žeñgti, -ia, -ė KBII155, K, I, Š, Rtr, DŽ, NdŽ, OGLII336, KŽ; H, R, R94,317, MŽ, MŽ123,424, D.Pošk, S.Dauk, Sut, N, M, L, LL237, ŠT215,366,416
1. intr., tr. einant kelti koją: Žengiu, žangstau SD281. Atlankysiu visus, kurie puikaudami žengia per slenkstį SPII179. Jau jis žeñgia eit Dsm. Kai žengiaũ lėkt, i stvėrė koją sopėt Klt. Nuo tako žeñgsi, sniego virš kelių Krs. Atejau ir žengiù, tai kap nėriau nosia Pv. Kap žeñgs an akmenelio, kap duos ravan, kašelę po savim, i atsinešė tik penkius sveikus [kiaušinius] Švnč. Žeñgė par ravą, kaip virto dirvon Žl. Koją žengei̇̃, i virsti, slidu Klt. Kuinai tau akėdami žeñgt nesistengia K.Donel. Par virvę nereikia žeñgt Mlk. Paskutinį kartą liūdnas slenkstį žengia rš. Per gulintį žmogų negalima žengt – jis neaugs LTR(Srj). Per šluotą žeñgt negalima [nėščiai moteriai] Srj. Neženk, svočiute, per slenkstį, per slenkstį – mano slenkstis šakotas LTR(Kš).
| prk.: Žengia [silpnavalis] per kitų laimę, per lavonus J.Gruš.
ǁ tr. eiti (žingsnį): Koks te ejimas – žingsnį žeñgia ir stovi Klt. Pėsčias i žangsnio niekur nežeñgia, tai su dviračiu, tai su mašina Klt. Žeñga dar žingsnį ana sau kaip jauna Trk. Kur tik žengiu žingsnelį, vis ašarų upeliai LTR.
^ Žeñk žingsnį platų – mažiau nuplėši batų Jrb.
2. intr. einant kur patekti: Žeñk į vidų! K. Ženkit, meldžiamieji, į vidų! J.Jabl. Einu laisvai, žengdamà sa[vo] trobon Drsk. Tačiau staiga iššoksta durys, vidun svetimšalis naktinis žengia B.Sruog. Tiktai norėjo žengti į priemenę, girdi – už tvoros kaimynas kažin ant ko plūsta Ašb. Tas (kunigas) atejo, nedrįsdamas vienok žengti į kambarį, už durimis stovėdamas išklausė nusidėjimų ir išrišo M.Valanč. Trobon žengusi, pūkšteldavo į plačią geldą ledinio vandens, tik ką pasemto iš šulinio, ir prausėsi pasiūžčiodama J.Balt. Jis turėjo žengti į laivą SkvMr4,1.
ǁ artintis, prieiti: Šitaigi mes tave jau su kokia meile galėjome žengiančią sūnausp pralydėjome ir sakiojome tave nuog tolo, Merga pagirtoji DP617. Aaronas ir jo sūnūs tur anomis (kelnėmis) vilkėtisi, kad eis ing šėtrą tabernakulo alba altoriausp žengs BB2Moz28,43. Po tokia malda žengė ji stulpop, kuri buvo už galvų patalo BBJdt13,7.
ǁ prk. patekti: Prie realinės mokyklos būdavo dar vadinamoji rengiamoji klasė, kurioj mokslas truko vienerius metus, ir kas jos kursą gerai išeidavo, žengdavo į I klasę J.Balč.
| Prie tėvo gyvos galvos, nežengdamas į sostą, gavai karūną Lenkijos J.Gruš. Dangun žengti B130. Viešpats dangun žeñgė KI417. Po tam kad žengė Ponas danguna, savuosius apaštalus ramino ir liepė viename mieste laukti, pakolei dvasią šventą nusiųsiu PK171. Tikim Jėzų dangun žengusį, dangų mums atvėrusį Mž296. O kad tai kalbėjo, atejo debesis, ir uždengė juos, ir išsigando, kad anys žengė debesin Ch1Luk9,34. Ir kaip anys veizdėjo ing dangų jam žengiančiam, šitai du vyru stojose pas anus rūbuosu baltuosu, kuriuodu kalbėjo: vyrai Galilejos, ko stovite, veizdėdami ing dangų? VlnE73.
| prk.: Malda širdes, ne nasro, žengia ing dangų DP538.
