daužýti, daũžo, daũžė tr.
1. K skaldyti, trupinti į gabalus: Daužau mūrus SD14. Vėjis langus daũžo J. Še riešutų, daužyk! Ėr. Jug ir šventiejai puodus daũžo Grg. Parėjęs girtas viską tik mėto, daũžo Vlkv.
2. trankyti: Vilnis krantą daužo sp. Daũžo kojas (nuo šalčio) Pc. Ką jie bedaužo šakas, paimk ir nuraškyk grūšias Pg. Rankas tai trina, tai daũžo, kad kiek apšiltų Bt. Juokiasi, rankas daũžo (pavykus parduoti, pirkti) Šts. Visi mylavos, barės, kumstes į stalą daužė Žem.
| Galvelė skaudėjo, kosulys daužė Žem.
| Tę nulėkę [lėktuvai] ims daužýt (bombarduoti) Gs.
^ Liežuvis kūną daužo NžR.
| refl.: Daũžės gyvulėlis (sirgdamas), kol nusibaigė Jnšk. Tie rugeliai šįmet gerai nesidaũžo, nesiblaškia lyg sušvinkę Jnšk. Širdis ėmė taip pašėlusiai daužytis, kad, rodėsi, iš krūtinės iššoks J.Avyž.
3. mušti, pliekti: Užginta vyresniesiems daužyti kareivius V.Kudir. Vaikas be reikalo nėr ko daũžo Sdk. Nedaužýk su pagaliu gyvulio, a proto neturi! Mžš. Arklys nekantriai prunkščia ir uodega daužo pašonius I.Simon.
^ Nors per galvą daužyk, niekaip nepamenu Ut.
| refl.: Ot žmonės – pasigeria ir daužos su pagaliais Dgl. Vaikai, ko jūs daũžotės! Gs.
4. Gs, Jrb skirstyti iš pradalgių (šieną): Šiemet labai plonos pradalgės, nereik nė daužyti Krš. Reikėjo pradalgius daužýt, šieną grėbt ir vartyt Lnkv. Jau beveik reikia eit šienas daužýt Al.
5. refl. SD15, Grd, Vl bastytis, klajoti, trankytis: Ans labai mėgsta daužýties pašaliais Skd. Nė dienos nepabūna namie, daũžosi po žmonis kaip apsėstas Jnš. Žiema prieina, vėl daužýkis po mišką Pšl. Aš daužiaus po platųjį pasaulį rš. Neperleiskig man daužytis ant žemės DK160. Šitai iš tiesos didis kryžius bei vargai yra … kožna diena pro svetimas žmones daužytisi BPII198.
ǁ refl. valkiotis: Per anksti pradėjo daužýtis su pusberniais Jnš.
6. refl. siausti, išdykauti: Judu nesidaužýkita tei, būkita ramūs Skr. Daužos kap pasiutę Knv.
| Vaikai daũžėsi ant ledo (išdykaudami čiaužė) Vlkv.
7. refl. blaškytis: Daužos lyg velnio užsėstas LTR. Kanarėlė daužosi narvely rš.
8. refl. lakstytis, burkštis: Kumelė daũžos, avis burkščias, kiaulė krekias Skp. Šį rudenį avys anksti pradėjo daužýtis Jnš.
◊ kalbomi̇̀s (žõdžiais) daužýti apkalbėti: Kaip vėjas pučia, medžių šakas laužo, taipo mudu jaunu svietas kalboms daužo KlpD60. Nustos ir svietelis mumi žodžiais daužęs LTR(Pkn).
nùgarą daužýti su kulnimi̇̀s greitai bėgti, skubėti: Bėgo, su kulnim̃s nùgarą daũžė Tl.
rankàs daužýti stebėtis: Ir rankàs daužáu – nebėr avino Als.
apdaužýti tr. K
1. truputį sudaužyti: Vaikai ir tvoras apdraskė, ir langus apdaužė Smn.
| refl.: Apsidaũžė indai par laiką, reik naujų Lk.
