pravi̇̀rinti

Apibrėžtis
vi̇̀rinti (-yti K, DrskŽ), -ina, -ino K, Rtr, NdŽ; SD1191, R, R228, MŽ304, Sut, KBII190, M, L, LL273, Šlč
1. tr. D.Pošk, S.Dauk, ŠT230, ŽŪŽ24 kaitinti skystį ar skystą masę, kol pradės virti: Itaigi vi̇̀rintas [v]anduoj LzŽ. Sumala su girnom [salyklą], daugiau nevi̇̀rintą vandenį uždeda [darydami alų] Kri. Tada vi̇̀rinto vandenio inpili nedaugį Šlčn. Sudžiovini šitas šakneles [valerijonų], nuplaudi gražiai, nuskutinėji, užsipili vandeniu vi̇̀rytu ir geri Kp. Mieste pienas koks prėskas, visai neskanus, sako, vi̇̀rintas Vdn. Pienas nevi̇̀rintas daug gardesnis gert Žl. Pradė[ja]u pieną vi̇̀rint, pradė[ja]u atsikosėt Klt. Kūdikį galima maitinti ir karvės bei ožkos pienu, tik jį reikia virinti rš. Vi̇̀rintu vandeniu atšaldytu ažmaišyt miltus Ad. Gerti neturiam [vandens], jei nori, gerk ir vi̇̀rintą, mes iš upelio nešam Trk. Vi̇̀rindavo [v]andenį, in marškas supildavo pelenus, tada [v]andenį pildavo in pelenų Antz. Kas gi kitas taip moka paruošti virintą alų, kaip senoji? M.Katk.
2. tr. kaitinti skystyje, kol išvirs: Blynus i iš vi̇̀rytų bulvių iškepdavo PnmŽ. Vi̇̀rysi vi̇̀rysi bulbas, o jos kap akmuo Jz. Susišildyk vi̇̀rytas roputes i pavalgysi Erž. Dikčiai skaniai yr kastinis su vi̇̀rintoms bulbėms Jdr. Bulbes reik sudėti, ka virtum smarkiai, i anų nereik ilgai vi̇̀rinti Lpl. A tu su vandeniu vi̇̀ryk, ar tu be vandenio – šiemet nekrinta (nemiltingos) tos bulbės anė kiek Mš. Bulves vi̇̀rintas mirkydavo i valgydavo tą rasalą Krž. Rasalą valgo su bulviums vi̇̀rytums Nmk. Atsikasėm tą arklį [belaisviai], vi̇̀rinom i valgėm Pst. Vi̇̀rins cielus grūdus i dės į tą duoną kepant Yl. Kitas vi̇̀rina apynius, kitas deda tiesiog į salyklą Žg. Avietes su žemuogėm vi̇̀rinom Pv. Vakare parginiau karves, motina padėjo suvaryti į tvartą, o paskui valgėm virintų bulvių su rūgusiu pienu J.Ap. Vieną valandą reik vi̇̀rinti tą žuvį Slnt. Budes vi̇̀rina vandeny karštam Dv. Minavota Marikė virino miežių kruopus, įlašino į viralą tris lašus kraujo iš savo piršto įpjauto M.Valanč. Ką sakė apynelis, į katelą dedamas? – Jei tu muni nevirinsi, kartį alų gersi D16. Bei erelio neviryk, kolei savo augyvės pieną žinda BB2Moz23,19.
| Vi̇̀rink puodus prisistojusi J. Varinį vi̇̀rinu J.
ǁ Kvr, Kal ilgai kaitinti, virti, kad suminkštėtų, pakankamai išvirtų: Vi̇̀rinu vi̇̀rinu burokus, drūtūs (kieti) Drsk. Runkelius sutarkuosma, vi̇̀rinsma vi̇̀rinsma, išsunksma, pasidirbsma tokį cyrupą Lpl. Vi̇̀rinau trijūse [v]andeniūse Trk. Raudonos akys – vi̇̀rinam [žuvį], neraudonos – valgom Klt. Apynėli žaliasis, pūronėli gražusis, tave tirštai virina, mane graudžiai virkdina TDrV97.
3. tr. Š, NdŽ, Gršl, LTR(Skd) verdant gaminti valgymą, gėrimą ar jovalą gyvuliams: Ji (moteris) turi visiems valgį virinti, karves milžti, kiaules šerti, paukščius lesinti Pt. [Šeimininkė] pristatė ant stalo virintų kiaušinių, sūrio ir arbatos Pt.
| refl. tr. Š, NdŽ: Jiems valgį besivirinant šūvis ant jų kaip kruša atlėkė prš.
ǁ gaminti (degtinę): Kad saldžios, kad gardžios arielkėlės vi̇̀rintos JV769.
ǁ N daryti (alų).
ǁ kaitinant ar verdant ištekinti, išskirti: Dervą, muilą vi̇̀rinti NdŽ. Parvežk akmens, muilą noriu vi̇̀ryt Skr. Vi̇̀rino smalą ir toj smala užsidegė Kč.
4. tr. Graž verdant gaminti vaistinį nuovirą: Kosuliuo [gydyti] liuob virinti cibules Krtn. Reikia eglės augmenėlių šviežių vi̇̀ryt ir šutyt [skaudančias kojas] Kvr. Ka tų daktarų tiek tebuvo, liuobam visokias žoleles vi̇̀rinsiam, gersiam Krt. Ka jau gripu sirgs, jau vi̇̀rina liepų žiedus Sd. Ramuleles vi̇̀rins, arbatą duos Klk. Virinta gyvatė – gyvuliams vaistas nuo suso MTtIII127(Vb). Ne, jau vis tiek bjauriai – katino šūdą virino i davė vaikuo gerti End.
| prk.: Aiškiai justi, kad eretikas visą pusmetį virino karčiausias žoleles bitininko dančiui P.Cvir.
| refl. tr.: Juokai būdavo iš senų žmonių, kad žolikes vi̇̀rysis Erž.