3. intr. judėti į priekį, eiti, žingsniuoti: Greitai žeñgia senutė Upt. Žeñga drąsiai [vaikas] kaip didelis Krš. Kas gi te teip žeñgia, ar ne dėdė? Skp. Kap duos didelis lietus, neseka nė glestert, nė žeñgt Rod. Žeñgia, jau žeñgia po biškiui vaikas Klt. Aštuonis devynis kilometrus su pienu žengu parduot Klm. Žengė kelis žingsnius ir sustojo J.Jabl. Praleisiu, ba tu žengi̇̀ greičiau Šlvn. Kap aš tik žeñgt, tep mane riest Kpč. Žeñgiam jau, vaike! Dg. Žangus arklys žeñgia dideliais žingsniais J. Einu par laukelį, žengu ant kalnelio S.Dauk. Aš tik žengù, tik žengù, jei aš greičiau bėgu, i tas vagis [vejamas] greičiau End. Po mažo penkto[je] šešto[je] dieno[je] žeñgsi liuob visur kaip kumelė Krš. Ir kur einat, kur žeñgiat? Mrc. Kur eisi, kur žeñgsi, o namie geriausia Stk. I žeñk, ka kojų negal pakelti End. Ana žeñga i žeñga iš paskos Žr. Lapinas žengė su jaunąja aplinkui skobnių V.Krėv. Žengė žengė Mikutis per girias, o kaip nėra, taip nėra nei galo, nei krašto A.Vaičiul. Atsisveikinau, paėmiau lazdą į rankas, tarbą ant pečių ir žengiau į šio plataus pasaulio visai priešingą nuo Šaltuonos pusę J.Sav. Leidžias saulė už kalno, garsu, nėra vėjo! Žmonės ramūs sau žengia taku Mair. Kur žengęs, kur ėjęs, Petras apmaudais nesiliovė Žem. Kiti pradeda aplink jį (aukurą) žengti skrituliu, dešinėj pusėj – dešinėn, kairiojoj – kairėn Vd. Kur žengiu, ten ar vokietis su kryžiumi, ar lenkas V.Krėv. Davė jai saulė čeveryką, kad ji žengė, nužengė penkis šimtus mylių LB169. Kur eidami, kur žengdami, atminkime Pono mūsų Jėzaus Kristaus, jog jis mus mylėdams dėlei mūsų kentėjo BPII25.
| prk.: Kaip sakė [tėvai], teip ir žeñgia [gyvenimas] Alks. I da kada karas bus, i vėl žeñgs par Lietuvą, matysi Pgr. Teip lietuviai žengė nu nelaimai į nelaimą S.Dauk. Mano ūkyje gyvenimas labai mizernai žengė J.Sav. Niekados nesitikėjau, kad mūsų sodietės taip norėtų žengti pirmyn, taisyti savo gyvenimą Pč. Čia mano išmanymas netoli žengia V.Kudir. Ir taip, paduodamos viena antrai ranką, žengsma keliu mylimosios literatūros Žem. Jaunas, gražus, galingo talento žengia šiandien Antanas Baranauskas vienoje gretoje su visų laikų įžymiausiais pasaulio rašytojais humanistais LKXIX24. Gentinis apšvietimas tiktai tėviškoje kalboje gal’ prigulinčiai pirmyn žengti, kitaip eina kaipo vėžio žingsniu A1884,331. Ji ryžosi žengti prieš motinos valią M.Katil. Rodos, girdi, kaip iš tyko žengia naktis, kaip ji migdo žemę J.Paukš. Matau, kaip tu [,Lietuva,] ateisiančiais laikais žengi laisva, didinga ir be sielvarto, be pančių J.Aist. Žeñkime su Christumi tąja valanda širdimi DP230. Su Christumi nežeñgia lepumas nei godas DP230. O galiausiai [reikia], idant iš tikros ir geros valios abi šali, žengianti ing malženstvą, apreikštų tatai tarnui Dievo, žodžiu Dievo pastiprinančiam malženstvą PK229.
^ Žeñgia kaip su ugnim (greitai) An. Žeñgia visur kai perkūnas Drsk. Senu taku kai kam žengti lengviau, negu praminti naują rš.
4. tr. prk. leisti, imti eiti (metus): Jau ketvirtus metus žeñga vyras (vaikaitis), matai koks jau Rdn. Sena, jau devintą [dešimtį metų] žengù Krš.
5. intr. prk. įeiti, pradėti: Kitus metus septinton [dešimtin] žengiù Str. Buvai tada žmogus skaisčioje jaunystėje, aš gi jau žengiąs į senatvę M.Katk.
6. intr. knibždėti: Teip jog upė žengs varlėmis, kurios išeis ir namuosna tavo ateis Ch2Moz8,3.
◊ (kieno) pėdomi̇̀s žeñgti sekti: Drąsiai stverkis už žemės darbo, ženk tėvelio pėdomis, darbuokis apie ūkį Žem.
per Rubikòną žeñgti kng. imtis kokio svarbaus darbo: Ir svarsto – ar žengti per Rubikoną rš.
prie altõriaus žeñgti tuoktis: Jei pri altõriaus žengi̇̀, remtai, tikrai, o daba vis skyrimos galvo[je] Krš.
[gãlo] žeñgsnio nežeñgti nieko nedaryti: Jis gãlo žeñgsnio nèžengė be štukės Lp. Aš be jų, be lazdų, ir žengsnẽlio nežengiù Sld.
žiñgsnio nežeñgsi visur; dažnai: Žiñgsnio nežengsi̇̀, vis dvaras dvarelis Skp.
[nė] žiñgsnio (žeñgsnio) nežeñgti
1. neiti, nesilankyti: Gerk, muškies, tik nežeñk žeñgsnio bažnyčion (apie ateistų veiklą) Drsk.
2. nieko nedaryti: Mozūrų kunigaikštis nė žingsnio nežengs be garbingo lenkų karaliaus pritarimo V.Krėv.
antžeñgti, añtžengia, añtžengė (ž.); Sut, N, S.Dauk, [K] žr. užžengti:
1. Añtžengiau ant dalgio ir įsipjoviau Ggr.
ǁ Š Añtžengiau antžygį, t. y. siūlus pažavėtus J. Ans būtų pagyvenęs dar kelias dešimtis metų, ka būtų antžygio neantžengęs Plt.
