žvejóti, -ója, -ójo KBII199, Rtr, Š, RŽ, DŽ, NdŽ, KŽ; H175, R, R141, MŽ, MŽ185, N, D.Pošk, S.Dauk
1. intr. tinklu, meškere ar kitaip žuvis gaudyti, žuvauti: Iš pradžios svieto žmonės penėjosi šaknimis ir vaisiais medžių, paskun pradėjo žvejoti, medžioti, gaudyti gyvius ir anus jaukinti Nz. Va ka gautum su tinklu žvejót, ot žinot, pagautum žuvies! LKT191-192(Zp). Žvejó[ja] motriškos su bride po upį JI235. Daba gali gerai žvejót – Nemune žuvies yr Jrb. Ka žvejósma tiktai kame upelė[je] kokiame, ten ventarį kame užtaisysi Všv. Seniau žiemą nėkas nežvejójo, užšalo ir užšalo Štk. Upis tekėjo iš tokio mažo ežerelio, ten vaikiai liuob žvejós Šts. Aš jau valgyt [žuvies] nenoriu tei[p], ale žvejót nu tai! Pžrl. Pri upių maudos, žvejó[ja] – visi gerumai LKT52(Vgr). Žvejójam nežvejójam, žvejójam nežvejójam – nėkas nekrimta į tą tinklą Šts. Ans labai mokėjo žvejóti, gaudyti lydekas Vvr. Ir ejęs žvejot ir nėko nelaimėjęs MitII38(Klp). Anie su tribridžiu žvejójo tatai Lž. Žvejó[ja] su tinklu, o žuvauja su rankomis J. Eidavo žvejóti su žiuburiais: nešiosi pakraščiais žiuburius, o anie (žvejai) braidys Kv. Naktį geriau žvejót – žuvys tinklo nemato PnmŽ. Žvejoti žeberklu ŽŪŽ14. Žvejójam, būlo, anta Nemno DrskŽ. Liuobam ir į marias žvejóti Klp. Tas ponas laikė savo žvejį, tas turėdavo vis eit žvejót, kaip veik ponas žuvių užsigeisdavo Sch179. Kiti ežerūse ir upėse takišius dėjo, venterius spendė ar tinklais žvejojo S.Dauk. Vaikai tėvo žvejo geba žvejoti M.Valanč. Dar Volovyčia keletą valksmų Lukšto (= Lūksto) ežere kanaunykams užlaikė, kad kumet norėdamys to[je] vieto[je], katro[je] išteka upė Varnelė, galėtum žvejoti M.Valanč. Gražiame ore du žvejų botu ant jūrių žvejoti išbėgusiu Kel1879,134. Tada bylo Simonas Petras jumpi: „Eikim žvejotų“ BPI408. Išvydo Petrą ir Andriejų žvejojančius ir zotag padarė juos žvejais žmonių DP335. Žiūriu ant marių: žvejeliai žvejója JD125. Žvejõs mano mergužėlė, žvejõs mano mergužė JV123. Ką mes veiksim šilkų tinklu? – Šilkų tinklu bežvejosim KlvD3. Eičiau žvejoti, žuvų ieškoti, mergelę privilioti LLDII568(Brt). O žvejóti ta reik sėdėti ten ant valtės i laukti, kumet ta žuvikė čia antkibs End. Aš su meškere nenorėjau žvejóti – kaip ten žuvikę gyvą pakabink į gerklę Krž. Didliai paslankus žvejóti – kiaurai sėdės pri tos upės Yl. Tai šniūrus meta, tai su meškere žvejója PnmŽ.
| refl. NdŽ.
2. tr. ŽCh59, ŠT62 žuvaujant gaudyti: Kiti vėl aria žemę, kiti gi (= o kiti) žvejoja žuvį A1884,299. Pri to žiburio motriškosios verpė, vyriškiejai virves vijo, tinklus mezgė žuvims žvejoti S.Dauk. Kur jau ne pakulų tinklais (orig. tinkłeis) turėjo žvejot žuvis pilvui ant peno, bet tinklu žodžio Dievo turėjo gaudyt žmones, nuskendusias tuose geiduliuose kūno ir žemės DP379. Siuntė mane motynėlė žuvelių žvejóti JV53. Da žuvelių nežvejójau, pamačiau mergelę (d.) Smn. Žvejų menkios nežvejotos, nauda nepelnyta KlpD29.