ǁ verdant su dezinfekuojančiomis žolėmis šalinti kokį netinkamą skonį, tvilkyti: Seniau puodynes taigi kiečiais vi̇̀rydavom Kpr.
5. tr. Klp verdant su įvairiomis skalbimo priemonėmis šalinti nešvarumus, balinti: Nėko neišplausi nevi̇̀rinęs, gali pasiusti Trk. Ka stori drabužiai, su pelenais reik vi̇̀rinti Všv. Balino tuos siūlus pelenuos, vi̇̀rino Vdn. Vi̇̀rinti reikėjo, pelenūse liuobam Gršl. Sruogas vi̇̀rydavo su pelenais, išvirina, tad tik galėdavo aust Všk. Mama vi̇̀rydavo terp pelenų siūlus, aš ausdavau Všk. Katrie nemargi [drabužiai], tai vi̇̀rinam, o margų nevi̇̀rinam ir paskui vežamės in ežerą Užp. Namie ar vi̇̀rini, ar trini tuos rūbus su muilu Kvr. Padaro iš pelenų šarmo i virina, i išėda tą [linų] žalumą Pžrl. Rūbus pirma skalaunam (suvilgom), tada vi̇̀rinam LzŽ. Pavaserį jau vi̇̀rini, báldai pelenuos [verpalus] ir taisai aust Alz. Senai buvo beviryti [drabužiai], labai buvo užsidargoję Slm. Ka parejau, koki dvi nedėli liuob samdyti motrišką tas utis vi̇̀rinti Kal. Skaras (drabužius) vi̇̀rydavo pečiun, jei nebūt vi̇̀rinę, tai brudas būt užėdęs Kpč. Kuriej [skalbiniai] nešiodami (nešiojami), tiej vi̇̀rinami Dv. Galop paėmė ji katilą, užkaitė ant ugnies ir pradėjo virinti siūlus J.Balč.
| refl.: Vi̇̀rinsiuos ir skalbsiuos visą dieną Šts.
6. tr. kaitinant verdančiame vandenyje, daryti liaunesnį ar atsparesnį, grūdinti: Virinti klumpiai juo neplyšinė[ja] Šts. Stabules ratams ir virina [v]andenė[je], aptepa silkės sulte, kad nekimgriaužiotų Šts. Stebulę vi̇̀rino, ka jijė nepárdžiūtų i nesitrauktų, neskilinėtų Jrb. Vieną galą suverži, tada šutini katile, vi̇̀rini, tada pradedi veržt su tais lankais – ir išeina tokia graži bačkelė Kpr. I ten vi̇̀rina tas skiedas, i teip išvi̇̀rina, ka kaip bulvė ka išverda Vž.
7. tr. Š, Šlč, Kpč kaitinant lydymosi temperatūroje durti, jungti metalines dalis: Virinu, lipiu SD174. Tėvas dumples spaudžia, o sūnus geležį vi̇̀rina žaizdre BM190(Šl). Pasimk anglių, gal reiks geleži̇̀s vi̇̀rint Trgn. Buvo meistrai, kas vi̇̀rino, kas dirbo tus lankus Akm. Jau i lankus vi̇̀rinu, jau i padkavas dirbu Als. Vasarą reikia šina vi̇̀ryt, taigi prakaitas bėgte bėga, šilta, karšta Pl. Ugny geležį vi̇̀ryt tai reikia paprast Jrb.
| refl. Š: Sausos smilties reik pilt, tai geležis ne tei[p] vi̇̀rinase Jrb.
8. smarkiai šalti, spausti: Ka šaltis vi̇̀rina, toros sproginė[ja] Užv. Kaip pradėjo šaltis spirginti nuo Naujų metų, taip ir virino ištisus du mėnesius J.Avyž.
ǁ tr. smarkiai šaldyti: Kad anus speigai virina, kailiais užsidaro S.Dauk. Orai gi atvėso, naktimis šalna virino namų stogus J.Balt.
ǁ gairinti, plikyti (ppr. apie vėją): Koks vė[ja]s, vi̇̀rinti vi̇̀rina Krš.
9. intr. ppr. impers. Vb, Snt smarkiai šilti, kaisti: Taip vi̇̀ryt vi̇̀rina, Dievasžin kaip čia bus Slm.
ǁ tr. smarkiai kaitinti: Visą kūną virino karštis, atimdamas rankas ir kojas V.Bub.
10. mušti, kirsti, duoti: Vi̇̀rink jam per kojas botagu Š. Kad aš jai ėmiau vi̇̀ryti su botagu par šonus Skr. Kai vi̇̀rini, tai net prilimpa Kp.
11. smarkiai šaudyti: Kad pasiunta vokyčiai vi̇̀rinti iš pabūklų – prancūzai šoka iš kamantų Dr.
12. intr. prk. garsiai staugti: Vilkai kap ėmė vi̇̀ryt, tai net miškas ūžia Vrn. Nugi ir vi̇̀rina vilkai, turbūt daugelis jų ten yra Trak.
13. intr. prk. skubant važiuoti: Kur teip greit vi̇̀rini? KlvrŽ.
14. virškinti: Viduriai gerai vi̇̀rina Grž.
| Tos ligos priežastis, tai blogas ir sunkus pilvui virinti pašaras rš.
◊ akimi̇̀s vi̇̀rinti smalsiai žiūrėti, spoksoti: Aš žiūrau in šitą skarelę ir akim̃ vi̇̀rinu, tep jos noriu Prn.
ãkys vi̇̀rina įdėmiai žvelgia: Ne vieno akys virina iš kampų: ak tas Jurgėliukas! V.Bub.
gálvą vi̇̀rinti Al varginti.
pi̇̀kį vi̇̀rinti pykti (ppr. be reikalo): Ko čia dabar pasipūtęs pi̇̀kį vi̇̀rini? Kt. Tai moki ilgai pi̇̀kį vi̇̀ryt! Snt. Kas vi̇̀rina pi̇̀kį, tam valgyt nereik Skr.
ši̇̀rdį (ši̇̀rdis) vi̇̀rinti Knv kelti skausmą, rūpestį: Blogi vaikų darbai tėvam ši̇̀rdis vi̇̀rina Rod. Kas neturėjo nieko, tai tam gerai, o kas turėjo, tai tam [varomam į kolchozą] ši̇̀rdį vi̇̀rino Sug.