2. Ir kėlės iš nuomirusių trečią dieną pagal Rašto, ir antžengė ant dangų brš.
apžeñgti, -ia (àpžengia J), àpžengė tr.
1. K, J, ŠT299, Rtr, KŽ apeiti aplink.
2. J nekreipti dėmesio, aplenkti.
3. NdŽ prk. aprėpti, paimti savo žinion: Kuo gi Vokią bepavertusi yra kumšties galybė? Juk iki karo Vokia buvo beapžengianti kone visą pasaulį Vaižg.
atžeñgti, -ia (àtžengia), àtžengė K, Š, Rtr, KŽ, DŽ1; MŽ, S.Dauk, N, M
1. intr. žengiant ateiti: Vos atžengiau, t. y. atėjau J. Va tiktai jy àtžengė, ir tu parejai Pv. Àtžengia per kiemą Pns. Atžengia už jų iš pat gilumos [scenoje] vidurio vienas aukštas pavidalas, dide liepsna nešinas Vd. Ir atžengs nei vėtra iš pietų RBZak9,14. Atžengę gi broliai jo ir visa sangentystė paėmė kūną jo BaTeis16,31.
| prk.: Ogi pavasaris atžeñgdams su vasara miela atliktų žiemos darbų visur pasigenda K.Donel.
2. intr. Ūd peržengus ką grįžti atgal: Jei per botagą peržengė kas, liepk atžengt, ba juo sudavus gyvuliai kraujais šlapinas Vlk.
3. tr. pažingsniuoti: Atžengusi kelis žingsnius atgal vėl davėsi tiesiai R.Gran.
ǁ atmatuoti žingsniu: Reik atžengti tris žingsnius nu medžio ir kasti piningus Šts. Tas atžengęs 50 žingsnių ir sakąs: „Bėkiatės, kurs greitesniai pribėgsiat, tam būs tie daiktai“ S.Dauk.
| refl. tr.: Šešius žingsnius atsi̇̀žengė ir užsikalė mietukus Krš.
4. intr. prk. grįžti atgal, nedaryti pažangos: Atsiliko vienas [iš sutuoktinių] ir tapo antram pasvaras dvasiai: kultūra nebekils, abudu atžengs, ne pažengs, ir paties gyvenimo prasmė suprastės Vaižg. Dabar jie yra kiek atžengę, nes nemokšų tarp kaimiečių ir miesto darbininkų pasitaiko gana daug Šlč.

×dažeñgti, -ia, dàžengė (hibr.) intr.; D.Pošk prieiti, pasiekti einant.
įžeñgti, -ia (į̇̃žengia), į̇̃žengė intr. K, Š, Rtr, DŽ, KŽ; SD1198, H, H184, MŽ, Sut, N, M, LL284, ŠT32,49
1. NdŽ žengiant kur įeiti: Įžeñk nors pusvalandžiui mūsų pastogėn Š. Aš vėliau iñžengiau kap ana Arm. Žiūrau, iñžengia – boba didžiulė, o lazda dar didesnė Pv. Tik iñžengiau trobon, ir užpuolė Lp. Į̃žengu į savo trobą, ir akys atšvinta Trš. Kab durys buvo žemos, palenkia galvą, kad inžeñgt Kč. Vienas gaspadorius, naktij iš miego pabudęs, mato duris atsiveriant ir baltą deivę į stubą įžengiant Kel1854,52. Sugirgždėjo durys, padvelkė lauko šaltis, į pirkią įžengė grįžusi mama J.Gruš. Čia mano koja daugiau neįžeñgs Pns.
| Prancūzų ciecorius Napoleonas, į mūsų žemę įžengęs, įsakė vėl turėties naujojo metų skaitliaus M.Valanč. Turėjo Ponas įžengt ing Egiptą, kur buvo nevalioj tėvai mūsų, o padaryt pamstą ant karalystės anos MP149.
ǁ užeiti, apsilankyti: Niekas pas mane neiñžengė, nieko neduosiu nei broliamu, nei seserimu Dv. Jiej pas mane neiñžengia, nor eina pro šalį Kb. In tėviškę negali [dėl marčios] nė vienas brolis inžeñgt Mrk. Kurs to nepadarys, gyvam tebesant nevalnu bus jam į bažnyčią anė įžengti, o po smerčio nevalnu jo ant šventos vietos kavoti P.
| prk.: Į namus įžengė skurdas rš.
ǁ įstatyti koją: Neinženk puodan Lp.
ǁ įlipti: Viešpatie, neturiu nei vieno žmogaus, kuris įmestų mane sodžiaukon, kad vanduo maišomas yra, ir noris eimi, kas kits įžengt pirm manęs Ch1Jn5,8. Ir kad įžengė anysjan eldijon, vėjas nutilo Ch1Mt14,32. Jūros pakrančio viešpatis įžengė į mažą laivelį S.Čiurl.
