tūrė́ti, tū̃ri (tū̃ria Škn, Žg), -ė́jo DŽ žr. turėti:
1. Jn, K.Būg, J.Jabl, Rtr, Š, KŽ, Als, Akm, Vkš Su viena ranka tūrù, su kita neru Krp. Eržilo vadžias įtempęs tū̃ra, o tas vis tiek eita Kv. Netūrė́k teip ilgai – rankos pavargs Kv. Kaip čia tūri̇̀ tą koštuvį, ka tiek pieno paliejai Krš. Tūrė́k gerai tą maišą, o prapilsu pro šalį Sd. Tas vaikas tū̃rįs maišą, tėvas tas pylio[ja] tus grūdus jau išvėtytus Nv. Teip esu sergąs, pilvą suėmęs tūrù, negaliu eiti Žlb.
| Kočiuką tū̃ra (valdininkas yra), sunkio darbo nedirba Krš.
^ Su tokiu žalčiu šnekėk i akminą ranko[je] tūrė́k DūnŽ.
| refl.:
^ Ko tūrýs kaip meška barabano Šts.
ǁ intr. laikytis, nenukristi: Priklijuodina, i tũra Ms. Prikabina ką norintais, už karto tū̃ra Trk.
ǁ Kur spūstė, aš kišenę tūrù DūnŽ.
2. Krkl Tūrė́k tūrė́k, o pabėgs! Kv. Kaip sugausi, tūrė́k, nepaleisk! Varn. Ko tūri̇̀, paleisk! Trk. Arklį visą laiką už vadžių tūrė́jau Up. Netūrė́k, paleisk, tegul einie Kv. Jautis su ragais prirėmęs prie sienos tūriąs [vilką] Sln.
| Tūrė́jo, ka nerietųs DūnŽ.
^ Aš ragus tūrėsiu, o tu karvę milši J.Jabl.
ǁ tr. prk. saugoti: Te[b]ibuvo rubežius tū̃riamas Pln.
3. refl. Tūrė́kias, krupiau, stipriai, o nukrisi nu tokios aukštybės DūnŽ.
^ Tūrėkis kaip utis kailinių ir gali be baimės gyventi J.Jabl. Tūrúos kaip katinas ant ledo Vgr.
4. Gelžinė vinis be buožės netūrė́s KŽ.
| prk.: Kaimo žmonis tas oras tū̃ra – sveikesni Rdn. Tas darbas žmogų tū̃ra: be darbo nu kojų nupultum Krš.
5. žr. turėti 6: Šiauliūse [bendrabutyje] tū̃ra penkius metus DūnŽ.
6. žr. turėti 7: Nepraleidu kapeikos, tūrù susispaudusi Krš. Piningą jei tūri̇̀, tūrė́k, paleidi, ir išrūksta Krš.
7. žr. turėti 9: Įkišk savo uodegą į tą eketę, tūrėk įkišęs ilgai ilgai Sln.
| prk.: Neauga [vaikai], tū̃ras tū̃ras ir pradeda augti aple penkiolektus metus Trš.
8. tr. laikyti, prižiūrėti, puoselėti: Tūrù gyvolių, darbo turu Rdn. Dabar, ka vieną karvę tū̃ria, tai daugiau pieno primelža, kaip tada iš kelių Mšk. Tūrù aš vištas, riebios DūnŽ.
9. žr. turėti 13: Paėdu i tūrù – viską padirbu DūnŽ.
^ Neėsi – i kojos netūrė́s Krš.
| refl.: Mūsų žmonys dar tū̃rias Grd. Tokia i tokia tū̃ras ana (nesensta) Rdn. Sukempėjusi, džiusna, ale dar tū̃ras Krš. Kūnas mun palaikis, o širdis sveika, i tūrúos DūnŽ. Kap būsti, kap tūri̇́es? Zt.
ǁ refl. Žd laikytis, gyventi kur: Jis (varnas) tūris dažniausiai arti gyvulių pjovyklų J.Jabl. Vokyčiai čia tūrė́jos, paskiau nebgalėjo beišpulti Yl.
10. žr. turėti 14: Drobulės dar tū̃ra, ale jau prablindusios DūnŽ. Ilgas siūlas ilgai tūrė́s Pln.
| refl.: Mūsų būdelė (namelis) kol kas tū̃rias Žg. Cimintiniai pamenklai nètūras, trupa Rdn.