antvi̇̀rinti (ž.) tr. lydant pridurti metalinę detalę: Pryšnagis y[ra] privirinamas, kad nudela (nudyla), kitą antvi̇̀rina Šts.
apvi̇̀rinti tr. K, Rtr, KŽ; SD204, Sut, N, Ak, LVI136
1. Š kiek virinti, aptvilkyti: Nulupsyt tą žievę, apvi̇̀rinsyt, paskuo sudžiovinsi, susimalsi, ak ak kokia [gilių] kava buvo! Kv. Kepeninių kilbasų nereik ilgai virti, reik tik apvi̇̀rinti Vkš. Jeigu reikia senesnio paukščio mėsą kepti, tai ji prieš tai apvirinama rš. Kas lašiniais kelia veseilią, tai tik apvi̇̀rina [lašinius] šaltan vandenin Lp. Buvo geros duonos ir iš tolo kvepiančio raudono, apvirinto kumpio Vaižg.
| refl. tr.: Ir dešrą apsivi̇̀ryk, nevalgyk žalios Mžš.
2. išvirti, padaryti ką tinkamą valgyti: Apvi̇̀rinsiu kąsnelį mėsos pietum Klt.
ǁ išvirti (ppr. bulves su lupenomis): Apvi̇̀rinti bulves, brandį J. Bulvių apvi̇̀rys, kastinio padės Jdr. Bulbių apvi̇̀rinau, su kopūstais būs Lkv. Bulbių apvi̇̀rindavo, rasalo padarydavo Žlp. Vakarienei apvi̇̀rysiu ropučių [su lupenomis], i bus gerai Trg. Bulbienė – tai nuskustos ir apvirintos bulbės su skystimu M.Katk.
| refl. tr.: Reik ropučių apsivi̇̀ryt, nėkas nevalgo su duona LKT125(Bt). Bulbų apsvi̇̀rina, su [v]andeniu pavalgo i gyvena, nemiršta Klt.
3. refl. tr. verdant pasigaminti vaistinį nuovirą: Apsivi̇̀rink varpučių, kibių ir kiečių šaknų visoms ligoms Šts.
4. Kr nuplikyti, nutvilkyti: Apvi̇̀rinau ranką voru Dsn. Kad apvi̇̀rina ranką, tai būna pūslėta Brsl. Vandeniu a[p]vi̇̀rinau pirštą, pūsles iškėlė Dv.
| refl.: Dar nebuvau apsvirinę macnai Dv.
5. verdant pelenų šarme pašalinti nešvarumus: An šarmenį apvi̇̀rindavo, [v]andeniu užpildavo, nu ir tada rūbus pamerkia ir pilia gi iškart Rk.
6. LTEX499 kaitinant lydymosi temperatūroje sujungti metalines dalis: Vamzdžiai dažniausiai virinami rankiniais elektriniais aparatais rš.
7. Brs prk. nušaldyti: Kad ir šaltis rugius apvirino, bet visgi žybso Vlkv.
atvi̇̀rinti tr. K, Š, Rtr, NdŽ; Q50, SD1109, R327, MŽ13,52,438, N, S.Dauk, M, LL119, L, Ak
1. DŽ užvirinti: Pirma atvi̇̀rink pieną, tados duok vaikui gert Skrb. Pieną atvi̇̀rink, pagirdyk vaiką Krš. Saldį pieną atvi̇̀rinsiu, tujau rūgšto antdėsiu Žd. Varškei reik saldžio pieno atvi̇̀rinti i pasku tokia jau nerūgšta Kv. Sūrius teip [daro], saldį [pieną] atvi̇̀rins, rūgšto įpils ir maišys Yl. Nėkaip negaliu atvi̇̀ryt [pieno], į varškę sutraukia Šln. Čia barščiam pieno noriu atvi̇̀rint Pc. Pieną atvi̇̀rinau i supyliau Pvn. Atvi̇̀rinau pieną ligoniui J. O paskui antrąjį, dar karštą vandenį atvi̇̀rytą užpilsam LKT170(Pgg). Atvirink vandenį Rp. [V]andinį atvi̇̀rins su apyniais, sukro dės, kumet atvės – ka būs to alaus skanumas! Yl. Vandinį antsikaitei, atvirinai, tas duonos plutas įdėjai Rt. Atvi̇̀rinsiu [v]andinį i merksiu tą pirštą Yl. Atvi̇̀rinam vandenio, inpiliam, pamaišom ir pasdaro kieta skani, tokia kaip ir košė [iš avižinių miltų] Kvr.
| refl. tr. DŽ1, Tl: Atsivi̇̀rink pieno ir užgerk, kol išvirsu stipriau Krš. Atvi̇̀rinsias pieno i su bandeliuku išgersias Krš. [V]andenį atsivi̇̀rinam, aguonas sumalam, supilam [ant prėskučių] Vg. Atsivi̇̀rinsi vandenį, pelenų prikrausi, gerai išplovei End.
2. išvirti: Tris dienas čia buvo, arbatos atvi̇̀rydavau Vn. Reik atvi̇̀rinti arbatelės atsigerti Rdn. Atvi̇̀rys bulbes i valgys, būdavo, su kisielium Žgč. Atvi̇̀rino žirnių, dideli kai nykščių galai, pupiniai, net partrūkę Skr.
3. KI109, Š, Ps iš naujo virinti, pervirti: Paskiau cukraus pridėsu ir atvi̇̀rinsu [uogas] Krš.
| refl. tr.: Atsivi̇̀rinau sriubos ir pavalgiau Bgt.
4. verdant pagaminti vaistinį nuovirą: Paėmęs saują apynių atvirink kvortoje saldžių išrūgų, o gerk [sirgdamas] LMD. Jonažolynių, būlo, atvi̇̀rini, dar ko nuo kunigės DrskŽ.
◊ šónus atvi̇̀rinti primušti, įkrėsti: Eik eik po svetimus agurkus, kai atvi̇̀rins, kas nutvėręs, šónus, tai žinosi! Ds.

