1 taškýti, tãško, tãškė K, Rtr, Š, DŽ, NdŽ, KŽ; SD1124, SD255,291, R, MŽ, Sut, N, M, L iter. tėkšti.
1. tr., intr. DrskŽ, LzŽ, Žr daryti, kad tikštų kokio skysčio purslai, lašai: Mažoj įlankėlėj maudėsi pulkas vaikų ir linksmai šūkaudami taškė vandenį J.Balč. Kiškis bėgdams balas tãškė JD193. Kam ant stalo pieną taškái? Vkš. Šluotą pasidirbo ir tãškė nuodus [musėms] Slm. Vargs [seniau], purvą taškýs – nė sirgs, nė nieko [vaikai] Krš. Vėjas šniokščia taškydamas lytaus ir sniego lašus Žem. Prakaitą tãškė, ale plikų meisų nerodė (nesinuogino), a karšta, a ne Krš. Risčia jojant tãško Dkš.
| prk.: Tai ūsuotasis kalvis, mosuodamas kūju, taško žiežirbas rš.
| refl. Rtr, Trk: [V]andenį vežant diečkon lentelę anmesdavo, tai nestaškýdavo, nesplakdavo Švnč. Tãškos purvai nuo kojų arklio, nuo tekinio J. Mušės, kraujai taškės Šts. Kap davės lapė miškan čia per balą, tai vanduo tiktai tãškos, kap lekia Aps. Kokios skanios silkės buvo senovė[je] – taukai taškýdavos iš nugaros Pp. Kai duosme valgyt raugienę, tik tãškos bliūdas Dglš. Valgo batvinius, net tãškos Klt. Net iš lovių tãškos, kai ryja kiaulės Klt. Ateina rudinelis – purvynai taškýsias Krš.
ǁ refl. būti aptaškomam: Bėga kraujas – sienos tãškosi Žln.
2. tr. I, J šlakstyti, laistyti ką kuo: Kainas šaudė iš džiaugsmo aukštyn ir taškė praeivius raudonu purvu A.Vien. Išeina spiečius, tai tãško vandeniu, kad toli neskrist Alz. Bangos putodamos šoko ant pylimo ir taškė namelius rš.
| refl. Vb: Vaikai, liaukitės su vandeniu taškýties! Vkš. Nestãškai, regi, kad žmones eima LzŽ. Kilo vėtra, bangos daužės, baltom putom taškės S.Nėr.
| prk.: Tiltas, žemai upelis pro akmenis sidabru taškosi, šneka J.Paukš.
3. intr. Upt, Stč nesmarkiai lyti, lašnoti: Nelyja, ale ben kiek tãško Kp. Lietus buvo pradėjęs taškýt Ėr.
| refl.: Nelyna, tik taip tãškos Krš. Vieną dienelę prasitūrėjo nelijus, o šiandien i vėlek tãškos Rdn. Lijo lijo, tãškės tãškės – ir slenkstis supuvė Vrn. Tãškosi kasdien Drsk.
4. refl. pūškintis, pliuškenti: Mituvoje dar kelerių metų būdamas taškiausi, o paūgėjau – ir drožiame prie Nemuno sp. Avis įkrito į griovį, tãškos i burbuliuoja Bsg. Pasisėmė sklidiną kibirą vandens ir ėmė taškytis, praustis J.Paukš. Pliurzoties, taškýties (skalbtis) boboms tik paduok! Krš. Mazgot drapanas ir kieme galima, nėra čia ko taškýtis gryčioj Rgv.
^ Duosiu galvon, tai net velnias batviniuos taškỹsis! Skp.
5. tr. purškiant, krečiant kuo dengti: Motriškos po sodną obelis moliais taško Žem.
^ Arklys buvo lygu taškýtas, kad juodas pradeda balti Šts.
6. intr. eiti šlapiu keliu: Kur ne kur sublerba žydai taškydami ant namų Žem.
7. tr. šnek. mėtyti, svaidyti: Įsiutęs pradėjo viską nu stalo taškýti Vkš. Kaži ką meta, taško iš vežimo Pt. Skubėjo, skuto, taškė į vandenį bulbes, net aslą pritaškė Žem. Taško kortas (lošia kortomis) dieną naktį ir niekus tauzija TS1901,6-10.