ǁ NdŽ prk. patekti: Į sostą įžengė vos 17 metų amžiaus LEVIII64.
| Ar įžeñgsi tu į dangų? J. Bet jog mes nenužengėme ižg dangaus, todrinag ir dangun niekad neįžengsime DP453. Žinau, Viešpatie, jog neatmainei būdo nei veikalo, kurį turėjai ant žemės, norint dangun įžengei DK150-151.
| Už troptus labai mokėj[o], ne kiekvienas galėj[o] inžeñgt te Nmj. Savi namai, kaip dangun iñžengiau Adm. Apvilko suknele, vis tiek kai dangun iñžengiau Klt. Rodės jau, jog Lietuvos didybė sulig ta diena įžengsai į grabą ir tapsai lig paskuojo išnaikinta S.Dauk. Didieji prasmės ir aukos klausimai įžengė jos sielon, ir ramybės nebebuvo rš. [Danguje] tokia aikštis ir visų daiktų palyginimas bus, kokio nei akis regėjo, nei ausis girdėjo, nei ing širdį žmogaus įžengė, tiektai anų, kurie randas vertais jo vartojimo DP542. Ir įžengęs [Kristus] būtinai ing įsčią mergos palaimintos, pradėtos iš Dvasios Š[ventosios], idant apčystytų prasidėjimą mūsų, kurį buvo piktoji dvasia pabjurinus DP598.
2. pajėgti daryti žingsnį, paeiti: Žangus, kurs gerai įžengia, įeina (apie žmogų ar gyvulį) J.Jabl. Kai ilgiau pasėdžiu, tai nutirpsta kojos, ir visai neiñžengiu Dsm. Kap lietai, purvynas tokis, kad neinvažiuosi, neinžengsi̇̀ Drsk.
| refl. tr.: Įsižengęs žingsnį antžengiau ant dalgio ir įsipjoviau Ggr.
3. prk. imti eiti, leisti (metus): Į septintą dešimtį į̇̃žengiau Grd. Jau įžeñgsu į devintos dešimties penktus metus, visai senė Krš. Aš jau į̇̃žengiau į antrą šimtą Šd. Aštunton dešimtin įžeñgęs jau, jau pasenęs Mžš.
| Lietuva įžengia į antruosius dar ne visai tikros nepriklausomybės metus sp.
| Kai kovo mėnesin įžeñgsme, tai jau jau!.. Mžš.
4. LL185,284 pradėti: Įžengiamóji paskaita NdŽ. Įžengiamàsis skyrius [mokykloje], tas tai be vertės Snt.
5. refl. nusižengti: Kurie įsižengia tame prisakyme? AK62. Atleisk mūsų kaltybes ir paklydimus, kaip ir mes dėl meilės tavo dovanojame broliams savo, kurie mumis įsižengė Tat.
išžeñgti, -ia (i̇̀šžengia), i̇̀šžengė Rtr, NdŽ, KŽ; L, H184, Sut, N, ŠT368
1. intr. LL296, Švnč padaryti žingsnį: Arklys nei̇̀šženga supančiuotas, paleisk palaidą Šts. Tu per dideliais žingsniais žengi, aš negaliu išžeñgt Mrj. Per slenkstį išžeñgt negaliu Srj.
2. intr. Sut, K, LL296 išeiti: Senis i̇̀šžengė iš vidaus J. Ìšžengei oran, zbitką padaro [vaikas] Klt. Kai tik iš miško i̇̀šžengi, ir jos namas Bgt. Jiems pradrįsus ir iš buto išžengus, varpai nutyko BsV46.
| prk.: O teip kad tiktai nedaug išžengs iš to kelio jo MPIII24.
^ Drobužio neturėk, i par slenkstį neišžeñgsi Trš.
| refl. Lex101.
3. intr. ŠT23 išlipti: Kap tik iš lovos išžengsiù – tai ir galva sukas Pv. Išžeñgęs iš lovos, tuoj pakalbėk poterius Š.
| Plest ir nukrito ant žemės velvetinis sijonas, ji išžengė iš jo viena, paskui ir antrąja koja rš.
| O Petras, išžengęs iš laivo, ėjo ant viršaus vandenio BtMt14,29. O kad išžengė iš vandenio, dvasia Viešpaties pagavo Filypą GNApD8,39.
4. intr. nusižengti, pažeisti: Ir patis Christus brolį, išžengiantį urėdop bažnyčios, apraišyt įsako DP284.
5. tr. įtaikyti ribą: Dar šešėlio nei̇̀šžengiu, dar anksti pusryčių [gyvulius suguldyti] Pkn.
nužeñgti, -ia (nùžengia), nùžengė K, Š, Rtr, KŽ, DŽ1; Q4,11, SD1175, SD333,460, H, H184, R, MŽ, D.Pošk, L, ŠT8, OGLII336
1. intr., tr. nueiti: Tep pasakė, ir kap žengė, tep ir nùžengė Pv. Vos nùžengė kelis žingsnius, kai išėjo girios kraštan NdŽ. Sūnus paėmė arklį už galvos, už apinastrio ir tris žengsnius nùžengė su tuoj arkliu Sn. Jis pirmas nužengė keliu, kur prakeikton šalin veda V.Krėv. Vos tik nužengė galą, kai susyk pasijuto blogai P.Cvir. Kai apsiaunu, vienu žingsniu (orig. vieno žingsnio) keturias dešimtis mylių nužengiù LB240. Man tie rakteliai rytą nesikels, man darbelio nebedirbs, visų tavo žingsnelių nenužengs NS596. O kada prasidėjo didis maištas, bijodamas hetmonas, idant Povilą tarp savęs nesudraskytų, liepė žalnieriams nužengt o išplėšt jį iš vidaus jų BtApD23,10. O kas yra and dangsčio, tenenužengia namuosna nei įeit juosna išimt ką iš namų savo Ch1Mr13,15.
| prk.: Buvo tokios baisios žaizdos [ant rankų], o paskui nùžengė į kojas PnmŽ. Juo į didžiaus vietą šlapią nuoženga augymė, juoba mažiaus betur plaukų P. Nežinau, kaip toli yra nužengęs ligi šiol žodyno darbas J.Jabl. Krūmas tebežydi kaip žydėjęs; nei per plauką nenužengęs tolyn J.Balč. Čia užaugau, čia numirsu: nėkur nenùžengiau Lkv. Ir nužengsiu į kapą su tuo skausmu giliu, kurs be vardo paliks visados!.. Mair.