×davi̇̀rinti (hibr.) tr.; D.Pošk
1. iki galo išvirti: Dav[ė] nedavi̇̀rintų kopūstų LzŽ.
2. daugiau papildomai išvirti: Yra maža, davi̇̀rink bulvių dėl šeimynos be verėno J.
įvi̇̀rinti KI347, Rtr, Š; Q148, N
1. tr. labai įkaitinti, padaryti, kad virtų: Aš įvi̇̀rinau puodus, ir verda J.
2. tr. pakankamai daug privirti, prišutinti: Ji dar spėja tuo pačiu laiku ir vaisių bei uogų įvirinti ir grybų įdaryti Kel1936,58.
3. tr. verdant (ppr. ilgai) pagaminti vaistinį nuovirą: Motina pasitikdavo jį dar prie durų, iš anksto sugriebusi iš karštų židinio pelenų molinėlį garuojančių čiobrelių, įvirintų iki juodumo J.Balt.
4. tr. įkaitinus lydymosi temperatūroje sujungti metalines dalis: Suvirinant dvipusiu sandūriniu būdu, gaunama geresnė siūlė, geriau įvirinamas siūlės pagrindas rš.
5. intr. prk. smarkiai primušti, įkirsti: Kai gerai įvi̇̀rino, tai kelias dienas neprisėdau Slv.
◊ į pãsubinį įvi̇̀rinti vlg. pradėti smarkiai šaudyti: Ka anims (stribams) miškiniai į pãsubinį įvi̇̀rina, spauda kai pasiutę Krtn.
išvi̇̀rinti tr. K, Š, Rtr, DrskŽ; D.Pošk, S.Dauk, LL288, L, PolŽ57
1. SD1204, R158, MŽ208, N, KŽ, Pln, Žž verdant pagaminti valgį ar gėrimą: Išvi̇̀rinau aš gerai verėną J. Tus batvinius išvi̇̀rys katele Gd. Kruopus liuobam išvi̇̀rinti sumaišiusi į kraujus Plt. Mes tai išvi̇̀rydavom [grybus], tai karštus su druska suslegiam Kp. Tas avižas išvi̇̀rina, daugiau išdžiovina, labai skanios būva kruopos Pš. Tu išvi̇̀rink bulbas, dabok, kad nesušustų Mlt.
| refl. Š, KŽ: Ką sakė apynelis iš katilo emams? – Jei tu muni išvirinsi, saldį alų gersi D16.
ǁ kaitinant pagaminti degtinės: Tuo tarpu čėrkelė su krupniku ejo apsukuo, mat saldžiai išvirinta [degtinė] duodas gertie Sz. Ji (seselė) užkais, išvi̇̀rins arielkėlės mums saldžios JV685.
2. užvirinti: Nevartoti pieno neišvi̇̀rinus KŽ. Vandenį tik išvi̇̀rinau Krm. Sveikas visas vanduo, išvi̇̀rintas Dg.
| refl. KŽ.
3. kurį laiką virinti: Greibk, kiek čia išvi̇̀rinsi! Krš.
4. verdant pašalinti riebalus: Išvirintoms parūgoms rūgštinti viralą teleido gavėnio[je] [kunigai] Šts.
5. ilgai verdant per daug suminkštinti: Mėsa smunka nuo kaulo, kad per daug išvi̇̀rinta JT513.
6. Sln verdant padaryti vaistinį nuovirą: Išvi̇̀rinti gydomų žolelių NdŽ. Avižoms [gydosi], kad dideliai kosulys užeita: išvi̇̀rinti anas [v]andenė[je] ir, kaip gali̇̀ kentėt, kojas merkti Yl. Kai karvė po telioko neapsičystija, tada duoda karvei gerti išvirinę česnakų LTR(Slk). Gyvatę sugaudavo, išvi̇̀rydavo i duodavo kiaulėm po biškį dėl apetito Bsg. Avispirų išvi̇̀rinau su beržo lapais, užgirdžiau Plt.
| refl. tr.: Avietės metūges susidžiovinę, išsivirinę geria nuo kosulio Sln.
ǁ Plvn, Lš verdant (ppr. žieves) pagaminti augalinių dažų: Juodalksnio žieves išvi̇̀rina, ir drobinius gerai nukanda Šmn. Ar ąžuolo žievės, ar alksnio išvi̇̀rina išvi̇̀rina Sd. Alksnius nuskusi, išvi̇̀rysi ir daugiau kiši tas vilnas Škn.
ǁ ilgai kaitinant, verdant išdezinfekuoti: Jeigu puodus išvi̇̀rinsi, uogos nėkumet nepelės Vkš.
7. DŽ verdant pelenų šarme padaryti švaresnį: Išvi̇̀rinę rūbus išgręžiam ir džiovinam LzŽ. Išvi̇̀rins pelenūse drabužius Klk. Išvi̇̀rina [skalbinius] į pelenus įmetę Žlp. Priverps priverps tų gijų, pasku išvi̇̀rins pelenūse, pakabins an kartės i šals ir apsnigs, pabūs ir išbals, suminkštės End. Siūlus baldžia, išvi̇̀rina tuos pelenuos Kpr. Ka jau suverpi, išvi̇̀rina tas [linų, pakulų] gijas, išbaldo Gsč. Sumerksi tujau prinešiotų drabužių, išvi̇̀rinsi Skd. Mačiau [nešvarų] koštuvį, misliju, duokit išvi̇̀rinsiu Žl. Išvi̇̀rinsi, būdavo, drapanas pelenuos, velėt žiemą išeini, tai net pyška kultuvė Slm. Rūbai išvi̇̀ryta, pilna virtuvė garų Pv. Būdavo tokia linų spalva, ka jos neišvi̇̀rysi, tamsi Bsg.
| refl. Vdn: Išsivi̇̀rydavo, gražūs būdavo drabužiai – balti balti Bsg.
ǁ Trkn verdant padaryti šarmą: Išvi̇̀rinti, išplikyti pelenai KII11. Skalbdavo gi drapanas su šarmu, pelenus išvi̇̀rina, nupilia nuo pelenų Ppl.
8. Vkš išplikyti, išdeginti (verdančiu vandeniu): Išvi̇̀rino jurginus po langu su verdančiu [v]andeniu Krš. Ana šliūkšt akysna, ir išvirino LKKIX220(Dv).
9. Žž kaitinant, verdant padaryti liaunesnį ar atsparesnį, užgrūdinti: Paskuo anus (šiaudus) išvi̇̀rinau, kad anie nelūžinėtų [pinant] Žlb. I ten vi̇̀rina tas skiedas, i teip išvirina, ka kaip bulvė, ka išverda Vž. Ąžuolinės pintys, kap jas išvirina pelenuosa ir an kulbės padėję kirviapente gerai išdaužo, būna geras pūzdras skiltuvu ugnį inskelt Lš.
10. prk. smarkiai kaitinant išdeginti, nusvilinti: Saulė burokus išvi̇̀rino, kaži ar beatsigaus Vkš. Bus audra: vėjas atžagaria ranka purto medžius, blaško saulės išvirintus lapus E.Miež.
◊ ausi̇̀s išvi̇̀rinti primušti: Išvi̇̀rino gerai ausi̇̀s, ir įgavo baimės Vvr.