^ Jaunas i pyragą taškei, o pasenęs nei duonos neturi LTR(Vdk).
ǁ mėtyti, svaidyti kuo į ką: Jaunesnieji užniko mergas velėnomis taškyti, ir tos nepasiduodamos laidėsi priešais Žem.
ǁ sklaidyti į šalis, blaškyti: Dantinė mašina tãško grūdus, išplaka į šalis Šts. O ir pririšo bėrą žirgelį prie alyvos šakelės. Ei, tãškė blaškė bėras žirgelis prie alyvos šakelės JD681. Senio pėdas vaikščiotąsias šluotele taškysiu, o žodelius kalbėtuosius į vyželę pysiu LTR(Nm).
| refl.: Iš pradžios mašina neduodavo kult – grūdeliai taškosi (barstosi) Br.
8. tr. šnek. mušti: Už ką tave tãškė tėvas? Ktk. Girtas kaip žvėris, namon parėjęs, mušė, taškė pačią!.. Pt. Kraujai eina, čirškia, o jį vis dar tãško Vlk. Oi, bobel, netaškýk vyro ausų – visumet ras priplaikesnių Rdn. Poni buvusi nedora – per ausis taškiusi, rykštėmis tvojusi Žem.
| Ai tãškė blaškė pušų šakelės mano skaisčius veidelius JD623.
| refl. tr., intr.: Čia vieną dieną snukius tãškos, čia kitą dieną vėl geruoju Vkš. Tinai viduo karas, tãškos svietas Krš.
ǁ pliauškinti: Nieko nebenusitveri, tik su čigonais delnus taškyti [mainikaudamas arkliais] J.Balt.
9. tr. šnek. daužyti, trupinti: Vyresnysis sūnus Beržas buvo toks stiprus, kad miške ąžuoline buože taškydavo kelmus A.Vien. Anglų orlaiviai taškė vokiečių miestus rš.
10. daužant ką daryti (kulti, velėti ir pan.): Ir aš taškýdavau (velėdavau) ant lentos pasidėjus Žg. Linų saują rankoj laiko ir tãško Klvr. Moterys tãško linus Mrj. Tãško kol žalius javus – a tura proto?! Rdn.
11. refl. trankytis (apie griaustinį): Tãškos perkūnas, žaibai Sug.
12. švaistyti, eikvoti, mėtyti (paprastai pinigus): Nemoka muno vaikai piningo taupyti: į kairę, į dešinę tãško Vkš. Niekams netaškýk pinigų Rs. Tãško piningus ta viendienė, nieko netura Krš.
| refl. Vkš: Netaškýkias taip su piningais, ne dvare sėdi! Krš. Ne gaspadinė – tãškos su ėdimais į visas puses Krš.
13. šiurkščiai, piktai šaukti, bartis, draskytis: Piktumėlis žmogaus! Kad ėmė taškýtis, misliau, kad ir langus ištrupins An. Pajudyk ją, tai kap paplavų statinė ims taškýtis Dkš.
14. refl. šnek. vargti: Jis vienas tãškos tãškos, dirba nuo ryto lig sutemos Šmn. Vyras pabėgo, tie alementai tik susiėdymas – tik murdomos, taškomos Krš.
15. tr., intr. šnek. godžiai valgyti: Talka kad tãško, tai tãško parpelius! Dgl. Jau aš gerai valgau, ale tu ir už man geriau taškai̇̃ Ds. Taškýkit, vaikeliai, sriubą, kol neataušta Sk.
16. refl. šnek. ištvirkauti: Gėrė velnienė i su vyrais tãškės Krš.
◊ myžalai̇̃ tãškosi po gálvą vlg. apie nerimtą žmogų, neišmanėlį: Myžalai̇̃ tãškos po gálvą Lk.
žõdžiais taškýtis užgauliai, įžūliai kalbėti: Kas kiek, ji ir tãškosi žõdžiais Kn. Skaudu, ka taip vaikas žõdžiais tãškos Rdn.