3. tr. NdŽ skirti žuvims gaudyti: Nebžvejó[ja] to ežero, nebgirdėties Grd. Jūrios marios nežvejótos, pelnai nepelnyti JV53. Jūrės marės nežvejotos, tai nėr pinigėlių DvD287.
4. tr., intr. stengtis pagauti, ieškoti, rinkti: Veizėk i gaudys, i žvejós po tą bliūdą kokį gabalą Klk. Dabar iki vėlybos vasaros ten stovi vanduo ir gandrai žvejoja varles I.Simon. Rasi jau išdykai, varlių per daugel turėdams ir savo rupuižes iš prūdų mūsų žvejódams K.Donel. Molį nešinos [blezdingos] įšaus pro tarpangį ir lipdys sau lizdą, ir vėl maus pakeliuo, musėles žvejódamos Sg. Katinėlis nabagėlis mėselės žvejójo Š(Zp). Žvejõs mane (seserį) brolužėliai po jūres, po mareles JV440. Kopininkai, mieli kūmai, ar ištrauksit, ar žvejósit mano brolytėlį? Sch8.
| prk.: Tie pabengė darbą, važiuok vėl žvejóti kitų [samdinių] Rnv. Sėdi prie kelio ir žvejoji praeivius rš. Vaikiai susikibs, susikibs pri kitas kito su rankoms, po tą pievą mergeles i žvejós (toks žaidimas) End. Broliai sesytę žvejojo KlvD23. Jėzus gi tarė Simonui: „Nebijok, nuo šio laiko tu jau žmones žvejosi“ SkvLuk5,10.
| Penkis kartus žvejojo kulipkas kulkosvaidžio iš [sužeistojo] vidurių Ps.
5. intr. prk. žvalgytis, dairytis: Seniau, kai tik atnešdavo laišką, jis tuojau skaitydavo, o dabar kažin ko po kertes akimis žvejoja L.Dovyd. Nežvejók akim po lubas Skr.
apžvejóti tr. kiek panaudoti žvejybai, apgaudyti: Mėgėjams priklausančius ežerus būtina kas keleri metai apžvejoti tinklais sp. Neapžvejotuose plotuose gausu sterkų ir kitų žuvų sp. Gyvos žuvys parduodamos dažniausiai rudenį, kai apžvejojami tvenkiniai sp.
išžvejóti
1. tr. R43, MŽ57, MŽ2118, S.Dauk, Š, NdŽ (žuvis) išgaudyti.
2. tr. N, KŽ išžūklauti: Mudu išžvejójova visą prūdą J. Iškerta mišką, išžvejo[ja] prūdus Jzm. Jūres marias išžvejosim, tai užsimokėsim LTR(Klvr).
3. intr. Š, NdŽ kurį laiką žvejoti.
4. ištraukti: Ta trisdešimts jau išžvejójo [skenduolių], dar žvejo[ja] Trk. Jis su pakajum savo išžvejotą jumprovą galėjo parvesti Sch182.
ǁ išgraibyti: Vaikai išžvejójo visus kankolus iš putros Šll. [Kranklys] mokėdavo vikriai išžvejoti makaronus iš sriubos T.Ivan.
nužvejóti tr.
1. kiek sužvejoti: Ar kasdien atnešat žuvį į Palangą? – Kaip kada nužvejojam Plng.
2. viską išžvejoti: Jūrias marias nužvejosim, pelnus nupelnysim LTR(Ldk).
pažvejóti
1. intr. kiek žvejoti: Py upės liuob pažvejóti Rsn. Kokią krytę turės kas, nu bėgsiam pažvejóti Tl. Aš mėgėjas pažvejót su rankums – sugebu šitą gerai Jrb. Naktį išeini vasarą pažvejót ir dieną dirbi, jaunam nieko JnšM. Tame ežeraity marga lydekaitė – eisiv mudu pažvejóti JD46. Eisva mudu du broleliu pažvejóti JV11. Antras išė[jo] pažvejotie in strovią upelę LB107. Šeškas mėgsta pažvejoti Blv.
| refl.: Vogčiom pasižvejódavo, vakare viedrus pilnus prisinešdavo Aln. Pasižvejót nuvažiuoju prie ežerų, kur čia yra Plut.