2. intr. R206, MŽ274, Sut, S.Dauk, I, M nueiti žemyn, nulipti: Nuo kalno nùžengiau J. Per kopėčias nùžengė žemyn NdŽ. Nùžengiau nu paskutinio laiptuko ir aprietėjau Rdn. Kada [vaikas] nùžengia, ir parvirsta Drsk. Nùžengiau žemyn i patempiau koją Klt. Kitas [grįždamas namo] nužengė šalia tilto ir ko neužsimušė V.Kudir. Vos tik ji nužengė [iš mašinos] ant žalios vejos, tuoj aplink ją tarsi grybai pradėjo dygti krepšiai ir krepšeliai su Vilniaus pyragais K.Saj. Nuo krasės nužeñgti KII227.
3. intr. nusileisti: Kaip sutvėrė vis pasaulį Pondievas, ir nùžengė an žemės Sd. Kur aš eisiu nuog dvasios tavos ir kur pabėgsiu nuog veido tavo? Jei įžengsiu ing dangų, ten tu esi, jei nužengsiù ing pragarą, ir ten esi DP261. Dieve, idant perlaužtumei dangų ir nužengtum̃bei mūsump DP429. Ir kaipogi aš turiu pasislėpt, Pone, po akimis tavo, nes jei nužengčia ir po žeme, tada tave rasiu, kačeib teipag užžengčiau ant dangų, o tu tenai esi MP119. Todrin raginamas, idant nužengtų nuog kryžiaus, neklausė tų žodžių, bet iki smerti karojo ant kryžiaus ir numirė ant jo SPII217. Anielas nes nužengdavo tikru čėsu anon sodžiaukon ir maišydavo vandenį, kurs tada pirm atajo, kad pamaišytas buvo vanduo, pasveikdavo noris nežnau kokia liga buvo suimtas Ch1Jn5,4. Tikime, jog [Kristus] peklon nužengė ir kėlėsi trečią dieną tatai dėl nuteisinimo visokio žmonių gimimo PK111. Kristus nužengė B. Ateis pons kūniškai, mačnai ir poniškai, nuog dangaus jis nužengs, kalbės ir netylės Mž158. Eš raudodams nužengsu ingi duobę manop sūnauspi BB1Moz37,35. Nesa trečią dieną Ponas nueis žemyniu (nužengs) po akim visų žmonių ant kalno Sinai BB2Moz19,11. Šventoji dvasė nùžengė iš dangaus KI417. O štai dangus atsivėrė jamui ir regėjo nužengiančią dvasią Dievo kaipo karvelį ir ateinančią ant jo NTMt3,16. Regėjau dvasią nužengiant iš dangaus kaipo karvelį, ir atliko and jo Ch1Jn1,32. Jeigu esi sūnus Dievo, nuženk nuog kryžiaus Ch1Mt27,40. Nužengė [Zachejus] veikiai nuog anos figos ir priėmė Jėzų su didžiu džiaugsmu DP574. Kurs žemyn nuožengė, tas pats est, kurs užžengęs yra ant visų dangų, idant jis vis papildytų VlnE172. Jei yra karaliumi Izraeliaus, tenužengia nu kryžiaus, o tikėsiame jam ŽCh225. Aš nužengiau iš dangaus ne savo valios vykdyti SkvJn6,38. Pats Raštas šv. apznaimija, jog tas, kurs nuožengs į peklą, niekados iš ten nebišlips P.
| prk.: Ne ta tai yra išmintis, kuri nužengt iš aukšto, bet yra žemiška, prigimta, velnio Ch1JokL3,15. Tenai (į dangų) užžengė vaisius žemės aukštas, ižg kur geriausieji davimai ir dovanos tobulos nužengia DP616. Toji yra tieg duona, nužengiantyji ižg dangaus, idant, kursai ižg jos valgo, nenumirtų DP138. Aš esmi tieg duona, kuri iž dangaus nužengiau SPII80.
4. refl. R49,135,256,361,363,371,375, MŽ, MŽ66,178,342,484,487,498,503, N, K, L, Š, ŠT257,350, Rtr, DŽ nusikalsti, padaryti ką bloga: Neteisybę padarau, nusižengiu, nusidemi kuom R56, MŽ75. Ans nusi̇̀žengė i aną pasvadino į kalėjimą Štk. Mirtina nuodėme (nj.) nenusi̇̀žengei, gali eiti pri Švenčiausio [sakramento] Sd. Ana nusi̇̀žengė, t. y. gavo vaiką J. Čia jau darbai nusižengami̇̀ Skdv. Užtraukdavo su beržine rykšte, žinai, kai nusižeñgdavau Erž. Tai turėjau kuoj prieš jį nusižeñgt, kad jis tau tep daro Pns. Kaimynai saugojo vieni kitus, kad kuris nors jų nenusižengtų ir visam kaimui neužtrauktų nelaimės rš. Kol jaunas buvau, apie tai negalvojau, o vėliau ir tiesos neturėjau nusižengusiems dovanoti V.Krėv. Esi nusižengęs, nusižemink, žmogau Tat. Atleisk nusižengiančiam OsG153. Jaunius lyg lietuvių kalbai nusižengia LTII325(J.Jabl). Teta nusižengė savo įpročiui pasiklausyti, kaip ir ką šneka pažįstami žmonės rš. Ak bėda su tais griešnaisiais žmonėmis, su tais žmonėmis didžiai nusižengiančiais Ns1849,1. Čion pagalbą aš randu, kad kuomi nusižengiu PG.