2. aptrankyti: Apdaužýk antausius, t. y. aptrankyk J. Arkliai pasibaidė, ir apdaũžė Petrą Mrj.
| Ledai smarkiai apdaũžė (apkapojo) rugius Ėr.
| refl.: Obuoliai apsidaũžė bevežant Ėr. Kojas apsidaužai̇̃ į bul'bas, kol pereini per bulbieną Lp.
| Gali valgyt pilvą apsidaužýdamas, kiek patinka Rd.
ǁ apakėti: Vos tik po kartą apdaužiaũ dirvą, ir akėčia pagedo Km.
3. apmušti: Vyras pačią apdaũžė BM250.
| refl.: Gužynėse apsidaũžo vyrai Gs.
4. apdirbti, aptvarkyti: Vis didžiumą apdaužysim (apravėsime) linų Lp.
| refl. tr., intr.: Jau mes visus darbus apsdaũžėm Ad. Jūs visi išvažiavot, o aš čia niekaip neapsidaužaũ vienas su darbais Lp. Būsim su darbais apsidaužę Prk. Mergos mūs dar šiek tiek apsidaũžo po kampus (apsitvarko) Brt.
5. refl. apsiprasti, aprimti: Kol vaikas apsidaužys naujoj vietoj, tol jam bus sunku Jnš. Ilgiau padirbęs, ir jis apsidaũžė (nuvargęs aprimo) Alk.
6. refl. Šv pasilakstyti, pasiburkšti: Apsidaũžė kalė su kaimyno šuniu Jnš.
atidaužýti tr.
1. daužant atitrupinti, atskelti: Atidaužýk biskutį sūrio man J.
2. atitrankyti, atitalžyti: Atidaũžė jam plaučius, ir reikė mirt Jnšk. Vai, už tą darbą tau antausius atidaužỹs J.Jabl.
◊ ragùs atsidaužýti išsidūkti: Jaunystei reikiant duot išdūkti ir ragus atsidaužyti brš.
įdaužýti tr.
1. įdaužti, įskelti: Visos stiklinės įdaužýtos, nėra nė vienos sveikos Š.
2. K daužant įstumti.
išdaužýti tr. K
1. iter. 1 išdaužti 1: Reikia uždaryt ažulangės, kad ledai neišdaužytų stiklų Š. Dalgė buvo labai išdaužýta Rm. Išdaužýtas kelias And. Nunešk į kalvę pataisyti pentelę, vakar, beplakdami dalges, išdaũžė Paį.
| refl. tr., intr.: Susimušė, langus išsidaũžė Ėr. Kasmet priperku po tuziną stiklinių: žiūrėk, per metus ir išsidaũžo Š. Vienas kitam dantis išsidaũžė Ds.
2. ištrankyti: Kol parjojau, visus kaulus išdaũžė Skdv. Nusivilko šviesų, dryžuotą švarką, išdaužė dulkes J.Avyž. Šiandie graži diena – išdaužýk išnešus tu tuos kailinius ant saulės Pšl.
| Daktaras su triūbele paklauso, išbarškina, išdaũžo Gs.
| Kosulys išdaũžė krūtinę Ėr.
ǁ išblokšti (javus): Šiemet blaškai tokie sudrėgę, nesiblaškia – negali žmogus išdaužýt Ps.
3. ištalžyti, primušti: Jis visiem jum snukius išdaužỹs Pn.
| refl. tr.: Pasigėrei, snukius išsidaužei̇̃ – i vė gerai Žal.
4. užmušti (visus): Kad aš taip kantrybės neturėč, kaip tu, tai visus griaustiniu išdaužyč LTR(Krkn).
5. J, Švnč išskirstyti (iš pradalgių šieną): Paimk grėblį ir išdaužýk šieną iš pradalgių Jnš. Vaikai, nulėkit išdaužýkit pradalgius Kp.