gálvą išvi̇̀rinti išvarginti: Tegu kiti galvas virina, o aš savą galvą jau išvi̇̀rinus Al.
nuvi̇̀rinti tr. KI4, Š; SD265, R7, MŽ8, Sut, N, LL123
1. K, Š, ŠT3, KŽ kiek apvirinti: Nuvi̇̀rinau [mėsą], viską nupyliau, dar pavi̇̀rinau Krš. Labai sūri mėsa, reik nuvi̇̀ryti Lnkv. Pirma reikia nuvi̇̀rinti [grikius] ir tada kepti Db. Pūkuotes nuvi̇̀rina i sūdo an žiemos Kvr. Avižas nuvi̇̀rinsma su visoms sėlenoms Všv. Paskui apynius atskirai nuvi̇̀rina, palaiko porą trejetą valandų ir tekina Sk. Sultinys nukošiamas, nuvirinamas ir užpilamas ant žuvies rš. Peršalus ūmai reikia nuvirinti avižinių šiaudų ir tame vandenyje reikia apmazgoti kojas LMD(Igl).
2. ilgai verdant išgarinti skystį, vandenį: Nuvi̇̀rinai dideliai strovas, jau nepilni puodai J.
3. kiek pavirti: Merga ale nuvirino miežius, o ponui nusiuntė, o jis tuos turėjo įsėt BsPI5(Rg). Rugius gerai gerai nuvi̇̀rina nuvi̇̀rina ir tada deda cukrų, mieles ir tada varo [degtinę] Č. Par du [v]andinis nuvi̇̀rinu [grybus] Žlb. Nuvi̇̀rinsi antrą kartą, būs geri grybai Rdn. Mes jau gerai nuvi̇̀rinam paalksniukes, prisisūdom kibirus Škt. Par tris vandenis nuvi̇̀rint, tai geriausi grybai esą Erž. Tad du viedru miežių gerai nuvi̇̀rins, tas [v]anduo būs toks tumus Žd.
^ O graži kaip nuvirintas velykinis kiaušinis Vaižg.
4. Š nuplikyti verdančiu vandeniu, nušutinti: Žmogus užkaitė katilą vandens, atvirinęs sukišo vaikus, nuvirino ir numaudė, parėdė, už stalo pasodino BsPIII38. Bet jie (švedai) vis savo baisius darbus dirbę, o mūsų moterys juos su vandeniu nuvirindavai Sln.
5. apvirti (ppr. neskustas bulves): Nuvi̇̀rinau bulbių – turia laiko, galia nusilupti Trg.
6. verdant pelenų šarme išbalinti ar pašalinti nešvarumus: Nuvi̇̀rinau gijas Brs.
| refl. tr.: Pelenūse, sako, nusivi̇̀rysi tus drabužius Rt.
7. DŽ prk. kaitinant išdeginti, nusvilinti: Kaitros nuvi̇̀rino žolę Pš. Kas čia beaugs, viską [karštis] nuvi̇̀rino Ut. Klanuos – pavasarį išpuvo, smėly – pagada nuvi̇̀rino Sdk. Iškart nuvi̇̀rino labai smagiai rugius Mlt. Saulė užejo, nūvi̇̀rino virkščias tas Tn.
8. DŽ, KŽ, Ds prk. nušaldyti: Šalnos diegus pakąs ir nuvirins J.Jabl. Virinte nuvi̇̀rins pumpurus i viską [šaltis], būs blogi metai Krš. Šaltis nuvi̇̀rino bulves par šventą Joną Trk. Še, agurkai užmezgę užmezgę, o nuvi̇̀rinti gatavai Skr. Va, tik uždygo [miežiai], nuvi̇̀rino Švnč. Šalna kad užeit, nuvi̇̀rin žoleles JD1507. Žemėn krito ir krito šalnų nuvirinti tuopų lapai, dar skaisčiai žali, bet jau mirę J.Balt.
9. prk. nupūdyti: Po Žolinei – lietai: kad nors bulbių nenuvi̇̀rytų Mžš. Jeigu tik lietai bulbienokus nuvi̇̀rino – bulbelės jau nebeaugs, po bulbelėm Mžš. Šito rūdis nuvi̇̀rino bulbienius Klt.
ǁ išgadinti, nuėsti: Išsipaišinęs, pypkės nusvilintais ūsais, tabako nuvirintais dantimis M.Katil.
10. prk. primušti: Reikalui esant šeimininkas skaudžiai nuvirins tuo botagu rš.
◊ ausi̇̀s nuvi̇̀rinti primušti: Tėvas vaikui virinte nuvirino ausis rš.
pavi̇̀rinti tr. Rtr; Sut, M
1. L, DŽ, KŽ truputį pavirti, apvirti: Kad aš turu meisos, aš įdedu meisą, pirmu pavi̇̀rinu Lpl. Pavi̇̀rins miltų, toks būs makalas su bulbėms KlvrŽ. Kaip taukus nūpili, kresnas ta da pavi̇̀rini, įdedi pipirų, lapelių, druskos Kl. Da skrupsnios kruopos – reikia pavi̇̀rinti Ktk. Ką te tą žalią mėsą tampysi, da pavi̇̀rink Klt. Dabar kąsnį pavi̇̀rin (pavirink) kuliešę LzŽ. Sultys dar pavirinamos, kol pradeda tirštėti rš.
| Piene pavi̇̀rinti tai nebąla [lininio audeklo raštai] Antz.
| refl. NdŽ.
2. NdŽ, Žlb pakankamai virinti, aukštoje temperatūroje išvirti, pagaminti verdant: Pavi̇̀rinti strovą J. Pakepk a pavi̇̀rink kiaušių vaikuo Trk. Įpilu kokį pavi̇̀rinusi viralą ten Trk. Pomidorų lapų pavi̇̀ryt, pakrapyt – nebus nė vieno [kirmino] Bsg.
3. verdant pagaminti vaistinį nuovirą: Pavi̇̀rinti žolelių NdŽ.
4. ŽIb verdant žievę pagaminti augalinius dažus.
ǁ Slnt nudažyti verdant augaliniuose ar cheminiuose dažuose: Sudedi matkus tarp tų žievių ir pavi̇̀rini Kp. Cibulių lukštų pavi̇̀rins, įdės kiaušinius, nudažys [Velykoms] Tl.
5. Sd pagaminti šarmą verdant pelenus: Iš pelenų pavi̇̀rinai, nustovini, švari šarma Akm.
6. Plvn, Rk verdant pelenų šarme pabalinti: Drobes vis su pelenais pavi̇̀rindavom Žg. Pavi̇̀rysi, tai išbals, bus kap sniegas, šito [medžiaga] nerus, nerūdžiuos Pv. Kap pavi̇̀rinau [drobę], tai minkštesnė, slidesnė pasdarė Pv. Pavi̇̀rinusi plaunu, balčiau išsiplaunas Krš. Pelenūs liuob biškį pavi̇̀rins [linų, nuošukų gijas], i neskalbtas an sniego išmėtys, ka baltum Kl. Pavi̇̀rini, biškį sušlapini [audeklą] i tiesi an pievos Škt.
| refl.: Kai susipjausto, pasisiuva, tai pasivi̇̀rina po biškį [audeklas] Škt.
7. keletą kartų pavirinti (ppr. šarme): Kap pavi̇̀rini, tai tas siūlas kap sužliugęs, tik sunkumą turi, tep netikęs Pv.
