tari̇̀mas sm. (2) K, Š, Rtr, KŽ, tari̇̀masis (1), tari̇̀mos ind.
1. tartis: Garsų tari̇̀mas DŽ. Taisyklingas (teisingas), aiškus tari̇̀mas NdŽ. Aukštaitiškas tarimas LKGI477. Kleinas balsius suskirstė į ilguosius ir trumpuosius, klasifikavo garsus pagal kalbos padargus, aprašė jų tarimą LTEIII519. Kapsų tarimas yra labiau juk norminamas negu dzūkų J.Balč.
2. → tarti 2: Tarimas žodžio būt gelbėjęs – neatidarei burnos V.Kudir.
3. refl. LL207, NdŽ, KŽ → tarti 3 (refl.): Kiti delegatai atvažiuos tiktai ateinančiosios savaitės pradžioje, kame prasidės tarimos sulyg svarbiausių klausimų VŽ1904,1.
ǁ prk.: Ne kokio tari̇̀mos nėra (neįmanoma numaldyti): Kroka [vaikas], i tiek Krš.
4. susitarimas: Klausia, ar negalėčia nueit an tari̇̀mo [dėl vedybų] Slm.
| refl.: Padarėm, kiek sutarta. Nori daugiau, tarkimės iš naujo. – Kokio dar tarimosi? Lyg mes svetimi, nepažįstami J.Balt.
5. I → tarti 6.
| refl. NdŽ.
6. NdŽ žr. patarimas 1: Paklausė erelis varnos tarimo S.Dauk.
^ Geras tarimas atkanka rytą S.Dauk.
7. KŽ žr. nutarimas 1: Teismo tari̇̀mas NdŽ. Suvažiavimo tarimas rš. Kad koksai tarimas daugiam netinka, tad jį atmeta murmėjimu S.Dauk.
8. pritariamoji sutartinės melodija, pritarinys: Pirmoji [giesmių melodijos] dalis vad[inasi] rinkiniu ir ją dainuojančioji vad[inama] rinkėja, antroji vad[inama] tarimu ar patarimu ir ją dainuojančioji vad[inama] tarėja ar patarėja EncIX1530.
aptari̇̀mas sm. (2) DŽ1 → aptarti.
1. P, FT apsvarstymas: Rimto tų knygų aptarimo, įvertinimo nesusilaukėme rš. Randame čia taipojau tardinių apie lietuvių kalbą, aptarimų lietuvių raštų ir laikraščių Vd.
2. rš apibūdinimas.
3. M nutarimas, sprendimas.
4. veiklos apribojimas: Vienok ir tai su visokiais aptarimais: nei Romanas, nei tijūnai jo neprivalo kištis į sričius V.Piet.
5. N, NdŽ apkalba, aptartis: Valgymas [šienpjoviams] turi būti maistingas, mėsos užtenkamai, nes čia yra svetimų žmonių, šeimininkei ir visai gryčiai galėtų būti aptarimas M.Katk. Kunegas Jokūbą už nekaltą aptarimą parčaižė M.Valanč. Aptarimas, apkalbėjimas piktai perkreipia noris pačius geriausius mūsų norus Gmž. Nusiuntė vieną iš pasiuntinių su raštu, pilnu melagystės ir aptarimo I. Aptarimas, kalbomis apkėlimas I.
6. įtarimas, įtartis: Aptarimas krito ant pusbernio, kurį … gaspadorius … savo akimis regėjęs guzikus iš … sermėgos pjaustant TS1897,2. Tą savo aptarimą išpažino, nė vieno iš aptartųjų nelenkdamas M.Valanč.
7. refl. apsirikimas kalbant: Apsitari̇̀mas, parikimas kalboje BŽ303.
įtari̇̀mas sm. (2) → įtarti.
1. Š, LL151, Vd, DŽ, NdŽ, Plšk nepasitikėjimas, įtartis: Priešinimasis gali sukelti įtarimą rš. Širdin įsiskverbė įtarimas A.Vien. Jie suėjo į miestą be mažiausio įtarimo, pasiskirstę po du ar tris vyrus J.Balč. Yra žmonių, kurie visada su įtarimu sutinka naujoves sp. Įtarimas pasitvirtino sp. Frankas savo protu turėjo išsklaidyti bet kokį įtarimo šešėlį P.Cvir.
| refl.: Tik kad be rietenų, be barnių, be nereikalingų kits kito įsitarimų! rš.