6. refl. ne laiku išeiti, išvažiuoti, išsitrenkti: Išsidaũžė nakties čėse, kai nė šuva nelekia Jnšk. Tas berno šmotas išsidaũžė į kaimą, ir niekap negalim sulaukt Ss.
7. refl. išsibastyti, išsitrankyti: Jis po visus kraštus išsidaũžė, bet niekur gerai nerado Jnš. Išsidaužai̇̃ par mergas, o valgyt namo pareini Ktk.
8. refl. išsišėlti, išsidūkti: Išsirėkia, išsidaũžo atsikėlęs nuo ryto, paskui ramus perdien Jnšk.
nudaužýti iter. 1 nudaužti:
1. Pamažu neškit sesaitės kraitelį, nenudaužykit skrynei pakojėlių LTIII433. Arkliai nudaũžė šlejaraikštes! Lp.
2. Buvo keli obuoliai, ir tuos pačius vaikai nudaũžė Gs. Grūdelius lauke jau vėjai buvo nudaũžę K.Donel.
| refl. tr.: Antanas, nusidaužęs šluotražiu kojas, numetęs nuo uostų ledus, atsisėdęs tarė Žem.
ǁ nupjauti (dalgiu): Rugiai blogi buvo, tai dalgėm ir nudaũžėm Ml. Bulbienokus nudaužiau Ėr.
3. tr. daužant sužeisti, sugadinti: Neužkišk sienojų (kraudamas vežimą), kad arkliui kulnų nenudaužytų Kp. Vėjai nudaužo (nuplėšo) stogus Ggr.
| refl. intr., tr.: Per akmenis neik – čebatai nusidaũžo Jnšk.
ǁ daužant nugalėti: Jo kakta kieta, kaip avino, pasiryžusio savo priešininkus nudaužyti Žem.
4. refl. nusibastyti, nusitrenkti: Jin nusidaũžė toli Ar. Dabar vyrai nusidaũžo naktims į kelintą kaimą Snt. Nusidaužýti iš vieno pašalio į kitą, t. y. nueiti J.
5. refl. Rz nuvargti: Žinoma, par naktis beeidamas nusidaũžo Up.
6. refl. prapulti, dingti: Mano pirštinės kažkur nusidaũžė Brt.
padaužýti
1. tr., intr. patrankyti: Da padaužýkit tolkas, kad spalių neliktų Kt. Padaužýk smarkiau [į duris], tai gal išgirs Vlkv. Jis moka tik kumštimis stalą padaužyti rš.
| Kad aš vieko turėčiau, tai nors tau darželį padaužýčiau (patrupinčiau grumstus) Skr.
2. refl. tr. daužant pasiskinti: Įbėgęs sodan piemuo pasidaũžė botkočiu obuolių ir išlėkė Kp.
3. refl. pasibastyti, pasitrankyti: Pasidaũžė po Ameriką ar dešimtį metų ir vėl sugrįžo Pn.
4. refl. besidaužant gauti galą: Jie tę pasdaužỹs Lp.
5. refl. pasilakstyti, pasiburkšti: Kumelė pasidaũžė J.Jabl. Dar žiemą išmis, pasidaužys, ir bus karvė Lnkv. Karvė dveji metai nepasdaũžė, bergždžia Trgn.
parsidaužýti su triukšmu pareiti, parsibelsti: Dvylikėj parsidaũžė iš kažin kur girtas ir dabar dar tebemiega Jnšk.
pradaužýti
1. iter. 1 pradaužti 1: Su pagaliu ledą pradaũžėm Gs.
| Kelias jau buvo kiek pradaužýtas (važiuojančių aplygintas) Ėr.
2. tr. prakulti (su spragilais): Ir mes pradaũžėm su spragilais kviečių ragaišiui Bsg.
| refl. tr.: Javų tik sėklai prasidaužýdavo Klk.
