šalvė́ti, šal̃vi (šal̃va, -ė́ja Rtr), -ė́jo intr. Rtr, DŽ, NdŽ, KŽ, šálvėti, -ėja, -ėjo Rtr
1. impers. K.Būg, NdŽ, DŽ, KŽ po truputį šalti, šalventi.
2. Skr šaltyje džiūti: Rugiai pasėti, drapanos ant tvoros pakabintos šálvė[ja] J. Čia jų drabužiai šalvi J.Jabl. Išnešk laukan, tegul šal̃va Vrn. Nenudžiaustyk drabužių, sulaužysi da – tegu šalvėja Vkš.
įšalvė́ti, įšal̃vi (į̇̃šalvi NdŽ, -ė́ja Š), -ė́jo
1. intr. Brs pasidaryti žemos temperatūros, šaltam (apie patalpą): Įšalvė́jusi tavo stuba, pakura, t. y. pritraukusi šalčio J. Drūčiai įšalvė́jo – seniai kūre[n]tas pečius Skr. Kazematai nebuvo kūrenami – įšalvėjusias sienas dengė šerkšnas rš.
| refl.: Mūrai [bažnyčios] įsišálvėję, pradėjom striužėt Erž.
2. intr. išaušti, išvėsti: Įšálvėjusi tebėr [krosnis], o seniai kurta Slnt.
3. tr. impers. šalčiui išdžiovinti, padaryti purų: Žemę įšalvė́jo, net vėjas neša Mrj.
4. intr. nuo šalčio sukietėti, įšalti: Rodos, šaltis nedidelis, o žemė jau per mastą įšálvėjusi Brs. Žemė įšalvėjusi, žirniai kur ne kur kaišo galvas Žem.
5. intr. šąlant įstrigti: Vilkuo uodega eketė[je] buvo įšalvėjusi (ps.) Lpl.
iššalvė́ti, iššal̃vi (i̇̀ššalvi NdŽ, KŽ, Plv, i̇̀ššalva J.Jabl, -ė́ja Trg), -ė́jo Š, KŽ, iššálvėti, -ėja, -ėjo KŽ, Vkš, Rs
1. intr. Brs, Vkš, Trg, Vdk, Ldv, Rs, Jrb, Vdžg išaušti, išvėsti: Uždaryk duris – stuba iššálvės Stak. Iššálvėjo troba, šalta Up. Palikot šaltam kambary – kiek laiko nekūrentas, iššálvėjęs Erž.
2. intr. Š, KŽ, Vkš, Lkš, Gž, Mrj, Dkš, Smn, Mrs, Srj, Mrk, Lš, Kb, Žž, Trak, Dsm, Sml, Vel, Ps šaltyje išdžiūti: Drapanas išplovęs padėk ant šalčio lauke, kad iššalvė́tum J. Skalbiniai iššalvėjo (žiemą, ore), bus jau sausi J.Jabl. Pakark marškinius, tegu iššalvės Jz. Drapanos gerai i̇̀ššalvi Nm. Pačiupinėk, gal jau iššalvė́jo [marškiniai] Všk. Tiesk tolkas ant tvoros, tai per naktį gerai iššalvės Ss.
^ Iššalvė̃s! O jeigu neiššalvė̃s, tai žmonės iškalbės (apkalbės, kad prastai išskalbė) Ilg.
| refl. Iš: Kai toks speigas, skalbiniai ir lauke išsi̇̀šalvi Snt.
3. intr. šaltyje išsivėdinti: Išmesk tuos kalinius (kailinius) an tvoros – tegu gerai iššalvė̃s Krok.
4. intr. Š, KŽ, Škn, Lnkv nuo šalčio pasidaryti sausam, puriam: Žemė šalvėte iššálvėjo J. Žemė iššalvė́jo, išsipureno dirva – bus geras derlius Lkš. Žemė žiemą iššalvė́jo, o smagu dirbt! Mrj.
| refl. Žvr: Išsišalvė́jo par žiemą rugiai Grž.
5. tr. impers. šalčiui išdžiovinti: Molis iššalvė́tas trupa Snt. Arimas po žiemos iššalvėtas rš.
| intr. Š, KŽ: Jau iššalvė́jo, t. y. šaltis ištraukė pašalą J.
6. tr. iššaldyti: Rugius iššalvė́jo šaltis Plv. Rytais šąla – braškes da iššalvė̃s Snt.
7. intr. nuo šalčio išnykti, iššalti: Iššalvi (gėlės) BŽ79.
nušalvė́ti intr. KŽ; Ser kiek apšalti, nukentėti nuo šalčio.
pašalvė́ti, pašal̃vi (pàšalvi), -ė́jo intr. NdŽ
1. impers. truputį pašalti: Jei pavasarį bent penkiolika rytų pašalvė́ja, bus graži vasara TŽIII342(Pn).
2. Alk, Žvr, Krsn, Srj šaltyje kiek padžiūti: Pašálvės ploviniai išskalbti J. Tegu skalbiniai pašalvė̃s – baltesni bus Vl. Testa dar pašalvė̃s an šalčio [marškiniai] Vlk.
3. pabūti šaltyje: Ir pàšalvi [ganydamas]: ryte būna pašalę, kol saulukė užeina Lzd.
4. Plv būti kiek paveiktam šalčio, apšalti: Tie obuoliai dabar negardūs, kai pàšalvi, galima įvalgyt Snt.
prašalvė́ti intr. Paį pradžiūti šaltyje: Prašalvė́ję, ale da nesausos [drapanos] Sml.
prišalvė́ti
1. žr. įšalvėti 1: Prišalvė́jusi bažnyčia Krž.
2. intr. apsitraukti šalėsiais: Prišálvėję indai Lž.
užšalvė́ti žr. įšalvėti 1: Užšálvėjus troba J.Jabl.