svarstýti, svar̃sto, svar̃stė
1. N, K, M, L, Š, Rtr, NdŽ iter. sverti 1: Ką čia sveri, svarstai? J.Jabl. Svar̃sto, svar̃sto kaip aptieko[je] – tokie titnagai Pvn. Prireikus dalytis, norime tą [žemę] svarais svarstyti, nebe matais matuoti Vaižg. [Pinigus] skaitė nebsvarstę S.Dauk.
| refl. tr.: Kruopus ka svar̃stės čia, miltus su svarais, meisas Trk.
| prk.: Neperstoju niekad svarstytis ant svarčių giminės žmonių rš.
2. Š iter. sverti 4: Svarstyk kelmus, akmenis su dalba visą dieną iš duobių J.
| refl. tr.: Vyriškiejai vieni dieną ir naktį medė[je] brūzdė, keres svarstydamys S.Dauk.
3. N, K, Š, NdŽ, KŽ iter. sverti 5: Ana svar̃sto drabužius ant tvoros J. Lankė tokį medį Prūsūse lietuviai, žemaičiai, lečiai, an kurio šakomis drobes, drabužius brangius brangesnius svarstė S.Dauk.
4. tr. Skd supti, linguoti, vartyti: Senė išejo pilvą svarstýdama kaip karvė Slnt.
| refl. N, BzF180, KŽ: Ant vieno galo lentos vienas sto[ja], ant kito – kitas, ir svar̃stos Als. Svar̃stės, krastę ir sulaužė besvarstydamos Šts. Daug nereikia pjaut [permėtės], reikia, kad svarstýtųs [per šulinio pėdžią] Slm. Mesiu žemėn (sakoma barant vaiką), kad teip svarstai̇̃si Pin. Laivelis greičiau ir ūmiau svarstės, neg Mendelis galėjo suskubti atsisverti Vaižg. Dantis svar̃stos po burną (labai kliba) Lkv.
| prk.: Laikai svar̃stos (keičiasi) Lnk. Svar̃stos svar̃stos oras (tai lietus, tai giedra) Klt. Kažna, ar jis beišgis: kai dabar, tai ir šiaip, ir teip svar̃stos Pg. Labai yra bloga, kaip ligonis svar̃stos (pagijęs ir vėl atkrinta) Vdš. Karvė svarstos, gal blogos akys ją apžiūrėjo LTR(Vj). Po tam per visus vėlesnius metus numarų skaitlius tarp trijų ir keturių svarstėsi A1884,88.
5. tr. Sut, L, LL329, Š, Rtr, FT tariantis vertinti turimus duomenis, siekiant padaryti išvadą, nagrinėti: Svarstýti straipsnį, disertaciją DŽ1. Svarstýti padėtį, naujieną, problemą, klausimą NdŽ. Man pasakė, kad mano prašymas bus svar̃stomas Plšk. Visi tie klausimai buvo nuolat svarstomi spaudoje rš. Vienuoliai pradėjo svarstyti, kuriuo būdu išgelbėti iš prapulties Gruziją A.Vien.
^ Savo ydas svarstyk, o artimo pamiršk SkrT, PPr130.
| refl. Sut, NdŽ: Svar̃stės komitetai, ar ąžuolo trinkoms grįsti bažnyčią, ar plytoms Šts.
6. tr., intr. L apgalvoti, mąstyti: Mąstau, svarstau širdyj SD327. Ižmoniu ką, svarstau, dabojuosi SD49. Kad ir svarstantis tamsta, bet jau turbūt ne toks, kad nuo saldumų bėgtum prie kartumų? A.Gric. Ponas, nė valandėlės nesvarstęs, godulio suimtas, pašoko ir apkabino aukso maišą P.Cvir. Svarstysiu širdžia mana tavo amžiną išmintį SGII39. Svarstyk tai savimp ir visad sau minėk SE73. Idant su juo būtų svarstęs MP170.
| refl.: Nusisveriu, svarstausi SD388. Svarstáus, ar eiti, ar važiuoti Slnt. Svarstaũs svarstaũs, nežinau, kas daryt Klt.