1 aptaškýti tr. K, Rtr, Š, NdŽ, DŽ1
1. R66, MŽ88, Sut, N, RtŽ, L, LL116, KŽ, Azr, Grž, Trk iter. aptėkšti: Su šlėktuvu arba taškytuvu aptãškė jis tiškais J. Neik tęjauka – aptaški̇̀s LzŽ. Važiavo mašina pro šalį ir aptãškė drabužius Vkš. Man visą kad aptãškė – ir ranką, ir suknelę Pnd. Smetoną išvertė, puodelį sudaužė, muni patį aptãškė! LKT110(Lkv). Visas vežimas buvo aptaškýtas purvais Gr. Traktoriai apvažiavo, aptãškė [amoniakiniu vandenimi] – kas augs! Krš. Kai rėkia, būdavo, seilėm aptãško Kvr. Net buvęs mūras aptaškýtas krauju nuo baudžiaunykų mušimo LKT302(Sv). Silkes aliejum aptãškė ir valgo Šmn.
| refl. tr., intr. K, Š, Jrb: Mano atlagai apsitãškę, net bjauru Mžš. Vandens pilną viedrą benešdama, padelkas apsitaškiáu Vkš. Parėjo maknotas, visas apsitãškęs purvais Ėr. Jis seilėmis apsitaškė A.Baran. Tokiam, žalty, dėjai į mutlaižę, ka apsi̇̀taškytų [kraujais]! End. Apsitãškius, ką kaime DrskŽ.
ǁ SD114 aplink taškyti, apipurkšti.
ǁ prastai išdažyti: Mūrino sieną, dažė – tik aptãškė DrskŽ.
2. apibarstyti: Šaudė iš toli – tik suodžiu aptãško Švnč. Visą rugių lauką septyniais pūrais aptãškė (apsėjo) Rm.
3. taškais nusėti, nudėmėti: Bizdėlės aptãškė kojas Švnč.
4. Š šnek. apmušti, apipliekti: Su botagu aptãškė raitas – i visa bausmė [už javų išganymą] Pš.
5. šnek. apdaužyti, aptrupinti: Londono mieste vokiečių bombomis aptaškyti pastatai rš.
6. refl. šnek. didumą nudirbti: Noriu dar apstaškýt su darbais Drsk.
◊ purvai̇̃s aptaškýti apkalbėti: Lig smerčio nedovenosu anai, kam be reikalo muni purvai̇̃s aptãškė Vkš.
1 atitaškýti
1. intr. KŽ ateiti, atbėgti, atplaukti taškantis: Akis ištempę įžiūrėjo kažin ką visu greitumu atataškant į juos Vaižg.
| Jonas tuoj išgirdęs, kad per vandenį atūž[ia] liauka (srovė), atitaško LTR(Sln).
| refl. Š, KŽ: Karvė atsitãško par vandenį Bsg.
2. refl. tykštant atsimušti į ką: Kulka dzinkt per langą, žiūrim – pusė galvos nunešta, akys ir smegenys į sieną atsitaškę Žem.
1 įtaškýti
1. tr. N, K, KI358, Rtr, KŽ įlašinti, įtrėkšti: Įtaškýk truputį (lašelį) pieno, vandens į pieną J.
| refl. tr. Rtr, KŽ.
2. refl. Š, KŽ įsileisti taškyti.
3. intr. šnek. įkirsti, suduoti: Būt paėmęs gerą bizūną, gerai intãškęs, būt visa gerai buvę Vrn.
1 ištaškýti K, BzF187, Rtr, NdŽ, KŽ; N, M, L
1. Š, KŽ iter. ištėkšti 1: Aš ištaškiaũ visą vandenį su tėkštuvu J. Kaip davė lėkštėn, ir viską ištãškė Trgn. Mūs balą varlės ištãškė, baigia džiūt Dkš. Numyniau takelį į vieškelėlį, ištaškiau upelę į purvynėlį LTR(Klvr).
| Ogi, karui prasidėjus, smegenis jam ištaškė (suskaldė galvą) rš.
| refl. Rtr, Š, Lc: Apdenk, kad neišsitaškýt nešant pienas Klt. Vanduo išsitaško toli į krantus rš.
| Smaginys visi išsitãškė, i gatavas Yl.
2. tr. visą iššlakstyti kuo: Atalėkė to boba iš ligoninės, ištãškė ta smarve visa Kp. Bėk, žirgeli, bėk, juodbėrėli, parnešk brolio manderėlį. Aukseliu siūta, sidabru vadžiota, juodu krauju ištaškyta LTR(Kdl).