8. L, NdŽ kaitinant lydymosi temperatūroje sujungti, sudurti metalines dalis.
9. SD284, NdŽ prk. smarkiai šaldant sunaikinti, nušaldyti: Šalna pavirino žoles N.
10. NdŽ prk. kiek pamušti.
11. prk. peršauti: Drožk greitai šalin, o ka ne – kojas pavi̇̀rinsiu iš automato Bdr.
◊ akimi̇̀s pavi̇̀rinti NdŽ įdėmiai, smalsiai pažiūrėti.
akimi̇̀s pasivi̇̀rinti NdŽ įdėmiai, smalsiai pasižiūrėti.
parvi̇̀rinti intr. prk. greitai, paskubomis parvažiuoti: Parvi̇̀rinau numie vienu vėju KlvrŽ.
pérvirinti tr. K, KŽ, pervi̇̀rinti Rtr; Q541, SD300, Sut, N
1. NdŽ iš naujo, pakartotinai pervirti: Reikia užpilti vandeniu ir pérvirinti DŽ1. Viską dar pérvirink Ds. Pérviryt reikia medus ir sumaišyt [tešlon] Drsk.
2. Š, DŽ per daug virinti: Nepérvirink bulvių – sukris DŽ1. Párvirinai, raudoni kruopai Krš. Jijė párvirino bulves par daug J. Nepérvirink, kad būt minkšti [kiaušiniai] Lz.
^ Jo kraũjas lyg vanduo pérvirintas Ad.
| refl. tr. NdŽ: Aliejų reikia pérsiviryt, kad neapkarstų Vlkv.
^ Duonos neperminkysi, kisieliaus nepervirinsi LTsV374(Pp).
3. LL185, Alv apvirinti: Grybus pérvirini, susūdai – išeina kartumas Lp.
4. NdŽ ppr. impers. smarkiai šaldant sunaikinti, nušaldyti.
5. pakartotinai pavirti pelenų šarme: Dar kartą parvi̇̀ryti [reikia], gal bus baltesnės [sruogos] Lnkv.
6. Š, NdŽ, Srv prk. suduoti, sukirsti: Tu jį gerai pérvirink, tada arklys bijos Trgn. Aš tave kaip parvi̇̀rinsiu botagu, tai nustosi meluot! Upt.
7. NdŽ prk. peršauti, perverti: Kulką sau per galvą pervirinęs TP1880,32.
8. prk. suprasti, suvokti: Aleksys nepamena tokio, kada nesimėklino aplink jį esamųjų gamtos dalykų, saviškai jų nepervirindamas Vaižg.
9. NdŽ suvirškinti.
◊ akimi̇̀s pérvirinti NdŽ įdėmiai, smalsiai pažvelgti.
pravi̇̀rinti tr. Rtr, KŽ
1. užvirinti: Aš pravi̇̀rinau puodą, virs dabar ir nuo mažos ugnies, nebėgs J.
2. per daug virinti, pervirti: A būsu pravi̇̀rinusi, leku greitai numo Krš.
3. NdŽ virinant gaminti valgį.
| refl. NdŽ.
4. NdŽ nedaug pravirti.
5. virinant metalą padaryti kiaurymę: Visas gaminys kiauriai pravirinamas iš abiejų pusių rš.
6. NdŽ šaldant sunaikinti, nušaldyti.
7. NdŽ peršauti, kulka pramušti.
◊ gálvą pravi̇̀rinti užmušti: Aš tau, žmogžudy, pasaulio išgama, smagenis pramušiu, galvą pravirinsiu! V.Krėv.
vėsulai̇̃s pravi̇̀rinti labai greitai pravažiuoti: Mes velkamos palengveliais iš Sedos, o [grafas] vėsulai̇̃s pravi̇̀rino pro šalį KlvrŽ.
privi̇̀rinti
1. tr. K, Rtr, Š, NdŽ, KŽ daug privirti: Reikia dabar privi̇̀rinti pilną katilą [v]andenio LzŽ. Privi̇̀rino puodą pilną smalos Slk. Ušėtką privi̇̀rini [v]andenio, tada marškiniuos pelenų gi pridedi Slk. Gerk, tėte, [pieną] gerk, aš nebenoriu. To pieno aure mama privi̇̀rino baisybę Mžš.
| refl. tr. NdŽ, Erž: Prisivi̇̀rinau uogų, poni [esu] Krš. Prisirenki šitų uogų, prisivi̇̀rini, ir gerai būdavo Skp.
2. tr. DrskŽ pakartotinai kiek pavirti: Priblendus arba pieno įpylus į strovą privi̇̀rinau J. Pieną geriau privi̇̀rink DŽ1. Sveikesnė sriuba, kai užbaltinus privi̇̀rini pieną Gs. Baigiant virti [kankolynę], įpils pieno, privi̇̀rins da, i ka mes liuobam srėbti! Kl. Kab metinis vaikas, tai gražių [grikių] kruopų pridaro, piene privi̇̀rina, sviesto inmeta, tai vaikas valgo! Eiš. Neprivi̇̀ryta druska nepagardina valgymo Brš.
3. tr. pakankamai pavirti: Biškelelį pagyžęs [pienas], neprivi̇̀rink, ir nesutrauka Krš.
4. tr. iš naujo užvirti: Kap puodas nuverda, tai privirina [įpiltą vandenį] Lp.
5. tr. užvirinti, įkaitinti vandenį iki virimo temperatūros: [V]andenio pirty karštybė, koją apsišutinau – jau ne prišildė, ale privi̇̀rino! Slk.
6. tr. kaitinant sulydyti (ppr. riebalus): Karvę papjauni, lajo privi̇̀rini, su tuo laju blynus kepi Grž.
7. tr. verdant pagaminti vaistinį nuovirą: Po du kūliuku susitaisiau, privi̇̀rinu [kraujažolių] Šd. Man drobinių siūlų privi̇̀rino, išprausė, ir prapuolė [gelta] Kvr. Naminio taboko privi̇̀ryt ir praust vaikam [nuo utėlių] Sn. Šiltų arbatų privi̇̀rins, prigirdys – i būsi sveikas Pln.
8. refl. tr. virinant pelenus vandenyje pagaminti šarmą: Pelenų prisivi̇̀rini, šarmo padarai Alz.
9. refl. išvirinus pelenų šarme pašalinti nešvarumus: Gali ir plaut, jeigu turi prisivi̇̀rinus daugiau Skp.
10. tr. virinant (ppr. žieves) pagaminti augalinius dažus: Žievių privi̇̀rina tirštai tirštai, kad būt kaip ir rudas [vanduo vilnoms dažyti] Plvn. Juodalksnio žievių privi̇̀rina, da alūno kiek dėdavo Sur.
11. tr. Sut, N, BŽ269, LL196, Š, DŽ, NdŽ, KŽ prilituoti metalines dalis: Nulaužtos šakės, negal nė kalvis privirinti Dr. Paimk gelžies pryšnagiuo privi̇̀rinti Slnt. In priešakines padkavas kalvis privi̇̀rino gripus Brb. Dėjom gelžius artie, sukom i privi̇̀rinom Akm. Viršus reikia privi̇̀rintei, nusilupė Ut.