11. žr. turėti 15: Žmonys tūrė́jos, kiek galėjo Pp. Čia anie tūrė́jos dar, bet jau nieko nepadarė Žeml. Bet dabar tūrėsiuos visomis keturiomis rš.
ǁ Tūrė́kias, nieko nesakyk DūnŽ.
12. žr. turėti 16: Tokio vargo mun devei, tūrù tūrù DūnŽ. Muno sūnus tū̃ra visur, kur pastato – darbo nebijos Šts. Kažin ar jūs ilgai tūrėtumiat mano valgiu? Žem.
13. refl. žr. turėti 17 (refl.): Reikia tūrė́ties pryšais Vgr. Tū̃ras pryš vyresnį toks krupis DūnŽ. Nedori vaikai, priš vyresnį tū̃ras Rdn. Tū̃rias prisigėręs prieš milicninką Kž. Kas pryš tūrė́sias, tims liūb ir į subinę kirsti Vkš. Tu, klišakoji, bene manai tūrėtis prieš mane?! LzP.
^ Kol gyvas, tol tūrėkis Vkš.
14. KŽ žr. turėti 18: Tūrė́kis arčiau munęs, nepražūsi! Mžk. Tūrėkis manęs Žem. Jei gyvenste iš vieno ir tūrėstės iš vieno, kaip tos vytelės, tai jums nieks nieko nepadarys Sln.
15. žr. turėti 21: Seną žmogų kas bètūra už ką Jdr.
^ Netūrėk poną už brolį, augintinį – už vaiką, o pačiai visos teisybės nesakyk LTR(Žg).
16. žr. turėti 23: Lytus tū̃ra tū̃ra, neleida sėties žmonims Šts. Kol tūrėjo, tūrėjo šaltis Žem.
| refl.: Kol gerai saulė pakils, tol ant klaniukų tūrėsis ledukai Žem.
17. tr. laikyti (egzaminus): Tū̃ra egzaminus vaikai DūnŽ.
◊ ausi̇̀s tūrė́ti sakoma apie blevyzgojimą: Kad pradėjo meliodinti, tik tūrė́k ausi̇̀s Klm.
aptūrė́ti, aptū̃ri, -ė́jo Š, KŽ
1. Š žr. apturėti 1.
2. Ser, KŽ žr. apturėti 5.
ǁ refl. Š.
atitūrė́ti, atitū̃ri, -ė́jo, atatūrėti Š
1. tr. Š išlaikyti, nulaikyti.
2. žr. atiturėti 2 (refl.): Kažin ar ilgai vokytis priš mumis atsitūrė́s Vkš. Vienas atsitūrė́jau pryš tris DūnŽ. Pryš visą pasaulį neatsitūrė́si! Krš. Argi tokia saujelė vaikių galia atsitūrė́ti [per muštynes] Krš. Agi tu atsitūrė́sys? Vgr. Jei tu galėsi atsitūrėti, tai visą karalystę tau atiduodu MPs. Aš negaliu priš aną atsitūrė́ti – ano liežuvis toks aštrus Vkš.

×datūrė́ti, datū̃ri (dàtūri Trk, Als), -ė́jo žr. daturėti:
1. Vilksuos ką lengviau, nebgaliu detūrė́ti DūnŽ. Koja taip labai skausta – nebgaliu datūrė́ti Šauk. Labai strėnos skausta, nebdètūru Krp. Negalėjau datūrė́ti, įsimečiau į prūdą skalauti [nuo utėlių] kailinius Vg.
2. O tas Rimkus nedàtūra iš to juoko Pln.
ištūrė́ti, ištū̃ri (i̇̀štūri), -ė́jo J; K.Būg žr. išturėti:
1. Š, Mžk, Kv Nei̇̀štūru, laikykiat DūnŽ. Ta vyras, arklį už pavadės neištūrė́jo! Skdv. Nežabotų arklių neištūrėsi Up.