3. išmėtyti, išsvaidyti, išblaškyti: Parejo girtas, visus stotkus po trobą ištãškė Sd. Kiek tų batelių ištaškýtų pasieniais! Krš. Ištãškot, išmėtot, patys nežinot kur, tai ir nerandat Ut. Ištãškė kojom visus viščiukus lėkdamas Klt. Kap šoko iš skruzdėlyno [šernas], visas skruzdėles ištãškė Klt. Visi šungrybiai išspardyti, ištaškýti Trk.
ǁ išdraikyti, išdraskyti: Kai išpjaunu, moterys su grėbliakočiais ant šalis ištãško Ps. Sūkurys užejo ir ištaškė kupsną [šieno] Klk. O to kumelė su ragana lėkė ir lėkė, kol tik visą ją ištaškė po laukus ir pievas LTR(Kp).
| prk.: Melioracija ištãškė, išvarpė pievas Krkl. Jų sodyboj dabar ištaškýta (išardyta) viskas Slv.
ǁ išbarstyti į šalis: Palaikis šautuvas ištaško šratus Šts.
| refl.: Ši uzboną alaus turėjusi – triekš anam su tuo uzbonu į kramę, ka ir šukės išsitãškiusios Trk. Grūdai išbyra agregate, išsitãško Ps.
| prk.: Mūsų kaimas labai išsitãškęs (padrikas, išsimėtęs, viena sodyba toli nuo kitos) Krk.
4. tr. šnek. sudaužyti į gabalus, sutrupinti: Girtas parejęs pats savo langus ištãškė, išmaišė Vkš. Tai avarija – vežimas visas ištaškýtas! Šil. Rokas pylė šūvį po šūvio, kol pagaliau ištaškė butelį į druzgus rš.
| refl.: Perkūnas ka devė į ąžuolą, ka ans ir išsitaškė Yl. Perkūnas sugrumėjęs ir trenkęs į tą akmenį, kuris į šipulius išsitaškęs LTR(Krtn).
5. tr. šnek. išvaikyti, išgainioti: Girtas, mietą pasigavęs, visus iš trobos ištãškė Vkš. Viščiokai tik ištaškýta visi, išvejota [vanagui praskridus] Klt.
ǁ priversti išsiskirstyti, išvažinėti kitur gyventi: Ištãškė, išvejojo šeimyną [pamotė] Klt. Ištãškė, išblaškė visus vaikus, viena gyvena Krš.
| refl.: Išsiblãškę žmonės, išsitãškę visi Vb.
6. tr. šnek. grumiantis smūgiais išblaškyti, įveikti: Tegul tik man ažkliudo, tuoj visus ištaškýč Užp. Kai susmušdavom, tai mes su juo visus ištaškýdavom Dbk. Vieną į sieną, kitą į sieną – ir ištaškiaũ miesto bulkinaičius Šts. Baisiai stipras buvo bernas – vienas visus ištaškýdavo Ėr. Jis grūmęsis kaip liūtas. Kelis kartus ištaškęs jį apspitusius žandarus ir saldotus V.Myk-Put. Kartais be kalavijų, be šarvų, vienomis metalinėmis buožėmis mūsų pulkus ištaško A.Vien.
7. tr., intr. šnek. pridaužyti, išpliekti: Ištaškýk jį per ausis Š. Supykau, ištaškiaũ snukį jam i nuėjau sau Jrb. Jei brolį turėčiu, ištaškỹtų auses [vyrui], i nebsprogtų Krš. Ištaškysiu per snukį su tuo lementoriu, tai žinosi! Žem. Ištaškýk subinę, i klausys Rdn. Ištaškė pelėda žvirbliui par ausį LLDI189(Brž).
| refl.: Išsitãško par auses i vėl bučiuojas Krš.
ǁ tr. Kl išmušti, nužudyti: Augina [vaikus], rūpinas, ateina tokia diena – ištãško, ne kaulelių nebsurenka Krš. Karas jaunimą ištãško Kp. Tokį velnią tik ištaškýt, ką gi! Drsk.
| refl.: Kitą kartą parlūžo dumplekė, mažne išsitãškėm visi, ka devėm daržinė[je] Lpl.
ǁ tr. užpuolus suplėšyti, išdraskyti: Vilkas sugriebia ir ištaško avis NTJn10,12.