7. refl. remtis, laikytis: Pasaulyje nėr nieko patenkančio …, ant ko žmogus nuleistis turėtų ir ant ko svarstýtis ir pagult turėtų DP581.
antsvarstýti (ž.) žr. užsvarstyti: Kunegai apsimaustė kamžomis ir raudonas stulas ant savo sprandų antsvarstė M.Valanč.
apsvarstýti tr.
1. KŽ kabinėti persveriant: Apsvarstýk tvorą drabužiais J.
| refl.: Susitiko priešais ateinantį seną ubagėlį, labai su tuščiums terbums apsisvarsčiusį DS143(Šmk).
2. tariantis įvertinti duomenis, aptarti: Aktas apsvarstomas komiteto posėdyje rš. Vyko susirinkimas sėjos klausimams apsvarstyti rš.
3. LL107, Š, Rtr, NdŽ, KŽ apgalvoti, išnagrinėti aplinkybes, aiškinantis, ką daryti: Tu visados ir viską gerai apsvarstai! J.Balč. Skubiai jis apsvarsto širdyje, ką pasakęs I.Simon. Apsvarstýk žodį, nemeluok! Ktč. Tavo tėvas buvo senas, bet neapsvarstęs, mūsų neatsiklausęs, ir medžioti nejodavo, ne tik karo žygin V.Krėv. Reikėjo apsvarstyti, kaip čia bėdą nuvaryti Blv.
| refl. tr., intr. NdŽ, KŽ: Žmogus neapsisvarstęs, ką kalbąs J.Jabl. Marcė apsisvarstė, kad pačiai reikia eiti P.Cvir. Pats apsisvarstýk, tai kitam bėdos nebus Ds. Tas (kaimynas) daužės, daužės i neapsisvar̃stė sau gyvenimo Vdk. Boba apsisvar̃stė, apsisvar̃stė, kam čia beit pjaut rugių Žsl.
atsvarstýti Š, Rtr, NdŽ, KŽ; M, L iter. atsverti 1.
| refl. Š.
įsvarstýti KI362, NdŽ, KŽ iter. įsverti 1.
| refl. Ser, NdŽ.
išsvarstýti NdŽ iter. išsverti:
1. KI162, Rtr, LVI808, Ser Išsvarstýti dalimis BŽ468. Išsvar̃stė [miltus] po kilogramą Krš.
| refl. tr.: Duok mums tik patį jautį, mes aną pasipjausma, sukaposma ir išsisvarstýsma Vkš.
2. Š, KŽ Išsvar̃stė visus kerus J. Davė ir gruntinius akmenius išsvarstyti ir sulyginti Mšk.
3. tr. Ser, KŽ išdžiaustyti sveriant ant ko: Ant tvoros drabužius išsvarstýk (išdžiaustyk) J. Saujas nešukuotų linų virina pelenūse ir išsvarsto torose Ggr. Lynant ar naktie (dat. sing.) atejus, apdenk ta drobe išsvarstytus lauke tabokus S.Dauk.
| refl. NdŽ: Švarkai (drabužiai) išsisvarsti̇̀s i išdžius da lig vakaro Šd. Apyniai, alksnių ir karklų šakose vydamies, pa[v]andiniais išsisvarstė S.Dauk.
4. refl. siūbuojant išplaukti: Svarstės ir išsisvarstė laivelis par vilnis Šts.
5. KŽ žr. apsvarstyti 2: Daug vietos skirta psichinių ligų priežastims išsvarstyti rš.
6. žr. apsvarstyti 3: Kunigas Vasaris šį klausimą buvo išsvarstęs ir nutaręs laikytis vidurio V.Myk-Put.
nusvarstýti tr. NdŽ; M
1. KI204 iter. nusverti 1: Teisingai nusvar̃sto, neša visi uogas anai Krš.
| refl.: Jeigu aš po gramą kiekvienam perduoč, ir tai kiek per daugumą nusisvarstýtų! Ds.