2. Š, Rtr, NdŽ, Up Ka pradėjo dantis skaudėti – nebgaliu ištūrė́ti Trk. Benk tu muni žemėn, aš nebi̇̀štūriu sopulių Žeml. Kaip tu, velne, tais dūmais i̇̀štūri? Trk. Jug kiaulė nei̇̀štūra, ėsti nora Trk. Ìštūru ūkė[je], susišienauju, nusikasu Rdn.
| refl. NdŽ: Apstojo tokie vaikiai, reikėjo išsitūrė́ti [nieko nepasakius] DūnŽ.
3. Jdr O ašaros rietėjo, ka negalėjau ištūrė́ti Yl. O mun eina juokas, kad aš negaliu ištūrė́ti Vgr. Miego tujau noriu, nebi̇̀štūriu, noriu miego Trk. Kai nueina, būdavo, jų (medžių) kirst, tai prašysis prašysis, kad jų nekirstų, kad jau ir ištūrėt negalima dėl jų prašymo LTIV453. Senims niervai nei̇̀štūra – dirba visi atbulais nagais Krš. Nešančiam tarnui taip parūpo pažiūrėti, kas užvožta, jog jis nebegalėjo ištūrėti J.Balč.
| refl.: Kad krežena kosulys, n’išsi̇̀tūriu, turiu kosėti KŽ.
4. žr. išturėti 5: Po šešis mėnesius i̇̀štūra karvė užtrūkusi Šts. Ištūrė́jo visą žėlavą be šokių [tėvui mirus] Grd.
| refl.: Išsitūrė́jo ilgai be karo i taip, atsipūtė svietas Krš.
5. žr. išturėti 6: Lankai neištūrėtų ir, ėmus rūgti sunkai, tikrai sprogtų A.Sm.
6. refl. žr. išturėti 8 (refl.): Šį metą išsi̇̀tūra nelijus retą dieną Rdn.
7. žr. išturėti 9: Neištūrė́jo egzaminų i pargrįžo DūnŽ.
8. žr. išturėti 12: Žmonys norėjo ištūrėti (apginti) Kęstaičių bažnyčią Šts.
◊ širdi̇̀s neištūrė́jo prasiveržė jausmai: Keleivio širdis nebeištūrėjo: apsipylęs ašaromis puolė ant kelių ir ėmė bučiuoti kryžių ir juodą, dar drėgną pavasario žemę J.Bil.
nutūrė́ti, nutū̃ri (nùtūri, nū̃tūra ž.), -ė́jo NdŽ, FrnW žr. nuturėti:
1. Š, NdŽ Šaukšto [ligonis] dorai nenùtūra DūnŽ.
| Pyragas ranko[je] nenùtūramas, kas par purybė Krš.
^ Bepigu su replėmis karšta gelžis nenutūrėti S.Dauk.
| refl. Š.
ǁ Kas paišiuką nùtūra (gali raštininkauti) – darbo nebdirba Krš.
ǁ išlaikyti (svorį), tverti: Keturlinkose kūtėse nenū̃tūra stogai įlinkiūse Trk.
2. Vkš Toks buvo arklys, ka ano negalėjo i nutūrė́ti Kv. Arklys būs nenū̃tūramas – eis galvą užkumpinęs Žr. Išsišėrė eržilas, ka nebgali̇̀ i nutūrė́ti Up. Šauniai šoko, garsiai žvengė – negal nutūrėti LTR(Akm).
| prk.: Tėvai vieno vaiko nenū̃tūra, o kaip mokytojos pulką tura veizėti Pvn. Nenutūrami̇̀ vaikai kaime, leka į miestus Krš.
^ Tėvo skrynia nepakeliama, sesės kasos nesupinamos, brolio žirgas nenutūriamas (krosnis, liepsna, dūmai) Škn.
3. refl. Kerčioje stovi stalelis, bet nebenusitūrį̇̃s, nulinkęs į vieną galą NdŽ.
4. Nu blogo sunku nutūrė́ti, oi! Krš.
| refl. NdŽ, KŽ: Tyliu, savy[je] nusi̇̀tūriu, bet matau, kas daros M.Unt. Tylėjau, tik tik nusitūrė́jau neatšovusi DūnŽ. Nu pypkos negaliu nusitūrė́ti, neatprasu niekados Tl. Su pagulėjimu nenusi̇̀tūra, kas iš tokios mergos Krš. Nenusi̇̀tūra negėrę, nagai kitam virpa Krš.
