutarti dėl kainos, sulygti: Ar suderė́jai vakar arklį? Trgn. Negalėjo sutarčių suderėti su kitomis valstybėmis A.Janul. Aš su juom tiek suderė́jau K. Suderėjau bernaitį ganyt mano avaitę KlvD335. Šeimynužei brangiai suderėsim RD148. Ar ne iž grašio suderėjai su manim? Ev.
^ Pirma suderėk, paskui sumokėk PPr128.
suderė́tinai
| refl. tr., intr.: Susiderė́jau didelę algą Lnkv. Kiek už sartį susiderė́ta? Grž. Atėjo pas jį toks žmogus, susiderėjo pas jį per berną (ps.) Brt. Ir kad susiderėjo su darbinykais iš grašio ant dienos, nusiuntė juos vynyčion savo Ch1Mt20,2.
ǁ intr. BM75 sutarti: Anys, jį iš tolo išvydę, … suderėjo (paraštėje susirodijo) jį užmušti BB1Moz37,18.
ǁ susitarti dėl vedybų: Ar tu akių neturėjai, kad su tokiu suderė́jai? Alk. Vaikis su merga suderė́jo žanytis J. O jau tavo mergužėlę kitsai suderėjo RD115. Dėl to greitai supelėjau, kad su našliu suderėjau (d.) Pln.
| refl.: Su kuomi susižadėti, susiderė́ti KII301.
2. tr., intr. Ds, Sl susilažinti: Ir suderėjo tris šimtus rublių, kad pavogs LB231.
| refl.: Susiderė́jome iš puskvortės [degtinės] Ps. Susiderė́jo žąsis su višta, katra mes būsim pirma surišta Grž.
3. intr. gražiai sugyventi, sutikti: Petras su žmona gražiai sùdera Slk. Dabar sùderam su visais Aps. Abudu [vaikai] labai sùdera Švnč. Nesudera su piktais susiedais BPII510.
sùderančiai adv.: Suderančiai ir romiai su savo vyru gyveno brš.
ǁ susitaikyti: Suderėk su tavo priešinyku greitai, kolei su juo ant kelio esi BPII284.
| refl.: Jei savo brolį kuomi užkabinęs, tai eik ir susiderėk MšK. Aš dabar ateimi tavęspi ir noriu su tavim susiderėti PG.
4. intr. sutikti, sutapti, derintis: O su tuo sudera kalbos pranašų BtApD15,15. Baimė nesudera su malone brš. Suderančiais balsais giedokim PK23. Giedojimas balsu suderančiu SD145.
suderamai̇̃ adv.: Teip suderamai̇̃ visi daktarai bažnyčios išmanė DP468.
suderėtinai
5. intr. būti naudingam, tikti: Tu dėl turėjimo nieko neturi, bet tu pati mums suderėsi M.Valanč.
1 užderė́ti, ùždera, -ė́jo
1. tr. išsilygti, užsiprašyti viršaus: Ant šimto dar tris litus užderė́jau Ds.
| refl.: Paieškok tokio, kur neužsi̇̀dera Grž.
2. intr. tikti, būti naudingam: Galėčiau vėliaus rasi ir Lietuvai užderėti A1884,291.