2. pavadinimas: Tie kapai vadinas dar šiandien, senų dienų įtarimu, kurganais S.Dauk.
ištari̇̀mas sm. (2); SD415, Sut, N → ištarti.
1. Š, NdŽ, DŽ1 tartis: Aš čia taigoju ištarimą žodžių žemaičių kalbos S.Dauk. Ir žemaičių ištari̇̀mas y[ra] lengvesnis kaip aukštaičių Yl. Savybalsis y ilgasis visados tur pavelktiną ištarimą JDIII(IVpsl.). Kam čia savo kvaila rašyba gadinti gyvosios kalbos ištarimą? K.Būg. Pasaka … surašyta pagal mūsų kaimiečių ištarimą TS1902,4-5. Svetimas ištarimas (žodžių kalboje) LL81.
2. išraiška: Akyse šitose buvo tiek ištarimo, kad nuo seno žmogaus ir negalėjau laukti TS1903,11(V.Piet).
3. refl. netyčia pasakyti žodžiai: Nė mažiausiu veido krustelėjimu savęs neišdavė, neparodė, kad tas Donato išsitarimas buvo jai malonus Pt. Tas išsitarimas skaudžiai užgavo Tamošių rš. Mažas išsitari̇̀mas, o kiek piktumo! Dkš. Del vieno išsitari̇̀mo galėjai [hitlerininkų] būti nuo šeimos atskirtas Plšk.
4. pasakymas, posakis: Tas vienas ištarimas reiškia Vasilionį buvus stiprų vyrą ir aukštai mokslingą A1884,30. Žodžių ir ištarimų buvo jis didį zopostą surinkęs Kel1881,53. Pagoniškųjų dievų ištari̇̀mas (orakulas) KII101.
| refl. Š, BŽ84: Poetiški išsitarimai yra vaizdingi Vd. Išsitari̇̀mas: velnio prisėsta Rg.
5. M.Valanč sprendimas, nutarimas: Sūdžių ištari̇̀mas KII131. Tvirtinti ištarimu ant rašto I.
nutari̇̀mas sm. (2) → nutarti.
1. Amb, Š, LL206,260 (teisinis) aktas, priimamas valdžios organų valdymo ir kitais atvejais, sprendimas, potvarkis: Pagal pirmutinį nutarimą paskyrė apgautoją kareivį į marias įmesti BsPIII28(Nm). Susirinkimas priėmė nutari̇̀mą DŽ1. Teismo nutari̇̀mas NdŽ.
2. refl. susitarimas: Toks nusitari̇̀mas – duoti po rublį Krš.
3. SD186, Sut, N smerkimas, menkinimas, apkalba: O ir dabar dar begirdime nutarimo, pašiepimo, papeikimo žodžių kalbose ir raštuose Vd. Tų nutarimų yra visokių VšR.
4. SD1126 įtarimas, įtartis.
5. nustatymas: Daboti, kad neapsirikus ligos nutarime ir gydymo būde rš.
6. pasakymas, posakis: Yra toks nutarimas, jog piktas žmogus ir ant saulės taškus randa V.Piet.
7. NdŽ apsimetimas, akių dūmimas: Neva sakosi, kad koją skauda: tai tik toks nutari̇̀mas Gs.
patari̇̀mas sm. (2) → patarti.
1. Amb, LL23, BŽ432, NdŽ nurodymas, pasiūlymas, rekomendacija, kaip elgtis: Jie man galėję duoti naudingų patarimų J.Jabl. Klauso išmintingo patari̇̀mo DŽ1. Bet man regėjos, kad tai tik patarimas, ale ne prisakymas Blv. Ką daryt: vienas vieną patari̇̀mą duoda, kitas kitą Rg. Rudenį, jau baigiant valyti vasarojų, visus nustebina Mackevičiaus patarimas pirktis dalgių V.Myk-Put. Patarimai kaip tik žirniai nuo sienos atšoksta Žem. Juridinis patari̇̀mas DŽ.