5. Senis, o ūkį dar nùtūra, šliauža i šliauža Krš. Ka nora, darbą nū̃tūra Užv.
| Rovos žemė nenùtūra javų, iššala, iškilno[ja], išgruoduo[ja] Trk. Nenutūrėsi vasarą meisos – gyvis mesis ir sukirmės Dr.
6. Su numiniais vaistais juo gal nutūrėti ligas Šts. Nė vieną ligą nenutūrėsi iš karto Šts. Ugninę rožę nutūrėti gal ir be daktaro Šts. Bepigu nenutūrėti dantų skaudėjimo Šts. Sugyžusio [pieno] užsruobk, paleis vidurius, nenutūrė́si Krš.
7. žr. nuturėti 8: Panešioti vaiką – darbas nutūrimas Žem. Ir alga gera ten, ir darbas nutūrimas Btg. Darbai nutūrami̇̀ gyvolius pašerti DūnŽ.
^ Raškažių nė ant lenciūgu, o bėdą ir ant silku gal nutūrėti Nt.
patūrė́ti, patū̃ri (pàtūri), -ė́jo žr. paturėti:
1. NdŽ, FrnW, KŽ, OGLII366, Kv, Vkš Patūrė́k tą kningikę DūnŽ. Užtrenkulis buvo pàtūramas, toks sukeklis Rt. Patūrė́k maišą, reik miltus parpilti Skdv. Patūrė́k mun tą kiocelį, kol įlipsiu Dr.
patūrė́tinai
2. Mun še arklį patūrė́k, kol pakinkysu Plt.
3. žr. paturėti 4: Kas tų aguonų patūrės lig gavėnės! Advente suvalgom Dr. [Vyskupas] už visus savo vargus 500 auksinų sau patūrėjo M.Valanč.
4. NdŽ žr. paturėti 5: Tas vilkas nubėgęs, įkišęs uodegą, patūrėjęs patūrėjęs, ištraukęs – niekas nėra Sln.
5. tr. būti atrama, laikyti: Kūną patūri kaulai J.Jabl.
6. NdŽ žr. paturėti 6: Stenkitės kiek galėdami patūrėti ir tvardyti tautos charakterį rš. Už uždirbtus pinigus pirko cukraus, arbatos, kad patūrėtų iškrikusią namų garbę LzP. Negalima daryti išvedimo, kad kas nepatūrėsiąs dienraščio, tam nerūpi nei tautos gerovė, nei tautos garbė A.Sm.
7. NdŽ žr. paturėti 9.
pratūrė́ti, pratū̃ri (pràtūri), -ė́jo NdŽ
1. žr. praturėti 2: Priėmęs [Nojus] į akrotą [gyvatę], o ji su uodega savo užkišus tą skylę ir pratūrėjus, kol tiktai vanduo išdžiūvo Sln.
2. žr. praturėti 3: Viena gi mokytoja, pratūrėjusi knygą lygiai keturius mėnesius, visai atvirai prisipažino rš.
pritūrė́ti, pritū̃ri (pri̇̀tūri), -ė́jo žr. priturėti:
1. Ser, NdŽ.
2. Ans po ligos da slabnas, ka eita, reik pritūrė́ti, ka nepavirstų Kv. Pritūrė́k biškį iš šalies – jug nuvirs tas šienas Trk. Nebkelsis, jei krikščionys ant pagalbai neateis ir kryžių virstantį nepritūrės S.Dauk.
3. NdŽ Nedaužk taip durių, pritūrė́k Krš. Kelu iš ryto, ne prispaudus muni nepritūrė́si Všv.
| refl. tr. prk.: Iš dešimties tik vieną vaiką teprisitūrė́jo Rdn.
4. žr. priturėti 5: Aš aną pri̇̀tūriu nuo pypkės rūkymo, t. y. gresu J. Dar bobos pri̇̀tūra [vyrus nuo blogo], o taip – kas čia būtų Rdn. Blogai darai, kad savo sūnaus nė biškio nepri̇̀tūri, leidi anam su visokioms šavalkoms trankyties Vkš.
^ Ka valios neištūri, nevalia pati tavi pri̇̀tūra Plt.
| refl.: Tik tėvai mirę – prisi̇̀tūra, neina po balius Krš. O kad da mažuose metuose daug vaikų numiršta, tai vienos motinos nuo verkimo prisitūra Sln.