8. tr. šnek. daužant ką padaryti (iškulti, išvelėti): Ištãškė javus anksčiausiejai, dar nesukietėjusius Rdn. Nerūpės tau, seserėle, žlugtelį žlugtuoti, išskalbs ištaškys ir ant nugarėlės LTR(Žg). Reikia ištaškýt linus Kt.
9. tr. šnek. iššvaistyti, išeikvoti: Ką tėvas par visą amžių uždirbo, sūnus suspėjo par metus ištaškýti Vkš. Ištaškyti greit gali, ale reik ir sukrapštyti Krš. Savo algą ištãško visokiems niekams Lkš. Pardeviau trobas – piningus ištãškėm, i viskas Trk. Tokius turtus ištãškė, baisu pagalvot Rs. Neleida ištaškýti viso turto giminės Šlu. Penkioleka kiaušinių ištaškiaũ (suvartojau) Ėr. Ką čia be reikalo ištaškýsi tą pieną, tai duodam į valdžią Vdk.
| Kiek sveikatos ištãško draskydamos žmogus, sunku apsakyti! Rdn.
| refl. Pp: Išsipardavė, išsitaškė ir išvažiavo į miestą Krš. Išsitãškė, o dabar jau skolinas Trk.
10. tr. šnek. drąsiai išsakyti, išrėžti: Parėjęs jis ištaškė pasipiktinimą Dapkui rš.
| refl.: Išsitaškęs Kanopa pastebėjo, kad jo puolamas Kajetonas nė nemano jaudintis dėl to rš.
11. tr. šnek. godžiai išvalgyti: Svečias tris bliūdus kopūstų ištãškė Ds. Seniokas ištãškė puodynę pieno Dgl.
◊ bãlos ištaškýtos (kieno) apie ištvirkusį, pasileidusį žmogų: Jos bãlos neištaškýtos: į šoną – nė krust Jrb.
danti̇̀s ištaškýti užduoti per veidą: Susičiaupk – dantis ištaškysiu! rš.
1 nutaškýti NdŽ, KŽ
1. Vgr žr. aptaškyti 1: Nutãško karvės su uodegoms, i tiek Krš. Palijo – esam nutãškomi; gydra – dulkėse skandinami Krš.
| refl. Jnšk: Visi purvais nusitãškę, sušilę, paraudę tartum burokai Grž. Kol pas tave par purvynus atbridau, lig pat šakumo nusitaškiau Vkš. Paskui mazgojo langus, suolą, stalą, – rankoves atsiraičiusi, vandeniu nusitaškiusi, išraudusi J.Paukš.
2. tr. padaryti taškuotą, išmarginti (taškeliais): Visas sienas žaliais taškeliais nutãškė Vkš.
| Lašiša y[ra] tokiais taškeliais nutaškýta Mžk.
3. tr. ištepti, išmurzinti: Nutaškýtos sienos bendrabučiūse, – svietas be stroko gyvena Rdn.
| refl.: Į turgų nusitãškęs nevažiuosi, niekas nu tavęs maisto nepirks Krš. Nusitãškiusios motriškos, tvarkykiatės! Rdn.
4. intr. taškant nueiti, nubėgti: Žmoneliai nuskubėjo, nutaškė per purvynus miestelio linkui Žem.
| refl.: Mažieji vaikai, nusigandę didžiausio savo priešo žąsino, spruko į vidų, didieji nusitaškė gatve Žem. Į mokyklą kol nusitãško, pareina kelios valandikės Varn. Kol nusitaškýsi, tiek terasias Krs. Nuburzgia, nusitaško sunkvežimis į Avilionis rš.
5. numėtyti, nusvaidyti: Vėl viską nutãškė nuo stalo Rm.
6. tr. nulipdyti, nudrėbti, nukrauti: Pečius būdavo iš molio nutaškýtas Trg. Kiek aš tų vežimų nūtaškýdavau, nūkraudavau! Vn.
7. daužant ką padaryti, atlikti (paprastai iškulti): Linų saujas nutãškė su kultuvėmis Igl. Šit pas mane linų nebrauktų liko… Ateitum, kaimyne, nutaškytum juos J.Balt.
8. intr. šnek. nupasakoti: Jis gražiai nutãško Ppr.