2. pridžiaustyti, prikabinėti: Kad būčia žinojus, kur mano motulė, būčia nuklojus kelelius drobelėm, būčia nusvar̃sčius vartelius juostelėm VD25.
| prk.: Rugsėjis vaisiais nusvarstė obelų šakas rš.
3. KŽ nutraukyti ką pasvertą.
4. apgalvoti: Žodžius nusvarstýti KI33.
5. svarstant nuspręsti: Susirinkimas nusvar̃stė, ką reikės toliau daryti DŽ1. Gal tom dienom jau nusvar̃stė [pensiją] Lp. Vienas tep pasako, kitas tep pasako, o tu nusvarstýk, kap gerai Nč.
6. refl. žr. apsvarstyti 3 (refl.): Ar dar vis nenusisvarstei? Ds.
pasvarstýti tr.
1. Š, NdŽ, KŽ iter. pasverti 1: Ten duonelė pasvarstyta, vogomis atvožyta LTsII390.
2. refl. pasivartyti: Dangtis [statinės] buvo pasisvarstomas, pelė kiverst, pliumpt į [v]andenį Šts.
3. LTII330 kiek svarstyti, spręsti: Pasvarstýti klausimą DŽ1. Ir vyrai pakalbėję, pasvarstę numodavo ranka – išgyvensim savo amžių po senovei rš. Pasvarstykite, ką jūs turite daryti su šitais žmonėmis SkvApD5,35.
4. kiek pagalvoti: Bėgs metai, kiekvienas iš mūsų atsigrįš, pažiūrės į praeitį, pasvarstys, ką padarė, kaip gyveno sp. Gintautas buvo ne tik gerai mokytas, dar ir šiaipjau rimtas žmogus, pratęs visa ką gerai pasvarstyti Vaižg.
| refl.: Aš pats vienas pasisvarstaũ, kap reikia gyvent Sem.
pérsvarstyti tr. NdŽ
1. Š iter. persverti 1: Pársvarstyti KŽ; M.
2. Ser iš naujo apsvarstyti: Reikės pérsvarstyti priimtą nutarimą DŽ1. Čia visos detalės yra daug kartų svarstytos persvarstytos KlbV15.
3. iš naujo apgalvoti: Vakarais persvarstau, kas tą dieną gerai padaryta, kas negerai J.Paukš. Kiek jau kartų teko jam tą brolio priekaištą prisiminti ir persvarstyti! rš.
prasvarstýti NdŽ iter. prasverti.
1. kiek laiko praleisti svarstant, nustatinėjant svorį.
2. kiek laiko praleisti, ką svarstant, nagrinėjant, sprendžiant.
prisvarstýti NdŽ; Ser
1. Ds iter. prisverti 3: Prisvarstýta cukraus po kilogramą DŽ1.
2. intr. ilgai, daug svarstyti, galvoti.
| refl. Ser.
susvarstýti
1. NdŽ, KŽ iter. susverti 1: Jis jau susvar̃stė linus J. Dar aš čia turėsu darbo, kol po kilogramelį [lašinius] susvarstýsu Krš. Sviestą susvar̃stė taip, kaip aptieko[je] – nė kruopelio neuždėjo Vkš. Susvarsčiau vilnas kilogramais LKGIII62(Ktk). Reikia … pripratimo greit susvarstyti … ir pirkėją aprūpinus paleisti TS1897,1(Vaižg).
| refl. tr.: Susisvar̃stę atneša, nereik čia svarstyti Krš.
2. iter. susverti 3: Susvarstýkiat, susverkiat drabužius an lovos galo Grd. Rytoj galėste abidvi žlugtą susvarstýt (išdžiaustyti) Pc. Ir teip rankoves savo koboto parskėlę[si], ant pečiais susvarstė S.Dauk. Senus maišus ant asilų susvarstę, nuoejo pas Jozuą I.
| refl. NdŽ.
užsvarstýti BzF180, KŽ iter. užsverti 2: Jos tus linus išskleidusios ant tų rorų (vamzdžių) užsvarsčiusios bei tus pečiukus apkabinėjusios TP1881,9.