5. tr. versti užtrukti, išlaikyti: Valsčiuje visuomet ilgai pritūri Žem.
6. refl. žr. priturėti 6 (refl.): Mintys reiškiamos sklandžiai, pasakymai sudaromi gyvai, nedirbtinai, prisitūrima šnekamųjų tarmių A.Sm.
◊ liežùvį (šnẽkalą) pritūrė́ti neplepėti: Vyrai juo moka pritūrė́ti liežùvį, o bobos i laido Krš. Nepri̇̀tūra to šnẽkalo, šneka i šneka Rdn.
sutūrė́ti, sutū̃ri (sùtūri), -ė́jo Š, Rtr, NdŽ žr. suturėti:
1. BŽ22, Vkš Sutūrė́kiat arklius, ka vežimą nesudaužytum Kv. Įsikibo į gardis i arklius anam sutūrė́jo Yl. Milicininkas norėjo [nusikaltėlį] sutūrė́ti, davė [su mašina] į stulpą Krš.
ǁ Kur tokį velnį sutūrė́ti gali̇̀? DūnŽ.
2. KŽ, Nv, Trk Norėjo išvažiuoti iš čia – tėvai tik sutūrė́jo Krš. Ne taip lengviai nu čėrkos aną sutūrė́ti Tl. Jei negalime sutūrėti emigracijos, tai reikia ji bent tvarkyti A.Sm. Bet eikim mažosiomis gatvėmis: mokinių, mačiau, neprileidžia, gal sutūrėti J.Bil. I pasaulės galiūnai [mirties] nesutūrė́s Vn. Kad medžiai būtų sveiki buvę, būtų sniegą sutūrėję J.Jabl.
| Jei piningas būtų sùtūramas, paliktumi milijonierius Rdn.
^ Nesutūrėsi gimstančio, mirštančio ir mylinčio rš.
| refl.: O kad aš tau užminsiu ant kojos, tai tu susitūrėk nuo tokio valgymo Sln.
3. Smaugti kas smaugia gerklėje ir nebesutūrimos ašaros rieda per veidus rš. Sutūrėti kvapą M.Unt.
| refl. Š, KŽ: Vos susitūrė́jau nedavęs jam į snukį už tokią šnektą Trg. Šnypštas marti su uošvėne, tik tik susi̇̀tūra nebarusys Krš. Kazys kartais užvirdavo ant brolio pavydu, bet laiku susitūrėdavo, kad neišsiduotų A.Rūt.
◊ ši̇̀rdį sutūrė́ti neleisti pasireikšti jausmams: Aš tavim be galo pamilau, nebegaliu širdies sutūrėti Žem.
užtūrė́ti, užtū̃ri (ùžtūri), -ė́jo KŽ žr. užturėti:
1. Rtr, NdŽ Pavasarį nebgali vaikų trobo[je] užtūrė́ti Vkš. Karvės, ka patranka gyliuoti, jau nebužtūrė́si Plt.
2. Rtr, NdŽ Pasileido krau[ja]s iš nosės, i tiek ejo tas krau[ja]s, ka nieko nepadarė – i neùžtūra nėkaip Sd.
| Paleido vidurius i nėkaip negaliu užtūrė́ti Rdn.
| refl.: Nū didelio karščio mun viduriai užsitūrė́jo Vkš. Karts žodis neužsi̇̀tūras, pasãkos ne šį ne tą Rdn.
3. Kas gal muni čia užtūrė́ti, eisu DūnŽ. Papą (vyrą) užtūrė́jau, kad varinį padėtų nūsunkti Lkv. Kniaukliui pavyko užtūrėt pelėdą visą valandą Mš.
4. žr. užturėti 5: Apvagino ir užtūrė́jo muno daiktus DūnŽ. Jonuo pusę piningų užtūrė́jo Up.
^ Svetimą užtūrė́jęs – neprabagotėsi Up.
5. žr. užturėti 7 (refl.): Jei aš užsitūrėsiu ant to stulpo, tai gerai, o kad nukrisiu, tai iš manęs tiek Sln.
6. refl. žr. užturėti 11 (refl.): Vos ne vos patsai Karaliaučius beužsitūrėjo S.Dauk.