1 pataškýti NdŽ, KŽ; LL149
1. tr. palaistyti, pašlakstyti kuo: Aslą pataškýk biškį – nedulkės šluonant Vkš. Pataškýk aslą šluodamas, kad dulkės nerūktų J. Silkes motina sutaisinėjo su baltais svogūno griežinėliais, o iš viršaus pataškydavo dar aliejum J.Balt.
| refl. Sut: Aš jums, varlamušiai, pasitaškysiu su vandeniu! rš. Vandeniu švęstu pasitaškome SPI277.
ǁ N, Vg taškant pamarginti: Pataškýta [sienos] viena spalva Grnk. Pamargytas, pataškytas, krosa margai patepliotas SD164. Ka nori, su tuo vašku pataškýk, nu ir išeina tokie margučiai ka baimė! Akm.
| Birželio pradžioje volungėlė padeda 3–4 baltus, juodai ir rudai violetinėmis dėmelėmis pataškytus kiaušinėlius sp.
2. refl. pasklisti purslais, ištikšti: Net kraujai pastãškė OG291. Pastãškė riebuliai – tik neišmečiau torelkos iž rankų Švnč. Pro tamsą miškan nupliumpsėjo, nat purvynas pastãškė Švnč.
| Meška kai šoko iš pušies, net vėdarai jos pastãškė (išvirto) Prng. Galva visa sutrupėjo, net smagenys tik pastãškė Švnč.
3. refl. taškantis palakstyti: Leisk vaikuo pasidžiaugti: negyniok po klanus pasitaškýti Vkš.
ǁ paskleisti purslus: Akmuo leka pasitaškýdamas, pasprigęs iš geros rankos Vg.
4. intr. truputį palyti: Kur čia tie keliai nedulkės, kad tik biškį patãškė, o tikro lytaus ir nebuvo Vkš. Kelmokėlis [debesų] toks užejo; kol nueis, ir patãško Slm.
5. refl. šnek. nuo smūgio pabirti į šalis: Tik davei [tokį laikrodį į žemę], kad blyzgės pastaškýt Švnč.
6. tr. šnek. mėtant padėlioti, paduoti: Patãškė po dešros gabaliuką, uogų pakišo – nieko nevirė Krš.
7. intr. šnek. palupti, pamušti: Pataškei̇̃ par šikinę, tegu žinos! Aln.
8. tr. šnek. išleisti, išeikvoti, iššvaistyti: Tik pataškiaũ ir parvažiavau dyka klešne Všk.
9. godžiai pavalgyti: Kad patãško mėsos, tai nat! Žl.
1 partaškýti intr. NdŽ sunkiai, taškantis pareiti.
| refl.: Vidurnaktė[je] par purvynus parsitãškėm Krš.
1 prataškýti tr. šnek. praleisti, prašvaistyti, išeikvoti: Pratãško, pralaisto pinigus nežinia kur Bsg. Neprataškýk visos algos – žiemą neturėsi ko valgyti Krp.
1 pritaškýti tr. I, K, NdŽ, KŽ
1. prilaistyti, prišlakstyti, pridrabstyti: Kas prymenę pritãškė? Vkš. Kiaulės pritãško namelį, pridirba, mėšlo priverčia Sl. Pritãško prieangį jovalo – nulekia, atvaro kiaules Btg. Žvakių yr apdegta apie grabą – pritãško vaško Sdb.
| prk.: Krūvelėmis pritaškyta šviesių geltonų taškų – purienos žydi! S.Nėr.
| refl. tr., intr. NdŽ: Stabulė be taurių prisitãško purvo Šts. Vopną plakdamas, prisitaškiaũ sau akis J.
2. šnek. primėtyti, prisvaidyti: Anas čia tiek tų šaukštų pritãškė Ut.
3. šnek. pridėti, prikrauti: Pritaškýta rąstų kaip silkių bačko[je] Up.
4. Ps šnek. primušti, pridaužyti: Juk tas vyras pačią suvisu pritãškė Užv. Pritãškė tą žmogų [plėšikai], mažai gyvą paliko Krš. Gelbėkit! mano vyras primušė, pritaškė mane, sveikatą atėmė Žem.
5. šnek. daug, pakankamai priblaškyti: Mane vėjas pritãško gana į šalis Všt.
6. šnek. daug privalgyti: Kad pritaškiaũ blynų su taukais, net šleikštu! Ds.