^ Gavo aukso patari̇̀mą Prn. Geras patari̇̀mas ir už piningus brangesnis Šv. Geras patarimas – jau pusė darbo KrvP(Jnš). Rudas į apgavimą, o plikas į patarimą LMD(Pkn). Po darbo patarimas nebereikalingas LTR(Žg). Girto patarimais toli nenuvažiuosi KrvP(Nmn).
2. refl. NdŽ, DŽ1, Žlb, Pnm → patarti 2 (refl.): Ans nė vieno darbelio nedirba be ano pasitari̇̀mo KlvrŽ. Pasitari̇̀mas su žmona reikalingas Btg.
3. refl. NdŽ posėdis, suėjimas, susirinkimas kam aptarti: Pasitarimas buvo visiškai slaptas rš. Viena žila [galva] daugiau pasitarimuose verta negu dešimtys be ūsų V.Krėv. Sušaukti pasitari̇̀mą DŽ. Teismo pasitari̇̀mas DŽ.
ǁ ko aptarti, pasitarti susirinkę žmonės: Pasitarimas priėmė sveikinimą sp.
4. SD1124,125 pritarinėjimas, pataikavimas.
5. EncIX1530 žr. tarimas 8: Kartais dainininkė pagiedodavo vieną sutartinės melodiją (pvz., užtarimą), o antros (patarimo) nebeatsimindavo rš.
6. → patarti 7: Patarimas už dūminę gryčią M.Katk.
pértarimas sm. (1)
1. DŽ1 → pertarti 1.
2. DŽ1 → pertarti 5: Galiam palikti kaltais nepartarimu blogai darančių brš.
3. refl. BŽ473 susikivirčijimas, susipykimas.
pratari̇̀mas sm. (2) → pratarti.
1. refl. netyčia pasakyti žodžiai, išsitarimas: Šis viršininko prasitarimas kameros gyventojams šiek tiek padėjo susivokti, kas čia vyksta rš. Aiškėjo dabar ir visokie prasitarimai, kuriuos seniau nebuvo gerai supratusi Vd. Jis už tokius prasitarimus gavo nedėlę kalėjimo prš.
2. I, S.Dauk pratarmė, prakalba.
3. pravardė: Zakaūšas, Šmideris – ta ne pavardės, tik pratari̇̀mai Šts.
pritari̇̀mas sm. (2) DŽ, NdŽ → pritarti.
1. SD1150,152,215, SD309, Q89, SGI17, H163, R, MŽ, N, FT sutikimas su kuo, palaikymas: Pritarimas, prietarma SD281. Tekarūnuojas jis geriau su mūsų pritarimu negu prieš mūsų norą B.Sruog. Be tavo pritarimo pakėliau kalaviją, ir pasisekė V.Krėv. Pritarimo šūkiams kiek aprimus, ėmė ryškėti darbininkų giesmės garsai rš.
2. I, LL194,285 akompanavimas: Himnas mišriam chorui su orchestro pritarimu Vd.
3. susiderinimas, sutarimas (dirbant ką kartu), darna: Kuliant [spragilais] tas pritari̇̀mas labai svarbus Kž.
4. Sut užstojimas, užtarimas: Bus pritarimas užu mus PK136.
5. Gdl posakis, pasakymas, priežodis: Yra bobų pritari̇̀mas: kad žentas būt sotus pautiene i pautienė būt ciela Tvr.
6. papildoma mintis, pridūrimas prie kokio pasakymo: Šitokių [žemiškų] daiktų visadai turim melstisi su pritarimu tokiu: jei Dievas nor …, tada jis jų teduodi mumus BPII106. O kada meldžiamės duchaunų daiktų Dievo …, tada tokių daiktų be pritarimo turim melsti BPII106.
7. prietaras: Pritari̇̀mas yra, kad jeibo prigeria (nuskęsta) žmogus, jis vaikšto (vaidenasi) Dj.
sutari̇̀mas sm. (2) NdŽ; Q656, R116, MŽ151, Sut, N, M, LL64 → sutarti.
