1 čiùpti, čium̃pa, -o tr.
1. griebti, stverti: Jis dažnai nusileidžia, bet kada kad čium̃pa, tai net kaulai subraška Dkš. Užpykęs kad čiùps botagą, kad ims duot ponu[i]! BM29. Vieniems liepė ji čiupt už lopetų ir kuo greičiau šulnį kast BsPII78. Čiupsime visi po dalgę ir perdien nušienausime Kp. Kai čiups, tai prilups NS1114. Gaspadorius čiùpdams sučiups vagį, t. y. nutvers J. Čiùpk ir, ką skrynio[je] sučiupsi, imk sau J. Čiupo kai velnias dūšią LTR(Ds).
| refl.: Čiùpkis ma[n] už skverno Gs. Visi čiuposi už galvų rš.
| Visiškai pasimeta, nežinodamas ko čiuptis sp.
2. gauti, laimėti, pelnyti: Lėveny žuvies tai čiùpom! Sb. Jis čiùps pinigų už linus, kai pabrangs Užp.
3. griebti, imti į nagą: Jau vakar jį čiùpo už tą užsispyrimą Alk. Pėstininkų kapitonas smarkiai mane čiupo rš.
4. vogti: Jis ką pastveria, tai ir čium̃pa Rdm.
5. netikėtai užtikti, užklupti: Kad čiùpo lietus, vos tespėjom pabėgti padangon An.
◊ į kulni̇̀s čiùpti reikšti pretenzijas: Merga pirmoji, kur su vaiku, į kulni̇̀s čium̃pa Stl.
1 apčiùpti tr.
1. užčiuopti: Ar gali apčiùpti gyslą? J.
2. surasti, užtikti, užklupti: Apčiupom begerančius ir suėmėm Šts. Pasidėk ką, tuoj ir apčium̃pa Gs.
1 įčiùpti tr. pagriebti, pastverti: Vėjas įčiùpo žiežerką, ir pradėjo degt Grž.
1 iščiùpti tr.
1. išgriebti, pastverti: Stačiai iš rankų iščiupo besarmatis! Grž.
2. išgraibstyti, išgaudyti: Bematant iščium̃pa žuvis Ps. Tik atnešė obuolių – bežiūrint kaip šunes iščiùpo, ir man nebeliko Jnšk.
1 nučiùpti tr.
1. pagauti, pagriebti, nustverti: Ar daržinėj nučiupai̇̃ kurapką? Pc. Ponas atėjęs nučiupo jo taukus ir prarijo BM29. Par ilgą čėsą bene nučiupsma aną vagį bevagiant, t. y. nutversma J.
| Per darbymetę negavome niekur nučiùpti žmogaus Jnšk.
| refl. tr.: Ir aš porą obuolių nusičiupaũ Vlkv.
| Gerai toks ploščius, kada lyja, nusičiupai̇̃ Skr.
2. pelnyti, laimėti: Šiandien tris litus nučiupáu Brs.
3. prigriebti į nagą: Aš tave nučiupsiu už neklausymą Šts.
4. pavogti: Dabok, kad tokia viešnia ką nenučiùptų Ktk.
5. netikėtai užtikti, užklupti: Jį nučiùpo bešmukleriuojant Gs.
1 pačiùpti tr.
1. pagriebti, pastverti, pagauti: Katė pelę pačiùpo Pbs. Kad jį vilkai kur pačiùptų! Grž. Vagį pačiupo Rk. Aš meisterį už kojos pačiupau rš.
| refl. tr.: Pasičiùpo ir bėga Vlkv.
2. pavogti: Vagis tykoja jeib ką pačiùpti, t. y. pavogti J.
3. prispausti, pristverti: Kai ką pas mus liga buvo ir smarkiau pačiùpus Gs.
4. pradėti ką daryti: Kad pačiùpo kratyti šaltis, net dantys kalenasi Grž.
1 pričiùpti tr.
1. užtikti, užklupti, pagauti: Pričiupaũ obuolius bevagiant Rk. Na, palauk, ar nepričiupsiu tavęs vieno! Sb. Policija jau jį pričiùpo, dabar nebeišsisuks Ps.
2. prigriebti, pristverti, priversti ką daryti: Ir jį prie darbo pričiùpo Gs. Kad motina ją nebūt pričiùpus, būt už kokio bernuko išėjus Gs.
| refl.: Matyt, jis prie darbo truputį prisičiùpo (pervargo) Gs.
1 sučiùpti tr.
1. sugriebti, sugauti: Jau būtų ėmę muštis, bet sučiupaũ abiem už rankų ir nebeleidau Žg. Vagelis pribėgo prie karalienės, sučiupo ranką ir nuplėšė plėštinai žiedą BsPII44. Senis sučiupęs pasakė: paskutinį kartą tu lakioji! MPs. Ans sučiupo vagį J.
| Teisybės jau mano protas nebesučiumpa Pt.
| refl. tr.: Susičiùpo visus savo makatus ir išdūmė Gs.
| Ta merga ir vėl susičiups [vaiką]! Slm.
2. užtikti, užklupti: Sučiupaũ šunį kiaušius ėdant Mrj.
| Lėkit greitai, kad lietus nesučiùpt Krs.
3. priimti (gimdant): Žinau jos metus – mano sučiupta Lk.
4. refl. susivokti, susigriebti: Susičiupo paskutiniu metu dirbti Vn.
1 užčiùpti tr.
1. pajusti čiupinėjant, užčiuopti, užgriebti: Užčiupaũ kietą daiktą kišenė[je] Pšl.
2. netikėtai užtikti, užklupti: Buvom uogaut, ir užčiupo lietus Vdn. Karas užčiupo, nieko nepadarėm (nepasistatėme) Vn.
| Berną agurkuose užčiupo (pagavo) Jnšk.
3. refl. prikibti (ieškant priekabių): Nereikia užsičiùpt an žodžio Jnš.