◊ ki̇́ek gaidỹs nužeñgia truputį (apie dienos pailgėjimą): Dienos dabar ilgiau, ki̇́ek gaidỹs nužeñgia Mrj.
pažeñgti, -ia, pàžengė Š, Rtr, KŽ, DŽ1; D.Pošk
1. intr., tr. NdŽ kiek žengti, paeiti: Nei iš vietos kumelė nebepažengia Rd. Pažeñgia žingsnį kitą ir vėl stoja Krs. Arklys, dabok, jau pažeñgęs šonan Klt. Mėgina eiti, bet, žingsnį pažengęs, griūva greta gulinčiųjų draugų A.Gric. Žengiu, nepažengiu lyg prieš didelį vėją P.Cvir. Negalėjome iš vietos nei žingsnio pažengti DS171(Rs).
| prk.: Žingsnio ans (vyras) nepàženga, ka [žmona] nezyztų Krš. Baimės privaryti, bijo kur į šalį pažeñgti (ką veikti, daryti) Krš.
2. intr. NdŽ paeiti po kuo.
3. intr. NdŽ kiek paėjėti: Galiam pažeñgti [sodo] pažiūrėti Grd. Reikėjo buvo pažengti lig daktaro, lig aptiekos, būtų, rasi, ir nemiręs Šts. Ka aš būčiu kokioms penkioms šešioms minutoms pažeñgusi pirmiau! Kl. Greičiau pàžengiau i pavijau Gs. Jis norėjo grįžti jau atgal, bet pagalvojo dar pažengti kokį galiuką toliau J.Balč.
| prk.: Ir abudu buvo pažengę savo dienose brš.
4. intr. NdŽ, LEXVIII73 patirti raidą: Minėti slavų kalbų skirtumai paaiškinami toliau pažengusia raida BXVIII114. Sudarant pamoką, visuomet atsižvelgtina į tai, kiek pažengę ir kokio pajėgumo yra šokėjai rš. Pirmoje XIX a. pusėje gerokai pažengė į priekį nervų sistemos psichologija rš.
5. intr. nužengti: Ir ans nu tos vietos pažeñgs į dangų Kl.
paržeñgti, -ia, par̃žengė intr. K, Rtr, NdŽ smarkiai žengiant pareiti.
péržengti Š, DŽ, KŽ, peržeñgti, -ia, per̃žengė K, Rtr, KŽ; SD123, R, MŽ, L, páržengti; D.Pošk, S.Dauk, N, M
1. tr., intr. N, LL186, ŠT291, NdŽ žengiant pereiti, perlipti: Reikia péržengt per tvorą Dv. Galima péržengt, neaukšta tvora Dbč. Negalėjau par slenkstį péržengt, aukščiausias, do senybiškas Klt. Kokia čia upė, gali péržengt Dkš. Jis radęs daiktą per jį nepéržengia, paima Kt. Višta páržengė rubežių – an teismo (už menką dalyką teisiamasi) Žr. Kareiviui verdant pusryčius, ateina labai didelis žmogus; kaip milžinas peržengė aukštus kalnus, medžius ir atsigulęs ant pilvo prisliuogė prie kareivio BsPIII23(Nm). Vos peržengusį kalėjimo slenkstį sulaikė jį gestapininkai B.Sruog. Ir ugnelę perėjo, ir duobelę péržengė JT443. Piemuo gena pietų, kai peržengia per savo šešėlį LTR(Vlkv). Jei peržengsi per vaiką, tai jis nebeaugs LTR(Nj). Jei peržengsi per šunį, tai tau šunvočių prisikels LTR(Pmp). Dabar tamsta nebeaugsi – gulintį par̃žengiau Mžš. Duoną kepant, jeigu per ližę péržengsi – pluta atšoks Br. Jei per meškerę arba tinklą peržengsi, tai nepagausi žuvies Sv.
| prk.: Péržengt reikia vis Lietuva, kas čia nemindė lietuvių: i švedai, i vokiečiai Adm.
^ Páržengei šunį, párlipsi ir par uodegą Žg. Dvi panelės per ežią neperžengia (akys) LTR(Ldvn).
ǁ tr. prk. išvengti: Trūnõs niekas ir niekap nepéržengs Drsk.
ǁ tr. prk. viršyti: Visas ribas peržengėte, ponai kilmingosios bajorijos atstovai! J.Gruš. Tėvas buvo išsinervinęs, peržengė visas padorumo ribas J.Sav. Žodžiais ar veiksmais peržengę saiką, nejučiomis įžeidžiame arba įskaudiname kitą žmogų rš.
ǁ ŠT287 prk. praleisti.
peržengtinai be eilės, ne iš eilės.