3. refl. prasibastyti, prasitrankyti: Visą amžių ėsu prasidaũžiusi po svetimas šalis Vlkš. Kur prasidaužei, ė kur valgyt ateini! Ds.
pridaužýti tr.
1. primušti: Parėjęs girtas vyras pridaũžė pačią Jnš. Primušė, pridaũžė nekaltą žmogų, ir daryk tu jam ką! Kp.
| refl.: Gana jau, prisidaũžėt, jeig patys nesiskiriat, tai mes išskirsme Ds.
2. refl. tr. daužant daug primušti: Išėjęs ing krūmus, būdavo, tetervų, jerubių tai su pagaliu prisidaužydavai, kiek tik norėjai, be jokio ginklo BsPII116.
3. refl. tr. daužant prisiskinti: Kai niekas nematė, tai vaikai prisidaũžė pusžalių obuolių Gs.
4. priakėti prieš sėjant: Ar jau sėjat? – Ne, tik pridaužaũ Ldk. Da pridaužysiu velėnas ir sėsiu miežius Žmt. Pridaũžė rugiam, teip ir liko neapsėta Sdk.
5. refl. prisibastyti, prisitrankyti: Užteks da laiko: ir sviete prisidaužỹs, ir namie pribus Ds.
6. refl. prisisiausti, prisilakstyti: Tas mūsų vaikas taip per dieną prisidaũžė, kad dabar nebenori nė valgyti Jnš.
sudaužýti tr.
1. R411 sumušti į gabalus, sutrupinti: Kažin kas sudaũžė puodelį Vrb. Arkliai sudaũžė vežimą Dkš. Nešęs velnias akmenį, didumo kaip gryčios, ir sudaužyt norėjęs Anykščių bažnyčios A.Baran. Sudaužyti į smulkius gabalėlius rš. Akėčios nevienodai įeina į žemes, ir jos plutą tik vietomis sudaužo (suardo) rš.
^ Kad tave grausmas sudaužytų! Ds.
| refl.: Jau visi puodukai susidaũžė – reik naujų pirkt Gs.
2. prk. sunaikinti, parblokšti: Pirmiausia turėjo sudaužyti imperializmo grandines ir išvaduoti šias tautas iš tautinės priespaudos (sov.) rš. Pone, tava dešinė sukūlė (paraštėje sudaužė) neprietelius BB2Moz15,6.
3. sutrankyti: Esu labai pavargęs, visas kaip sudaužytas Pt.
| refl. tr., intr.: Krečiant obuoliai susidaũžo Vlkv. Susidaužýk obuolį, tai bus daugiau skystimo ir ne toks rūgštus Kp. Išpuolė uodas iš ąžuolėlio, susidaũžė galvelę Ppr.
4. primušti: Vyrai, pasigavę vagį, taip primušė, sudaũžė kaip obuolį Jnš.
| Pasivijęs snukį sudaũžė Gs.
5. refl. susidainuoti: Kai susdaužai̇̃, tai gražu Švnč.
◊ sudaužýta širdi̇̀s KI258 sakoma apie viskuo nusivylusį žmogų: Štai dulkėse tavęsp vaitojam su sudaužyta širdimi brš.
uždaužýti tr.
1. sutrankyti: Jį teip mušė, kad uždaũžė ausis, ir turėjo operaciją daryt Skr. Iš kur bus gudrus vaikas, tėvų uždaužýtas Ėr.
2. užmušti: Karalių pririšt prie jo paties žirgo uodegos, tai jį ir taip uždaužys BsMtI151.
| refl.: Užsidaužỹs tie arkliai po namą – bilda, net sienos dreba Ėr.
3. refl. mirti nuo blaškymosi, daužymosi: Be jo pasilikus ko neužsidaũžė iš nerimo Brt.
4. uždirbti dirbant kalvėje: Vyras da uždaũžo, tai ir verčiamės taip Mlt.