7. refl. tr. prisidaryti: Prisitãškiusi skolų, pusė Kuršėnų urzga Krš.
◊ smurgų̃ pritaškýti priverkti: Kiek tada smurgų̃ tų reikės pritaškýti! Varn.
1 ×raztaškýti (hibr.) tr. sutrupinti, sudaužyti: Kai daviau plozu in žvyriaus, tai, sakiau, kelius gal raztaškiaũ Klt.
1 sutaškýti K; L
1. tr. Q84, Sut, N, LL318, Rtr, NdŽ, KŽ, Vkš sušlakstyti, sulaistyti, aptaškyti: Sutaškei̇̃ drabužius J. Gerai, kad rudinę pasiėmiau – būtų sutãškę, suliję Pc. Ir sutaškė trinytėlius su juoduoju dumblužėliu LLDII540. O ir sutãškė juods purvynėlis mano brangias sukneles JV19. Parbėga žirgelis, parneša mandierėlę, visą kraujais sutaškytą LTR(Mrj). Vilniaus mūrai raudonuoja krauju sutaškyti LTR(VšR). Kas tur brangų rūbą, teip labai rūpinas, idant jo nesutaškýtų, nesuteptų DP197.
| refl. K: Vaikai namo atėjo vandeniu susitãškę Pnd. Gražiai ėsk, nesusitaškýk! Krš.
2. tr. šnek. sudaužyti, sutrupinti: Tą akmenį perkūnas sutãškė Trš.
| Sutãško bet kaip (sukapoja) meisą – kaulas ne kaulas, ginsla ne ginsla Krš.
3. tr., intr. šnek. suduoti, užduoti, sušerti: Kap sutãškė tada arklį bizūnu! Rūd. Kad sutaškýsiu per ausis, greit nueisi urduliais! Vlk.
ǁ tr. primušti, pridaužyti, sudaužyti: Parvežė sumuštus, sutaškýtus į ligoninę, i mirė Krš.
ǁ tr. smarkiai sužaloti: Abudu [motociklininkai] ligoninėj mirė, nieko nebeliko – sutaškýti Vdn.
ǁ tr. išžudyti: Užmušo, sutãškė, kad ui! Trš. Tas kardą kai griebė i sutãškė visus (ps.) Btg.
4. godžiai suvalgyti: Matai, rėkėt, kad daug priviriau, ė sutãškėt kaip už ausų Ds.
1 užtaškýti tr. K, NdŽ, KŽ
1. N, Rtr, Š, Rk visą apšlakstyti, aplaistyti, apdrabstyti kuo: Ažutaškyt, ažudrabstyt SD436. Purvynai kieme, i langai užtaškýti Pvn. Visą priemenę ažtãškė smetona plakdama [sviestą] Klt. Kurmonas jom nukirto visas galvas ir visas sienas kraujais ažutaškė BM15(Skp). Neužtaškýk lempą, eik šalin! Trk. Su puodu akis anam užtãškė Nv. Neik tinai į miestą – snargliais vaikai užtaškýs Krš. Degti arba išdžiovinti gaminiai apliejami, užtaškomi, tepami teptuku LTEIV126.
| prk.: Gaidys plast plast suplasnojo su sparnais ir akis užtãškė [plunksnomis] Kv.
| refl. tr., intr.: Putrą begyniodama ir akis užsitaškiau Vkš. I teip akys užsitaškýs [srutomis], ka reiks iš būdos išvaryti [kiaules] KlvrŽ.
ǁ kiek užtėkšti, užšlėkti ko ant ko: Užtaškýk šalto vandens ant burnos, matysi, nualpėlis ir atsigaus tujau Vkš. Anoks čia laistymas: vieną viedrą vandens ant trijų burokų ežių užtãškė ir mislija, kad palaistė Vkš. Neužtaškýk, gražiai rašyk Rdn.
| refl.: Taukų ant pat marškinių krūtinės užsitaškiau Vkš. Lis, man jau užsitãškė Drsk. Jų kraujas ant mano rūbų užtaškėsi CII550.
2. šnek. aptrankyti, apdaužyti: Užtãškė antakius patėvis posūniuo Lk.
◊ aki̇̀s užsitaškýti nusigerti: Kožną vakarą muno vyrelis pareina numo aki̇̀s užsitãškęs Vkš.