2. intr. prk. pradėti (metus): Jau esu páržengusi į devintą [dešimtį], visai pūsras Krš.
ǁ tr. turėti daugiau negu: Jau ji dvidešimt páržengus Šmk. Aš jau irgi septyniasdešimt metų péržengęs Mrj. Tėvelis jau péržengė šeštą dešimtį Prn.
3. sulaužyti: Péržengti prisakymą K. Venčiavonystę péržengti K; N. Peržengti venčiavones H168. Neperženk venčiavonės Mž584. Nesa ana venčiavonystę perženg su medžiais ir akmenemis BBJer3,9. Aš esu peržengęs principą dėl to, kad ir kiti yra jį peržengę A.Sm. Aš negaliu peržengti ketvirto prisakymo I.Simon. Na, kad mano prisakymą peržengėte, bus jums negerai! J.Balč. Aš nusidėjau, jog Viešpaties prisakymą ir tavą žodį peržengiau CII623. Paržengė prisakymą Viešpaties, valgydami uždraustą vaisių M.Valanč. Ponas Dievas graso karoti visus tus, kurie prisakymus jo perženg Vln16. Kadang tad fariziejus péržengė tą šviesią valią Viešpaties, dėleig to ne stebuklas, jog nei jisai, nei malda jo negalėjo intekėtis Viešpati Dievui DP315. Iš tosjag priežasties piktieji žmonės daugesn sau brangina naudas nepatenkančiąsias neg V[iešpatį] Dievą, kad drin anų jo prisakymą drąsiai peržengia DP560.
4. intr. prk. nusikalsti, nusidėti: Ligu tit páržengiau, tuo nutrotijau jų malonę J. Peržengiančius mokysiu tavo kelio, o apsigręš daug ingi tavo valią PK63. O ižgi čionai jau kad ano Ponas atstojo ir apleido, kuo tolyniu, tuo daugiaus peržengdavo griekan MP79.
| refl.: Kuo aš pérsižengiau, kad nuo manęs atėmei dvarą? Gdr.
◊ sleñkstį (per sleñkstį) péržengti sulaukti (kokio) amžiaus: Kol nepáržengei senatvės sleñksčio, negirk savo vaikų Ps. Ką čia ilgai begyvensi – jau par slenkstį esi páržengęs Prk.
(kieno) kója (kieno) sleñksčio nepéržengia nesilanko, neateina: Daugiau mano kója tavo sleñksčio nepéržengs Pns.
sleñksčio nepéržengti pas ką nesilankyti, neateiti: Juočbalienė ištisas dvi savaites kaime akių nerodė – kojos nekėlė iš namų, svetimo slenksčio neperžengė V.Bub. Atiduok, ką teismas priteisė, ir aš šito slenksčio nebeperžengsiu J.Gruš.
pražeñgti, -ia (pràžengia), pràžengė NdŽ
1. intr., tr. darant žingsnį, koją statyti pro šalį: Pràžengiau pro šalį i [pavirtusi] nosę nusirabinau Krš. Pràžengiau pro šalį spyrio koptų ir nukritau J. Pràžengiau vieną trepą ir kritau ant burnos Skr. Jonas ėjo labai atsargiai. Jutau, kaip velka kojas lieptu, kad nepražengtų J.Jank.
nepražengtinai̇̃
2. tr. paeiti: Aš aklutė, negaliu viena ir žangsnelio pražengt Tvr. Piemuo du žangsniu atgal pràžengė Dsn.
| refl. prk.: Jau ir mes prasi̇̀žengėm, jau geriau gyvenam Mrj.
3. tr. prk. pereiti: Pažymėjai ežias aba rubežius jo (žmogaus amžiaus), kurie pražengti ir prašokti negal būt SPI136.
4. intr. nesueiti, nesutapti: Mūso vištytelio pražeñgęs snapelis, negalia susičiaupti dorai Nt.
| refl.: Prasižengę debesys, kame vienas, kame kitas Šts.
5. tr. prk. pralenkti, pranokti: Sūnus kaip gyvena, miestą jau pražeñgęs (geriau negu mieste) Žg. Vertybė pražengia palikimo dalį rš.
6. tr. DP132 pažeisti, nusižengti: Įstatymo aš nepràžengiau, nėko nebijau Pvn. O kasg pražeñgia šitą prisakymą? AK73. Tą (Viešpatį) ažu nieką sau turi, kad trauko, pražengia ir pamindo tiesas ir prisakymus jo SPI154. Tegul bus Viešpats visad pagarbintas, kurio priesako niekad nepražengiau D.Pošk.
7. intr. SD1145, SD420, NdŽ, KŽ nusidėti, nusikalsti: Nusidemi, prastoju, pražengiu, dasileidžiu piktybės SD69. Pigai pražengiąs SD1203. Nusidėjau ir pateisiai pražengiau, ir kaip vertas buvau, korojimo neėmiau SPI112. Pažeist drįsau padūmojimu, žodžiu, darbu ir kitais tūlais būdais, kuriais tiektai aš nusidėjęsis ir ląšas žmogus prieš tave galėjau pražeñgt DK135. Mes čia pataikaujame, žaidžiame, šokinėjame ir linksminamės, o tame nejaučiamės, kad tuojag metu, ką tiektai čia dūmojimu, žodžiu, darbu, nuleidimu pražengiame, tai visa ing anas knygas … įrašinėja DP10.
| refl. Rtr, DŽ1: Ans prasiženga, t. y. nusideda J. Katras jau prasi̇̀žengė, tai tam liepia gult ant suolo i peria Kri. Kad kur prasižengi̇̀, tai rykštės duoda Ob. Nesu nėkam prasižeñgęs, galiu visims į akes veizėti Krš. Jo sesuo nors ir prasižengė kuomi prieš jį, tai tiktai tuomi, jog norėjo paleisti mylimą vyrą – jaunikį V.Piet. Pareikalavo, kad būtų paleisti iš kalėjimo visi prasižengusieji caro valdžiai rš.