1. DŽ1 dviejų ar daugiau asmenų susikalbėjimas dėl ko nors: Tokį sutarimą tarp savęs padarė S.Dauk.
| refl. R286, MŽ382, N, I: Susikalbėjimas, susitarimas SD347. Tarpusavio, savitarpio susitari̇̀mas NdŽ. Dvišalis susitari̇̀mas NdŽ. Ilgai užsitęsusios derybos pagaliau pasibaigė susitarimu sp. Parejau sulig susitarimù gyventi Krž. Vestuvės būdavo pagal susitari̇̀mą – kur jau vietos daugiau Škt. Toks buvo susitari̇̀mas: po dieną pasileist LKT215(Jnš). Kap geras žmogus – atjausdai, be susitari̇̀mo atduodi Grv.
2. nuomonių, pažiūrų, interesų vieningumas, sutapimas: Nuomonių sutari̇̀mas BŽ135. Jų vyriausieji vadovai yra į didį nesutarimą parėję ir kits kitą pradėjo baisiai išdarkyti Kel1881,52. Visi kaip vienas lietuviai vienan balsan retai atsitinkamu sutarimu šaukia: Vilnius – vis tiek Lietuvos širdis, sveika ar ligūsta Vaižg. Šitaipo stojos nesutarimas dėl jo tarp žmonių BtJn7,43. Mislių nesutari̇̀mas KII53,305.
3. susitariamasis aktas, dokumentas, sutartis: Japonai su kinais padarė sutarimą rš. Mišką pardavė, o su žmonėm sutari̇̀mą padarė Klt.
4. sugyvenimas, sutikimas, santaika: Gyveno jie kiekvienas sau, be šeimyniškos laimės, be susiklausymo, be sutarimo A.Vien. Tarpusavio sutari̇̀mas DŽ. O žaltiškas anuodums sutari̇̀mas! End. Nebuvo meilės, nebuvo sutari̇̀mo – kaip galiama buvo gražiai gyvent! Krs.
^ Kur nė[ra] sutari̇̀mo, ten pragaras, ne numai Vvr. Sutarimas kalnus varto LTsV247(Jnš). Sutarimas – geras papratimas LTR(Jnš). Sutikime gimęs, sutarime miręs LTR(Jnš).
5. sutartuvės, sužadėtuvės: Jau toksai tų stabmeldžių būdas: mergaitė, piršliams atėjus, slepiasi lig sutarimo rš.
6. NdŽ sąskambis, harmonija: Balso, ardančio sutarimą, nėra: visi papratę giedoti M.Katk. Balsų sutari̇̀mas KI37. Gražus balsų sutari̇̀mas I. Giesmės ir muzikos balsai be sutarimo artinosi J.Balč.
7. susiderinimas ką darant, darna: Sutarimas mušant tiek lengvina kūlimą, kiek maršo griežimas lengvina kareiviams eiseną M.Katk. Turėjo sutari̇̀mą turėti, o be sutari̇̀mo nėkas nėkur neina [kuliant spragilais] Rdn. Pasigirsta šaudymas. Viena papliūpa, paskui kita, dar kita. Ir vis be sutarimo, tarytum bulves aruodan beria J.Balt.
^ Kas iš to bėgimo, kad nėr sutarimo LTsV250(Trg).
užtari̇̀mas sm. (2) → užtarti.
1. H, R, MŽ, Sut, N, LL131, NdŽ užstojimas žodžiu ar raštu, palaikymas: Užtari̇̀mo prašyti DŽ1. Užtari̇̀mas, užstojimas sūde už kitą I. Vaikas, kuomet patiria, jog tėvukas ruošiasi jį lupti, tuojau glaudžias prie motinos, ieškodamas užtarimo Blv. Motiną tie tėvo užtarimai kartais erzindavo J.Bil. Ir užtarimo nėra iš kur laukt, nes ponai jokių įstatymų nepaiso LKVII245. Par užtarimą Kuršo kunegaikščio Ketlero – išleistu [iš kalėjimo] pagrįžo į Kražius M.Valanč. Graudenu tada, idant pirm visų daiktų daryti būtų užtarimai, maldos, prašymai, dėkavojimai už visus žmones Bt1PvTm2,1.
2. NdŽ dainavimas antru balsu, antrinimas: Lietuvių liaudies dainos dainuojamos su užtarimu MTtVII130.
3. rš pagrindinė sutartinės melodija ir žodžiai, rinkinys.
4. priežastis: Ažutarimas SD1147, SD303.
5. R389, MŽ523 pratarmė, prakalba.