2. tr. pagaudyti kiek žuvų: Teip jau liuob išbėgs naktį i pažvejós žuvies biškį Plt. Vaikas atveža šieno, malkos atveža, žuvies pažvejójęs, zuikį nušovęs, grybų pagrybavęs Stl. O kurgi buvai, bernyti mano? Ar ant jūrių maružėlių žuvelių pažvejóti? JV377.
| refl. tr.: Mes patys galime žuvų pasižvejoti sp.
3. tr. pagaudyti: O aš nusipirkčiau žaliųjų šilkelių, pažvejóčiau mergužėlės po jūres mareles JV429.
4. intr. prk. pasirūpinti, kad lytų: Ryto Petro diena (VI.29), pažvejós Petras žvejelis Bt.
pražvejóti tr. truputį sužvejoti: Pražvejójau žuvies – būs bulvynė su žuvia Šts.
prižvejóti tr.
1. S.Dauk, NdŽ, KŽ prigaudyti žuvų: Žuvies prižvejójo tiek, kad laivas lūžte lūžo (ps.) Vkš. Kame gi žuvikių prižvejojai? Žem. Diena šalta, lietus, Venta užtvinusi – vargiai prižvejos ką nors Pč.
| refl. NdŽ, Trk: Prisižvejósam, kiek reik, i nešamos Akm.
2. tr. euf. prišlapinti: Vaikas naktį lovą prižvejójo Tr. Dideli jau vaikai, o kas naktį prižvejója lovas Msn.
| refl.: Tai prisižvejójęs, vaikuti! Bsg.
3. refl. tr. prk. daug ko prisirinkti: I darbus išmokau dirbti, i dainų prisigaudžiau, prisižvejójau Plt.
sužvejóti tr.
1. R34, MŽ46, D.Pošk, Sut, N, NdŽ, KŽ sugauti (žuvų): Jis sužvejójo daug žuvies J. Žuvelių i pirmu liuob tujau sužvejós ir atveš Slnt. Sužvejójau porą dyglių i biskį smulkios (juok.) Šk. Kūmale, kame tas žuvis sužvejójai? PP61. Žuvės pačios atplaukia pri krašto ir duodas sužvejoti brš.
sužvejójamai
| refl. N.
2. R123, MŽ162, Sut išgriebti: Tič tylėk, nedejuok! Aš jį (paskendusį kirvį) tau sužvejósiu Jrk20. Gal tas kiaušis kietesnis būs – vėliau tesužvejójau Trk. Mani gandrai sužvejójo į Agluonos pievas su tums ilgums kojums Dov. [Gandrai] valgį sau sužvejót pas klaną nulėkė greitai K.Donel. O tu sužvejosi mano vainikėlį iš jūrių, iš marelių RD31. Tačiau kaži kaip palaimingu būdu tapė tas ponas dar gyvas sužvejotas ir ant krantos ištrauktas LC1883,5.
3. NdŽ, KŽ įgyti, pasirūpinti (ppr. nelegaliai): Daugiau nieko negalėjau sužvejót, va tik tiek Jnš. Mes i mašiną sužvejójėm Krtn. Rokas, vinimi svirno duris atsirakinęs, sužvejojo rūkytą dešrą, sukirto stačiom P.Trein. Ir čerpių buvo, ir medžių buvo, ir net langams stiklų – iš kur ji tą viską sužvejojo, težinojo jinai pati I.Simon.
| Mūs pačių gyvenimas teka labai siaura sriove – ne kiek sužvejosi žinių V.Kudir.
| refl. tr. NdŽ: Iš kur Grėtė susižvejojo dizenteriją – taip ir lieka neaišku I.Simon.
4. prk. priimti naujagimį: Bobutė sužvejojo vaiką LMD(Gd).
5. menk. pagimdyti (ppr. nesantuokinį vaiką ar daug vaikų): Aš jos vaiką sužvejotą palikčiau viešpataut valstybėj Lenkų B.Sruog.
| refl. tr.: Mama susižvejójo tų vaikų Sg. Nereikėjo susižvejoti! Nereikėjo savęs mėtyti patvoriais! J.Gruš. Ta merga lakstė lakstė, kol vaiką susižvejójo Rs.