◊ pražengiami̇́eji (pražengiami̇̀; SD1145, SD300, D.Pošk, Sut, N) mẽtai BŽ54 keliamieji metai.
prižeñgti, -ia (pri̇̀žengia), pri̇̀žengė intr. K, NdŽ, KŽ; Q263,657, H, R, MŽ, Sut, N, LC1883,39
1. prieiti: Jisai prižengė prie jos CII684. Martynas Karalius prižengia prie Marės, paima nuo žemės skarą ir atiduoda seseriai I.Simon. Nedrįsau prie jo prižengti Vd. Dvasregis, prie manęs prižengęs, liepė kardą nusisegt BsV89. Ir kaip [Kristus] ing bažnyčią atejo, prižengė jop … vyriausieji kunigai ir vyresnieji žmonių BBMt21,23. Tada anys prižengė Jėzauspi, sugavo jį BPI368. Ana nedręs tikrai po akim Pono Jėzaus ateiti, net iš užpakalio jopi prižengė BPII303. Atbulais prižengę uždengė tėvo savo gėdą BB1Moz9,23. Kurs nedastainai stalop prižengs, tas už malonę smertį amžiną gaus Mž76. Priženkime tada su nusitikėjimu sostop malonės, idant apturėtumbime mielaširdystę BtPvŽ4,16.
prižengtinai̇̃
2. refl. NdŽ užtektinai prisivaikščioti.
3. apsiimti, pasisiūlyti: Ir prižengė dirbti ano darbo BB2Moz36,2.

×razžeñgti, -ia, ràzžengė (hibr.) tr. pakelti: Kojos razžeñgt negaliu Pst.
sužeñgti, -ia, sùžengė intr.
1. NdŽ pradėti žengti.
2. NdŽ visiems žengiant įeiti.
užžeñgti, -ia (ùžžengia), ùžžengė intr. K, Rtr, NdŽ; Q50, SD406, H, H156, R, MŽ, D.Pošk, S.Dauk, I, N, M, J, L
1. pastatyti koją ant ko einant, žengiant: Koja už kojos [ėjo], kad plačiai žengiant nesugirgždėtų batas ar kad neužžengtų ant kokio daikto ir nepargriūtų A.Rūt. Kur žengdamas koją užkėlė, tei čia jau paliko kalnai, o kur neužžengė, tei paliko čia pelkės ir nederianti žemė DS329(Čk).
ǁ prk. nusileisti (ant ko): O štai atsivėrė jamui dangus ir regėjo Dvasią Šventą nužengiančią, kaipo karvelį, ir užžengiančią and jo Ch1Mt3,16.
ǁ tr. žengiant aprėpti:
^ Dviem pupelėm visus laukus užžengia (akys) B154.
2. KŽ žengiant įkopti, įlipti: Palipau biskį ir užžengiau ant viškų J. Tas šventas vyras užžengė ant kalno brš. Aukštieji kalneliai neužžengiami LTR(Pkn). Matė sapnė[je] kopėčias, kurios, pastatytos ant žemės, dateko iki dangaus, ir aniolus Dievo, užžengiančius ir nužengiančius S.Stan.
ǁ pakilti: Dangun žengti, užžengti B130. Angėlas dangun ùžžengė KII205. [Jėzus] užžengė ant dangaus Mž21. Kaipog ir tie, kurie anuo metu su Christumi kėlės, didis patogumas, jog daugesn nemirė, bet su Viešpatimi Christumi ir su kūnu, ir su dūšia ùžžengė dangun DP181. Davęs regėti daug žmonėmus ir regintiemus aniemus jisai užžengė danguna BPII10. Ir kaipogi aš turiu pasislėpt, Pone, po akimis tavo, nes jei nužengčia ir po žeme, tada tave rasiu, kačeib užžengčia ant dangų, o tu tenai esi MP119. Užžengė ant dangaus, sėd ant dešinės Dievo Tėvo visagalinčiojo Vln18. Niekas neužžengia dangun, tiktai kuris nužengė iž dangaus SPII247. [Kristus] ant kryžiaus už viernus kabojo, kaip avis nekalta kentėjo, numirė, žemėn pakastas trečią dieną vėl jis kėlės, dangun užžengė, Ponum stojos PK112. Atstojau nuog akių jūsų ir užžengiau Dievop Tėvop DP217.
ǁ eiti: Bet buvo ant kelio užžengdami Jeruzalemon BtMr10,32.
3. prk. ateiti, prasidėti: Užžengė gadynė, kurioj vos ne visi žinomys kraštai buvo po valdžia Rymo cies[oriaus] brš.
◊ žiñgsnį užžeñgti (už ką) pavaduoti ką, padėti kam: Ans už muni nėkur žiñgsnio neùžžengė Varn.