| prk.: Liemenė tarsi pušų sakais prie jo privirinta, nė raukšlelė nesigarankščiuoja rš. Prilydė man šitą vardą. Kaip smala privirino J.Balt.
12. tr. NdŽ šaldant sunaikinti, nušaldyti: Lapai, šalna privirinti, nukrinta SE48.
13. tr. prk. kaitinant sunaikinti: Be laiko rugius privi̇̀rino, bus mažas grūdas Trgn.
14. intr. prk. sudrožti: Privi̇̀rink tam šuniui botagu – ko jis amsi Ėr.
15. intr. prk. nubausti, paskirti bausmę, priversti atlyginti nuostolius: Jam dar ažu tuos medžius privi̇̀rins Ut. Jiem privi̇̀rino da po penkiolika metų Šmn. Čia tau gal až pernykščius metus privi̇̀rino mokėt Skdt.
16. tr. suvirškinti: Penas keliauja pilvan, kur jį pilvo syvai privirina, t. y. apverčia ant maitinančio syvo TS1901,1b.
◊ lū́pą privi̇̀rinti primušti: Su dzūkais neprasidėk, ba galia privi̇̀ryt lū́pą Slm.
suvi̇̀rinti K, Rtr, NdŽ; SD1182, M, LL210, L
1. tr. S.Dauk, Š, KŽ verdant pagaminti valgį, išvirti: Šlapia malka, nieko nesuvi̇̀rinsi LzŽ. Suvirinu savimp valgyklą SD372. Aguonų sumals, įpils to pieno, suvi̇̀rins Nt. Aš tą varškę suvi̇̀rinsu į sūrį, pamatysi, būs skaniausis sūris Krš. Kad nor keturi litarai suvi̇̀ryt [uogų] Vlk.
| refl. tr. NdŽ, Pl: Visokių uogų turu susivi̇̀rinusi Krš. Susivi̇̀rinu uogų, kad užtektų žiemą vaikam ir sau Nmj. Cukraus atavežė, ar uogų kokių susivi̇̀rinsma Skp. Serbentų raudonų su grūdeliais susivi̇̀rinau aštuonis litrus Mžš.
2. tr. NdŽ ilgai virinti, kad pakankamai suminkštėtų: Gal selyklui nemalt, gal supilt į puodą, stipriai suvi̇̀ryt, sušutyt Mšk. Menkių galvas nusuki, lieverį sudedi, gerai suvi̇̀rini Plng. Suvi̇̀rinai blandžiai kruopus J.
3. tr. NdŽ sudėjus, sumaišius pakankamai pavirinti: Gerklę skaudant, gėrė karštą medų, suvirintą su pienu LEXVIII105. Suvi̇̀rina kvynus su sukru arielko[je] ir gauna kvyninį likerį Vkš. Jei tam kartuo ją (putrą) virė, tad buvo [v]anduo su miltais suvirintas ir truputį pienu saldžiu pražilinta S.Dauk. Nu tą [v]andenį suvi̇̀rina su druska ir apipila [mėsą] Ms.
4. tr. kaitinant, virinant sulydyti (ppr. riebalus): Pastovi [sviestas], suvi̇̀rink, supilk kur, kad nepasenėt Klt.
5. refl. tr. išsiplikyti: Karštą srebi – grobus susivi̇̀rinsi Krš.
6. tr. verdant pagaminti vaistinį nuovirą: Kokių žolių suvi̇̀rino ir davė gert Kp. Žoles suvi̇̀rinam, viduriai kad jau valni, a kas Pln. Devė kažkokių ten žolių suvi̇̀rinusi Als. Metylių lei suvi̇̀rina, pradėjo viduriai skaudėt Klk. Puplaiškiai gerai suvi̇̀rinti mačija nu plaučių uždegimo Bdr. Našlaites baltąsias suvirinę geria nuo išgąsčių Sln. Kokį norint naginių įklotą suvi̇̀rino ir užgirdė [norėdama prisivilioti vyrą] Trk. Kankorėžių suvi̇̀rino, sudevė, i kumelė nebišsimetė Yl. Karvė jei persiėda dobiluose, reik girdyt suvirytais kmynais LTR(Šmk).
| refl. tr. Pl: Susivi̇̀rina tąs žoles i geria Smln. Tai tokių susivi̇̀rinam [naminių] liekarstvų, tai tokių PnmŽ. Susivi̇̀rinau jeronimą, kaip ranka atėmė, nė kokių dygulių nebliko Yl. Šv. Jono naktyj jodvi susivirinusios puodelį kasžin kokių ten žolių BsMtI75(Sln).
ǁ virinant (ppr. žieves) pagaminti augalinius dažus: Suvi̇̀rinu juodalksnio žieves, pataisau dažų kiaušiams Žd. Anas (žieves) nudrožti, paskiau įdėti mėleno akmenelio [dažant siūlus] Žlb.
7. tr. Sut, D.Pošk, S.Dauk, L, Š, Šlč, DŽ, NdŽ, KŽ lydant sujungti metalines dalis: Suvirinu geležį N. O niekap nesuvi̇̀rinu OG334. Jau gelžį kiaurai mokėjau suvi̇̀rinti, arklį segti Als. Nepažįt visai, kur suvi̇̀rytos tos rinkės Jrb. Kai suvi̇̀rino ratalankį, ir šiandiej važinėju Mlt. Ėmė ir nutrūko vogelio žiedas – nešk pas kalvį, tai suvi̇̀rys Šn. Ratlankius, viską veizėk, ten suvi̇̀rins, nepasakysi nėko Yl. Su toms medinėms [anglimis] suvi̇̀rinti gelžio negalėjo Bdr. Kavoliau, štai nudilo ir trūko vienas brizgilo žiedas. Ar negalėtum suvirinti, o gal kitu pakeistum V.Myk-Put. Kalviui nematant, įmes į žaizdrę vario šmočiuką – tas nebegalia gelžies suviryt Sln.
| refl.: Naudojant nikelį plienas geriau susivirina rš.
8. sušaldyti: Šalna suvi̇̀rino žolynus Sn.
9. tr. M.Valanč virinant nužudyti: Senelis nuėjęs pas suvirytą bajoraitę, paėmęs kaulą pūstelė[jo] su kvapu, ir stojosi sveika ir gyva BsPIII74.
ǁ virinant sunaikinti: Utėles visas suvi̇̀rina, paskui išplauja tuos baltinius Snt.
10. suvarginti, nualinti; sunaikinti: Užėjo perkūnas su ledais, sumušė, suvi̇̀rino [rugelius] Nm. Suvi̇̀rina žmogų tie rūpesčiai, vargai LKT202(Iš). Staigi liga jį suvi̇̀rino, i jau po žeme Vlkv. Jį labai greit suvirino ta džiova: nė metai neišėjo, i gatavas Rd. Tai suvi̇̀rino žmogystę liga Klt. Šitokis karštis, tai keliom dienom ir suvi̇̀rina žmogų Rdm. Ligos ir suvi̇̀rina žmogų Plm. Karštis suvi̇̀rino plaučius, ir mirė Bgt. Kaip nuėjau už to šelmio bernelio, bernelio, suvi̇̀rino mane jauną kaip žuvį, kaip žuvį JV973.
11. suduoti, sukirsti, uždrožti: Jis man suvi̇̀rino į nugarą Bgt. Arklio nereikia dažnai kapoti – kartą suvi̇̀rinai, ir užtenka Ėr.
12. tr. SD188, LL239, Grž suvirškinti: Pilvas kap šunio, i su kaulais suvi̇̀rina Ml.
| Jei penukšlu ir duona yra daiktai dvasingi, tada reikia jų sukramtinėt, gramult, nuryt ir viduriuose suvirint karščiu jų SPI188.
◊ ši̇̀rdį suvi̇̀rinti sugraudinti, įskaudinti: Šelmis bernelis dar ne rozą man širdelę suvirys LTR(Srj).
užvi̇̀rinti Š, Rtr; SD424, Sut, N, LL304, Šlč
1. tr. L, NdŽ, KŽ, DŽ1 įkaitinti iki virimo temperatūros: Užvi̇̀rinti vandenį dėl žolelių J. Tau užvi̇̀rysiu, gal kovos gersi? DrskŽ. Ažvi̇̀rinau [v]andenio nėšinį katilą Dglš. Pirma užvi̇̀rysim vandenį, po tam sudėsim kiaušinius ir išvirsim Skrb. Ažvi̇̀rini vandenį su mėsa Arm. Užvi̇̀rydavo vandenį, pelenų užberdavo – būdavo šarmas Žg. Vandenį pastatai, užvi̇̀rini ir tada supili tą kvarbą Eiš. Užvi̇̀rini [ožkos pieną], tai kaip kumštis lieka tos varškės Sb. Dedu druskos, biškį rūgščiosios druskelės, cukraus, sudedu agurkus, įkamšau krapų ir užvi̇̀rintu tuo (marinatu) užpilu Žg. Tai tada, būdavo, selyklą sumali ir pradedi užvi̇̀rinęs vandenį saldyt Skp. Įplaka miltus į vandenį ir užvi̇̀rina, įpila ir y[ra] veršputrė Akm. Raugydavo [odas] – raugų tokių, daugiausiai alksnio luobų pridrožia pridrožia, vandenį užvi̇̀rina, sukiša Sk. Užpilk užvi̇̀rytu vandiniu Pns. Norint gauti maistingesnius bei sultingesnius produktus, reikia juos dėti į verdantį skystį ir skubiai užvirinti rš.
| prk.: Nusistovėjęs ir geroje bačkoje sustiprėjęs alus dar labiau juos įkaitino, virinte užvirino J.Mik. Kad čia užvi̇̀rinom, tai jį (kaimyną) net iš kapų kas Slm.
| refl. tr. NdŽ: Prisisamstau vandenio, pakuriu [ugnį] ir užsivi̇̀rinu DrskŽ. Užsivi̇̀rina vandenį, sumaišo tokį maišinį, užtaiso kubilą: ten įdeda medžiukų ant dugno, paskui įdeda šiaudų [darydami alų] Mšk. Tas bernas užsivirinęs vandens, tuos vaikus nuplikęs, nuvirinęs (ps.) Sln.
2. tr. iš naujo, pakartotinai užvirti: Papildžiau [bulvienę], dabar reikia užvi̇̀ryt Mžš.
3. tr. virinant ar plikant pagaminti vaistinį nuovirą: Kada kiaulė serga raudonlige, tai užvi̇̀rini, užpili karštu [v]andeniu nasturtes ir paduodu Yl.
| refl. tr.: Jeigut jauti kokį negerumą, žolių užsivi̇̀rini Kl. Užsivi̇̀rinu puplaiškių nuo pilvo Bb.
4. tr. virinant pelenus vandenyje pagaminti šarmą: Pelenus užvi̇̀rins, nusistovės šarmas, i plaus drabužius Akm. Par mus būdavo pelenų į [v]andenį pripila ir užvi̇̀rina, taip šarmą pasdarydavo Smal.
5. tr. virinant (ppr. rūdis) pagaminti naminius dažus: Gelžių primerkdavom į vandenį, užvi̇̀rindavom rūdes i laikydavom po savaitę Krž.
6. tr. per ilgai ar netinkamai virinant įjuodinti: Ažvi̇̀rinau rūbus, dabar nors dantim graužk Ktk.
7. tr. verdančiu vandeniu negyvai nuplikyti: Kai radau [gyvačiukus], ažvi̇̀rinau Skdt.
8. tr. Šlč, NdŽ kaitinant lydymosi temperatūroje užlydyti kiaurymę, užlituoti: Matuoklį sudaro statmenas vamzdis, kurio apatinis galas aklinai užvirintas sp. Šit jau užvi̇̀rino ir pradėjo kalti užvirytą geležį BM190(Šl).
9. intr. ppr. impers. NdŽ prk. imti labai šalti.
10. intr. ppr. impers. Snt prk. užkaitinti, užkepinti: Ažvi̇̀rino [karštis], i nėr bulbų Dglš.
11. intr. NdŽ, DŽ1, Vdžg, Skr, Šk sukirsti, sušerti: Ažvi̇̀rink jam botagu per kojas Sl. Prisitaikęs užvi̇̀rino per ausį Mrj. Per strėnkaulį lazda užvi̇̀rino Žl. Seniau užstovas kai užvi̇̀rindavo botagu, tai nežinodavai kur lėkt Vžns. Kaime, būdavo, kad kas nors kuolu kad užvirindavo, rodos, į žemę iki smakro sukals A.Gric. Par tokią pelkę gali išvažiuoti, tik arkliams gerai užvi̇̀rink Ll.
12. intr. prk. imti staugti, užstaugti: Žiemą vilkai miške kad užvi̇̀rina, tai net baisu klausyt Trak.
◊ į aki̇̀s užvi̇̀rinti aštriai, atžariai pasakyti: Tep ir užvi̇̀rino akysa prieg visų Kpč.
kraũją užvi̇̀rinti Vlk sukelti aistrą: Toji jauna žydinti mergaitė užvirinusi jam kraują rš.
Pastabos
Susijusi žodžio forma (-os): atvirinti,užvirinti,davirinti,antvirinti,privirinti,apvirinti,suvirinti,nuvirinti,pavirinti,įvirinti,išvirinti,parvirinti,pervirinti,virinti,pravirinti
Aprašymas

„Lietuvių kalbos žodynas“ yra baigtinis XVI–XX a. lietuvių kalbos leksikos šaltinis. Naujais kalbos faktais jis nebepildomas ir neatnaujinamas. 

Žodyną taip pat galite rasti adresu https://ekalba.lt/lietuviu-kalbos-zodynas/.

Kalba

lietuvių

Publikavimo informacija

Data

2021

Leidėjas

Pavadinimas

Lietuvių kalbos institutas

Atsisiųsti ištekliaus įrašo informaciją
Vertimas pagal vertimas.vu.lt
anglų kalba: open
prancūzų kalba: soudés
vokiečių kalba: Schweißen
rusų kalba: приоткрыть
lenkų kalba: rozluźnić

Komentuoti

Komentuoti gali tik prisijungę nariai.

Komentarai(0)

Komentarų nėra